Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Socialinių paslaugų centre – naujos erdvės vaikams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-02-02
Užimtumo erdvėse – apstu įvairių žaidimų.

Kretingos rajono socialinių paslaugų centre įrengtos naujos užimtumo erdvės po pamokų laiką jame leidžiantiems vaikams: rūsyje, į kurį veda šviesus atnaujintas koridorius, o jame du pandusai ir keltuvai judėjimo negalią turintiems asmenims, įrengta 100 kv. m ploto žaidimų ir sporto erdvė su įvairiais įrenginiais, sėdmaišiais, televizoriumi, grotuvu, elektriniais vargonais. Taip pat greta įrengtas tualetas, praplatintos durys.

Šios patalpos buvo įrengtos pernai iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto, skirto Dienos centrų plėtrai Kretingos rajone, – jam įgyvendinti buvo gauta 110 tūkst. Eur. Projektas skirtas 35 centro lankytojams.

Mėgstama vaikų poilsio zona

Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, aprodydama naujai įrengtas patalpas Kretingos rajono vadovams – merui Antanui Kalniui, vicemerei Vaidai Jakumienei ir Statybos skyriaus vedėjai Rimai Lukauskienei, papasakojo, kad šiuo metu jų Dienos centrą po pamokų lanko nuo 20 iki 24 globojamų, mažas pajamas gaunančių šeimų, taip pat – vaikų iš socialinės rizikos šeimų, jie skirtingo amžiaus – nuo pradinukų iki pilnametystės.

Vaikai čia patys ateina po pamokų, iš pradžių papietauja, talkinat socialinėms darbuotojoms, paruošia pamokas, o nuo šiol jau gali laisvą laiką po jų leisti pramogaudami jiems naujai įrengtoje erdvėje. Nors jos žodžiais, judėjimo negalią turinčių vaikų tarp jų nėra, tačiau įrengti keltuvus ir pandusus buvo būtina ES projekto sąlyga. Šia erdvė gali apsinaudoti ir Dienos tarnybą lankantys pajėgesni senjorai.


Ligas ir netektis įveikusi Janina Danielienė džiaugsmą ir atgaivą patiria žolynų ir žmonių apsuptyje.

Kretingoje prieš 4-erius metus įsikūrusios garsios šalies žolininkės ir liaudies medicinos žinovės, buvusios pedagogės, kultūros darbuotojos ir Sąjūdžio kūrėjos 76-erių Janinos Danielienės gyvenimas – tarsi įtraukus romanas, kurio dominantė – skaudūs likimo kirčiai: dvi skirtingos onkologinės ligos ir pernai ištikęs insultas. Iš jų pakilusi moteris dėkinga Dievui už patirtas neįkainojamas pamokas. „Tačiau patarimų, kaip teisingai gyventi, aš neturiu, nes ir pati negyvenau tobulai“, – atviravo ji.

Pastarąjį dešimtmetį J. Danielienės vardas per Lietuvą nusklendė labiau kaip gydomųjų augalų žinovės – gyvendama sename Plungės rajono Babrungo seniūnijos vienkiemyje ji įsteigė turtingą vaistažolių ūkį, surinko gausią augalų kolekciją: sodybos teritorijoje išvien su Klaipėdos universiteto mokslininke Rita Nekrošiene ir jos studentėmis surado 248 vaistinius augalus, o su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslų daktare Ona Ragažinskiene sodyboje įrengė mokomąją bazę – pasodino 110 rūšių retų vaistinių augalų.

Tačiau po antrojo vyro Edmundo mirties ji įsikūrė Kretingoje, arčiau dukters pedagogės Aušros Mizgirienės ir jos šeimos. Kretingą, tikino Janina, įsimylėjusi jau seniai, dar prieš Atgimimą, kai tekdavo atvykti į Caritas bendruomenę skaityti paskaitų, vėliau į čia atitekėjo duktė, gimė anūkai.

Šiandieną J. Danielienė sakė nebeturinti tokių erdvių ir sąlygų užsiauginti augalų, juos džiovinti, paruošti gydomųjų arbatų, jų mišinių, kaip buvę anksčiau, tačiau savo pomėgio neatsisakanti. „Per tas arbatas dabar dar ir delnas operuotas, tai – profesinė liga, gi kokius kiekius žolių tenka sukarpyti po centimetrą“, – neslėpė pašnekovė. Žolės ją lydėjo nuo vaikystės, tačiau labiau jomis susidomėjo prieš tris dešimtmečius, kai pirmąkart pačią užklupo žarnyno vėžys.


„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis. Kai kurios būtų suteikiamos nemokamai – mat jas kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Reabilitacinių paslaugų, apmokamų ligonių kasomis, skaičius yra ribotas. Pageidaujant reabilitacines paslaugas galima užsisakyti papildomai ar neturint gydytojo siuntimo. Su medicinos centro gydytojo konsultacija reabilitacinių paslaugų kaina yra mažesnė. Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos. 

Reabilitacijai – turtai iš gamtos

Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid -19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis  kvėpavimo takų ligomis.

Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios procedūros, naudojant natūralios kilmės medžiagas – gydomojo purvo – sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“.

Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais. 


Gydomieji tepalai ir kaip jų pasigaminti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-01-05
Katerina Labanauskienė

Vaistažolės, iš jų pagaminti tepalai, nuovirai ir arbatos gali natūraliausiu būdu padėti pasirūpinti sveikata ir geru imunitetu. Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais šįkart pasidalino keletu gydomųjų tepalų receptų. Antivirusinis tepalas

Antivirusiniu tepalu, anot pašnekovės, patariama pasitepti sinusus iš išorės ir nosies landas iš vidaus, tik negiliai – taip išvengsime užkrato viešose vietose. Jei sloga jau įsigalėjo, kvėpavimą palengvins eterinių aliejų derinys.

Jį paprasta pasigaminti namuose: 10 g bičių vaško ir 25 g kokoso aliejaus sudėkime į karščiui atsparų indą ir ištirpinkime karšto vandens vonelėje. Tuomet gerai išmaišykime ir šiek tiek atvėsinkime. Į dar šiltą mišinį įpilkime po 5 lašus eukalipto, arbatmedžio ir mirtų eterinių aliejų ir vėl išmaišykime, supilstykime į tinkamus stiklainius ir palikime visiškai atvėsti kambario temperatūroje. Paruoštas tepalas bus kreminės konsistencijos. Jei ji atrodo per tiršta ar priešingai – per skysta, atitinkamai galima pamažinti arba padidinti vaško kiekį. Kuo jo daugiau, tuo tepalas bus tirštesnis.

Pasak K. Labanauskienės, visi produkto komponentai yra antibakteriniai, todėl jis išsilaikys kelis mėnesius. Jei šaldytuve, – galiojimo laikas bus dar ilgesnis.


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek sumažėjo ir siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai (gruodžio 18–24 d.) bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 1 tūkst. 609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Paskutiniąją praėjusių metų savaitę 2023 m. 52-ąją savaitę (gruodžio 25–31 d.) mažiausias – 609,1/100 tūkst. gyv. – sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 91,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis – kad būtų peržengta 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba – nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, kai 51-ąją savaitę (gruodžio 18–24 d.) tokių savivaldybių buvo 19. Nė viena savivaldybių epidemijos paskelbusi nebuvo.

NVSC specialistų pastebėjimu, per moksleivių žiemos atostogas sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius sumažėja kasmet – tai siejama su tuo, kad šventiniu laikotarpiu mažiau žmonių, jaučiančių simptomus, kreipiasi į gydymo įstaigas.


Romaldas Sakalauskas įsitikinęs, kad ambicingų tikslų siekiančiam gydymo įstaigos vadovui dviejų po 5-erius metus kadencijų yra mažoka.

Didžiausia Kretingos rajono savivaldybės gydymo įstaiga VšĮ Kretingos ligoninė, kurioje dirba apie 300 darbuotojų ir kuri 2019 metais minėjo veiklos šimtmetį, pastaraisiais metais pastebimai atsinaujina: tvarkoma ligoninės pastatų išorė, aplinka, vidaus patalpos, perkama moderni gydymo įranga, į kolektyvą įsilieja nauji darbuotojai, šiemet turėtų būti pradėta Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, daug metų dirbančio rūsyje, statyba. Pritilo ir ligoninės uždarymo pavojaus varpai. Apie pokyčius Kretingos ligoninėje, jos perspektyvas kalbėjomės su dvejus metus ligoninei vadovaujančiu Romaldu Sakalausku.

– Du dešimtmečius vadovavote Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Prieš tai šioje ligoninėje dirbote abdominalinės chirurgijos gydytoju. Esate kilęs iš Salantų pusės, bet turbūt ne tai lėmė jūsų apsisprendimą vadovauti Kretingos ligoninei?

– Dirbant Klaipėdoje Respublikinės ligoninės vadovu, prie jos 10 metų prijungta buvo Skuodo ligoninė. Man, kaip vadovui, ir visam Respublikinės ligoninės kolektyvui, tai buvo sunkus išbandymas. Gydytojai konsultuoti pacientų vykdavo iš Klaipėdos į Skuodą, pirmyn ir atgal susidarydavo apie 160 km atstumas. Tačiau norint galima daug padaryti, pavyko stabilizuoti situaciją Skuodo ligoninėje. Per tą laikotarpį patyriau, kaip mažosios ligoninės, pasinaudojusios didžiųjų ligoninių ištekliais, gali sėkmingai gyvuoti, to krašto žmonės – gauti medicinos, sveikatinimo paslaugas. Rajonuose, kur žmonių drastiškai sumažėję, ne visada tikslinga sukurti išplėtotą, šiuolaikinę medicininę bazę, pritraukti gydytojus, slaugytojus, kai nėra tiek gyventojų, kurie tuo galėtų naudotis. Siekiant Kretingos ligoninės vadovo pareigų, mane motyvavo tai, kad Kretingos rajonas turi apie 40 tūkst. gyventojų, ir jų nemažėja, šalia – Palangos miestas, su Kretingos rajonu besiribojančios nemažos Skuodo rajono gyvenvietės. Tai svarbu ligoninės išlikimui. Čia galima kurti visą tą gydymo įstaigos gerovę ir turėti gerus rezultatus, be pacientų tai būtų beprasmiška. Kaip ir statyti bažnyčią, kuri bus tuščia. Jei sukūrus gydymo įstaigos bazę nėra pacientų, yra dvi to priežastys: viena – kažką ne taip darai, antra – susidūrei su visai Lietuvai opia problema – migracija, didelių išvykstančiųjų svetur srautu.

Todėl, sumažėjus gyventojų skaičiui, kai kurių rajonų ligoninės, turinčios ir stiprius vadovus, neišvengiamai turėjo užsidaryti ir transformuotis į rajonų sveikatos centrus, kur susijungė su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis.


Į slaugos ligoninę – su muzika ir draugystės pyragu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2023-11-21

Socialinė darbuotoja Asta Venckienė (trečia iš kairės) Kartenos slaugos ligoninės pacientams kalbėjo ir apie tai, kaip žmonėms svarbu būti tolerantiškiems, priimti vieniems kitus, kokie skirtingi bebūtume.

Valandą su regėjimo negalią turinčio Kretingos dienos veiklos centro lankytojo Audriaus Kuksos rankoms paklūstančio akordeono muzika, socialinės darbuotojos Astos Venckienės užvedamomis dainomis, kurias pagavę, visu balsu užtraukdavo ir pacientai, Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Normantas Žeimys pavadino kasdienybės pragiedruliu.

Šioje slaugos ligoninėje žmonės, tarp jų nemažai 85–90 metų sulaukusiųjų, dažniausiai lėtinių ligų paveiktų, praleidžia ne po vieną mėnesį, apie 20 yra visiškai prikaustytų prie lovos. Ne visus pacientus aplanko ir artimieji. Ligonių kasdienybė labai vienoda: higiena, kineziterapijos seansai, kas dar gali, šį tą paskaito, pasėdi prie televizoriaus. O rytojus – toks pat. Todėl, anot direktoriaus, čia svarbus ir laukiamas kiekvienas renginys, juolab atnešantis tokias gražias bendrystės akimirkas, geras emocijas, leidžiantis ligoniams pasijausti, kad ir jie nėra gyvenimo užribyje.

„Tokie renginiai mūsų pacientams leidžia pasijausti, kad ir jie nėra gyvenimo užribyje“, – pasidžiaugė direktorius Normantas Žeimys.

Su tokia misija, socialinės darbuotojos A. Venckienės ir individualios priežiūros darbuotojos Laimos Stonkuvienės lydimi, penktadienį pasisvečiuoti, pagroti, kartu padainuoti, linksmai praleisti laiką į ligoninę ir buvo atvažiavę Kretingos dienos veiklos centrą lankantys Audrius Kuksa, Robertas Martinkus, Gabrielė Pikturnaitė, Ramutė Vaitkienė.

„Ši išvyka į Karteną ir jiems patiems kaip šventė. Be to, smagu, kad galėjome tarsi pratęsti mūsų centro ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje suorganizuotą Tarptautinės tolerancijos dieną, kurios esmė – gerumas, pagarba kiekvienam, kad ir kitokiam“, – apibūdino socialine darbuotoja ir Kartenos slaugos ligoninėje, ir Kretingos dienos veiklos centre dirbanti A. Venckienė.

Slaugos ligoninės pacientai buvo pavaišinti ir svečių atsivežtu draugystės pyragu, kurį, padedant individualios priežiūros darbuotojai Aušrai Bruzdeilynienei, ir iškepė Dienos veiklos centro lankytojai.


Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo sveikatą randami jam tinkami, patogūs fiziniai užsiėmimai.

Nuotr. iš freepik.com

Neretai sulaukus pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba.

Kreipiasi vis daugiau senjorų

Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į asmens savarankiškumą.

„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi paslaugos mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.

Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų ir jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“

Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet senjoras turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.


Prof. O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas.

Nuotr. iš freepik.com

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė.

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens.

Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 min. užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“

Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujo spaudimui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.


Psichiatrė dr. A. Leleikienė teigia, jog vienas iš priklausomybę išduodančių požymių yra didžiulė emocijų kaita bei jų nepastovumas.

Martyno AMBRAZO nuotr.

Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 procentai suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai.

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.

Medžiagų poveikis – individualiai stiprus

Gydytojos psichiatrės dr. Aistės Leleikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą.

„Psichiką veikiančios medžiagos trikdo neuronų perduodamą informaciją. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema nebegauna psichiką veikiančių medžiagų, stinga reikiamo kiekio mediatorių, dėl to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas