|
SveikataKai maloniausiu dalyku tampa valgyti
Keturiasdešimtmetė dviejų vaikų motina sako esanti priversta pripažinti, kad serga bulimija. „Gėda net pagalvoti, kad sergu jauniklių liga“, - sako moteris. Skrandis pilnas, o valgyti vis norisi Pirmą kartą moteris ryžosi atsikratyti suvalgytu maistu būdama 22-23 metų. Suvokusi, kad storėja greičiau negu spėja pirkti naujus drabužius, moteris prisimena sugalvojusi, kad reikia išvemti tai, kas suvalgyta. Tokiu būdu maistas netaps riebalų kaupimosi priežastimi. Tai puikiai pavyko – draugai nustebo pamatę, kad ji beturinti liemenį. Kūnas pagrakštėjo per trumpą laiką. Tačiau moteris atsimena, kad sukelti vėmimą nebuvo toks paprastas dalykas. Todėl liovėsi. Iš kažkur atsirado valios normuoti maistą.
Paslėptos negalės tampa matomomis
Skaitmeninė ultragarsinės diagnostikos sistema „Siemens Sonoline G 60 S“, kurią metų pradžioje už pustrečio šimto tūkstančių litų įsigijo Kretingos ligoninė, ne vienam pacientų leidžia išvengti chirurgo skalpelio, leidžia rasti ligą, vos jai prasidėjus, leidžia stebėti, ar sėkmingai gydomas susirgimas, ar motinos įsčiose auga sveikas kūdikis.
Pacientą geriau gydyti, kai pažįsti visą jo šeimą
Kiekvienas medikas pasakys, kad gydymas bus tuo sėkmingesnis, kuo daugiau jis žinos apie ligonio šeimos narių ir giminaičių ligas, gyvenimo būdą. Todėl Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, buvo pradėti ruošti šeimos gydytojai, steigiami Šeimos gydytojo kabinetai. “Šeimos gydytojas yra patarėjas, koordinatorius, padedantis žmogui orientuotis sveikatos sistemoje. Jis konsultuoja elementariais sveikatos klausimais, stebi lėtinių ligų eigą, padeda surasti reikalingą specialistą“, - sako Boneta Baltrūnienė, jaunosios kartos gydytoja, medicinos studijas baigusi kaip šeimos gydytoja. Prieš porą savaičių ji pradėjo dirbti Kretingoje, „Northway medicinos centre“.
Gyvenime svarbu – judėti
Neįgalūs sutuoktiniai stengiasi gyventi be vaistų
Keturiasdešimt penkerių Virginija Šideikienė nuo jaunystės serga išsėtine skleroze. Jau dešimt metų moteris prikaustyta prie invalido vežimėlio. Jos vyras – keturiasdešimt septynerių Pranas Šideikis – yra neįgalus po traumos: jam paralyžiuota kairė kūno pusė. Sutuoktiniai tikino suprantą, kad išgyti nuo negalės nėra jokių vaistų. Pats veiksmingiausias vaistas jiems yra ramybė.
Ar laimingas mirtinai persidirbęs žmogus
“Jeigu žmogus nevartoja vaistų, nesilanko pas gydytojus, tai dar nereiškia, kad jis turi gerą sveikatą, - sako Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė. – Sveikata yra fizinė, dvasinė, psichinė ir socialinė gerovė“. Ar žmogus bus sveikas, 50 proc. nulemia įpročiai ir elgsena. Todėl svarbu, kad žmogus nuo pat mažens būtų tinkamai ugdomas, kad jam būtų skiepijamos teigiamos nuostatos.
Želmenų sulčių galia
Kviečių želmenų sultys tampa vis populiaresnės. Klaipėdoje, šalia Senosios miesto turgavietės, yra įsikūrusi parduotuvė “Želmenų sultys”. Kaip teigė šios parduotuvės savininkė Vilma Lakavičienė, klientų, norinčių išgerti želmenų sulčių, netrūksta. Tiki želmenų sulčių nauda Pasak ponios Vilmos, dar būdama dvidešimtmetė ji susidomėjo želmenų sultimis. Apie šių sulčių teigiamą poveikį žmogaus organizmui net neabejoja. Sultyse yra daug vitaminų, mineralų bei kitų naudingų medžiagų. Maiste esantys vitaminai yra saugūs ir stiprina organizmą, o sintetiniai vitaminai įsisavinami tik apie 5 – 7 procentus. Parduotuvėje “Želmenų sultys” galima nusipirkti ir želmenų, o namuose - pačiam išsispausti sultis. Ponia Elena, užsukusi į parduotuvę, teigė, jog ji geriau perkanti želmenų sulčių gurkšnį, negu sintetinius vitaminus. Ji mano, jog želmenų sultys - tikras jaunystės eleksyras. - Geriau gerti želmenų sultis, negu alų, - linksmai nusiteikęs sakė ir ponas Edmundas, prisipažindamas, jog tiki teigiamu sulčių poveikiu ir čia lankosi jau visą pusmetį. Anot vyriškio, vaistai išrasti palyginti neseniai, o gamtos natūralius produktus žmonės naudojo jau senovėje. Gaila, jog dabar žmonės nutolo nuo gamtos. O siūlomi maisto papildai - mados reikalas.
Atgauti jėgas padeda gamta
Dailininkės Lidijos Kuklienės kretingiškiams pristatyti nereikia – ją žmonės pažįsta pagal paveikslus.
- Kaip atsipalaiduojate po darbo dienos?- Dienai pradedu ruoštis ryte: bėginėju, apsipilu šaltu vandeniu, medituoju. Vakare atsiranda įvairiausių darbų. Išjungti televizorių – tai geriausia sveikatos formulė. Tada lieka laiko apmąstymams. Mėgstu skaityti, tapyti. Gal kam ir atrodo, jog kurti lengva, tačiau tam reikia dvasinės energijos, įkvėpimo. Nuo studentavimo laikų esu pelėda – vėlai einu miegoti. Žiemą, kai rytais tamsu, sunkiau būna atsikelti. Vasarą – visai kas kita. Tas įprotis kliudo vaikams, kurie turi anksti keltis į mokyklą. Esu Žemės ženklo žmogus, gal todėl ir esu gamtos vaikas. Jaučiu malonumą išvažiuoti į kaimą pas mamą. Vaikystės prisiminimai, graži gamta, mama suteikia gerą saugumo jausmą ir stiprybės. Kaime, kur dvelkia ramybe, net dangus kitoks, o mieste man trūksta gryno oro. Kaime atsipalaiduoju ir pasisemiu jėgų.
Ir po mirties galima išgelbėti kito žmogaus gyvybę
Apie tai, kaip tapti organų donoru, kalbamės su Nacionalinio organų transplantacijos biuro (NOTB) direktoriaus pavaduotoja Julija širokova. - Kur kreiptis žmogui, norinčiam tapti organų ar audinių donoru? - Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas leidžia kiekvienam šalies piliečiui, sulaukusiam pilnametystės, oficialiai pareikšti savo valią dėl donorystės po mirties. Norėdamas gauti donoro kortelę, asmuo gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į bet kokios specialybės gydytoją. Atvykęs, pavyzdžiui, į polikliniką, asmuo yra nukreipiamas pas gydytoją, kuris galėtų jį priimti, ir ten užpildo sutikimo, kad jo audiniai ir (ar) organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, formą. Gydytojas, kurio akivaizdoje ši forma buvo pasirašyta, perduoda sutikimą įstaigos administracijai, kuri sutikimą registruoja ir išsiunčia Nacionaliniam organų transplantacijos biurui. Tai yra biuras, kuris tvarko Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registrą. Gautas sutikimas registruojamas registre, duomenys sutikrinami su Gyventojų registro tarnybos duomenimis. Jei duomenys pateikti teisingai, asmeniui, kuris pasirašė sutikimą, išsiunčiama plastikinė Donoro kortelė. Svarbu pažymėti, kad kortelė yra tik simbolinė valios išraiška, svarbiausia – duomenys registre. Klastinga liga privertė perkainoti gyvenimą
Per trejus metus įveikusios itin sunkią ligą – kraujo vėžį – palangiškės Ramunės Gecienės istorija – lyg gražiausia giesmė gyvenimui. „Jaučiuosi tikra nugalėtoja. Einu gatve ir galvoju: žmonės, kad jūs žinotumėt, per kokias kančias aš matau jus, galiu šypsotis jums, kalbėtis su jumis. Norėčiau išrėkti visam pasauliui – nepasiduokit sunkumams, vėžys - pagydomas. Reikia tik labai norėti gyventi ir tikėti“, - pro džiaugsmo ašaras kalbėjo trisdešimt šešerių moteris. R.Gecienė tikino, jog kelissyk stovint ant gyvybės ir mirties slenksčio, likimas užgrūdino ne tik ją, bet ir šeimą – vyrą Viktorą bei vaikus, išmokė to, ko galbūt jie nebūtų išmokę per visą gyvenimą: giliai pamilti žmones, perkainoti vertybes.
|