|
|
|
SveikataPas šeimos gydytoją – suplanavus laiką ir pasirengus
„Mūsų visuomenėje dar esama nuostatų, kad pas šeimos gydytoją galima patekti, kada panorėjus, ir ne visada pacientai išgirsta ar nori išgirsti, ką jam sako gydytojas. Jei pacientas įsiklausytų, ką jam sako jį gydantis gydytojas – procesai vyktų greičiau“, – įsitikinęs Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, kurio vadovaujama gydymo įstaiga aptarnauja per 17 tūkst. Kretingos rajono gyventojų. Kretingos PSPC dirba 13-a šeimos gydytojų. A. Juškio pastebėjimu, gydytojų komandoje reikėtų dar bent dviejų gydytojų – kad būtų pakankamai laiko paciento apžiūrai ir pokalbiui su juo. Tuomet galėtume tikėtis geresnių paciento ir mediko santykio. Tačiau situacija – tokia, kokia yra, gydytojų darbo krūviai yra labai dideli. Vidutiniškai vienas šeimos gydytojas per vieną darbo dieną priima 35–50 pacientų. Šeimos gydytojai aptarnauja nuo 800 iki 1,5 tūkst. pacientų, – gydytojo pasirinkimą lemia gydytojo autoritetas, jo bendravimo savybės, patirtis, pasitikėjimas ar paciento gyvenamoji vieta. Gydymo įstaiga – ne prekybos centras A. Juškys ir šeimos gydytojas Vytautas Katkus, turintis 40 metų darbo patirties ir gydantis apie 1,5 tūkst. pacientų, teigė, kad būtų mažiau nesusipratimų, jei pacientai pakeistų savo požiūrį į medicinos įstaigos darbo tvarką ir vizitus pas gydytoją planuotų, iš anksto užsiregistruotų. Juk gydytojui paskyrus vaistų lėtinių ligų gydymui pacientas tą pačią dieną gali užsiregistruoti ateinančiam vizitui. „Vis dar gajus pacientų požiūris, kad pas šeimos gydytoją galima patekti čia ir dabar: kam vaistai baigėsi, kam siuntimo pas specialistus prireikė, kam skaudėti pradėjo, o pakalbio metu išaiškėja, kad skauda jau mėnesį. Kiti dar norėtų pasinaudoti nuotoline gydytojo konsultacija“, – problemą apibūdino A. Juškys. Gydytojas akcentavo, kad nuotolinės konsultacijos dažniausia taikomos aiškių lėtinių ligų atvejais, ir joms taip pat būtina išankstinė registracija. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas turi turėti paciento ligos istoriją. Jo ir gydytojo V. Katkaus pastebėjimu, šeimos gydytojai vis dažniau tampa ir socialinių problemų įkaitais. Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė akcentavo ir kitą aspektą, susijusį su būtinybe patekti pas šeimos gydytoją: „Daugėja susirgimų – daugėja ir vizitų pas gydytoją Paanalizavus šeimos gydytojo darbo krūvį, kuris vidutiniškai siekia 800–900 apsilankymų per vieną mėnesį, galima pamanyti, kad visi gyventojai 1 kartą per mėnesį apsilanko pas savo šeimos gydytoją. Tačiau taip nėra, vienas ir tas pats pacientas keliskart per mėnesį turi sugrįžti pas gydytoją – pirmas vizitas, po diagnostinių tyrimų, po specialistų konsultacijų ir pan.“
Afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas: kaip apsisaugoti?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėjo – užkrečiamosios virusinės ligos ir toliau kelia riziką Lietuvos ūkiams. Kaip jas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti, paaiškino VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas. Kaip užsikrečia kiaulės Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga naminių ir laukinių kiaulių (ir šernų) liga. AKM židinys ūkininkams visuomet reiškia nuostolius: jį nustačius visas laikomas kiaules tenka sunaikinti. Vien nuo 2014 m. Lietuvoje dėl šios priežasties sunaikinta per 74 tūkst. kiaulių. Jei ūkininkas, oficialiai deklaravęs kiaules, praneša apie ligos židinį VMVT, šie nuostoliai yra padengiami, todėl slėpti AKM židinio jokiu būdu nereikėtų. Kiaulės AKM gali užsikrėsti netiesiogiai per užkrėstus apyvokos daiktus, tiesiogiai kontaktuodamos su kitomis užsikrėtusiomis kiaulėmis ir šernais, taip pat šeriant maisto atliekomis. „Kalbant paprasčiau, laukuose su traktoriumi dirbantis ūkininkas grįžta po darbo namo, nepersiauna avalynės ir eina tiesiai pas laikomas kiaules. Jeigu traktorius dirbo virusu užkrėstame lauke, užkratą jis parsivežė į ūkį. Kitas atvejis – ūkininkas rytą atsikėlė ir kiaulėms šviežiai prišienavo žolės, o naktį šioje žolėje buvo apsilankiusi serganti šernų banda. Vėlgi turime situaciją, kai liga potencialiai gali patekti į ūkį“, – įvardijo VMVT atstovas P. Bušauskas. Klinikiniai ligos požymiai gana lengvai pastebimi: kiaulės neėda, tampa apatiškos, pakyla kūno temperatūra. Kartais požymių apskritai nebūna ir kiaulė staiga nugaišta. Vienintelis būdas patvirtinti AKM – laboratoriniai tyrimai. Atsakymai pateikiami per vieną ar dvi dienas.
Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lietuvoje buvo užregistruotas 2020-ųjų vasario 28 d., 2020-ųjų kovo 15 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, 2020-ųjų gruodžio 27 d. Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos. Per COVID-19 pandemiją išmokome „gyventi su virusu“. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių viruso atmainų.
Specialistė pokalbį pradeda nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“
„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos (URM) interneto svetainėje (https://keliauk.urm.lt/). Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems ir sveikiems“, – teigia NVSC specialistė.
Vakar rytą, apie 7.53 val., skubios pagalbos tarnyboms teko vykti pas 1942 m. gimusį Topolių aklg. gyvenantį vyrą, dėl kurio sveikatos sunerimo kaimynai.
„Gyventojai pranešė, kad kaimynas, turintis sveikatos problemų, neatidaro durų, o atsiliepęs telefonu, nekalba“, – sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.
Liudininkų teigimu, iš pradžių laukta, kol vyras pats atidarys duris, prišliauš prie jų, tačiau jam nepavykus to padaryti, nuspręsta į butą patekti per langą.
Ugniagesiai gelbėtojai panaudojo ištraukiamas kopėčias ir, užlipę į III aukštą, kuriame buvo vyro butas, per langą pateko į butą, atrakino duris ir įleido greitosios medicinos pagalbos medikus.
1942 m. gimęs vyras skundėsi sveikatos sutrikimais. Apžiūrėjus medikams ugniagesiai gelbėtojai padėjo vyrą nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Kasmet vaistinės surenka po keliasdešimt tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Ir šis skaičius vis auga. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo surinkta apie 30 tonų nereikalingų vaistų, ir tai yra beveik dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus.
Iš vienos pusės, tokie skaičiai išties džiugina, mat jie rodo, kad Lietuvos gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, kita vertus, kyla klausimas, ar tikrai visi žmonės racionaliai įsigyja vaistus, jei tokių jų kiekių nebereikia, ir ar tikrai visi žino, kad pasenę ir nereikalingi vaistai turi būti atnešami į vaistines ir atiduodami sunaikinti, o ne išmetami kartu su šiukšlėmis ar nuleidžiami į unitazą?
Išmesti vaistai užteršia aplinką, kurioje gyvename
Remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų duomenimis, pasibaigusio galiojimo vaistams patekus į komunalinių atliekų srautą, farmacinės veikliosios medžiagos po kelerių metų patenka į atliekų sąvartynų gruntinius vandenis. Tiek sąvartynų filtrato valymo įrenginiai, tiek ir komunalinių nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs nuotekas visiškai išvalyti nuo farmacinių veiklių medžiagų, tad tam tikri šių cheminių teršalų kiekiai patenka į upes, ežerus ir šiuos užteršia, turi įtakos augalams ir gyvūnams.
#GamtaiVaistųNereikia
Tai socialinės kampanijos, kurioje dalyvauja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kartu su partneriais mokslininkais, aplinkos apsaugos ekspertais ir kitais specialistais iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos valstybinės vaistų agentūros, Klaipėdos universiteto, tinklalaidės „Išpakuota“, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos Hidroekologijos Instituto“ šūkis. Socialinė kampanija #GamtaiVaistųNereikia – tai projekto „MEDWwater – Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ dalis. Tirdami vaistų veikliųjų medžiagų kiekius nuotekose, taip pat Latvijos ir Lietuvos upėse bei vandens telkiniuose, mokslininkai padarė išvadą, kad daugelyje vietų jų koncentracijos siekia arba viršija nustatytas aplinkai pavojingas vertes. Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje.
Socialinės kampanijos #GamtaiVaistųNereikia metu Lietuvos ir Latvijos gyventojams pristatyta informacija, paaiškinta, kaip vaistai patenka į aplinką, koks jų poveikis ir ką reikėtų daryti su nebereikalingais ar pasibaigusio galiojimo vaistais, jeigu tokių susikaupia.
Grafų Tiškevičių gatvėje Nr. 19 jau pusmetį veikia nauji Grupinio gyvenimo namai, kokių ligi šiol Kretingos rajone nebuvo: nors sodyba nuosavų namų kvartale iš išorės primena privačią, tačiau joje gyvena ir ūkiu rūpinasi ne viena šeima, o 10 Padvarių socialinės globos namų gyventojų. Jiems, persikėlusiems iš didelės įstaigos, tai yra tikrieji namai, šilti ir jaukūs, apie kuriuos jie svajojo ir kuriuos laiko savais, ne valdiškais.
Iš 10 gyventojų – dvi poros
Sutartą dieną Grupinių gyvenimo namų gyventojai ir čia dirbanti socialinė darbuotoja Ilona Motuzienė „Pajūrio naujienų“ laukė išsipuošę, susėdę ant minkšto kampo, vienas jų – Ričardas Dvornikovas pasitiko kaip šeimininkas ir pagelbėjo nusivelkant paltą. Kiti gi pakilę kvietė sėsti prie vaišėmis padengto stalo bendroje šių namų erdvėje, besijungiančioje su modernia virtuve, kur sumontuota visa šiuolaikinė įranga. Prie šio stalo įprastai jie bendrai susėda tris sykius per dieną – pusryčiams, pietums ir vakarienei.
Pasiteiravus, kas gi ruošia jiems vagį, kas rūpinasi švara, vienas per kitą pasakojo, kad virtuvėje dažniausiai sukasi šių namų moterys Ieva ir Alma, padedant socialinio darbuotojo padėjėjoms. Maisto ruošybos yra mokęsis Algimantas, kuris tądien išskubėjo pas gydytoją. Nuskusti bulves, sukapoti ar supjaustyti mėsą, daržoves padeda bet kuris tuo metu laisvesnis vyras.
„Žinojom ir laukėm atidarant šiuos namus, bet kad juose bus taip gera, neįsivaizdavome“, – kalbėjo vienas drąsiausių gyventojų Ramūnas Pašilis. Gyventojai – skirtingo amžiaus: vyriausiam Aivarui – 61-eri, jauniausi yra Aušra ir Tomas, jiems – po 31-erius.
Į Grupinio gyvenimo namus, pasak Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės, buvo atrinkti nesunkias negalias turintys ir labiau savarankiškai gyventi gebantys asmenys, tarp jų yra 2 poros. Kiekvienas gyventojas turi po savo kambarį, juose – nuosavus televizorius, kompiuterius, poros apgyvendintos dviviečiuose kambariuose. Įrengti atskiri sanitariniai mazgai ir higienos kambariai.
Visuomenei senstant, ir daugėjant asmenų, kuriems būtinos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN), Sveikatos apsaugos ministerija supaprastino jų skyrimo tvarką. Iki liepos visi pacientai ASPN galėjo gauti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius slaugos poreikius. Nuo liepos 1d. pasikeitus skyrimo tvarkai, dėl slaugos paslaugų namuose gali spręsti šeimos gydytojas arba iš stacionaro pacientą namo išleidžiantis jį gydęs gydytojas.
Du keliai paslaugai gauti
Reaguojant į naująją tvarką, nuo sausio 1-osios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įsteigta slaugos paslaugas namuose teikianti tarnyba. Tokios tarnybos šiemet tapo būtinybe visuose pirminės sveikatos priežiūros centruose – tiek valstybiniuose, tiek privačiuose. Jų neįsteigusieji sudaro sutartis su kitomis paslaugas namuose galinčiomis teikti įstaigomis. Pacientui slauga namuose yra nemokama, finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Pagal Lietuvos sveikatos ministro Arūno Dulkio įsakymą, paslaugas namuose teikiančioje tarnyboje dirba 2 slaugytojai ir du jo padėjėjai, taip pat 1 kineziterapeutas. Komanda aprūpinta reikalingomis priemonėmis, automobiliais, planšetiniais kompiuteriais. Administracija daug dėmesio skiria specialistų kvalifikacijai.
Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė įvardijo du kelius slaugos paslaugai namuose gauti. Vienas jų – pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba kartu su juo dirbančią slaugytoją, kad įvertintų sveikatos būklę užpildant slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Užpildžius klausimyną, paaiškėja, ar paciento slaugos poreikiai maži, vidutiniai ar dideli. Nuo to priklauso, kiek kartų per metus pacientas bus lankomas ir jam bus suteikta paslaugų. Jei nustatytas mažas slaugos poreikis, tai pacientui priklauso 52 paslaugos, jei vidutinis – 156, jei didelis slaugos poreikis – 260. Nustačius slaugos poreikį namuose, šeimos gydytojas išrašo siuntimą ASPN gauti.
Į pirmą vizitą pas pacientą vyksta slaugytojas ir jo padėjėjas. Vizito metu sudaromas paslaugų planas, kaip dažnai bus lankomas pacientas.
„Kitas kelias – tarkim, žmogus lig šiol nebuvo naudojęsis slaugos paslauga namuose, tačiau po gydymosi stacionare akivaizdu, kad jis negali likti be priežiūros ir slaugos. Tokiu atveju pacientą išleidžiant iš ligoninės tarnybos komandai siuntimą iškart išrašo gydęs gydytojas“, – paaiškino R. Eitavičienė.
Pasak PSPC šeimos gydytojos Daivos Lubienės, iš pradžių medikai gąsdinosi, kad dėl naujosios tvarkos prisidės dar daugiau popierizmo, kurio ir taip netrūksta.
„Anksčiau slaugytojai užtekdavo žodžiu pasakyti: „Reikia perrišti žaizdą, pašalinti siūlus, paimti kraują ar panašiai, o dabar visa tai tenka įforminti raštu. Bet kita vertus – dauguma namuose lankomų ligonių yra slaugomi, mažai juda, be pagalbos į gydymo įstaigą net negali ateiti, neretai artimieji turėdavo juos atvežti rateliuose. O dabar, kai visos reikalingos procedūros atliekamos ligonio namuose, – ir jiems patogiau, ir aš greičiau galiu įvertinti paciento būklę, jos dinamiką bei spręsti, kokių veiksmų imtis – ar skirti papildomus tyrimus, ar keisti gydymo taktiką“, – teigė naujosios tarnybos reikalingumu neabejojanti gydytoja.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.
Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė.
Užsikrėtė visa šeima
Šiauliuose gyvenanti Rūta sako, kad pirmasis jų šeimoje COVID-19 infekcija užsikrėtė dvejų metų sūnus.
„Pirmiausia sūnui pasireiškė 39–40 laipsnių temperatūra. Tuo metu labai išsigandau ir iškart paskambinau vyrui – paprašiau, kad parvažiuotų iš darbo namo. Bijojau, kad sūnui staiga dar labiau nepablogėtų“, – atviravo moteris.
Nors sūnaus sveikata taikant tinkamą gydymą vis gerėjo, po kelių dienų koronaviruso infekcija užsikrėtė pati Rūta ir jos vyras.
Pasak jos, simptomai buvo panašūs į peršalimo, tik stipresni.
„Mums stipriai laužė kaulus, labai skaudėjo galvą ir gerklę, neturėjome jėgų niekam. Tai buvo pragariškas metas, kuomet su tokia savijauta reikėjo dar pasirūpinti kūdikiu bei likusia šeima“, – sakė ji, pridurdama, kad blogiausios buvo pirmosios keturios dienos, kai nebuvo jėgų net pakilti iš lovos.
2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.
Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Pamažu gerėjanti situacija
„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradeda epidemiologė.
Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje.
„Didesnę nei 2000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medikė.
Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas, mintį plėtoja D. Razmuvienė.
Kretingos rajono savivaldybės skiriama 30 tūkst. eurų vienkartine išmoka nesusigundė ir dirbti į rajono pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigas šiemet neatvyko nė vienas naujas šeimos gydytojas.
Kretingos rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nebe pirmi metai trūksta šeimos gydytojų: 2021 m., kai buvo rengiama programa šeimos gydytojams į rajoną prikviesti, jų reikėjo 9-ių, situacija ne geresnė ir šiemet.
Savivaldybės 2022 metų biudžete buvo numatyta 60 tūkst. eurų paskata šeimos gydytojams darbintis Kretingos rajone. Pagal išmokos skyrimo sąlygas ją gavęs gydytojas įsipareigoja rajone dirbti ne trumpiau kaip 3 metus su teise keisti darbovietę, t. y. iš vienos gydymo įstaigos pereiti į kitą. Gavusysis 30 tūkst. eurų juos panaudoti gali savo nuožiūra, be jokio atsiskaitymo Savivaldybei.
„Ką daugiau bepasiūlyti? Ar Savivaldybė bepajėgi išspręsti šeimos gydytojų stokos problemą? Gal atėjo laikas ją spręsti valstybės lygmeniu“, – svarstė Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė, akcentavusi, kad buvo sumažintas – nuo 4 metų 2021-aisiais iki 3 metų 2022-aisiais – ir įsipareigojimo dirbti rajone laikas.
Šeimos gydytojams numatytus 60 tūkst. eurų planuojama atiduoti Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos skyriui operacijoms reikalingai artroskopinei vaizdo įrangai pirkti. „Ligoninė šią įrangą būtų įsigijusi iš savų lėšų, tačiau išaugus energijos kaštams, prašo steigėjo – Savivaldybės pagalbos“, – sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Violeta Turauskaitė. Ligoninė įrangai pirkti prašo 77 tūkst. eurų, sprendimą dėl lėšų skyrimo Savivaldybės taryba priimti turėtų šio mėnesio posėdyje, ateinantį ketvirtadienį.
|
|
