Pajūrio naujienos
Help
2021 Sausis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar Kretingai reikia šunų išvedžiojimo aikštelės, kainuosiančios apie 30 tūkst. Eur?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Nors karantinas jau įsibėgėjo, o SPA procedūrų veikla laikinai sustabdyta, sanatorijos toliau mielai priima poilsio pageidaujančius lietuvius. Pastarieji ir toliau noriai užsisako nakvynes, keliauja į Lietuvos kurortus, ilsisi ir mėgaujasi kiek aprimusia gamta.

„Eglės sanatorija“ – veiklos nenutraukė

Viena iš tokių – Eglės sanatorija. Druskininkai vis dar pilni miesto svečių, kurie poilsiauja būtent šioje sanatorijoje. Ji veiklos nenutraukia todėl, kad ji turi asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą. Tai reiškia, kad čia teikiamos būtent medicininės paslaugos, todėl paprastų poilsiautojų srautas bus mažinamas, o ligoniai – laukiami. Ir nors sanatorijoje SPA paslaugos pramoginiu tikslu kol kas, Vyriausybės nutarimu, neteikiamos, o maistas siūlomas tik išsinešimui, poilsiautojai susiranda ir kitų veiklų: vaikštinėja po parkus, pažindinasi su miestu iš paukščio skrydžio kartu su Druskininkų lynų keltuvu.

Tebeveikia ir dviračių nuomos punktai, suvenyrų kioskeliai. Tad visi atvykstantys gali mėgautis miesto grožiu dviračio pagalba bei įsigyti smagių atsiminimų.

„Snow arena“ kol kas priima tik profesionaliu sportininkus, tad lankytojams teks palaukti karantino pabaigos.

Naujos taisyklės

Visos veikiančios sanatorijos patvirtino bendrus darbo organizavimo principus, kurie padės saugiau teikti paslaugas, taip apsaugant tiek įstaigų darbuotojus, tiek svečius. Tarp tokių sprendimų – baseinų ir pirčių kompleksų uždarymas pramoginiais ar poilsio tikslais, taip pat poilsio programų atsisakymas.

Pasimatymas kitaip

Maistas šiuo metu visoje šalyje teikiamas tik išsinešimo principu, todėl romantiškai vakarieniauti, net atvykus į kurortą, reikėtų savo kambaryje. Vis dėlto tai tikrai netrukdo gražiai praleisti savaitgalį. Užsisakykite mėgstamo maisto, įsijunkite mylimą filmą, arba priešingai, vakarieniaukite gamtos apsuptyje ir garantuojame, jog tai pavirs į puikų bei nepamirštamą pasimatymą.


Įvedus visuotinį karantiną, sustabdyta ne tik dalies verslų veikla, bet ir SPA procedūros, todėl masažai šiuo metu gali būti atliekami tik gydymo tikslais arba namų sąlygomis. Masažas net ir atliekamas namuose gali būti labai malonus ir naudingas, tad neverta šios minties mesti į šalį!

Masažo nauda

Apie masažų naudą žino daugelis, tačiau retas, kuris gali įvardyti konkretų masažo veikimo principą. Taigi, kokia masažo nauda mūsų kūnui, organizmui?

• Gerina imunitetą.

• Sumažina nugaros skausmą.

• Naudingi nėščiosioms, palengvina gimdymą bei pogimdyvinį laikotarpį.

• Stiprina raumenis.

• Mažina nerimą, depresiją.

• Padeda atsinaujinti odai.

• Mažina patinimus po operacijų.

• Padeda išvengti mėšlungio.

• Skatina aminorūgščių gamybą.

• Gerėja miegas.

• Padaugėja energijos.

• Atpalaiduoja, mažina nuovargį ir įtampą.

Vandens masažas namuose

Šis masažas atliekama vonioje. Jei neturite masažuojamojo vandens dušo antgalio – tiks ir paprastas, tereikia nustatyti stipresnę srovę. Masažą galima atlikti pasilepinus vonioje arba tiesiog prausiantis duše. Vonios vanduo turėtų būti kiek vėsesnis, o srovės spaudimas – maksimaliai stiprus.

Pirmasis žingsnis – nukreipti srovę į probleminę vietą ir intensyviai vedžioti ją po kūną sukamaisiais judesiais. Pradėti vertėtų nuo klubų, šlaunų ir keliauti link pilvo, pečių. Tokią procedūrą reikėtų darytis apie 10 minučių. Na, o baigiama vėsiu dušu visam kūnui.

Žnaibymas – masažas

Tai labai aktyviai veikiantis masažo tipas. Jis padeda efektyviai kovoti su celiulitu, gerina kraujotaką, odos būklę. Jį galima atlikti tiek stovint, tiek gulint ar sėdint. Idealu, jei žnaibysitės po vandens procedūrų (dušo, vonios).


Vakar pavakarę įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame nuspręsta Kretingos ligoninėje laikinai – 2 savaitėms – stabdyti planines operacijas. Jeigu karantinas bus pratęstas, Ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją, vėl nuspręs, kuriam laikui reikėtų nebeplanuoti operacijų.

Laikinai stabdyti planines operacijas verčia tai, kad COVID-19 virusas buvo nustatytas dar 7 Kretingos ligoninės darbuotojams. Šiuo metu COVID-19 liga iš viso patvirtinta 14 įstaigos personalo narių, iš kurių 4 – gydytojai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl patvirtintų naujų COVID-19 atvejų ligoninėje atlieka epidemiologinį tyrimą. Taip pat testuojami kontaktą su sergančiaisiais turėję ligoninės darbuotojai ir pacientai.

Šiuo metu Kretingos ligoninėje gydoma beveik 50 pacientų, iš kurių 25 – COVID-19 sergantys rajono gyventojai, dėl vietų trūkumo nebepriimti gydyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Skubiosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas Kretingos ligoninėje nestabdomas, atliekamos bus ir ekstrinės operacijos.

Ekstremalių situacijų komisija taip pat priėmė sprendimą steigti mobiliąsias medikų komandas – jas turės suformuoti ir Savivaldybei priklausančios, ir privačios medicinos įstaigos. Anot Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, Kretingos rajone reikėtų 5 mobiliųjų komandų, kurios paslaugas pacientams namuose suteiks tik šeimos gydytojo sprendimu. Mobiliosios komandos, kuriose dirbs ir šeimos gydytojai, vietoje spręs, kur – namuose ar ligoninėje – turėtų būti gydomas koronavirusu sergantis asmuo.

„P. n.“ informacija


Lino Svetiko pastebėjimu, sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimas koronavirusu – viena didžiausių pastarojo laikotarpio grėsmių.

Andriaus Ufarto nuotr.

Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus.

Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas.

Situacija keičiasi kasdien

Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą.

Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems pacientams paslaugas teikiančių centrų, COVID-19 infekuoti pacientai, kuriems reikia stacionarinio gydymo, yra gydomi mūsų centre, tačiau visų pacientų mes stacionarizuoti negalime dėl vietų stokos, todėl pacientus, kuriems pagalba gali būti suteikta atraminėse ligoninėse, perkeliame į kitas įstaigas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 skyrių, Ukmergės ligoninę, Alytaus ligoninę. Šiuo metu (lapkričio 11 d. duomenimis) Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje yra gydomi 14 pacientų, tačiau situacija kasdien keičiasi. Skyriuose visuomet yra pacientų, kuriems yra tikėtinas būklės pablogėjimas ir perkėlimo į Reanimacijos skyrių galimybė“, – teigia jis.


Pastaruoju metu Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas.

Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą.

Kas gali išsitirti nemokamai?

Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis.

„Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 min. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu 1808@greitojipagalba.lt“, – teigia NVSC specialistė.

Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Visų pirma, tai koronaviruso židinyje esantys ir sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir medikai, kurie dažniausiai tiriasi prieš pradedant ir baigiant savo darbo pamainas, – tikslią tyrimų tvarką nustato pačios medicinos įstaigos.

Nemokami koronaviruso tyrimai priklauso ir slaugos namų gyventojams, kurie dėl vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų priklauso didžiausios rizikos grupėms, ir, žinoma, slaugos namus prižiūrinčiam personalui bei sveikatos priežiūros darbuotojams.


„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau.

Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti.

Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus.

Ši programėlė nepakeičia įprasto epidemiologų atliekamo darbo, tik jį papildo – suteikiama galimybė paprasčiau informuoti tuos, kurių užsikrėtęs COVID-19 asmuo nepažįsta arba apie kuriuos galėjo pamiršti.

„Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, apie sąlytį kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.


Mitybos klaida – paveldėti netinkami įpročiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-11-06
Kraštietė dietistė Aušra Šunokaitė teigė, kad ypač šiuo metu, kuomet siaučia virusai, turėtume padėti savo organizmo žarnynui, vartodami kuo gausiau daržovių.

Iš Žibininkų kilusi, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė dietistė Aušra Šunokaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino patarimais apie pagrindines mitybos klaidas, kurias mes paveldime iš savo šeimų, ir atkartojame kasdien ruošdami maistą.

– Kokias pagrindines klaidas virtuvėje žmonės daro nuo seno? Kokie ydingi įpročiai yra susiformavę ir perduodami iš kartos į kartą, ir ką mums skubiai reikėtų keisti savo lėkštėse? 

– Priminsiu jums vieną seną istoriją apie mergaitę ir žuvį. Mergaitės motina gamino žuvį pagal labai seną tradicinį receptą, kur žuviai reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti. Mergaitė taip ir išmoko gaminti. Vienąkart ji pagalvojo: o kodėl reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti? Mama paaiškino, kad tai tradicija, kurios laužyti nevalia, ir ėmė filosofuoti apie simbolinę nupjautos galvos ir uodegos prasmę. Močiutė, išmokiusi motiną gaminti, į simboliką nesigilino, bet taip pat akcentavo, kad tradicijų laužyti nevalia. Ir tiktai prosenelė, kuri išmokė šio recepto močiutę, papasakojo istoriją, kaip jie su proseneliu kadaise vargingai gyvenę, kokia maža buvusi jų krosnis, kur žuvis, nenupjovus galvos ir uodegos, paprasčiausiai netilpdavo.

Taigi pagrindinė netinkamos mitybos klaida – paveldėti įpročiai. Esame įpratę maitintis taip, kaip maitinosi mūsų artimieji. Ydingus įpročius mums įskiepijo senoji karta, kurios atstovai buvo įtikėję bulvių ar kruopų nauda. Teigiantiems, kad „seneliai taip valgė ir ligų neturėjo”, reikėtų įvertinti ir tai, kad seneliai valgydavę kelis kartus per dieną, tačiau dirbdavę gerokai daugiau energijos reikalaujančių darbų negu šiandien.

Kitas aspektas – maisto laikymas. Kokį maistą valgytume mes, jei neturėtume nei šaldytuvo, nei šaldiklio? Mitybos pagrindą sudarytų ilgą laiką negendančios krakmolingos kruopos ar bulvės. Tačiau tai nebūtinai yra sveikiausias pasirinkimas, kai šiandien turime gausą mitybine verte naudingesnių maisto produktų.

Kasdienėje lėkštėje bulves ar kruopas turėtų pakeisti didesnis kiekis daržovių. Daug krakmolo turintis maistas neigiamai veikia mūsų žarnyno bakterijas ir mikroorganizmus. Šia tema pradėta domėtis visai neseniai, kai tyrimai parodė, kad nuo žarnyno veiklos priklauso 70–80 proc. mūsų organizmo imuniteto. Tad ypač šiuo metu, kai siaučia virusai, turėtume padėti žarnynui. Pats svarbiausias maistas – įvairios raugintos ar šviežios daržovės.


Pirmieji grupinio gyvenimo namai neįgaliems žmonėms Kretingos mieste bus įkurdinti Grafų Tiškevičių gatvėje.

Kretingoje, Grafų Tiškevičių gatvės Nr. 39-me sklype, statomas vienaukštis 246 kv. m ploto pastatas – grupinio gyvenimo namai (GGN), kuriuose kitąmet bus apgyvendinta 10 žmonių su lengva proto negalia. Taip bus žengtas pirmasis žingsnis Kretingos rajone, pertvarkant institucinės globos sistemą, – šie namai taps Padvarių socialinės globos namų padaliniu.

Perspektyvoje – GGN plėtra

Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė pasakojo, kad grupinio gyvenimo namų užsakovė yra valstybė, skyrusi lėšų nupirkti 14 arų sklypą ir jame pastatyti namus, kuriuose bus įrengti 6 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai su bendra virtuve, sanitariniais mazgais, ir poilsio patalpomis. Bendra projekto vertė – 300 tūkst. Eur.

„Statybos darbai prasidėjo vasarą, viešųjų pirkimų konkursą laimėjo panašių objektų statybos patirties turinti bendrovė „Napsita“ iš Telšių. Tai bus tipiniai grupinio gyvenimo namai, įrengiami pagal ministerijos rekomendacijas: patalpos pritaikytos judėti vežimėliais, įrengtas pandusas. Kieme bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, rekreacinė zona, sklypas aptvertas tvora. Šiemet iki gruodžio pastatą ketiname pakišti po stogu, o kitą gruodį švęsti įkurtuves“, – kalbėjo R. Narmontienė.

Šie namai statomi pagal valstybės įgyvendinamą neįgaliųjų patekimo į valstybinę globą prevenciją, siekiant kuo labiau integruoti neįgalius žmones į visuomenę. R. Narmontienės žodžiais, perspektyvoje nusimato GGN plėtra: „Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavome lėšų – 24 tūkst. Eur, kad iki naujų metų nupirktume sklypą Kretingos mieste dar vienų namų statybai.“


Kiek ilgai Kretingos ligoninė išsaugos „švarias“ lovas Klaipėdos regiono gimdyvėms, šiandien niekas negali pasakyti, kadangi situacija dėl koronaviruso susirgimų keičiasi ypač greitai.

Šią savaitę rajono Savivaldybės administracija inicijavo jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame buvo aptartos galimybės steigti taip vadinamąsias kovidines lovas Kretingos ligoninėje. Šį rūpestį lydi dar ir visuomenės baimė, dėl ko ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrius lūžta nuo sukarščiavusių pacientų, nors jiems ekstrinė pagalba ir nebūtina.

Situaciją dėl kovidinių lovų atsiradimo Kretingos ligoninėje komplikuoja ne tik ligoninės patalpų išdėstymo specifika, bet ir dvejopi Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimai: Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės teigimu, dar neatšauktas sveikatos ministro nurodymas ligoninėje turėti „švarias“ lovas regiono gimdyvėms – mūsų ligoninė yra vienintelė, turinti Gimdymo skyrių, ir tuo pačiu būtina steigti kovidines lovas, kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė jau nebepriima dalies pacientų, atvežtų su koronaviruso susirgimu.

Prašo visuomenės supratingumo

Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patvirtino, kad yra gautas sveikatos ministro nurodymas rengtis priimti sunkiai COVID-19 sergančius pacientus, kuriems reikalinga deguonies terapija. „Ištiko lengvas šokas, nes buvome įsitikinę, kad, ankstesniu nurodymu, Kretingos ligoninė išliks kaip rezervinė gimdyvėms, jeigu Klaipėdos gimdymo namai būtų užkrėsti koronavirusu“, – kalbėjo Savivaldybės vadovė, suabejojusi, ar Kretingai pavyks išvengti kitų regiono ligoninių lemties, kai iš esmės visose jose pasireiškė COVID-19 židiniai.

Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos I. Volskienės teigimu, per buvusias poilsio dienas jau ir Kretingos ligoninėje buvo nustatyta 10 susirgimų koronavirusu, ir pacientai, neturint kitos išeities, buvo guldomi į paruoštas lovas izoliacijos palatose. „Iš tų 10 ligoninių du su kvėpavimo nepakankamumu buvo nugabenti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kiti grąžinti atgal. Dalį jų išleidome gydytis namo, ambulatoriškai. Visų pacientų, sergančių pneumonija, į ligoninę nepaguldysime, ir tai – akivaizdu“, – I. Volskienė akcentavo, kad į pagalbą turi ateiti pirminės sveikatos priežiūros centrų gydytojai, jei norime, kad situacija būtų valdoma.

Kad problema išsispręstų ir Kretingos ligoninė turėtų vadinamąsias kovidines lovas, ketinama uždaryti Vaikų ligų skyrių – būtų teikiama tik ambulatorinė paslauga, ir kurti padalinį, tai yra izoliacijos skyrių. Šiomis dienomis, anot ligoninės vadovės, teksią išspręsti ir deguonies tiekimo problemą, kadangi reikia ardyti lubas.

„Vaikų skyriuje galime įrengti 8 lovas. Terapiniame skyriuje nėra galimybės to padaryti. Ligoninė – užkišta, chirurginiams pacientams belikę 10 lovų, saugome ir lovas gimdyvėms. Reikia kuo daugiau pacientų gydyti namuose, nes ruošiamos lovos problemos neišspręs“, – kalbėjo I. Volskienė, kurios pastebėjimu, negali visi karščiuojantieji suplaukti į ligoninę, jos Priėmimo skyrių.

J. Girdvainė klausė, ar įmanoma sustabdyti šį srautą: „Gal šeimos gydytojai gali paaiškinti žmonėms, kad sukarščiavę jie nevažiuotų į ligoninę.“

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patvirtinto: „Taip, įmanoma, bet yra ir kita medalio pusė: žmonės arba patys nuvažiuoja į Priėmimo skyrių, arba čia juos atveža greitoji medicinos pagalba, o ir šeimos gydytojas pacientą gali nusiųsti į šį skyrių. Šiandienos iššūkis – kaip galėtume atlikti informacinį vaidmenį.“


Saulius Urbonavičius-Samas ragina visus rūkančius pabandyti mesti rūkyti, nes, tai padarius, palaima yra neapsakoma.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios.

Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia.

Buvo rūkoma visur

Prieš daugiau nei dvidešimt metų rūkyti metęs S. Urbonavičius-Samas labai tiksliai prisimena, kada ir kodėl nusprendė visam laikui mesti šį žalingą įprotį.

„Didysis virsmas manyje įvyko dar 1993 m., kai gyvenome tikrai pašėlusį „rokenrolinį“ gyvenimą ir su grupe BIX dalyvavome didžiuliame ture po Prancūziją su daugiau nei 100 koncertų įvairiausiuose miestuose“, – savo pasakojimą pradeda S. Urbonavičius-Samas.

Anot jo, tais laikais dar nebuvo išsivysčiusi rūkymo kultūra – žmonės rūkydavo vieni prie kitų, o uždarose vietose, nesvarbu, tai būtų klubas, kavinė ar autobusas, ore tvyrodavo didžiuliai dūmų kamuoliai.

„Visur viskas buvo lyg „išrūkyta“ ir tai galiausiai įgriso, todėl grįžus po šio turo iškart mečiau rūkyti“, – sako S. Urbonavičius-Samas, juokaudamas, kad anksčiau nebūtinai turėjai rūkyti pats, kad prisirūkytum.

Pasijuto lyg „ant sparnų“

Tiesa, tuo metu grupės BIX lyderis turėjo pertrauką tarp turų ir koncertų, stengėsi nesilankyti klubuose ar kavinėse, todėl išvengė bent menkiausių pagundų ir rūkymo metimą atsimena be didelių sunkumų. Jeigu nusprendžia kažko imtis, – viskas būna lyg kirviu nukirsta.

Pasak pašnekovo, po mėnesio laiko jis pasijuto lyg „ant sparnų“, nes iš organizmo pasišalinęs nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos suteikė begalinio lengvumo pojūtį.

„Tie, kas ilgą laiko tarpą rūkė ir yra bandę mesti rūkyti, – tikriausiai žino ir atpažįsta šį jausmą, o tie, kurie nebandė mesti rūkyti, – tikrai pabandykite, nes tas jausmas yra fantastiškas. Kai praėjus kuriam laikui (mano atveju užteko mėnesio) tu jauti savo prasivaliusį kūną šiek tiek pakilusį virš žemės“, – tvirtina S. Urbonavičius-Samas.

Kaljanas – toks pat rūkymas

Tiesa, televizijos laidų prodiuseriui ir BIX grupės lyderiui S. Urbonavičiui-Samui vis dėlto reikėjo poros pasitikrinimų, kad tvirtai žinotų, jog nebeužsikabins už šio žalingo įpročio.

„Buvau kartą Egipte pakvailiojęs ir su kaljanu, tačiau greitai supratau, kad tai yra visiškai tas pats rūkymas, todėl greitai jo atsisakiau, niekada nebegrįžau ir, manau, nebesugrįšiu“, – teigia jis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas