|
|
|
SveikataKuo sveikatai vertingas vaškas ir ... vaško kandies lervutės
Į savo tradicinį kasmetinį sambūrį suėję Kretingos bitininkų draugijos, vadovaujamos Violetos Šedienės, nariai išklausė vertingų įžvalgų apie bičių vaško ir didžiosios vaško kandies lervučių poveikį žmogaus sveikatai. Jomis pasidalino mūsų krašto bitininkų bičiulė iš Šiaulių patyrusi bitininkė Roma Mačienė, kuri, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi specialiai auginti vaško kandies lervas ir aktyviai bendradarbiaudama su Lietuvos apiterapeutų asociacija, noriai pasidalino savo patirtimi ir pastebėjimais. Sveikatai tinka ne bet koks vaškas R. Mačienė paaiškino, kad skiriamos trys vaško rūšys: korių dangtelių, bitininkų dar vadinamo atakiavimo vašku – jis išgaunamas mechaninėmis priemonėmis atskiriant korių dangtelius nuo medaus pripildyto korio; spaustas vaškas, kuris išgaunamas lydant panaudotus korius ir – techninis vaškas, kuris išgaunamas panaudojant naftos produktus. „Trečios rūšies vaškas nei gydymo, nei kosmetikos tikslais nenaudojamas“, – R. Mačienė akcentavo, kad pats geriausias ir naudingiausias žmogaus sveikatai yra atakiavimo vaškas, kadangi jis yra ne tik labai grynas – į jį nepatenka jokie šalutinių produktų (vaistų, pesticidų ir pan.) likučiai. Toks vaškas turi fermento lizocimo – hidrolazių klasės fermento, kuris organizme veikia kaip nespecifinis antibakterinis barjeras, turintis didelės įtakos mūsų imunitetui. Bitės lizocimu tarsi užkonservuoja medų koriuose. Svarbiausia tai, kad iš korių išsuktame meduje lizocimo iš esmės nelieka, kadangi jis iš korio pasišalina nupjaunant ar kitaip atveriant užakiuotų, tai yra dengtų, korių akutes. „Jeigu korių dangteliuose išsaugome iki 204 mg/1 g lizocimo, tai išsuktame meduje jo – 20 kartų mažiau“, – patyrusi bitininkė paaiškino, kad lizocimo nelieka, produktą perkaitinus, tarkim, korių dangtelius išlydžius. Kuo gi žmogaus sveikatai galėtų pagelbėti korių dangtelių vaškas? Mokslininkų požiūriu, jis efektyvus gydant bakterijų ir virusų sukeltas ligas, ligų sukėlėjai šiam produktui neįgyja atsparumo, kaip dažnai atsitinka su cheminiais vaistais, kadangi korių dangtelių vaško sudėtis kaskart yra skirtinga – tai priklauso nuo bičių šeimos stiprumo, kilmės, oro sąlygų, augalų, kurie žydi per medunešį, ir kitų aplinkybių. Korių dangtelių vaškas turi įtakos imuninei sistemai, neleidžia vystytis pūlingoms infekcijoms, skatina ląstelių regeneraciją, tokio vaško aplikacijos gelbsti esant sąnarių patologijai, ištikus radikulitui ar kitoms skaudamoms vietoms nuraminti, padeda pasireiškus žarnyno disbakteriozei, sinusams ir „užgulusiai“ nuo slogos nosiai išvalyti, dantenoms stiprinti, peršalimo simptomams mažinti. „Amerikiečių gydytojas Džarvinas rekomenduoja atakiavimo vašką vartoti su natūraliu obuolių actu šienligei mažinti. Tai ypač aktualu šiuo laikmečiu, kai tokiais dideliais tempais daugėja alerginių reakcijų“, – R. Mačienė rekomendavo obuolių sidro actą su korių dangtelių vašku pradėti vartoti likus 2 mėnesiams iki augalų, sukeliančių alergiją, žydėjimo. O daugelio negalavimų prevencijai korių dangtelių vašką reikėtų pakramtyti 10–15 min. kasdien, galima ir kelis sykius, vaško likučius išspjauti. Jeigu ir nurysime kokį gabaliuką, nieko tokio – vaškas veikia kaip absorbentas ir, sugėręs nuodingąsias medžiagas, iš žarnyno pasišalina organizmui nepakenkdamas. „Yra mėgėjų pjaustyti ir kramtyti korį su medumi. Tai – ne tas pats, kas korių dangtelių vaškas. Šis yra gerokai „stipresnis“, vadinasi, veiksmingesnis“, – kalbėjo bičiulė, pastebėjusi, kad mažesnėmis dozėmis galima palengvinti ir įvairius vaikų negalavimus.
Gripo sezonas įpusėjo: sergamumas nedidėja
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuramino: bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) nedidėja – sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginus ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su trečiosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų užregistruota mažiau, o COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius pakito nedaug. Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Tris savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1, 5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Dienos centre senjorai randa atgaivą ir tikslą gyventi
Kai kituose šalies rajonuose tik dabar kuriasi senjorų dienos centrai, Kretingos socialinių paslaugų centre jau 13 metų veikia Dienos centro padalinys senjorams, kurį žmonės vadina paprastai – senelių darželiu. Jo lankytojai, dažniausiai – vieniši senjorai, tvirtino čia atgaunantys sveikatą ir jėgas, atrandantys sielos atgaivą, o kitas iš naujo – ir tikslą gyventi. Atgijo buvę sunkūs ligoniai Apsilankius vadinamajame senelių darželyje, į akis krito pasitempę ir puošnūs žmonės. „Jie kasdien taip atvyksta, nes išeiti iš namų jiems ne darbas, o šventė“, – akcentavo į specialiai įkurdintas erdves senjorams atlydėjusi Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė. Užimtumo kambaryje susėdę aplink apskritą stalą, senjorai noriai pasakojo apie tai, kaip įdomiai ir prasmingai jie čia leidžia dienas. Aštuntus metus centrą lankanti jo senbuvė Viktorija Pauliukienė papasakojo, kaip „atrado“ šią vietą: „Sunkiai bepavaikščiojau, viena nebenulipdavau iš ketvirto aukšto – man buvo teikiamos socialinės paslaugos į namus. Socialinės darbuotojos pradėjo šnekinti, kad neužsisklęsčiau ir pabandyčiau lankyti šitą centrą. Nuostabu: čia atgavau sveikatą, pradėjau judėti, atjaunėjau, o ligi tol jaučiausi didžiausiu ligoniu.“ Ją papildė šnekus ir energingo būdo, judėjimo negalią turintis Vaclovas Trakys. „Čia vėl suradau tikslą gyventi. Po kojos operacijos pasiūlė šį centrą, atvažiavau su ramentais ir pasilikau. Namie gulėdavau akis įsmeigęs į lubas, nieko nebesinorėjo. Guli kaip koks paršiukas, sustingsti – taip buvo su manimi. O dabar rytą keliuosi, prausiuosi ir laukiu atvykstant centro autobuso. Kas nori prailginti savo gyvenimą ir nenori lovoj sustingti, tegul važiuoja čia“, – įtaigiai ragino vyras. <>b>Sunkiausia yra peržengti per save Su senjorais kasdien dirbanti socialinė darbuotoja Palionė Pazdrazdienė įsitikinusi, kad sunkiausiai žmogui yra pačioje pradžioje perlipti per save: dažnam atrodo, kad namiškiai visam laikui jį atiduoda slaugai. Bet kai atvyksta į centrą, pamato jo erdves, pabendrauja ir įsitikina patys, kad čia jauku, daug įvairių veiklų, kiekvienas pasirenka tai, kas jam labiausiai patinka. Yra ir pogulio kambariai, kur kiekvienas turi atskirą lovą. „Tie senjorai, kurie svarsto, ar patiktų jiems centre, gali atvykti pas mus, pabūti pusdienį kitą, kad patys įsitikintų“, – tvirtino socialinė darbuotoja. Jos žodžiais, ir lankytojai – gana skirtingi: nuo pensinio amžiaus pradžios iki kol nori ir gali lankyti centrą. Pastaruoju metu vyriausiam senjorui Stasiui Valančiui – 91-eri. Vieni labiau savarankiški, kiti – mažiau, kamuojami įvairių ligų. „Iš patirties ir paties gyvenimo semiamės žinių, taip pat lankome mokymus, kaip individualiai dirbti su kiekvienu žmogumi“, – patikino P. Pazdrazdienė. Šiuo metu centrą lanko 15 senjorų, tačiau kasdien jų būna maždaug 10. Rytais atvyksta specialus transportas senjorus paimti iš jų namų ir, surinkęs būrį, atveža į centrą. Pavakary, apie 16 val., visus vėl išvežioja po namus.
Vandens pramogos – mažesnėmis kainomis
Kai aplinkui kainos kyla, „Atostogų parke“ jos šiais metais leidžiasi žemyn. „Norime, kad žmonės mėgaudamiesi šiltais baseinais ir pirtimis paliktų čia stresą, įtampą, kuriuos kelia šiandienis gyvenimo tempas, kylančios energetikos, būsto paskolų kainos. Stresas organizmui atsiliepia sveikatos problemomis, bloga savijauta, alina imuninę sistemą. Tad nuo sausio 9 d. siekdami, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti mūsų sveikatai teigiamą įtaką darančiomis, savijautą gerinančiomis paslaugomis, mažiname kainas ir jos tampa draugiškesnės daugeliui lankytojų“, – sakė poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ direktorius Ričardas Jovaiša. Pavyzdžiui, vaikui nuo 5 iki 15 metų dviejų valandų apsilankymas Vandens ir pirčių erdvėje kainuos nuo 6 Eur vietoje 20 Eur, suaugusiajam – nuo 14 Eur vietoje 34 Eur, senjorams kainos mažėja per pusę – dviejų valandų apsilankymo kaina nuo 12 Eur vietoje 24 Eur. Mažiausiems - nemokamai Kainos suskirstytos pagal apsilankymo laiką ir savaitės dienas. Draugiškiausios kainos apsilankymui baseinuose ir pirtyse bus darbo dienomis iki 15 val. Vaikams iki 5 metų apsilankymas „Atostogų parko“ baseinuose kaip ir anksčiau – nieko nekainuoja. Mažyliams komplekso baseinų erdvėje įrengtos dvi žaidimų erdvės, vienoje kurių yra vandens nusileidimo kalnelis, šviečiantys fontanai, srovės, kamuoliukų baseinas. Ilsėtis mažyliams smagu daugumoje „Atostogų parko“ baseinų, nes jų temperatūra yra tinkama mažiems vaikams.
Sudėliojo šeimos medicinos plėtros projektą
Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Pokyčiai laukia ir pacientų – ne visais atvejais jie galėtų prisirašyti pas tą šeimos gydytoją, pas kurį pageidauja. Projekte numatyta, kad reikėtų atsižvelgti į dvi aplinkybes: kiek šeimos gydytojas jau turi prisirašiusiųjų ir į paciento gyvenamąją vietą. Projekto rengėjų teigimu, dėl didelių aptarnaujamų apylinkių šeimos gydytojams susidaro per dideli darbo krūviai, kol patenka apžiūrai, pacientai ilgai laukia eilėse. Taip pat problemų kyla ir dėl geografinių atstumų nuo pirminę sveikatos priežiūrą organizuojančios medicinos įstaigos ir paciento namų. Pavyzdžiui, žmogus gyvena Kretingoje, o pas gydytoją prisirašęs gerokai toliau, kitame mieste. Tokiu atveju gydytojas paslaugų suteikti negali fiziškai. Tačiau naujovė ypač aktuali būtų studentams, kuriems ligos atveju pas savo šeimos gydytoją parvažiuoti tektų iš Vilniaus ar iš Kauno. Šeimos medicinos paslaugų efektyvumo gerinimas inicijuotas atsižvelgiant į prastus gyventojų sveikatos rodiklius. Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų planą kas dvejus metus peržiūri ir atnaujina šeimos medicinos politikos formavimo grupė, kurią sudaro skirtingų sričių atstovai.
„P. n.“ informacija
Trys ligoninės sujungtos į vieną
Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungus tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Nuo šiol Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų. „Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną įstaigą, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras, kuris turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikimės, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus, taip suteikiant postūmį visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“, – teigė ministras A. Dulkys. Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė neabejojantis naujosios ligoninės sėkme – sudarytos visos sąlygos jai vystytis ir augti.
Į PSPC registratūrą – skambučių antplūdis
Garbaus amžiaus kretingiškė Danutė M. redakcijai pasiguodė, kad po švenčių, sausio 2-ąją, jai sunkiai pavyko prisiskambinti į Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) registratūrą, kad prisiregistruotų pas savo šeimos gydytoją. „Susirgau per Kalėdas, skaudėjo gerklę, sunkiai vaikštau. Skambinau į registratūrą tel. 79004 nuo pat ryto, bet 2 valandas linija buvo vis užimta. Apie 13 val. skambinau į mobilųjį telefoną, neatsakė, bet aš turėjau kantrybės skambinti į registratūros laidinį telefoną iš naujo. Kai susijungė, registratorė kalbėjo nemandagiai ir atžagariai. Pasisakiau, kad blogai jaučiuosi, sujungė su gydytojos kabinetu, gydytojos darbo valandos ėjo į pabaigą. Liepė nusipirkti kovido testą. Aš gyvenu viena, nieko artimo šalia nėra, kaip išeisiu jį nusipirkti. Jaučiu nuoskaudą, kad su manimi, sergančiu pacientu, buvo pasielgta taip atsainiai“, – kalbėjo kretingiškė. Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė paaiškino, kad pirmas dienas po švenčių, ypač sausio 2-ąją, registratūrą tiesiog užplūdo pacientų skambučiai. „Šventinis periodas, siaučia virusinės ligos, gripas, pacientų – antplūdis toks, kokio įprastai nebūna. Teko papildomai nukreipti darbuotojų į registratūrą. Labai pasijuto iš sostinės ataidėjusios netikėtos garsios Lietuvos moters mirtis nuo palučių uždegimo: į šią netektį reagavę mūsų žmonės prašė ne tik gydytojų konsultacijų, bet ir peršviesti plaučius. Krūvis visą šią savaitę visiems PSPC darbuotojams – ir šeimos gydytojams, ir slaugytojoms, registratorėms – didžiulis, netilo telefonai, gal neįtiko kažkurios registratorės balso tonas, už tai atsiprašome skaitytojos“, – R. Eitavičienė paragino ir darbuotojus, ir pacientus turėti kantrybės bei abipusės empatijos. Ji taip pat neslėpė, kad šis skambutis – pirmasis šiemet iš pacientų sulauktas nusiskundimas jų įstaigos darbuotojų elgesiu.
„P. n.“ informacija
Šiemet pirmoji kretingiškė naujagimė – iš Padvarių
Kretingos rajono ligoninėje pernai uždarius Gimdymo skyrių, mūsų ir aplinkinių Skuodo, Plungės rajonų bei Palangos miesto gimdyvės dažniausiai vyksta gimdyti į artimiausią Klaipėdos universitetinę ligoninę. Būtent šioje kaimyninėje ligoninėje sausio 2-ąją 14. 19 val. pasaulį savo riksmu pasveikino pirmoji kretingiškė naujagimė, kurią pagimdė 36-erių Jolanta Mikaločiūtė iš Padvarių. Mergytės svoris 4070 g, ūgis – 57 cm. Tai – antrasis kūdikis kazino krupje dirbančios J. Mikaločiūtės šeimoje, kurioje sugrįžtant mažylės sesers nekantriai laukia 14-metė Viktorija. Mažylės tėtis 37-erių verslininkas Tadas Savickis, atviravo jaunoji motina, dalyvavo gimdyme ir pasitiko kūdikį pasibeldžiant į pasaulį. „Pagimdžiau labai lengvai ir greitai. Pati vairavau į Klaipėdą, – vykau kitais reikalais, kai prie šviesoforo pajutau sąrėmius. Nuvairavau pas vyrą, o jis atgabeno mane į ligoninę“, – Jolanta nuotaikingai pasakojo mažylės gimimo istoriją, mat ji, pagal gydytojų skaičiavimus, pasaulį išvysti turėjo tik sausio 7-ąją. Tėvai dukrai vardo dar kol kas neišrinko. „Mažylė labai panaši į tėtį, ir jis pats tai įžvelgė“, – džiaugėsi gimdyvė. Tiek Jolantos, tiek Tado tėvams mažylė yra 5-oji anūkė. Savo mamai Virginijai iš 5 anūkų Jolanta padovanojo vyriausiąją Viktoriją ir mažiausiąją anūkėlę. O Tado tėvai Liucija ir Antanas susilaukė jau penktos anūkės. Abu – Jolanta ir Tadas – savose šeimose augo kartu su broliais: Jolanta turi 2, o Tadas 3 brolius.
„P. n.“ informacija
Ekstremaliose situacijose patiria puokštę emocijų
Tragiškos nelaimės keliuose ir ne tik atskleidžia ir skubios pagalbos tarnybų profesionalumą – sugebėjimą išlaikyti ramybę ekstremaliose situacijose. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai pasidalijo savo darbo patirtimi ir atskleidė, kokias emocijas jiems tenka išgyventi. Skaudžiausia, kai žūsta vaikai Atėję į darbą ugniagesiai gelbėtojai niekada nežino, kokia nelaimė tądien gali įvykti – eismo įvykiai, kuomet tenka traukti prispaustus žmonės, gaisrai, stichinės nelaimės ir t. t. „Visus įvykius kurį laiką nešiojiesi su savimi“, – apie darbo specifiką kalbėjo vienas ugniagesių Andrius Daukantas. Pamainos vadas Nerijus Vaičius pasidalijo vienu labiausiai jo atmintyje išlikusiu įvykiu – kuomet traukinys rėžėsi į automobilį, kuriame buvo moteris su mažamečiu vaiku: „Tas įvykis yra išlikęs mano akyse.“ Kad įvykiai, kuomet žūsta vaikai, – patys žiauriausi, vienbalsiai antrino ir jo kolegos. „Kai pats turi vaikų, negali tokiose situacijose nieko nejausti. Šie įvykiai patys žiauriausi“, – tikino 5-erius metus Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis A. Daukantas. Neretas ugniagesys po tokių situacijų svajoja kuo greičiau sugrįžti pas savo artimuosius ir juos apkabinti. 28-erių Evaldas Pazdrazdis atkreipė dėmesį, kad visi įvykiai skaudūs, tačiau, kai nukenčia ar žūsta jauni žmonės, būna dar jautriau: „Jausmas nemalonus, kuomet matai, kad žūsta ir jaunesni už tave. Prisimenu, kai Kretinga–Raguviškiai kelyje žuvo 18 metų keleivė, tuomet automobilis susidūrė su vilkiku. Tada ji buvo tik kiek jaunesnė už mane. Tai išties kraupu.“
Artimiesiems skauda ne ką mažiau
Kai artimą žmogų dėl jo ligos ir negebėjimo gyventi savarankiškai šeimos nariai, ypač – dirbantys ir negalintys pasirūpinti, apgyvendina globos įstaigoje, įvyksta sudėtinga psichologinė adaptacija tiek neįgaliajam, tiek visai jo šeimai. „Artimiesiems skauda ne ką mažiau, negu į globos įstaigą atvežtam žmogui“, – tikino Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, pradėjus pokalbį šia gana jautria tema. – Jūsų įstaigoje apgyvendinami žmonės su fizine ir psichine negalia, neretai – sunkia. Ne dažnas jų tesuvokia, kad savarankiškai vieni savo namuose nebepajėgia gyventi ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl apgyvendinti globos namuose pyksta ant artimųjų, kad juos neva išmetė, jie tapo nebereikalingi. Jiems atrodo, kad visas pasaulis prieš juos susimokė. Yra tekę girdėti tokių globojamųjų skundų. – Taip, tai tiesa. Reikia suprasti, kad žmogus atvežtas iš savo namų, iš jo įprastos aplinkos, patenka į naujus namus, kur – kita tvarka, nauji žmonės. Jam ir ilgu, ir reikia apsiprasti naujoje vietoje. Adaptacija yra labai skirtinga: vienas prisitaiko per mėnesį, o kitas – per pusmetį ir ilgiau, kol suvokia, kad jis priklauso šitai bendruomenei, kad čia gyvens nuolatos. Todėl labai svarbu mūsų socialiniams darbuotojams ir psichologams padėti, kad naujasis gyventojas kuo greičiau pritaptų. Įstaigos specialistų komandai vertinant žmogaus poreikius, yra pasiūloma ir psichologo pagalba: vieni ją priima – lanko užsiėmimus pavieniui ir dalyvauja bendrose terapijose, kiti atsisako. Įstaigoje turime dvi puikias psichologes Liudmilą Rumovskają ir Vitaliją Girgždę, – pastaroji įsisavino gyventojų mėgstamą labirintų terapiją. Deja, mūsų visuomenėje ir sveikoje jos aplinkoje dar tebėra gajus supratimas: jeigu kreipiesi į psichologą, vadinasi, kažkas su tavimi labai negerai. Ir šis suvokimas iš visuomenės atsinešamas į mūsų įstaigą. Patys žmonės su psichikos sutrikimais nesupranta, kad psichologas jam gali padėti, ir būna nusiteikęs priešiškai. – Kaip į atvirai rodomą priešiškumą, pyktį, blogiečio vaidmenį reaguoti artimiesiems? – Ir artimieji išgyvena adaptaciją, kai į viena susimaišo jų kaltės, nerimo, baimės jausmas. Jiems taip pat emociškai labai sunku į valdišką įstaigą išvežti savo namiškį, kurį slaugė, kuriuo rūpinosi. Artimieji taip pat jaučia vidinį skausmą, nes atsiskyrimas šeimoje yra skausmingas. Bet per laiką adaptuojasi ir artimieji, ypač pamatę, kad savo žmogų gali lankyti, parsivežti atostogų. Dabar mūsų įstaigoje iš 230 gyventojų tėra vos vienas kitas, kurių nelanko artimieji, ir tai parodo, kad ryšys išlieka ilgam. Viskas nusistovi, ateina abipusis suvokimas, kad ne paliko ar atstūmė, o rūpinasi, tik – kitaip. Kai pamatai artimo žmogaus akyse ramybę ir susitaikymą, supranti, kad visa mūsų komanda dirbo gerai, jei nerimą, vadinasi, kažko neįžvelgėme, nemokėjome. Nes mūsų globos įstaigos tikslas ir yra – teikti kuo kokybiškesnes paslaugas, kad ir gyventojams, ir jų artimiesiems čia būtų kuo geriau.
|
|
