Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Vaistininkas T. Endriukaitis primena: „Dar visai neseniai pamatėme, koks nenuspėjamas ir pavojingas gali būti COVID-19.“

Nuotr. iš „MANO vaistinės“ archyvo

Vasaros metu daugelis buvo labiau atsipalaidavę, tačiau prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu būti socialiai atsakingiems ir laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo klastingos COVID-19 infekcijos.

Svarbu apsaugoti save ir savo aplinką ir prisiminti, kad neatsakingi veiksmai gali sukelti tik dar didesnę grėsmę visuomenei. Apie imuniteto stiprinimą ir tinkamos asmeninės higienos svarbą pasakoja vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Pasak jo, tinkami įpročiai padeda apsisaugoti ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų.

Rekomenduoja naudoti

Vaistininkas pastebi, kad atsakingi žmonės viešose vietose ir transporte vis dar dėvi medicinines veido kaukes arba respiratorius, nors šiuo metu jos yra neprivalomos.

„Labai teisingas sprendimas, taip turėtume elgtis visi“, – tvirtina jis ir pataria rinktis kaukes, kurios gerai priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Be to, uždarose viešose erdvėse reikėtų stengtis laikytis saugaus atstumo nuo aplinkinių, dažnai ir kruopščiai plauti rankas, naudoti rankų dezinfekavimo priemones, neliesti akių, nosies, burnos.

„Prisiminkime kosėjimo, čiaudėjimo taisykles – tai vertėtų daryti į servetėlę arba sulenktą alkūnę. Taip pat labai svarbu vėdinti gyvenamąsias ar darbo patalpas ir, žinoma, vengti fizinio kontakto su sergančiais asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti ar turėti sunkias COVID-19 komplikacijas“, – sako T. Endriukaitis.

Vaistininkas primena sveikos ir subalansuotos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą: „Nepamirškime grūdintis, tinkamai, sveikai ir visavertiškai maitintis, gerai pailsėti, kuo daugiau judėti gryname ore. Jei jaučiate, kad to trūksta, stiprinkitės vartodami imuninei sistemai skirtus maisto papildus. Labai tinka kompleksiniai papildai su ežiuole, su vitaminais C, D bei kitais vitaminais ir mineralais.“


Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu.

Nuotr. iš freepik.com

COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės.

Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų.

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia.

Ji informuoja, kaip tinkamai gydytis namuose nuo COVID-19, ko vertėtų vengti ir kada kreiptis į gydymo įstaigą.

Simptomai būna įvairūs

Gydytojos pulmonologės teigimu, COVID-19 simptomai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu.

„Dažniausiai ši liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, net gali būti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas“, – koronaviruso infekcijai būdingus požymius vardija N. Vagulienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ligos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Tačiau vyresni ar įvairiomis lėtinėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu sergantieji asmenys turi didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma.

Jeigu pajutote COVID-19 būdingus simptomus, rekomenduojama likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.

Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, gali paprašyti teigiamo savikontrolės antigeno testo rezultato nuotraukos, kurioje turėtų būti aiškiai matomas tyrimo rezultatas bei testo pakuotė. Nuotrauka siunčiama gydytojui el. paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis.


Medicinos centre „Natura Termo SPA“ sustiprinti organizmo atsparumą ligoms ir atstatyti Covid-19 ligos pažeistas organizmo sistemas siūlomos specialios gydomosios programos – programa, skirta persirgusiems Covid-19 ir programa „Stiprus imunitetas“. Jos orientuotos koreguoti dažniausiai pasitaikančius liekamuosius reiškinius, su kuriais susiduria persirgusieji, ir žmonėms, kurie rūpinasi imunine sistema dar nesusirgus.

Pagerina gyvenimo kokybę

Visam organizmui kovojant su Covid-19 viruso sukeltu multisisteminiu uždegimu dažniausiai pažeidžiamos kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos.

„COVID-19 virusas – klastingas, galintis pažeisti daugelį organizmo sistemų, sukelti multisisteminį uždegimą. Padidėjęs kraujo spaudimas, dažnas pulsas, bendras silpnumas, nuovargis, kraujo krešėjimo pokyčiai, įvairios neuralgijos bei apsunkintas kvėpavimas – tai tik dalis šios ligos liekamųjų reiškinių. Jų nekoreguojant, sutrikimai gali progresuoti ar tapti lėtiniais, tuo pačiu gali pablogėti esamų lėtinių ligų situacija, apsunkinti visą organizmo funkcionavimą ir pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę. Įvairios reabilitacijos priemonės yra efektyvios ir padeda grįžti į normalų gyvenimo ritmą“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Reabilitacijos patariama imtis pasveikus, po ligos praėjus bent savaitei. Su gydytojo siuntimu po gydytojo reabilitologo konsultacijos reabilitacijos programa gali būti kompensuojama ligonių kasų.


Kasmet spalio 10-ąją Pasaulio sveikatos organizacija inicijuoja Psichikos sveikatos dienos minėjimą. Šių metų tema – paversti psichinę sveikatą ir gerovę globaliniu prioritetu. Svarbu atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą žemesnio ekonominio statuso šalyse, kuriose trūksta psichinės sveikatos stiprinimo resursų, ypač susidūrus su pandemija ar geopolitiniais neramumais. Žodis „globalus“ paprastai asocijuojasi su globaliniais reiškiniais bei politika. Užuot savo psichikos sveikatą visiškai atidavę į valdžios rankas, imamės individualių priemonių psichikos sveikatos gerinimui. Tai gana natūralus ir sveikintinas reiškinys. Tačiau perdėtas individualumo akcentavimas psichikos sveikatoje gali būti žalingas. Nesikeičiant aplinkos sąlygoms sunkiau pasiekti asmeninių rezultatų. Tai didina bejėgiškumą, atgraso nuo bet kokių pastangų.

Viena sričių, kurioje patiriame daugiausiai streso, yra darbas. Pagrindiniai psichikos sveikatos rizikos veiksniai darbe yra šie: įgūdžių, kontrolės darbo eigai ir pobūdžiui trūkumas, nelanksčios ar ilgos darbo valandos, diskriminacija, patyčios, neaiškus vaidmuo darbe, kolegų, vadovų paramos trūkumas, nesaugi, nesveika darbo aplinka ir kt. Dorojimasis su šiais iššūkiais individualiai gali būti sekinantis, neproduktyvus. Siekiant spręsti šiuos iššūkius efektyviau pirmiausia svarbi komunikacija pačioje darbovietėje. Štai keletas, veiklų, kaip įtraukti, suartinti darbuotojus ir gerinti jų psichikos sveikatą.

1. Psichikos sveikatos seminaras. Suorganizuokite seminarą pakviesdami psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą. Kai specialistas nurodo orientyrus, tai motyvuoja ir paskatina darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata. Paskatinkite darbuotojus, kurie gali pasidalinti savo psichikos sveikatos patirtimi, bet taip pat gerbkite tuos, kurie viešai apie savo psichinės sveikatos sunkumus kalbėti nenori, išsaugokite jų konfidencialumą.

2. Darbuotojų išvyka. Galite darbuotojus suburti bendriems pietums. Taip pat galima suorganizuoti darbuotojams linksmų įdomių veiklų. Tai gali būti bet kas: nuo viktorinų iki kultūrinių veiklų. Darbuotojai paprastai įvertina, kai vadovybė įtraukia juos į smagias komandines veiklas.

3. Įvertinimo ceremonijos. Puikus būdas įvertinti ir pripažinti darbuotojų įdirbį – tai juos pasveikinti ir apdovanoti. Galima paieškoti įvairių apdovanojimo būdų: nuo puokštės gėlių iki kaupiamos taškų sistemos.

4. Filmų peržiūra. Suplanuokite, kokį filmą būtų galima peržiūrėti darbovietėje. Tai gali būti bet kas nuo lengvos komedijos iki motyvuojančios biografijos. Nepamirškite sukurti jaukios aplinkos. Toks renginys gali padėti sumažinti darbo monotoniją, suartinti darbuotojus, privesti prie diskusijų.

Atkreipiant dėmesį į psichikos sveikatos reikšmę, perteikiant darbuotojams jų vertingumo pojūtį, skatinant ir įgalinant komunikaciją, mažinant monotonijos pojūtį, darbovietė gali reikšmingai prisidėti prie darbuotojų psichinės sveikatos. Tuo pačiu mažinama atskiram darbuotojui tenkanti našta – rūpinimasis psichikos sveikata neturėtų būti vien individualus procesas. Taip pat primename, kad Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos. Registracija tel. 8 609 37211 (psichologė Agnė Antanaitytė).

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija


Bendro fizinio aktyvumo mažėjimas turi didelę neigiamą reikšmę suaugusių ir pagyvenusių žmonių sveikatai. Norint, kad pagerėtų ar išliktų reikiamo lygio širdies ir kvėpavimo sistemų būklė, raumenų pajėgumas, kaulų būklė ir organizmo funkcinė sveikata bei apsitarnavimas ir mobilumas, sumažėtų galimybė susirgti dažniausiai pasitaikančiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, mažėtų nerimo, depresijos simptomai, būtų palaikomos kognityvinės funkcijos, aktyvūs socialiniai ryšiai, rekomenduojama:

*Vyresniems negu 65 metų amžiaus asmenims būtina kasdien sukaupti bent po 30 minučių vidutinio intensyvumo ištvermę lavinančios fizinės veiklos (greitas ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, darbas sode ar darže, važiavimas dviračiu, šokiai). Kaip alternatyva gali būti rekomenduojama ne mažiau kaip 10–15 minučių didelio intensyvumo fizinės veiklos (bėgimas, plaukimas, greitas lipimas laiptais) kasdien (sukaupti mažiausiai 75 minutes per savaitę) arba atitinkamas vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos derinys;

*Bet kokia fizinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip negaunamas pakankamas teigiamas poveikis sveikatai.

*Vyresni negu 65 metų amžiaus asmenys, kurių prastas fizinis ar funkcinis pajėgumas bei sutrikęs gebėjimas normaliai judėti (mobilumas), vis tiek turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą (griuvimų profilaktikai ir siekiant išvengti galimų kaulų lūžių ir komplikacijų po jų).

*Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą (pritūpimai, atsispaudimai, pirkinių nešimas iš parduotuvės), siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti.

*Kai vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos (ar įvairių kitų priežasčių) negali įgyvendinti šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, atsižvelgdami į realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus.

*Siekiant kuo mažiau sėdėti ar gulėti, būtina riboti žiūrint televizorių, naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, klausant radijo ir pan. praleidžiamą laiką. Rekomenduojami reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje su draugais, kaimynais ar augintiniais, darbas sode, darže ar gėlyne, grybavimas, uogavimas, žvejyba, savanoriavimas ir pagalba kitiems ir pan. Taip pat patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu – kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu. *Net jei nesilaikoma šių fizinio aktyvumo rekomendacijų, labai svarbu, kad vyresnio amžiaus asmenys turėtų galimybę išeiti iš namų į lauką ir pagal galimybes užsiimti fizine veikla kartu su kaimynais, kitais bendruomenės nariais.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia vyresnio amžiaus žmones kartu dalyvauti rytinėse mankštose antradieniais ir ketvirtadieniais 9:30 val. (Vilniaus g. 8, III aukštas).

(Informacija parengta pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro metodines rekomendacijas „Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos 3 amžiaus grupėms“).

Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Užs. Nr. 952


Kur oriai pasitikti gyvenimo saulėlydį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-10-07

Kretingiškė 88-erių Genovaitė R. paprašė, kad pasidomėtume, kur garbaus amžiaus sulaukęs žmogus galėtų oriai pasitikti savo gyvenimo saulėlydį, nenorėdamas tapti našta artimiesiems. Nors Lietuvoje, taip pat – ir Kretingos rajone, pakankamai gerai išvystytas socialinių paslaugų senjorams tinklas, tokių orios senatvės namų, kokius matome filmuose, mums dar reikia palūkėti.

Valstybinės globos įstaigose – sunkiausi ligoniai

„Su draugėmis pakalbame: jeigu vienam gyventi taptų per sunku, kur Kretingos rajone ar aplinkinėse vietovėse galima būtų bendrystėje ir draugėje su kitais senjorais oriai pasitikti gilią senatvę. Nors turime artimųjų, bet vienų vaikai gyvena užsienyje, o ir šiaip nesinori užsikarti jiems ant sprando, nes visi turi savų rūpesčių. Norėtųsi žinoti, kiek kainuoja išlaikymas tokiuose bendruomeniniuose namuose“, – teiravosi skaitytoja.

Socialines paslaugas teikiančių įstaigų tinklas Kretingos rajone išplėtotas: Padvarių socialinės globos namai, neseniai duris atvėrę Nasrėnų globos namai, Geležinkelio gatvėje veikiantys Pajūrio senelių globos namai. Tačiau paslaugos jose yra specifinės. Didžiausių Kretingos rajone Padvarių socialinės globos namų, kuriuose apsigyvenę gerokai per 200 globotinių, vadovės Rimos Narmontienės žodžiais, vien sulaukę pensinio amžiaus žmonės į juos nepatenka. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strategija yra tokia, kad ministerijos pavaldumo įstaigose apgyvendinami asmenys su specialiaisiais – nuolatinės priežiūros arba nuolatinės slaugos – poreikiais. Tai – patys sunkiausi ligoniai, o pakankamai savarankiškais senjorais turi pasirūpinti privačios įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos, steigdamos bendruomeninius namus“, – sakė R. Narmontienė.

Be specialiųjų poreikių – per brangu

Kūlupėnų bendruomenės rūpesčiu, šiemet duris atvėrė nauji, kaip sakoma, dar dažais tebekvepiantys Nasrėnų globos namai.

„Mes turime licenciją ir galime teikti paslaugas senyvo amžiaus žmonėms – asmenims per 70 metų, taip pat – asmenims su sunkia, išskyrus psichikos, negalia. Tačiau vieniši vien pensinio amžiaus asmenys, kuriems nenustatyta negalia, pas mus neįsikuria todėl, kad jiems būtų per sunki finansinė našta – reikėtų patiems sumokėti visą paslaugos kainą. Vieno asmens išlaikymas mūsų namuose kainuoja 1 tūkst. 250 Eur. Tiems asmenims, kuriems nustatytos slaugos arba priežiūros paslaugos, didžiąją dalį lėšų kompensuoja valstybė“, – kalbėjo Nasrėnų globos namų vadovė Jūratė Mačernienė.

Panaši situacija ir privačia iniciatyva buvusiame darželyje, vadinamajame lapyno kvartale, įkurtuose Pajūrio senelių globos namuose. Jų vadovė Albina Račkauskienė patikino, kad šiuo metu pas juos gyvena 16 asmenų iš Kretingos, Palangos ir Klaipėdos, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, o šių nesant nustatytų, tokių asmenų jie nė neapgyvendina.

„Kuris gi žmogus išgalėtų pats mokėti 1 tūkst. 300 eurų už išlaikymą mūsų įstaigoje? Per brangu. Dabar gi 300 Eur atskaičiuojama iš gaunamos senatvės ar neįgalumo išmokos, 300 Eur skiriama už nustatytus specialiuosius poreikius, o likusią sumą už pragyvenimą įstaigoje kompensuoja valstybė“, – sistemą paaiškino A. Račkauskienė.

Ragino senolius neužsisklęsti vienišume

Atrodytų, kad ratas lyg ir užsidaro, nes žmonės neišgali sumokėti iš pensijos už gyvenimą bendruomeniniuose namuose. Tačiau, pastebėjo J. Mačernienė, dažnam garbaus amžiaus žmogui jau atsiranda visokių sveikatos problemų, retas kuris tėra apdovanotas itin stipria sveikata, todėl norintiems apsigyventi jų namuose, jau gali būti priskirti specialieji poreikiai.

„Mūsų įstaigoje, manau, yra sukurtos sąlygos oriai senatvei – senjorai turi bendrą erdvę, kur gali susitikti, bendrauti, vaikštinėti po apylinkes. Tačiau gyvenimo realybė tokia: senyvo amžiaus žmogus dažniausiai labai nenori palikti savo namų, ir dažniausiai tam ryžtasi prispausti ligų“, – kalbėjo J. Mačernienė.

Kretingos rajone išvystytas socialinių paslaugų, senjorams teikiamų namuose, tinklas. Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, patikinusi, kad jų įstaigos teikiamų paslaugų spektras – platus ir įvairus, paragino senyvo amžiaus žmones neužsisklęsti vienatvėje ir baimėje. Šiandieną, jos manymu, senjorai jau gali pasirinkti tai, kas jiems labiausiai tinka ir patinka.

„Mes teikiame dvejopas paslaugas namuose: asmeninio asistento – kada žmogui norisi draugo, kuris pagelbėtų apsipirkti, nueiti į medicinos ar kitokią įstaigą tvarkyti reikalų, į renginius ar pasivaikščioti; ir pagalbos į namus – kada socialinio darbuotojo padėjėjas pats nueina į parduotuvę, sutvarko namus ir pan.“, – kalbėjo D. Skruibienė.

Veikia Dienos centras senjorams

Kaip atskirą įstaigos padalinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas senjorų bendrystei ir užimtumui, D. Skruibienė išskyrė Dienos socialinės globos suaugusiems asmenims su negalia tarnybą. Negalia, jos žodžiais, nebūtinai turi būti sunki, senatvėje fizinė negalia būdinga kone kiekvienam asmeniui.

„Dienos centro lankytojus – sąraše jų yra 16, tačiau kasdien tesusirenka gerokai mažiau, – rytais mes patys paimame iš namų ir atsivežame į įstaigą. Jie čia pusryčiauja, bendrauja, aptaria naujienas. Po to vyksta užsiėmimai: žmonės kuria rankdarbius, sprendžia kryžiažodžius, kineziterapeutas veda grupinius užsiėmimus, sveikesni sportuoja salėje. Turime psichologą: jeigu kuris nori pasikalbėti asmeniškai, gali išsipasakoti specialistui. Po to – pietūs, o po jų žmonės gali pailsėsi: yra miegamieji kambariai, kur kiekvienas įstaigos lankytojas turi savo lovą. Kiti popiet mezga, skaito, žiūri televizorių, po to – bendri pavakariai, ir po jų klientai parvežami namo“, – senjorų užimtumą Dienos centre, akcentuodama žmonių bendrystės poreikį, apibūdino D. Skruibienė.

Ši paslauga, kaip ir paslaugos į namus, patikino D. Skruibienė, nėra brangi – ji kainuoja 20 proc. nuo asmens gaunamų pajamų, neįskaičiuojant jo turimo turto.


„Ši erdvė padeda kurti gerą mikroklimatą gimnazijoje“, – tokių erdvių atsiradimo svarbą gimnazijoje įvardino direktorė Sonata Litvinienė.

Šalies ugdymo įstaigose integruojama vis daugiau specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Kad šis procesas būtų lengvesnis, mokyklose naudojamos tam tikras priemones. Darbėnų gimnazija – ne išimtis: joje yra įrengtas sensorinis kambarys, taip pat du specialiųjų pedagogų ir logopedų kabinetai, poilsio kampelis.

Didėja poreikis

Ne tik šalyje, bet ir Darbėnų gimnazijoje daugėja vaikų su įvairiais sutrikimais. „Gimnazijoje mokosi du vaikai, turintys judėjimo negalią, ir vienas – autizmo spektro sutrikimą. Jiems sensorinė erdvė ypač svarbi“, – įvardijo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Sensorinį kambarį mokyklos bendruomenė naudoja įvairioms reikmėms: jame lankosi darželio auklėtiniai, yra vedamos klasių valandėlės, pamokos ir panašiai. Tačiau prioritetas – vaikai su specialiaisiais poreikiais.

„Ši erdvė padeda kurti gerą mikroklimatą gimnazijoje. Ji skirta visiems, kuriems reikia nusiraminti, pabūti atskirai“, – kalbėjo S. Litvinienė.

Gimnazijoje įrengtas ir poilsio kampelis kartu su dviviečiu akustiniu foteliu, kuris iš dalies sugeria aplinkos garsus. „Tiems, kuriuos erzina triukšmas, norisi pabūti vieniems per pertraukas ir nusiraminti, nedidelės fotelio sienelės sukuria pojūtį tarsi būtum vienas“, – paaiškino S. Litvinienė.

Lengvai priima

Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais mokyklos bendruomenei didelių iššūkių nebekyla. „Visiems mokiniams, kurie turi didelių specialiųjų poreikių – fizinę negalią, autizmo spektro sutrikimą – skirti mokytojo padėjėjai“, – tikino gimnazijos direktorė. Dar vienas svarbus komponentas integruojant išskirtinius vaikus į bendrąjį ugdymą – pedagogų žinios. Mokykloje dirbantys pedagogai gilina žinias apie įtraukųjį ugdymą, kaip vaikus įtraukti į bendruomenę jų neišskiriant.

„Didžiausia naujiena – kad mokyklose pradeda mokytis autizmo spektrą turintys vaikai. Tai yra ypatingi vaikai, turintys gebėjimų, kartais jie talentingi tokioje srityje, kur niekas net nepagalvoja. Svarbu atrasti tą talentą“, – akcentavo S. Litvinienė.

Norint palengvinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į visuomenę, Darbėnų gimnazijoje pradėjo veikti pagalbos klubas. „Jame bendrauja dalykų mokytojai su specialiaisiais pedagogais. Jie konsultuojasi su specialistais, aptaria mokinius, kartu dirba“, – sakė S. Litvinienė.

Gimnazijoje besimokantys moksleiviai padeda savo bendraamžiams. „Tiems, kurie turi judėjimo negalią, mokiniai ir duris atidaro, atsikelti padeda. Klasės draugai supranta, kad šis vaikas yra išskirtinis ir jį reikia globoti“, – mokinių elgseną nusakė direktorė, atskleidusi, kad iš tėvų taip pat nėra girdėjusi jokių nusiskundimų.


Ketvirtį amžiaus – kartu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-10-07
Įstaigos istoriją menančią medžiagą – archyvus, medicinos priemones – kaupia ir saugo vyriausioji slaugytoja Renata Eitavičienė, kuri 25-mečio proga PSPC hole surengė parodą.

„Ketvirtį amžiaus – kartu“, – taip pavadinta medicinos prietaisų, priemonių ir dokumentų paroda, surengta Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) hole jo vyriausiosios slaugytojos Renatos Eitavičienės, dirbančios jame 25-erius metus ranka rankon su 5 vadovais: Nikolajumi Talancevu, Irena Narmontaite, šviesaus atminimo Zigmu Paulausku, Vidmantu Jurgaičiu ir dabartiniu vadovu Arnu Juškiu.

Kai darbui atiduotas gyvenimas

R. Eitavičienės ir A. Juškio iniciatyva, užvakar buvo pakviesti buvę PSPC vadovai, kad mintimis perbėgtų per įstaigos istoriją, prisimintų, kokius iššūkius skirtingais laikmečiais jiems teko įveikti. „Tai ir įstaigos, o kartu ir šių 4 žmonių gyvenimo istorijos“, – akcentavo A. Juškys. Kolektyvo vardu kiekvienam įteikdama po rožės žiedą, R. Eitavičienė kalbėjo: „Kai žmonės daug metų išdirba vienoje įstaigoje, jie sako – šiam darbui atidaviau visą savo gyvenimą. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir aš, nes dirbu čia nuo tada, kai įstaiga pradėjo veikti kaip savarankiškas juridinis vienetas. Teko gyventi ir sugyventi su 5 jos vadovais, todėl šiandieną norėčiau padėkoti jiems už kartu praleistą laiką“.

„Renata visiems vadovams buvo ir yra didžiulis ramstis“, – savo ruožtu vyriausiajai slaugytojai padėkojo ir A. Juškys.

R. Eitavičienės žodžiais, kiekvienam įstaigos vadovui teko įveikti savojo laikmečio sunkumus, nes kiekvienas etapas buvo svarbus, prisimenant, kad centras pradėjo veikti, kai padaliniuose nebuvo nei tualetų, nei vandens, o lėšos – labai ribotos. Ji prisiminė, kaip centro kūrimosi pradžioje kiekvienas darbuotojas prisidėjo, kuo ir kaip galėjo: „Reikėjo informacinio stendo: raudono audeklo jį aptraukti iš namų atnešė daktarė Augenija Juknevičienė, kasos langelį sukalė mano pusbrolis Linas Petrauskas. Nešėme iš namų stiklainius tyrimams, čia juos strerilizuodavome.“

Iš pradžių kaimuose veikė 12 medicinos punktų, šiandieną jų belikę 5: Rūdaičiuose, Raguviškiuose, Jokūbave, Kurmaičiuose ir Laukžemėje. Po reformos įstaigoje dirbo per 200 darbuotojų, šiandieną dirba 117 darbuotojų.


M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“

Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją.

Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas.

Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti sąmoningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose.

Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką

Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.

„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniais. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymi M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes – žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“

Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis.

Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei.

„Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei.

Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę: „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą.“


Šiandien menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, kad laikas svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti.

Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją

Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veiklų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimo būdas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę.

Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir dėl to būklė tik dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, kad tai – psichologinė problema.

„Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta į klausimą, kodėl vyrui karts nuo karto vis pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objektyvią diagnozę ir paaiškinimą, kad šiuos negalavimus sukėlė pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas