|
|
|
SveikataJaunuolio mirties priežastis – tropinė maliarija
Ankstų gruodžio 5-osios rytą Darbėnų miestelyje skambantys bažnyčios varpai kvietė žmones į gedulingas pamaldas už dvidešimtmetį palangiškį Augį Kazakauską, prieš keletą dienų mirusį nuo tropinės maliarijos. Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleivis šia liga užsikrėtė pusmetį atlikęs gamybinę praktiką prie Afrikos krantų. Sugrįžęs namo jis mirė po dviejų savaičių. Šiomis dienomis paaiškėjo, jog Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomas dar vienas tropine maliarija užsikrėtęs, tuo pačiu laivu plaukęs 27-erių vyriškis. Prieš trejus metus šia klastinga liga sirgo po Brazilijos Amazonę keliavę kretingiškiai: 71-erių Petras Navasaitis bei 38-erių jo marti Irena.
Gydytoja iš pašaukimo
Janė Leščiauskienė dirba šeimos gydytoja Kartenos ambulatorijoje. Anot jos, dar būdama mamos įsčiose, jau norėjo būti gydytoja. Šiandien net mažieji pacientai į jos kabinetą eina be baimės ir su šypsena.
Kaip bendrauti su psichiškai nesveiku žmogumi
Dažnai sutrinkame iš nežinojimo, kaip elgtis su psichiškai nesveiku žmogumi, jei šis netikėtai sustabdo gatvėje, parduotuvėje ar drąsiai užeina į įstaigą. Šalinamės jo gatvėje, nes lyg ir gėda klausytis ekspresyvaus šūkaliojimo ar netgi būti nuglėbesčiuotam. Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė Teresė Ramanauskienė tokiais atvejais pataria ne bėgti nuo psichikos ligonio, bet išklausyti, nuraminti jį, pritarti, nesielgti piktai, kad neišprovokuotume jo agresijos.
Gydo jau ir savo buvusių pacientų vaikus
Vaikų gydytoja, Kretingos miesto Garbės pilietė Janina Rapalienė nuo vaikystės svajojo apie mediko darbą. Po trejų metų sukaks 50 metų, kai J.Rapalienė dirba Kretingos ligoninėje. Tačiau kad ir mėgstamą darbą dirbant, anot gydytojos, būna ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų.
Rudeninė depresija – ne valios trūkumas, o liga
„Rudeninė depresija – tai ne tik išvien su trumpėjančiomis dienomis, tamsa ir darganomis atsėlinanti bloga nuotaika, nusiminimas, vangumas. Tai – kūno ir sielos liga. Dažnai aplinkiniai, o ir pats sergantysis depresijos simptomus linkę vadinti valios trūkumu ar tinginyste. Tikimasi, kad pavyks suimti save į rankas ir jis vėl susigrąžins „gyvenimo skonį“. Tačiau tokie reikalavimai sau ir viltys yra beprasmiški: rudeninę depresiją reikalinga gydyti“, - tvirtino Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė Teresė Ramanauskienė. Pasak gydytojos, yra skiriamos dvi depresijų rūšys: nuolatinė ir sezoninė, kuri priklauso nuo metų laikų.
Gydytojo leidimas degintis soliariume: žmonių apsauga ar absurdiškas įstatymas
Daugelis odos specialistų teigia: nesaikingai naudojantis soliariumų skleidžiamais dirbtiniais spinduliais galima susirgti odos vėžiu. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai norėtų pakeisti higieninę normą, kuri reglamentuoja soliariumų teikiamas paslaugas: gali būti, kad netrukus, norint pasikaitinti soliariume, reikės pateikti gydytojo pažymą. Ji bus reikalinga, kad žmogus neviršytų leistinos buvimo soliariume normos. Tokiam valdininkų sumanymui nepritaria verslininkai. Anot jų, alkoholis taip pat kenkia sveikatai, tačiau parduotuvėse iš klientų gydytojo pažymos neprašoma. Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje bei Europoje, naudojami III ir IV tipo soliariumai. Gydytojai teigia, kad baltaodžiams tinka tik I ir II tipo soliariumai, o kiti kenkia odai. Per trejus - ketverius metus gali išsivystyti odos vėžys – melanoma.
Žinias užkalbėtojai perduodavo tik prieš savo mirtį
Lietuvos liaudies kultūros centro specialistė, etnologė Rita Balkutė domėjosi senąja liaudies medicina Palangos bei Šventosios apylinkėse: ji rinko pasakojimus apie užkalbėjimus, magiją, gydymą gyvūnais bei žmones, įvaldžiusius šiuos gebėjimus.
Sulaukusi galimybės gydytis naujos kartos vaistais, gyvenimo džiaugsmą pajuto iš naujo
Kretingiškė 40 metų Ieva Garjonienė jau 12 metų gyvena, sirgdama sunkia liga – reumatoidiniu artritu. Ir tik trečias mėnuo, kai sunkios formos reumatoidu serganti moteris iš naujo pradėjo džiaugtis gyvenimu: atsiradus galimybei gydytis naujos kartos – monokloniniais – vaistais, atsirado noras gyventi, iš naujo pažinti paprastus dalykus, ko sveikieji dažnai ir nevertina. “Pagaliau pati galiu susišukuoti plaukus, pati – apsirengti ir nusirengti. Galėjau sugrįžti prie savo pomėgio siūti”, - su nemeluotu džiaugsmu akyse kalbėjo moteris.
Baiminamasi utėlių protrūkio mokyklose
Mokymo įstaigose tikrinti vaikų švarą draudžia Europos Sąjungos asmens teisių apsauga. Jei mokyklos slaugytoja sumanytų patikrinti, ar vaikas neturi utėlių, ji pažeistų mokinio teises. Tačiau jokiuose dokumentuose nenumatomos teisės to vaiko, kuris viename suole sėdi su galbūt utėlėtu vaiku, kurio teisės - ginamos. Kai kurios mokyklos susidariusią situaciją palieka ramybėje. Kitos, bijodamos utėlių protrūkio, ketina imtis priemonių.
Skubėjimą sustabdė insultas
|
|
