|
|
|
SveikataLikimas atėmė namus ir pasiuntė neišgydomą ligą
„Mano gyvenimas – kaip toj pasakoj apie auksinę žuvelę: norėjau vis daugiau ir daugiau. Kol vieną dieną atsidūriau prie suskilusios geldos: netekau savų namų ir viso užgyvento turto. Negana to: vieną gražią dieną išgirdau diagnozę – ketvirtos stadijos poliežuvinis piktybinis auglys. Žinau, kad išgyti neišgysiu, bet sodų žydėjimo dar būtinai sulauksiu“, - užtikrintai ir viltingai kalbėjo 58-erių Irena Salienė.
Palangiškis gydytojas - taikos vėliavnešys
Iš dalies kretingiškiu save tebevadinąs, vos prieš dvejus metus Palangoje apsigyvenęs, 41-erių gydytojas reabilitologas, akupunktūros specialistas Saulius Mikutis yra aktyvus pasaulinio judėjimo „Tebūnie pasaulyje taika“ Lietuvos atstovas. Savo gyvenimo būdu - tiesioginiu darbu, kelionėmis, bendryste su kitų šalių žmonėmis – Saulius Mikutis atlieka savitą taikos skleidėjo misiją.
Mirties palytėti - motinos meile išgydyti
„Visi trys šeimoje esame palytėti mirties ir išgelbėti Angelo sargo: pirmoji – dukra Agnė, po jos – aš pati, užpernai rudenį – sūnus Martynas“, - kalbėjo 50-metė kretingiškė Marija Ubienė. Vos gimusi Marijos duktė Agnė ligoninėje buvo užkrėsta auksiniu stafilokoku, ir pirmuosius gyvenimo mėnesius vyko kova už jos gyvybę. Netrukus po to Marija susirgo gimdos kaklelio vėžiu. Gerokai prieš metus į avariją pakliuvęs jos sūnus Martynas išgyveno komą, 7 operacijas ir 7 prie lovos prikaustytus mėnesius.
Dažniau ir ilgiau bendrautų su anūkais
Keturiasdešimt ketveri darbo metai atiduoti Kretingos ligoninei bei ligoniams. Kartu su žmona gydytoja pediatre Danute užauginti trys vaikai – sūnūs Linas ir Gediminas bei duktė Eglė, susilaukta keturių anūkų. Su tokiu „kraičiu“ Kretingos ligoninės gydytojas dermatovenerologas Edmundas Miščikas sausio 10 dieną pasitiks savo 70-ąjį jubiliejų. Ar šiandien E.Miščikas keistų ką nors savo gyvenime, kas priklauso nuo paties pastangų bei valios? „Dažniau ir ilgiau būčiau su anūkais. Bet pasitaisyti dar turiu laiko, - gydytojas nusikvatojo, po to minutėlei susimąstė. - O visa kita būtų tarsi viešai išvilkti marškiniai“.
Dažniausiai savižudžiai nėra pamišę žmonės
Įprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą dvasinį skausmą. Tačiau tikrasis savižudžio noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti. Dauguma jų viliasi tiesiog būti išgirstais ir kad jiems būtų suteikta pagalba.
Jaunuolio mirties priežastis – tropinė maliarija
Ankstų gruodžio 5-osios rytą Darbėnų miestelyje skambantys bažnyčios varpai kvietė žmones į gedulingas pamaldas už dvidešimtmetį palangiškį Augį Kazakauską, prieš keletą dienų mirusį nuo tropinės maliarijos. Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleivis šia liga užsikrėtė pusmetį atlikęs gamybinę praktiką prie Afrikos krantų. Sugrįžęs namo jis mirė po dviejų savaičių. Šiomis dienomis paaiškėjo, jog Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomas dar vienas tropine maliarija užsikrėtęs, tuo pačiu laivu plaukęs 27-erių vyriškis. Prieš trejus metus šia klastinga liga sirgo po Brazilijos Amazonę keliavę kretingiškiai: 71-erių Petras Navasaitis bei 38-erių jo marti Irena.
Gydytoja iš pašaukimo
Janė Leščiauskienė dirba šeimos gydytoja Kartenos ambulatorijoje. Anot jos, dar būdama mamos įsčiose, jau norėjo būti gydytoja. Šiandien net mažieji pacientai į jos kabinetą eina be baimės ir su šypsena.
Kaip bendrauti su psichiškai nesveiku žmogumi
Dažnai sutrinkame iš nežinojimo, kaip elgtis su psichiškai nesveiku žmogumi, jei šis netikėtai sustabdo gatvėje, parduotuvėje ar drąsiai užeina į įstaigą. Šalinamės jo gatvėje, nes lyg ir gėda klausytis ekspresyvaus šūkaliojimo ar netgi būti nuglėbesčiuotam. Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė Teresė Ramanauskienė tokiais atvejais pataria ne bėgti nuo psichikos ligonio, bet išklausyti, nuraminti jį, pritarti, nesielgti piktai, kad neišprovokuotume jo agresijos.
Gydo jau ir savo buvusių pacientų vaikus
Vaikų gydytoja, Kretingos miesto Garbės pilietė Janina Rapalienė nuo vaikystės svajojo apie mediko darbą. Po trejų metų sukaks 50 metų, kai J.Rapalienė dirba Kretingos ligoninėje. Tačiau kad ir mėgstamą darbą dirbant, anot gydytojos, būna ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų.
Rudeninė depresija – ne valios trūkumas, o liga
„Rudeninė depresija – tai ne tik išvien su trumpėjančiomis dienomis, tamsa ir darganomis atsėlinanti bloga nuotaika, nusiminimas, vangumas. Tai – kūno ir sielos liga. Dažnai aplinkiniai, o ir pats sergantysis depresijos simptomus linkę vadinti valios trūkumu ar tinginyste. Tikimasi, kad pavyks suimti save į rankas ir jis vėl susigrąžins „gyvenimo skonį“. Tačiau tokie reikalavimai sau ir viltys yra beprasmiški: rudeninę depresiją reikalinga gydyti“, - tvirtino Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė Teresė Ramanauskienė. Pasak gydytojos, yra skiriamos dvi depresijų rūšys: nuolatinė ir sezoninė, kuri priklauso nuo metų laikų.
|
|