Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Reguliari mankšta – vienas iš būdų, siekiant sumažinti galimų traumų rizikas.

Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.

Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems.

Dažniausios vaikų traumos

Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei.

Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, dažniausiai lemia nukritimai, sąlytis su karščiu, apsinuodijimai, vaikai nukenčia ir nuo įvairių mechaninių įrengimų.

Sužalojimų priežasčių – daugybė

Vaikų traumas lemia daugybė aplinkybių, tačiau labai svarbu – supanti aplinka, vaikų ir juos prižiūrinčių žmonių elgesys. „Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažamečiai nėra savarankiški, neturi pakankamai žinių apie pavojų susižaloti ir kaip tų sužalojimų išvengti, elgiasi spontaniškai, jiems labai daro įtaką bendraamžiai. Daugelis linkę pervertinti savo gebėjimus. Ypač paaugliai, jaunimas linkęs labiau rizikuoti ir prasčiau suvokia galimas savo veiksmų pasekmes“, – teigia L. Ciesiūnienė.

Svarbų vaidmenį vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, dėl to kyla didesnė rizika būti nepastebėtiems. Jų oda yra plonesnė ir greičiau nudega, o kvėpavimo takai yra mažesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaikų galva yra santykinai didesnė, taigi, sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Vaikų kūno paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis nei suaugusiųjų, dėl to yra didesnė grėsmė prarasti skysčius, apsinuodyti.


Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Daiva Stančaitytė: „Linkiu pajausti pagarbą savo kūnui ir protui, tai yra – sau pačiam.“

Šiuolaikinis žmogus, stiprindamas savo fizinę ir dvasinę sveikatą, gerai žino, kad fizinis aktyvumas – vienas veiksnių, lemiantis gyvenimo kokybę. Tačiau kasdienė rutina, begalinis tempas dažnai prigesina motyvaciją, kurios labai norėtųsi savyje atrasti be žodžio „prisiversti“. Kaip įkvėpti save, nuo ko pradėti, kokio tikėtis rezultato, kas apskritai yra fizinis aktyvumas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Daiva Stančaitytė.

„Mano nuomone, – teigė ji, – fizinis aktyvumas – tai gyvenimo būdas, kurį pasirenka pats žmogus.“

Kad atsirastų noras vis labiau ir labiau būti fiziškai aktyviam, labai palanku bendrauti su tais žmonėmis, kurie myli judesį ir yra kasdienoje fiziškai aktyvūs. Kad atsirastų motyvacija, svarbu leisti žmogui pajausti, ko iš tikro jis nori, – tai yra kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas. „Turėtume ne teisti, ne smerkti, ne įkalbinėti, ne įrodinėti, ne spausti, o kantriai, geranoriškai, draugiškai būti šalia ir duoti laiko pasirinkti. Žmogui labiausiai atliepia viduje, padeda surasti įkvėpimo ir patikėti savimi, kai jis mato stiprius pavyzdžius – autoritetas daug veiksmingesnis savo darbais, o ne žodžiais“, – įsitikinusi lektorė.

Ji papasakojo tokią pamokančią istoriją: „Atėjo motina su vaiku pas išminčių ir guodžiasi, kad jos vaikas valgo vien tik saldainius ir visiškai atsisako valgyti kitokį maistą. Moteris prašo jo, kad jis lieptų vaikui nevalgyti saldainių. Išminčius sako: „Gerai, bet ateikite pas mane po dviejų savaičių.“ Moteris su vaiku atėjo po dviejų savaičių, kaip ir buvo sakęs išminčius. Vyras meiliai kalbasi ir po kiek laiko sako vaikui: „Nevalgyk daugiau saldainių, tu turi klausyti motinos ir valgyti įvairų maistą.“ Moteris paklausė: „Kodėl jūs to nepasakėte iš karto?“ Išminčius atsakė: „Pirma aš pats turėjau nevalgyti saldainių bent dvi savaites, kad tai galėčiau pasakyti jūsų vaikui.“


Psichologė Vika Gridiajeva: „Manau, kad ir gyvenimas panašus į „Facebook‘ą“: kažkas kažką „mėgsta“, komentuoja tavo problemas, netgi dalinasi su kitais, tai yra apšneka. Iš esmės socialiniai tinklai tik sustiprina tam tikras mūsų žmogiškąsias savybes, o ne jas pakeičia.“

Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva pasidalino įžvalgomis apie šiandien mus visus užvaldžiusius socialinius tinklus. Kokios jų teigiamos ir neigiamos savybės, kodėl žmones taip traukia socialiniai tinklai, ką vartotojai mato, patiria be atvangos po juos naršydami, kodėl mes taip pavargstame nuo socialinių tinklų, nors tai ir nėra fizinis darbas – atsakydama į šiuos ir kitus klausimus specialistė akcentavo ir tai, kad nesinaudoti technologijomis XXI a. nėra ir negali būti siekiamybė. „Viduramžiai baigėsi, todėl ekranus šiandien mums reikia priimti jau kaip normą“, – kalbėjo ji.

Naudojimasis internetu padidėjo 3 kartus

„Mane žavi mintis, jog internetas buvo sukurtas tam, kad, prasidėjus atominiam karui, žmonės neprarastų ryšio. Taigi turime padėkoti, kad atsirado toks dalykas, kaip internetas, ir kad esant dabartinei padėčiai, kai negalime keliauti ir susitikti, mes turime galimybę susisiekti tinkle. Tačiau, jei anksčiau kompiuteriai ir internetas buvo technologijų mokslo tyrimo objektas, tai vis dažniau tampa psichologijos ir sociologijos mokslų objektu“, – akcentavo V. Gridiajeva, atkreipdama dėmesį, kad ekranų naudojimas palieka ryškius pėdsakus žmonių elgsenoje, mąstyme, gyvenimo būde, vaikų raidoje, sveikatoje ir kitose sferose, kurios reikalingos žmogui išlikti.

Technologijų kūrėjai kasmet atlieka tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kiek žmonių naudojasi internetu, ir ką jie ten veikia. Duomenys atskleidė, kad labiausiai žmonės naudoja įvairaus pobūdžio socialinius tinklus ir naujienų kanalus, taip pat prekybos tinklus. Su pirmojo karantino pradžia naudojimasis išmaniosiomis technologijomis išaugo 3 ir daugiau kartų.

V. Gridiajeva pati atliko apklausą tarp pradinių klasių mokytojų, ir duomenys, anot jos, – liūdinantys: 80 proc. jų prie ekranų praleidžia 4–8 valandas per dieną vien pamokos turiniui sukurti ir išdėstyti, taip pat maždaug 2–3 valandas – asmeniniams poreikiams. Jaunimas nuo 12 iki 24 metų lenkia ir pedagogus: jie prie ekranų praleidžia 8–10 valandų. „Jeigu prieš 10 metų vaikai apie 3-uosius metus pirmą kartą buvo pasodinti prie ekranų – televizoriaus ar kompiuterių, tai šiai dienai auga vaikai, kurie, būdami 2 metų, jau puikiausiai valdo telefonus ir televizoriaus pultelius“, – pastebėjimu pasidalino psichologė.

Neurologijos mokslas yra įrodęs, kad 2 valandos prie ekranų žmogaus smegenyse keičia pilkosios smegenų dalies sandarą. Ką tai reiškia? Empatijos stoką, bendravimo, atminties problemas, emocijų sutrikimus, ilgesnis ekranų vartojimas gali lemti ir psichikos sutrikimus. „Nors mūsų ligų klasifikacijoje nėra tokio dalyko, kaip priklausomybė nuo kompiuterio, telefono ar planšetės, bet gydytojai ir mokslininkai šią sąvoką jau vartoja“, – teigė V. Gridiajeva.


Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbanti U. Vaškytė neabejoja – jei pats dvejosite savimi, sporte nepadės nė treneris, nė palaikantys draugai ar graži sportinė apranga.

Atėjus pavasariui daugelis, norėdami padailinti kūno linijas, imasi aktyviai sportuoti, išbandyti naujas dietas. Kaip bebūtų, neretai šie gyvenimo būdo pokyčiai yra trumpalaikiai ir bematant daugelis grįžta prie senų įpročių. Tačiau tiems, kurie ryžtasi iš pagrindų pakeisti mitybą ir atsakingai sportuoti, tai tampa ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu.

Įvedus karantiną pasikeitė fizinis aktyvumas

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbanti 24-erių vydmantiškė Urtė Vaškytė teigė, kad reguliariai sportuoja jau beveik dešimt metų. „Sportu pradėjau domėtis turbūt dar 2011–2012 metais, kuomet akivaizdžiai pradėjo augti svoris. Tuomet sportuodavau namuose pagal įvairias treniruotes, kurias rasdavau „YouTube“ socialiniame tinkle. Sporto klube sportuoju apie 4–5 metus, tačiau, dėl šalyje įvestų ribojimų, dabar tai neįmanoma“, – pasakojo pašnekovė.

Mergina akcentavo, kad per karantiną jos fizinis aktyvumas labai pasikeitė: „Ankščiau 3–4 kartus per savaitę sportuodavau sporto klube, o dabar tenka tai daryti namuose su turimu inventoriumi. Man asmeniškai tai ne tas pats: esu pripratusi prie treniruoklių ir didesnių svorių, o tokio krūvio namuose atkartoti negaliu. Kaip bebūtų, dabar stengiuosi kiek įmanoma daugiau judėti laisvalaikiu, mėgstu daug ir ilgai vaikščioti.“

Sportuoti „mokėsi“ savarankiškai

Šiuo metu Palangoje gyvenanti mergina neslėpė, kad anksčiau išbandė įvairias sporto rūšis, kol galiausiai atrado, jog jai labiausiai prie širdies – sportas su svoriais. „Kažkada bandžiau bėgioti, užsiimti vien kardiotreniruotėmis, bet tai – ne man. Nors treniruotės su svoriais tikrai vargina, bet emociškai po jų jaučiuosi pasikrovusi energijos. Be to, dirbant su svoriais, kitaip, negu užsiimant kardio treniruotėmis, auga raumenys, o ne tik deginami riebalai. Tai man tampa dar viena priežastimi „kilnoti geležį“, – juokavo Urtė.

Beveik dešimtmetį savarankiškai sportuojanti vydmantiškė teigė, kad per visą šį laiką jai pasisekė išvengti rimtesnių traumų, tačiau išmokti taisyklingai atlikti pratimus prireikė laiko ir pastangų. „Sportuoti pradėjau Kretingoje esančiame sporto klube „Akmena“, kur dirba rūpestingi treneriai, visada paaiškinantys, kaip atlikti pratimą, jei tik ką nors darai ne taip. Nemažai išmokau ir iš trenerių, kuriuos seku socialiniuose tinkluose, o kultūristo Andriaus Pauliukevičiaus knygos man visada buvo kaip treniruočių vadovėlis“, – kalbėjo mergina.

Motyvacijos semiasi iš vidaus

„Galima sakyti, kad motyvacijos semiuosi pati iš savęs. Būna dienų, kai nesinori sportuoti, bet, pagalvojus apie tą gerą jausmą, kuris apima pasportavus, dvejonės dingsta. Man taip pat labai padeda socialiniai tinklai. Kadangi seku daugybę sveikatos specialistų, saviugdos mokytojų, jų pasidalintos mintys užkuria viduje varikliuką, motyvuoja ir verčia tobulėti“, – paklausta apie tai, iš kur semiasi motyvacijos sveikai gyventi, atviravo U. Vaškytė.

Pašnekovės nuomone, sporte fiziniai ir moraliniai pokyčiai visada eina „koja kojon“: „Sportas mane išmokė nuoseklumo: supratau, kad, kaip ir sporto salėje, taip ir gyvenime, norint pasiekti rezultatų, reikia išties sunkiai ir nuoširdžiai dirbti bei mažiau dejuoti.“


Kretingos socialinių paslaugų centras, kaip teigė jo vadovė Danutė Skruibienė, jau vėl atgaivina per karantiną apribotas dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Taip pat neįgaliesiems teikiamos naujos vis labiau populiarėjančios asmeninio asistento paslaugos.

Į namus – ir kineziterapeutas

„Paslaugų neberibojame, nes 82 mūsų centro darbuotojai yra paskiepyti, kiti persirgę kovidu. Buvo ir mirčių – anapilin iškeliavo keletas mūsų klientų, kiti kol kas dar baiminasi įsileisti mūsų darbuotojus į namus. Tačiau iš esmės įstaigos darbas jau grįžta į ankstesnes vėžes“, – kalbėjo D. Skruibienė. 

Ji priminė, kad klientams jų namuose teikiamos dienos paslaugos yra visuma socialinių paslaugų, kai asmeniui dienos metu suteikiama visokeriopa kompleksinė pagalba.

Paslaugų trukmė priklauso nuo kliento sveikatos būklės ir fizinio savarankiškumo: nuo 2 iki 8 val. per dieną.

Dienos socialinės globos paslaugas gali gauti tie Kretingos rajono gyventojai, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Pernai šios paslaugos buvo suteiktos 111 klientų.  Šiuo metu socialinės globos ir slaugos paslaugos teikiamos 64 rajono gyventojams.

Dienos socialinės globos paslaugų gavėjams dar gali būti teikiamos ir kineziterapeuto paslaugos. „Mūsų įstaigos kineziterapeutas vyksta į namus ir, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, gali padėti palengvinti judesius, sumažinti skausmą, padidinti judėjimo potencialą. Kineziterapeutas taip pat moko ir padeda atgauti dėl ligos ar traumos prarastas funkcijas“, – kineziterapeuto paslaugų svarbą akcentavo centro vadovė.


Arnauskų šeima ir karantino metu stengiasi užsiimti prasmingomis veiklomis. Tam padeda ir dienos planas.

Nuotr. Oksanos Bražiūnienės

Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fiziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.

Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus.

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“

Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį

Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo.

Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą. „Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia laiko praleidžiame namie, kuriuose žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieškoti kažkokių naujovių.“

Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai paaiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.


Gydytojai: (iš kairės) Mindaugas Bakša, Vytautas Mažutavičius, Žydrūnas Vitkauskas

Naujus metus medicinos centras „Northway“ Kretingoje pasitinka ne tik su gausesne gydytojų ortopedų traumatologų komanda, bet ir su atnaujinta chirurgijos centro ortopedine įranga. Šiame centre dirbančius gydytojus pakalbinome apie dažniausius kelio sąnario pažeidimus ir traumas bei jų gydymui taikomas inovatyvias tausojančias kelio sąnario operacijas.

Dažniausiai pasitaikančios kelio patologijos yra kelio menisko plyšimai ir raiščių traumos. Medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojai teigė, kad kelio srityje pajutus skausmą, sąnario nestabilumą, tinimą ir kitus panašius simptomus, svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į ortopedą traumatologą.

Tokie simptomai kaip skausmas, dažnas maudimas keliuose, tinimas pakinklio srityje ar net paraudimas, išduoda, kad vertėtų kreiptis į gydytojus. „Pavyzdžiui, negydant plyšusio menisko, mechaniškai traumuojamos kelio kremzlės. Dėl to ilgainiui pradeda dilti ir pats sąnarys. Dažnai jaučiant anksčiau minėtus simptomus ir ilgai nesikreipiant į medikus, kelio sąnarį gali tekti netgi protezuoti“, – sakė Kretingos medicinos centro „Northway“ ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius.

Ortopedas traumatologas Žydrūnas Vitkauskas akcentavo, kad didžioji dalis operacijų atliekamos būtent dėl menisko patologijų.

„Pažeista menisko dalis yra pašalinama arba susiuvama. Susiuvant meniską yra atstatoma natūrali žmogaus anatomija. Tačiau susiuvimas įmanomas ne visais atvejais. Mūsų klinikoje atliekamos abiejų rūšių operacijos“, – teigė gydytojas. Kitos pagrindinės kelių problemos yra priekinio kelio sąnario kryžminių ir šoninių raiščių bei kremzlės pažeidimai.

Atlikus kryžminio raiščio operaciją, turi praeiti nemažai laiko, kol raištis prisitaikys prie sąnario. „Todėl didelės įtakos gijimui turi ne tik mūsų, profesionalių ortopedų traumatologų, kelio sąnario atstatymas operacijos būdu, bet ir tinkama reabilitacija. Po operacijos itin svarbus paciento, gydytojo ir reabilitologo bendradarbiavimas“, – akcentavo ortopedas traumatologas Mindaugas Bakša. Gydytojo Ž. Vitkausko teigimu, labai svarbu, kad pacientas vykdytų gydytojo nurodymus, tausotų save ir per anksti nepradėtų užsiimti fizine veikla.


Grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-02-05
Sauliaus ir Sannos Karosų šeimoje ketvirtas vaikas – duktė Iva – gimė su Dauno sindromu. Mergytė tiesiog spinduliuoja meile, todėl tėvai ją vadina tiesiog saulyte.

„Gyvename tokioje visuomenėje, kur vartotojiškumas užgožia esmę. Vienam sena kėdė, ant kurios sėdėdavo jo močiutė, yra vertybė, o kitam – šiukšlė. Čia kaip pažiūrėsi, – yra gera Šekspyro frazė, kad grožis priklauso nuo to, kas į jį žiūri. Tas pats požiūris galioja ir į neįgalų žmogų: galbūt jis nepadarys to, ką gali sveikas žmogus, tačiau neįgalusis būna apdovanotas kitaip“, – samprotavo Klaipėdoje įsikūręs 47-erių kraštietis Saulius Karosas, Miesto bažnyčios pastorius. Jo daugiavaikėje šeimoje jaunėlė duktė Iva gimė su Dauno sindromu, o pernai šeima apsisprendė dar įsivaikinti Dauno sindromą turintį mažylį Motiejų.

Vaikus vadina saulytėmis

Kretingoje gimusio ir iki 18 metų čia augusio S. Karoso ir jo 45-erių žmonos Sannos, pagal tautybę – švedės, šeimoje auga 4 biologiniai jų vaikai: 18-metis Erikas Vilius, 16-metė Eunike, 11-kos Miranda ir 4-metė Iva, – tėvai jai išrinko vardą, kuris reiškia Dievo malonės dovana.

„Kai gimė Iva, dvi dienas abu su žmona buvome ištikti šoko, bet po to nurimome. Mūsų akys yra išgydančios, nes Dievas leidžia suvokti, kas yra gera ir tikra. Įsitikinome, kad vaikai su Dauno sindromu dažnai moka ypatingai mylėti, juos vadiname saulytėmis. Sykį JAV per vieną labdaros vakarą sėdėjome kartu su moterimi, taip pat auginančia dukrą su Dauno sindromu, ji sako: argi tai nėra nuostabiausi žmonės pasaulyje? Kaskart, kai grįžtu iš darbo, ji pribėga, apsikabina, kaip praėjo tavo diena, teiraujasi, visą dėmesį sutelkdama į mylimą žmogų, o ne į save“, – kalbėjo S. Karosas.

Jis pratęsė mintį: „Juk žmonės, gimę kitokie, nėra kalti: Dauno sindromas – lyg genetinė loterija, pasitaikanti kas 700-ajam kūdikiui.“ S. Karoso žmona Sanna, anksčiau dirbusi dėstytoja Klaipėdos LCC universitete, po Ivos gimimo tapo Europos Sąjungos Dauno sindromo asociacijos ambasadore Lietuvoje: ji važinėja po mokyklas, švietimo bendruomenes ir pasakoja apie jų vaikus, dalijasi patirtimi ir šviečia visuomenę.


Į redakciją skambinusi skaitytoja Vida, dirbanti Kretingos socialinių paslaugų centre slaugytoja, pasiguodė, kad ji ir dar ne viena jos kolegė liko nepanaudojusios pernykštės Vyriausybės dovanos medikams – 200 Eur vertės kupono. Ji norėtų žinoti, ar dar galima kuponą panaudoti, sakė girdėjusi, kad kitose savivaldybėse kompensuoja maisto produktais.

„Nespėjome panaudoti dovanos, nes karantinas ėjo po karantino. Skambinau į Savivaldybę, pasakė – pasilaikykit, gal pratęs jų galiojimą. Girdėjome, kad kitur dalija maisto produktus, gal galėtų ir Kretingoje“, – teiravosi skaitytoja.

Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė sakė, kad niekas iš darbuotojų į ją nesikreipė, todėl ji ir nesiaiškino, nei kiek jų įstaigoje yra asmenų, nepanaudojusių kuponų, nei kur dabar galima būtų juos realizuoti.

„Kuponus gavo tik tos darbuotojos – slaugytojos ir jų padėjėjos, kurios ėjo į šeimas. Tai – valstybės dovana. Savivaldybė išdalijo kuponus pagal mūsų pateiktus sąrašus, o kaip juos panaudoti, žmonės turėjo domėtis patys“, – sakė D. Skruibienė.

Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė sakė žinanti šią situaciją: „Skambino, sakiau – pasilaikykit tą dovaną, gal Vyriausybė pratęs šios programos galiojimą. Matote, šiame reikale Savivaldybė figūravo kaip tarpininkė: reikėjo pristatyti medikus, sutikslinti jų pavardes, ir, gavę kuponus, tiems asmenims juos išdalijome. Žmonės patys internete turėjo domėtis, kas ir kokias paslaugas teikia už tuos 200 Eur vertės dovanų kuponus.“

Z. Abelkienė taip pat sakė girdėjusi, kad Vilniaus savivaldybėje už kuponus dalijo maisto produktus, tačiau medikai nebuvę labai patenkinti pasiūlos krepšeliu. „Maisto tiekėjai turi būti užsiregistravę valstybės programoje. Savivaldybės administracija joje nedalyvauja“, – teigė Savivaldybės gydytoja.

„P. n.“ informacija


Darbo namuose iššūkiai – kaip galime sau padėti

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-02-05
Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva: „Žmonės – sunerimę, ir tas nerimas orientuotas į ateitį. Vis dėlto turime priimti šiandieną tokią, kokia ji yra.“

Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva, remdamasi savo darbo patirtimi, pastebėjo, kad, palyginti su pirmuoju karantinu, žmonių psichologinė būsena smarkai pasikeitusi. „Žmonės nuo baimės perėjo į nerimą. Vis dažniau išgirstu, kad epidemija nebekelia baimės – žmonės dabar jaučia nerimą, orientuotą į ateitį“, – kalbėjo ji, akcentuodama, kad, susitaikę su epidemija, dar turime išmokti priimti šiandieną – tokią, kokia ji yra.

Psichologė neslėpė – mūsų kasdienybė labai pasikeitė. Daugumai mūsų teko persiorientuoti į nuotolinį darbą arba mokymąsi, prisitaikyti prie tam tikrų iššūkių.

– Ką daryti, kad rutina namuose būtų patrauklesnė? Kuo skiriasi darbas namuose ir ofise? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Gridiajevos.

– Pirmiausia – pagalvoti apie savo požiūrį, kaip jūs matote situaciją. Vieni žiūri į tai, kaip į katorgą, gyvena laukimu, kada tai baigsis. Tokiems žmonėms siūlyčiau paieškoti gerųjų šios situacijos pusių. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie sąmoningai net iki kovido rinkosi tokį gyvenimo būdą – darbą iš namų.

– Kodėl vis dėlto nuotolinis darbas vieniems yra puikus dalykas, kitus gi nervina, erzina, žmogus nerimauja, patiria tam tikrą įtampą?

– Išgyvename laiką, kada galime geriau save pažinti. Labai svarbu atpažinti, kokius būdus nerimui įveikti mes kiekvienas esame linkę naudoti. Mokslininkai įveikas skirsto į dvi grupes: orientuotas į emocijas ir į problemų sprendimą. Stebėkime savo elgesį, kai apima nerimas, susierzinate. Jei esate linkę savo emocijas iškrauti ant kitų arba savo liūdesį ir rūpesčius užgeriate vynu, o gal savo neviltį paskandinate cigarečių dūmų rūke – tai jūs naudojate į emocijas nukreiptas įveikas, o tai dažnai nepadeda išspręsti problemos. Šiuo laikotarpiu turime galimybę tapti sąmoningesni ir sudėtingoje situacijoje savęs paklausti: ko dabar aš labiau noriu – išspręsti problemą ar apie ją padejuoti. O štai tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu labiau esame linkę būtent į įveikas, kurios orientuotos į emocijas. Alkoholio pirkimas išaugęs net 30 procentų. Liūdniausia turbūt tai, kad iki karantino mes galėjome stebėti tarp jaunimo vis mažėjantį alkoholio vartojimą, o štai šiuo laikotarpiu asmenys iki 30 metų yra sparčiausiai auganti alkoholio vartojimo auditorija.

– Kaip reikėtų darbą namuose atskirti nuo įprasto gyvenimo, buities, kaip įkvėpti save dirbti, kai šalia – šaldytuvas, lova, televizorius... Kaip viso to nesumaišyti ir surasti savyje motyvacijos nepasiduoti išorinėms darbui trukdančioms pagundoms? Kaip atskirti darbo ir poilsio zonas?

– Problema, su kuria, akivaizdu, susiduria ne tik dirbantieji iš namų, bet ir mokiniai – motyvacijos stygius. Atrodo, kad nekyla rankos, nebesimato prasmės. Šiuo atveju siūlyčiau tapti asmeniniais savęs motyvavimo treneriais. Aukštos motyvacijos paslaptis – optimalus darbo ar užduočių krūvis. Jei darbo yra susikaupę per daug, mūsų smegenys mus bando įtikinti, kad tai per sunku, kad neverta net pradėti, susiduriame su didesniu pasipriešinimu pradėti veikti. Tačiau jei darbo per mažai – vėlgi kažkas mus viduje bando įtikinti, kad tai galėsime padaryti vėliau, nes juk čia nereikės daug pastangų. Taigi būkime patys savo treneriai, raskime optimaliausią sprendimą. Motyvacijos mes prekybos centre nenusipirksime, ją galime užsiauginti. Pavyzdžiui, pradėkite rytą ne nuo „Facebook‘o vadinamojo skrolinimo, o nuo vienos užduoties iš savo sąrašo atlikimo. Tarkim, jūsų darbų sąraše yra išplauti kambarius, prisijungti prie darbo susirinkimo ir padaryti namiškiams pusryčius. Jei jūs pradėsite tokį rytą nuo kavos puodelio lovoje – didelė tikimybė, kad grindų plovimas gali nusikelti į kitą dieną. Tačiau jei jūs prisiversite išlipti iš lovos, išplauti grindis, o tada save apdovanosite kavos puodeliu – jūs jausitės labiau motyvuota kitiems sąrašo darbams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas