|
|
|
SveikataNerimas ir baimė: kaip išgyvendinti šiuos dabartinio laikmečio „įnamius“
Išgyvename tikrai sunkų laiką: dvejus koronaviruso pandemijos metus nerimavome dėl savo ir artimųjų sveikatos, patyrėme įvairiausių netekčių, ir, regis, kai jau lipome iš nevilties duobės, ištiko dar baisesnis scenarijus: Rusijai užpuolus Ukrainą, mumyse apsigyveno karo grėsmės baimė, nuolatinis stresas ir nežinia dėl ateities. Ką daryti, kaip išgyvendinti šiuos dabartinio laikmečio „įnamius“, mintimis su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva. – Kokie fiziologiniai pokyčiai įvyksta žmogaus organizme, įvykus stresinei situacijai? Ar tikrai truputėlis streso yra naudinga žmogui, žinoma, kai kalbame apie kasdienes, o – ne karo situacijas? Ir kuo skiriasi stresas – taip vadinamo urvinio žmogaus ir šiuolaikinio žmogaus? Ar išeitys, elgsena yra vienodos? – Nors gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, ir yra sukurtos pažengusios technologijos, deja, iš protėvių paveldėtas nerimo jausmas liko toks pats gyvybingas, kaip tada, kai reikėjo kautis su liūtais ar mamutais. Šiek tiek streso žmogui tikrai reikia. Nes, jei jaustume tik visišką atsipalaidavimą situacijose, kuriose mums reikia ypač susikaupti ir kažką svarbaus padaryti, vargu ar organizmas būtų mūsų pagalbininkas. Muzikantams lipant į sceną, paskutinę naktį ruošiantis kontroliniams ar egzaminams, mūsų organizme išsiskiria kortizolis, kuris pažadina mūsų smegenis, o adrenalinas parengia mus veikti.
Kur Kretingoje daugiausiai triukšmo
Kovą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atliko triukšmo matavimus Kretingos rajono triukšmo prevencijos zonose ir tose vietose, dėl kurių rajono Savivaldybė sulaukė skundų. Anot rajono Savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės, triukšmo matavimai yra atliekami kartą per metus, o prevencijos zonas dar 2012 m. savo sprendimu yra patvirtinusi Kretingos rajono savivaldybės taryba. „Dirbame ir su skundais, kuriuose gyventojai nurodo galimai per didelį triukšmo lygį, tačiau ne visi skundai pasiteisina“, – teigė Z. Abelkienė. Būtent taip atsitiko su Parko gatvės Kretingoje gyventojų skundu, kad juos trikdo per didelis nuo Žemaitės alėjos sklindantis triukšmas: per tris – dienos, vakaro ir nakties – matavimus nei ekvivalentinis, tai yra pastovus, nei maksimalus garso slėgio lygis neviršijo leistinų decibelų (dBA) ribos. Pasitvirtino skundas dėl Melioratorių gatvėje veikiančios plovyklos keliamo triukšmo, kuris buvo išmatuotas plovyklai dirbant: dieną maksimalus garso slėgio lygis buvo 82,3 dBA vietoje leistinų 70 dBA, vakare – 76,8 vietoje leistinų 65 dBA. Naktį triukšmas šioje vietoje matuotas nebuvo. Ekvivalentinis lygis leistinos ribos neviršijo. Išmatavus triukšmą prevencijos zonose, tik vienoje jų – Simono Daukanto progimnazijos teritorijoje – leistino lygio neviršijo nei ekvivalentinis, nei maksimalus lygis. Kitose prevencijos zonose leistiną lygį viršijo tik maksimalus garso slėgio lygis: Žemaitės al. 1 (sveikatos įstaigų teritorija) dieną – 67,1 dBA, kai leistinas lygis yra 65, naktį – 64,1 (leistinas 60); Marijono Daujoto progimnazijos teritorija dieną – 79,8 dBA, kai leistinas – 70; Pranciškonų gimnazijos teritorija dieną – 76,7 (leistinas 70); Melioratorių g. Nr. 79 dieną 78,4 (leistinas 70), vakare – 78,3 (leistinas 65), naktį – 87,5 (leistinas 60); Klaipėdos g. Nr. 121 dieną – 71,8 (leistinas 70), vakare – 71,7 (leistinas 65), naktį – 70,4 (leistinas 60). Savivaldybės gydytojos Z. Abelkienės teigimu, triukšmui sumažinti gali būti taikomos bent kelios prevencinės priemonės: triukšmo mažinimo sienelės, gyvatvorės, eismo ribojimas, patobulinta kelio danga, langai su didesne izoliacija. „Tačiau toms priemonėms įgyvendinti reikia ir lėšų“, – pastebėjo ji.
Dėl prostatos biopsijos į Klaipėdą važiuoti nebereikia
Kretingiškiams vyrams, kuriems įtariamas prostatos vėžys, dėl biopsijos nebereikia važiuoti į Klaipėdą – ši procedūra profesionaliai atliekama ir Kretingos ligoninėje. Laiku nustatyta liga – ne mirtina Vienuolika metų rajono gyventojus konsultuojančio urologo Ruslano Baltrimavičiaus teigimu, pacientui gali būti padaryta kitų tyrimų, medikus užvedančių ant kelio, leidžiančių piktybinę ligą nuspėti, tačiau biopsija yra pats svarbiausias, nes įvertinti padeda ląsteliniu lygiu. „Kitaip tariant, biopsijos metodas vėžį arba neginčijamai patvirtina, arba paneigia“, – akcentavo gydytojas specialistas. Naudodamasis specifiniu echoskopu su nukreipėju, procedūrą Kretingos ligoninėje atlieka pats R. Baltrimavičius. Procesas, trunkantis 6–7 minutes, pacientui šiek tiek nemalonus psichologiškai, bet neskausmingas, mat prieš tai atliekama vietinė nejautra. Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Ši pagal sergamumą antra po plaučių vėžio vyrų onkologinė liga, laiku pastebėjus, nebėra mirtina, po gydymo ligoniai gali pasveikti. Profilaktiškai tikrintis rekomenduojama sulaukus 50-ies, o, jeigu yra rizikos faktorių šeimoje, – ir nuo 40 ar 45 metų. Anot R. Baltrimavičiaus, prostatos vėžys klastingas tuo, kad žmogus simptomų ilgai nejaučia, o sirgti gali. Operuoti neskubama „Skaudantys kaulai, sunkumas šlapinantis, šlapime pasirodantis kraujas – tai jau išplitusio vėžio požymiai“, – sakė gydytojas. Prostatos vėžio prevencijos programos esmė – ligą kuo anksčiau nustatyti ir užbėgti jai už akių. Ar pacientui bus imami audiniai tolesniam tyrimui mikroskopu, paaiškėja bent po trijų pirminių diagnostikos procedūrų: digitalinio rektalinio (priešinės liaukos apčiuopos) ir specifinio antigeno tyrimų, taip pat – ultragarso. „Atsirado ir naujų tyrimo metodų, kaip multiparametrinis magnetinis rezonansas. Jį atlikus tarsi ant žemėlapio pažymima, kuriose prostatos vietose yra ligos židinukai“, – paaiškino gydytojas specialistas. Pastaraisiais metais gerokai pasikeitė prostatos vėžio gydymo taktika – nebepuolama iškart operuoti, švitinti. Anot gydytojo, vėžio diagnozę gavęs žmogus gali būti stebimas ir 8, ir 10 metų. Tai priklauso nuo vėžio ląstelių agresyvumo, nuo to, kiek yra židinių ir kokio jie dydžio.
„Be abejo, laikui bėgant, radikalaus gydymo gali prireikti, tačiau mūsų tikslas tai atitolinti, kad žmogus džiaugtųsi visaverčiu gyvenimu, kad kuo ilgiau išlaikytų lytinį aktyvumą“, – teigė urologas R. Baltrimavičius, kurio kabineto duris kretingiškiai – tiek vyrai, tiek moterys – praveria norėdami pasikonsultuoti ir dėl kitų problemų: inkstų akmenligės, šlapimo pūslės ir šlapimo takų ligų.
Kasmet Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtina visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Atlikta visuomenės sveikatos stebėsena atskleidė Kretingos rajono demografinius pokyčius ir problemines sveikatos sritis.
Demografiniai rodikliai
2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 37 tūkst. 323 asmenys, iš kurių 17 tūkst. 831 miesto gyventojas ir 19 tūkst. 492 kaimo gyventojai. Gyventojų skaičius rajone nuo 2012 metų tolygiai mažėja. Per 10 metų gyventojų sumažėjo 9,53 proc. 2021 m. pradžioje Kretingos rajono savivaldybėje moterų buvo 19 tūkst. 664, vyrų – 17 tūkst. 659. 2021 m. pradžioje gyventojai nuo gimimo iki 15 metų amžiaus sudarė 17 proc., darbingo amžiaus asmenys – 61 proc., pensinio amžiaus gyventojai sudarė 22 proc.
Pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, – emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2021 metais į Kretingos rajoną gyventi atvyko 289 asmenys, išvyko 260, gimė 320 asmenų, mirė – 640.
Prioritetinės sveikatos sritys
Atsižvelgiant į 2020 m. Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rezultatus, detaliai analizuoti buvo pasirinktos trys prioritetinės Kretingos rajono savivaldybės gyventojų sveikatos problemos. Šių problemų identifikavimo tikslas – įvertinti, kokia esama situacija savivaldybėje ir kokių priemonių reikia imtis, siekiant stiprinti savivaldybės gyventojų sveikatą.
Šimtametes tradicijas rengiant sveikatos priežiūros specialistus skaičiuojanti Klaipėdos valstybinė kolegija į darbo rinką išleido šimtą bendrosios praktikos slaugytojų. Tokiam skaičiui į profesinį kelią žengti pasirengusių studentų įteikti profesinio bakalauro diplomai.
Kartu su lietuvaičiais bendrosios praktikos slaugos studijas kolegijoje baigė ir būrys užsieniečių, kurie studijavo anglų kalba. Studentai į Klaipėdą atvyko iš Nigerijos, Uzbekistano, Zimbabvės.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, Lietuvoje jau kelerius pastaruosius metus juntamas didelis slaugytojų trūkumas, ypač didelis jų poreikis – didžiuosiuose miestuose. Todėl kolegija tikisi, kad absolventai sėkmingai užpildys trūkstamas ir pandemijos, karo grėsmės kontekste dar reikšmingesnes darbo vietas.
„Sveikinu absolventus, pasirinkusius tokią prasmingą ir ypač svarbią kiekvienam Žmogui profesiją. Tikiuosi, kad jūs visą gyvenimą savo karjeros kelyje laikysitės kolegijoje įdiegtų vertybių, prasmingai ir atsakingai taikysite įgytas žinias, įgūdžius ir padėsite tūkstančiams pacientų“, – sveikindama absolventus kalbėjo Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.
Šv. Pransiškaus Asyžiečio bažnyčioje įvykusios diplomų teikimo ceremonijos metu absolventus pasveikino gausus socialinių partnerių būrys iš didžiausių miesto sveikatos priežiūros įstaigų.
Klaipėdos valstybinė kolegija jau nuo rudens ketina startuoti su dar viena Slaugos ir akušerijos studijų krypties studijų programa – akušerija. Praėjusių metų pabaigoje iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas pritarimas organizuoti šias studijas.
Buvo įvertinti duomenys, kurie rodo, kad, jei akušerijos studijos būtų vykdomos ir Klaipėdos mieste, tuomet galimai būtų lengviau pritraukti absolventus į Klaipėdos, Telšių ir kitų regionų miestus, kur ypač stinga šios profesijos atstovų.
Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventus labai gerai vertina darbdaviai. Pagal 2021 m. atliktą darbdavių apklausą, kurioje dalyvavo beveik pusantro šimto darbdavių, kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto absolventų žinios ir gebėjimai net 99,1 proc. atitiko organizacijų poreikius.
Anot masažuotojos, žolininkės Silvijos Statkutės, sprando ir kaklo savimasažas pagerina savijautą, ypač, jei didesnę paros dalį praleidžiame prie kompiuterio, jei darbas – sėdimas, nepakankamai judame arba – svaigsta, skauda galvą.
Pirmiausią pasiruoškite aliejų masažui. Tinka kosmetiniai, masažiniai, maistiniai aliejai: kanapių, abrikosų kauliukų, migdolų riešutų, sezamų sėklų ir kt. Į pasirinkto bazinio aliejaus 100 ml įlašiname 10–12 lašų eterinio aliejaus, kuris taip pat turėtų būti natūralus, be sintetinių priedų.
Sprando ir kaklo savimasažą geriausia daryti vakare prieš einant miegoti, patogioje pozicijoje stovint arba sėdint. Įsipilkite truputį paruošto aliejaus į delnus, patrinkite juos vieną į kitą, kad aliejus pasiskirstytų delnuose.
Tada rankas dėkite ant kaklo už ausų, nes priekinė kaklo dalis yra labai jautri dėl paviršiuje esančių nervų ir kraujagyslių.
*Suglaudžiate tris pirštus, smilių, didįjį ir bevardį, susirandate plaukų augimo liniją už ausų ir sukamaisiais judesiais vedate kaklu, per trapecijos viršų žemyn, kiek galite pasiekti. Yra trys linijos, ši – pirmoji. Antroji linija bus šiek tiek arčiau stuburo, o trečioji – palei stuburą. Spaudimas turėtų būti vidutiniško stiprumo, nei per lengvas, nei per stiprus. Vietomis galite jausti nemalonų pojūtį, tai normalu. Šiuos judesius pakartojate po 3 kartus kiekvienai linijai.
*Pirštus dedame už ausų ties plaukų augimo linija, sukamaisiais judesiais judėkite trapecijos viršutine dalimi peties sąnario link, apeikite pirštais peties sąnarį ir grįžkite atgal taip pat sukamaisiais judesiais paspausdami trapecijos paviršių. Kartokite 3 kartus abiejose kūno pusėse.
*Kiek pasiekiate, gerai išmaigote trapecijos viršų. Iš pradžių dešine ranka kairę pusę, po to kaire ranka kitą pusę.
*Suspaudžiate delną į kumštį ir krumpliais, nuo pakauškaulio už ausies, sukamaisiais judesiais masažuojate kaklą peties link dešine ranka, apsukate aplink petį ir grįžtate atgal pakauškaulio link, taip sukate 3 kartus vienoje kūno pusėje, tada kita ranka pakartojate veiksmą kitoje kaklo pusėje.
Greitėjant gyvenimo tempui, daugėjant nerimo, kai žmonės yra apimti nuolatinio streso, nebepailsi ir nebeatsipalaiduoja, vis didesnė visuomenės dalis pamąsto apie savipagalbą sau ir jos svarbą mūsų kasdienybėje. Kaip sau padėti, išmokus Tai Či mankštos, įžvalgomis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos lektorė Roberta Bikuličienė.
Visų pirma ji paaiškino, kad Tai Či (Tai Chi) mankšta, išvertus iš kinų kalbos reikštų „didžiąją ribą“ arba „žmogaus galimybių ribą“. „Tai – kūno ir proto mankšta, arba pratimų sistema, susiformavusi kaip atskira sveikatinimo šaka ir remiasi Rytų šalių kovos menų principais. Šios mankštos filosofinį pagrindą sukūrė mąstytojai daoistai, ieškoję būdų kaip pažinti gyvenimo esmę, pasiekti ilgaamžiškumo“, – paaiškino lektorė, akcentuodama, kad Tai Či esminis tikslas – stiprinti sveikatą ir atrasti gyvenimo prasmę, harmoniją su pasauliu ir savimi.
Šalina susikaupusią įtampą
Tai Či pratimų atlikimo pagrindinis principas – pašalinti susikaupusią įtampą žmogaus kūne, kad gyvybinė energija galėtų laisvai judėti ir aprūpinti ja kiekvieną ląstelę. „Mūsų gyvenimas tampa vis greitesnis, žmonės turi daugybę veiklų, tad tai sukelia nemažą įtampą kūne. Ji trukdo normaliai tekėti mūsų gyvybinei energijai, kūno ląstelės, negaudamos pakankamai energijos, negali normaliai funkcionuoti, prasideda jų pokyčiai, kas veda į ligų atsiradimą“, – problemas įvardino R. Bikuličienė.
Tai Či pratimai atliekami lėtai, plastiškai, tai – tarsi šokis, kuomet atskiri judesiai sujungiami į judesių seką, atkreipiamas dėmesys ir į proto mankštinimą. Kaip tai vyksta? Atliekant pratimą, sutelkiamas dėmesys į judesio atlikimą, pajaučiamas kūno pojūtis, stengiamasi būti „čia ir dabar“. Ilgainiui susiformuoja įprotis – jam susiformuoti reikia maždaug dviejų mėnesių, ir žmogus momentą „čia ir dabar“ gali išgyventi daug dažniau.
„Aš ir pati pastebėjau, kad praktikuojant Tai Či, mažiau užkliūnu už daiktų, mažiau daužau indų, nes, būdamas dabartyje, žmogus dėmesį fokusuoja į esamą veiksmą ir mažiau daro klaidų, – iš savo patirties kalbėjo lektorė. – Taip pat labai gerai prisimenu pojūtį, kurį patyriau po pirmo Tai Chi užsiėmimo: galvoje nebuvo jokių minčių, buvo švaru, tuščia, erdvu. Labai geras pojūtis. Tuomet supratau, kaip svarbu yra atlaisvinti vietos savo mintyse, nes, jei ten perpildyta, nebėra vietos idėjoms, kūrybai.“
Šeimos gydytojus neramina tendencija, kai tėvai atsisako skiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. „Manau, kad tai – netgi vaiko teisių pažeidimas“, – įžvelgė Kretingos šeimos medicinos centro vadovė gydytoja Augenija Juknevičienė.
Jos pastebėjimu, jauni tėvai visiškai nebežino, kas tai yra poliomielitas, raudonukė, tymai, difterija, parotitas, arba taip dar vadinama kiaulytė, atsisako jie vaikus skiepyti ir nuo tuberkuliozės – daugeliui užkrečiamųjų ligų dėl vakcinacijos tapus retomis, tėvams dėl to greičiausiai ir kyla abejonių dėl skiepijimų reikalingumo ir skiepų naudos.
„Aš pati esu tik už skiepus, – teigė gydytoja. – Tos ligos, apie kurias kalbame, yra tikrai pavojingos, gresia komplikacijomis, o skiepai ir būtų rimta apsauga nuo jų.“
Gydytoja paaiškino, kad, tarkim, parotitas rimtų komplikacijų sukelia berniukams – jie gali likti nevaisingi, jeigu mergaitė nepaskiepyta ir, būdama moteris, pastoja, užsikrėtus raudonuke naujagimiui gresia apsigimimas, tymai pažeidžia akis, smegenų funkcijas ir pan.
„Infektologų teigimu, jeigu 85 proc. visos populiacijos neturės imuniteto, tai yra nebus skiepyti nuo infekcinių užkrečiamųjų ligų, vadinasi, ligos pradės kelti galvas ir visa tai baigsis epidemijomis“, – įžvalga pasidalino A. Juknevičienė.
Gydytoja neabejojo, kad reikia šviesti visuomenę, o svarbiausia – pasitikėti mokslu, nes vakcinos kuriamos atsakingai, ir tik jas turint žmonės nebevaikšto šleivi, kuproti, randuoti ar negirdintys.
Mažoji mūsų poliklinika“, – taip vietiniai žmonės neretai pavadina Kretingos ligoninės buvusiose Vaikų ligų skyriaus patalpose įsikūrusį Ambulatorinį-konsultacinį skyrių, kuriame teikiama specializuota medicinos pagalba. Nuo sausio pradžios skyriui vadovauja Janina Kizielienė. Anksčiau čia atskiro vadovo nebuvo.
Vadybos studijos gydytojai pravertė
Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje konsultuoja akušeriai-ginekologai, endokrinologai, traumatologai, chirurgai, radiolologai, neurologai, endoskopuotojai, echoskopuotojai, urologai, ausų, nosies ir gerklės, taip pat akių ligų ir kitų sričių specialistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Ypač patogu, kad veikia Dienos stacionaras, kuriame pacientams, atvykusiems su šeimos gydytojų arba kitų gydytojų-specialistų siuntimais, atliekamos medikamentų infuzijos. Čia dirba patyrusi slaugytoja Birutė Viluskienė bei Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vadovė vidaus ligų gydytoja-echoskopuotoja Janina Kizielienė.
Gyventojams suteikiamos ir mokamos paslaugos, kurių nekompensuoja ligonių kasos. Tokių paslaugų galima gauti ir Profilaktinės medicinos kabinete: pavyzdžiui, tikrinama vairuotojų, taip pat norinčiųjų įsigyti ar prasitęsti civilinio ginklo laikymo terminą sveikata, dirbantieji kreipiasi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo. Interesantus šiame kabinete taip pat pasitinka pati skyriaus vadovė.
Jeigu šiandien ant svarstyklių lėkščių reikėtų padėti abi pareigybes, anot medikės, ko gero, nusvertų gydytojos darbas, nors tai nebuvo jos mokyklinių metų svajonė. „Lankiau Skuodo rajono Šačių vidurinę mokyklą, mokiausi labai gerai, sekėsi viskas, turėjau daug užklasinės veiklos ir tuomet per daug nemąsčiau, kuo ateityje tapsiu: sakydavau, gal žurnaliste, gal – mokytoja... Kartą, kasant bulves, tėvas, su kuriuo nuoširdžiai pasišnekėdavom, lyg tarp kitko paklausė, o kodėl negalėčiau būti gydytoja? Ir užstrigo. Ėmiau ruoštis, įstojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, kuris dabar vadinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetu“, – pasakojo J. Kizielienė.
Žiemą vis dažniau norisi pasilepinti šildančiais malonumais. „Atostogų parko“ pirtininkas Žydrūnas Grigaitis sakė, kad nėra tos ligos, kurios pirtelė neišgydytų, ir nėra tokios ligos, kuriai gydyti nebūtų sukurta žolelė.
Kovoja su uždegimais
Pirtyje lankytis patariama vidutiniškai du-tris kartus per savaitę, o privaloma – mažiausiai vieną kartą per savaitę.
„Žiemą odos poros užsikemša nuo odos riebalų. O pirtyje tiek periantis vanta, tiek atliekant masažą jos išvalomos ir atsiveria. Pirtyje žmogaus kūno temperatūra sukeliama puse laipsnio. To pakanka, kad žmogaus kūnas imtų prakaituoti, atsivertų prakaito liaukos, o per jas efektyviai būtų pašalinami toksinai. Pakėlus kūno temperatūrą puse laipsnio mūsų organizmo gynybinės ląstelės virsta kareivėliais, kurie, aptikę organizme uždegimą, ima kovoti su jį sukėlusiomis priežastimis ir gydo uždegimą“, – pasakojo profesionalus pirtininkas.
Dirba kempinės principu
Didžiausias mūsų kūno organas oda turi du su puse milijono prakaito liaukų.
„Oda pirtyje dirba kaip kempinė. Kraujas cirkuliuoja per limfą, o šių sienelės būna užsiteršusios įvairiomis „šiukšlėmis“. Suaktyvinus kraujotaką kartu su prakaitu oda pašalina šlakus, sunkiuosius metalus, riebalus, net šlapimą. Jeigu kūnas vanojamas šviežia vanta, oda vietoje pašalintų kenksmingų medžiagų iš vantos sugeria vitaminus. Pirtyje dirba širdis ir kepenys – jie stumdo kraują. O inkstai ir skrandis – nedirba. Jeigu esame pavalgę, skrandyje gaminasi nuodai, nes pirtyje vyksta visai kitokie procesai. Todėl einant į pirtį rekomenduojama būti pavalgius ne mažiau kaip prieš pora valandų ir maistas būtų jau suvirškintas“, – atskleidė pirtininkas Žydrūnas.
Atpalaiduoja, valo ir grūdina
Apsivalius organizmui po pirties pagerėja ir žmogaus savijauta, o miegas tampa gilus ir lengvas.
Labai svarbu yra tai, kad žmogus pirtyje nurimsta. Pirčių ritualų metu naudojamos keturios terapijos: kvapų (aromaterapija), garsų (garas, vantų šnarėjimas), vibracijos (vanojimas) ir šilumos (termoterapija). Žmogaus pyktis, stresas ir nerimas pirtyje sudega.
Kvėpavimo takams rekomenduojamas pirties ritualas su druskų garais. Kvėpuojant išsivalo nosiaryklė, viršutinės ir apatinės trachėjos. Jeigu organizmas yra pagavęs virusų, druska su bičių pikiu jį aptinka ir sunaikina. Tokios inhaliacijos padeda skaudant gerklę, kamuojant slogai. Kraujagyslėms išsiplečiant ir susitraukiant – jos treniruojamos, organizmas grūdinamas. Užsigrūdinęs žmogus gali žiemą lauke vaikščioti be viršutinių rūbų, maudytis gėlame vandenyje – nesusirgs.
|
|
