Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Palydint vasarą, Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos nariai dalyvavo Raseiniuose surengtoje respublikinėje neįgaliųjų dainų šventėje „Lik sveika, vasara“. Į šventę jie vežė netradicinį numerį – vietoj muzikinio pasirodymo kretingiškių ir karteniškių neįgaliųjų teatro „Pekla“, kuriam vadovauja režisierė Martina Žąsytienė, pastatytą spektaklį „Trys mylimos“.

„Publika šį spektaklį sutiko labai šiltai. Mes vieninteliai į šventę atvežėme spektaklį, visi kiti kolektyvai – jų susirinko per 20 – džiugino dainomis. Organizatoriams buvome iš anksto prasinešę, kad ansamblio savo draugijoje nebeturime, ir sutiko, kad programą paįvairins teatras. Po šmaikštaus ir labai nuotaikingo mūsų aktorių pasirodymo, šventės rengėjai labai gyrė pasisekusį projektą“, – kolektyvo sėkme džiaugėsi Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos vadovas Antanas Juškėnas.

Rugpjūtį kretingiškiai dalyvavo Klaipėdoje surengtoje respublikinėje neįgalių žmonių sporto šventėje. „Sporto rungčių buvo labai daug ir įvairių, Kretingai atstovavome 5-iese, dalyvavome krepšinio 3x3 turnyre, rankų lenkimo, šaudymo iš lanko, lengvosios atletikos rungtyse. Mums sekėsi neblogai: Stanislava Jonkuvienė rankų lenkimo rungtyje laimėjo I-ąją, o Kęstutis Jokubauskis – II-ąją vietas, šaudyme iš lanko taip pat I vietą pelnė Antanas Šiupinys“, – puikius saviškių pasiekimus atskleidė A. Juškėnas.

Jo žodžiais, ir atslūgus pirmajai koronaviruso bangai, Kretingos neįgalieji nesėdėjo be visuomeninės veiklos, – vyko į Pasvalyje surengtą sveikatinimo renginį „Pasvalio sveikata“. Čia puikias rezultatais pasižymėjo: S. Jonkuvienė buvo antra tarp stipriausiųjų šalies neįgaliųjų rankų lenkimo varžybose, o A. Juškėnas – pirmas ištvermės ir vikrumo rungtyje „kopėčios“.

Draugijos vadovas sakė, kad dėl Covid-19 pandemijos grėsmės negalėję žmonėms surengti jų pamėgtų ekskursijų, tačiau spalio pradžioje visgi yra numatę keliauti į Latviją. „Išvykų, bendrystės neįgaliems žmonėms labai reikia, nes norisi sutikti senus pažįstamus, įgyti naujų draugų, plėsti akiratį, parodyti, ką kiekvienas geba“, – akcentavo A. Juškėnas.

„P. n.“ informacija


Rytmetinės maudynės jūroje – iššūkis ir malonumas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-09-04
Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir jo sesers psichologės Dalios Bieliauskienės-Kalniūtės rytmetinės maudynės jūroje tebesitęsia ligi šiol.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius su seserimi Dalia Bieliauskiene-Kalniūte, Kretingos socialinių paslaugų centro psichologe, savo darbo dieną pradeda ne nuo puodelio kavos, kaip įprasta daugeliui, o nuo ankstyvų rytmetinių maudynių jūroje. Puodelis garuojančios kavos iš termoso jų laukia krante, vos išlipus iš jūros.

Galimybė broliškai pabendrauti

„Prasidėjus vasarai, metėme sau iššūkį – dieną pradėti sveikai, išsimaudant jūroje. Kol lipi iš lovos, važiuoji, jautiesi toks susmegęs, o įlipus į vandenį – išsyk energijos pliūpsnis, gaiva kūnui ir atgaiva širdžiai. Aplink – gražu: šniokščia bangos, nardo kirai, klykauja žuvėdros. Tikras malonumas“, – kalbėjo ką tik iš bangų sutartu laiku – 7 val. ryto – išnirę pašnekovai.

Įprastai paskubomis brolis ir sesuo maudosi darbo dienomis, jei rytinio ritualo nesutrukdo mero išvykos ar komandiruotės, o dažną savaitgalį atvyksta su šeimomis – čia ir pusryčiauja, pramogauja kartu.

Meras prisipažino, kad tai buvęs jo sesers sumanymas: „Dalia mane įkalbėjo: nagi važiuojam rytais į jūrą maudytis. Pabandėme ir labai patiko. Ji viskuo pasirūpina – ir kava, o kartais – ir sumuštiniais.“

D. Bieliauskienė-Kalniūtė atviravo, kad, broliui tapus rajono „galva“ nedaug belieka laiko artimam ryšiui, todėl rytmetinis važiavimas prie jūros – jiedviem galimybė ir broliškai, kaip vaikystėje, pabendrauti.

Kuo paviliojo jūra

Rytmetines maudynes jūroje jiedu pradėjo birželio vidury, kada rytmečiai buvo sąlyginai šilti, bet vanduo – dar ledinis, o užbaigti sezoną ketina tik tuomet, kai atvės jūra. Dabar gi, ankstyvo rugsėjo rytmečiais, vanduo gerokai šiltesnis už orą.

„Kartais nesinori nė išnirti, taip gera gulėti bangose. O labiausiai patinka šėlstanti jūra, besiridenančios bangos pačios verčia per jas šokinėti“, – tikino A. Kalnius ir D. Bieliauskienė-Kalniūtė, po maudynių ir tradicinės 5-minutės kavai ant kranto skubantys namo. Laiko lieka tik persirengti ir susitvarkyti, nes skuba į darbus.

Paklausti, kuo gi juos taip paviliojo jūra, juk augę Kretingos mieste, kur pašonėje yra pirmasis dvaro tvenkinys, o ištvermingiausi maudynių mėgėjai jame mirksta nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens, brolis ir sesuo atsakė labiau mylintys jūrą.

„Maudynių jūroje nepalyginsi su plaukiojimu tvenkiny: vanduo ten – visuomet tamsus. O čia ankstyvą rytą matosi smėlėtas dugnas, – tikino sveikuoliai. Nors tokiais jiedu savęs nelaiko.


Ultrabėgimas: ištrinti savo galimybių ribas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-08-07

Ant tarptautinio „Vilniaus 100 km bėgimo“ prizininkų pakylos šiemet buvo pakviesti užlipti ir du palangiškiai, atstovaujantys „Bėgimo klubui“, – 30 metų Karolina Miklovienė, įveikusi 50 km ilgio distanciją, ir 48 metų Saulius Lazdauskas, sėkmingai nubėgęs 100 km. „Jausmas, kad tu neturi ribų“, – apie emocijas, kirtus finišą, sakė bėgikai, kurie įsitikinę, kad ultradistancijos patikrina ne tik fizinį kūno pasirengimą, bet ir psichologinę tvirtybę.


Žvainių kaime gyvenančios Silvos Kelpšienės namuose jau kuris laikas įprastą muilą ir kitas higienos priemones pakeitė natūralus rankų darbo muilas su įvairiomis laukuose surinktomis ir šalia namų užaugintomis žolelėmis.


Kasmet rugpjūčio mėnuo yra įtemptas laikas sveikatos priežiūros įstaigoms – jas užplūsta darželinukai ir mokiniai, kuriems reikia profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kad pažymėjimą apie jos būklę būtų galima pateikti ugdymo įstaigai iki mokslo metų pradžios. Tačiau šiemet skubėti reikia ne visiems – vaikams, kurie nekeičia ugdymo įstaigos ir kurių sveikatos būklė nepasikeitė, senieji profilaktinio patikrinimo pažymėjimai galios iki naujųjų metų.


Slaugomiems ligoniams – bitininkų dovana

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-08-07

Kretingos bitininkų draugija šiomis dienomis Kartenos katalikiškajai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei perdavė apie 40 kg medaus, kurį paaukojo draugijos nariai. Tokią akciją kretingiškiai bitininkai surengė pirmą kartą, ir jos sumanytojas bitininkas Arvydas Alonderis tikisi, kad bičiuliai šią naujai užgimusią tradiciją pratęs ir ateityje.


Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms.

Kviečia prisijungti prie „Ratuotų mamų“ Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms. „Ratuotų mamų“ iniciatyvos autorė, treniruočių vadovė ir „Step Up“ sporto studijos įkūrėja Ieva Januškienė teigė, kad šios veiklos imtis paskatino draugės ir noras suburti mamas bendrystei.

Moteris tikino, kad apie panašią veiklą svarstė seniai: „Sporto srityje dirbu 12 metų, labai mėgstu savo darbą. Kretingos Sporto mokykloje dirbu su mergaitėmis, tačiau šiuo metu esu motinystės atostogose. Susilaukusi pirmagimio Rafaelio, mintį apie bendras mamų treniruotes su vaikais vežimėliuose teko atidėti, nes berniukas buvo labai aktyvus. Dabar turiu mergytę Anabelą, ji daug ramesnė, tad nusprendžiau pabandyti.“

Pasak I. Januškienės, šiuo metu veiklose dalyvauja 5–8 mamos, tačiau norinčių ir susidomėjusių yra daugiau – keliuose užsiėmimuose bendryste džiaugėsi 15 mamų. Pašnekovės teigimu, tokius svyravimus lemia kelios priežastys. „Treniruotės dienos rytą atsikeli ir matai vaiko nuotaiką, kartais mažieji suserga ir dėl to neateinama, galiausiai tądien mamos turi kitų planų. Man ir pačiai teko atšaukti vieną treniruotę, nes abu vaikai sirgo“, – atskleidė iniciatyvos autorė.

Anot trenerės, dalyvauti šiuose užsiėmimuose su bet kokio amžiaus vaikais moterys gali bet kuriuo metu: „Registraciją vykdau dieną prieš užsiėmimus, kad galėčiau žinoti, kiek susirinks mamų. Taip pat primenu, kad niekas nesikeičia, ir treniruotė vyks, nes kartais visko gali nutikti. Bet galima ir prieš 15 minučių kreiptis pasitikslinti, ar bus taip vadinamų ratuotų mamų treniruotė.“

I. Januškienės teigimu, šių užsiėmimų metu mamos ne tik sportuoja, bet ir pasidalina motinystės džiaugsmais ar bėdomis. „Mamos nori sportuoti, pajudėti, pabendrauti. Taip pat šių užsiėmimų metu užsimezga vaikų draugystė. Kelios mamos atsiveda ir vyresnius vaikus, mergaitės bando judėti kartu, o kai atsibosta – bėgioja ir žaidžia, kartais ir padainuoja, nes treniruočių metu skamba muzika. Dažnai po užsiėmimų, jei mažieji dar turi jėgų, nueiname ir į vaikų žaidimų aikštelę“, – treniruotes apibūdino pašnekovė.

„Ratuotų mamų“ užsiėmimai vyksta ketvirtadieniais 11 val. „Treniruotėse svarbi gera nuotaika ir nusiteikimas. Juokauju, kad iš mamyčių čempionių nepadarysiu, bet tikrai smagiai pajudėsime ir vaikai pažais“, – su šypsena kalbėjo treniruočių vadovė.

I. Januškienė tvirtino, kad užsiėmimus planuoja vykdyti iki rugsėjo pabaigos, vėliau, jei aplinkybės leis, surengs smagų renginį, kuriame su mamomis baigs „Ratuotų mamų“ užsiėmimus.

Sigita RAZMUTĖ


Gyvūnų terapija taikoma ir Kretingos neįgaliesiems

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-07-03
Neįgalusis palaipsniui įvedamas į bendrystę su dideliu gyvūnu: pirmiausia paliečia, glosto, o po to susidraugauja.

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjant įvairioms gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų – terapijai, skirtai žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti, ir Kretingos dienos veiklos centro neįgaliesiems yra taikomas gydymas žirgais, arba hipoterapija, ir šunimis, arba kaniterapija.

Dirba licencijuoti specialistai

Gyvūnų terapijos projektą Kretingos dienos veiklos centras, jo vadovės Birutės Viskontienės žodžiais, vykdo bendradarbiaudamas su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“. Hipoterapijos užsiėmimai vyksta jau antrus, o kaniterapijos – pirmus metus. Jie rengiami individualiai arba grupėms: hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja 69 Kretingos dienos veiklos centro ir Salantų padalinio, o kaniterapijos – tik Kretingoje centrą lankantys neįgalieji.

„Tam, kad gyvūnų terapija būtų sėkmingai pritaikyta, būtinas licencijuotas specialistas, nes gyvūnas tėra tik įrankis saugiam numatomam rezultatui pasiekti. Pas mus į centrą atvyksta kaniterapeutė Loreta Jurkuvienė su 2 šunimis, taip pat dirba psichologė Alva Survilienė. O hipoterapijos užsiėmimams vykstame į žirgynus: kretingiškiai – į Remigijaus Urbio žirgyną Palangoje, o salantiškiai – į viešosios įstaigos „Raitija“ žirgyną Klausgalvuose“, – pasakojo B. Viskontienė.

Seansų trukmė – apie 30 min. Specialistas numato veiklos su gyvūnu eigą ir tikslą. Terapiniai gyvūnai negali dirbti tiek pat laiko, kiek žmogus, todėl užsiėmimų laikas yra limituotas. Gyvūnas pavargsta, nuolat dėmesį sukoncentravęs į asmenį, kuriam atliekama terapija.


Kelias į sveiką bėgimą – nusiauti batus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-07-03
Paulius Karazinas įsitikinęs: tereikia peržengti psichologinį barjerą ir išdrįsti bėgti basomis, tuomet pats kūnas padiktuos, kaip statyti pėdą, kad bėgimas išties būtų malonus, lengvas ir teiktų sveikatą.

Dažnas bėgikas, net ir laikantis save tik mėgėju, turi bent kelias sportinių batų poras, pritaikytas skirtingoms dangoms, distancijoms, oro sąlygoms, be to, avalynės gamintojai vis ieško ir nuolat siūlo naujausias technologijas, kurios, teigiama, padeda dar labiau pagerinti bėgimo rezultatus ir sumažina traumų tikimybę. Tačiau tokios batų gamintojų naujienos visiškai nejaudina 32 metų kretingiškio Pauliaus Karazino – jis įsitikinęs, kad bėgimas basomis yra pats lengviausias būdas išsiugdyti sveiką bėgimo techniką ir savo pavyzdžiu įrodo, kad nusiauti batus nebaisu net ir šaltuoju metų sezonu.

„Bėgti basomis yra lengviau negu vaikščioti“, – tikino P. Karazinas, paaiškinęs, kad bėgant pėda dedama kitu kampu ir jos susilietimas su žeme yra trumpesnis, tad ir akmenukai neatrodo tokie aštrūs.

Tereikia pasitikėti savo kūnu ir jis, sureagavęs į žemės paviršių, natūraliai pritaikys žingsnio ilgį, pėdos statymą, kūno pasvirimo kampą – padarys viską, kad būtų sumažinta smūgio jėga į žemę ir išvengta traumų.

Bėga ne batai, o žmogus

P. Karazinas reguliariai bėgioja vienerius metus, šiuo metu per savaitę jis įveikia apie 70–80 km, tačiau bėgimo batų iki šiol neturi. Šaltuoju metu sezonu jis įsigijo tik atviras basutes, kurias pritaikė bėgimui, dar turi ir lengvus medžiaginius sportinius batus plonais padais – dažnu atveju šie per treniruotę atsiduria P. Karazino rankose, nes jis tiesiog neišveria jų nenusiavęs.

P. Karazinas įsitikinęs, kad batai, kurie avimi bėgant, pirmiausia turi būti apsauga, o ne natūralius judesius varžanti ar keičianti priemonė. „Geri batai yra tie, kurie netrukdo bėgti, ypač, kol ugdomi įpročiai. Vėliau, išsiugdžius kokybišką bėgimo techniką, batai nebetenka esmės – galima rinktis tiek paprastesnius, tiek brangesnius, nes tada jau bėga žmogus, o ne batai“, – dėstė P. Karazinas, pridūręs, kad išmokus bėgti su minimalistine avalyne, net ir nebesinori autis bėgimo batų su pakeltais kulnais ar amortizacija. P. Karazinas mano, kad specializuoti bėgimo batai tampa tarsi šiuolaikinio žmogaus kūną kaustanti grandinė – vartojimo kultūroje siunčiama žinutė, kad būtina įsigyti brangius batus, geriausia – kelias poras, prieš tai atlikus įvairius testus batams parinkti.

„Netikiu, kad keli centimetrai gumos, kad ir kokios naujausios technologijos jos viduje būtų įtaisytos, turi įtakos kokybiškam bėgimui. Pagrindinė bėda, kad pradėję bėgti avėdami brangiais batais, jaučiamės drąsiau, lyg atsakomybė nuo mūsų būtų perkeliama batams, stipriau smūgiuojame į žemę, nebejaučiame kūno siunčiamų signalų, bėgame didesniais žingsniai negu derėtų, norint nepatirti traumų“, – teigė P. Karazinas.


Birželio 4 d. duomenimis Lietuvoje:

*patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1 tūkst. 687;

*sergančių žmonių skaičius: 334;

*per užvakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3;

*mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių skaičius: 71;

*užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 9;

*pasveikusių žmonių skaičius: 1 tūkst. 273;

*izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 294;

*paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys;

*nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų: 4.

Savivaldybės, kuriose šiuo metu nustatytas didžiausias sergamumas koronaviruso infekcija, dėl ko šią savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos birželio 4 d. 9 val. duomenimis:

*per užvakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 5 tūkst. 928;

*iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 321 tūkst. 40 (iš jų – 100 tūkst. 335 iš mobilių punktų).

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas