Vanduo žmogaus kūnui yra gyvybiškai svarbus. Sunku ir pasirinkti iš gausybės patarimų, kuris teisingas: išgerti du litrus vandens per dieną ar tik malšinti natūralų troškulį, gerti nevalgius ar po valgio, pagardintą, su burbuliukais ar gryną. Tačiau teigiamu vandens poveikiu neabejojama. Pašnekovų klausėme:

- Tikiu. Vienu metu stengdavausi per dieną išgerti du litrus vandens. Būdavo taip lengva, ir jaučiausi lyg ir geriau. Dabar šį gerą įprotį kažkodėl pamiršau. Tačiau paskutiniu metu vėl jaučiu poreikį gerti daugiau vandens – pats organizmas reikalauja.

- Tikiu, kad vanduo gali gydyti. Tačiau geriu jį tik tada, kai troškina, ir nežiūriu, kokį kiekį. Esu įsitikinusi, kad vandens reikia tiek, kiek reikalauja pats organizmas. Labiau mėgstu gurkšnoti arbatas – ypač žaliąją. Ji man suteikia žvalumo.

- Žmogus, jei negauna pakankamai vandens, gali susigadinti sveikatą. Aš žinau, kad vandens per dieną reikia dviejų litrų – tiek ir išgeriu. Žiemą šalto vandens nelabai tesinori, todėl geriu arbatą.

- Atskirai reikia kalbėti apie sveiką ir ligotą, apkūnų ir liekną – kiekvienas žmogus yra individualus. Visiškai normalus ir sveikas žmogus, kokių jau yra labai mažai, apie per dieną išgeriamo vandens kiekį neturėtų galvoti visai – gerti tiek, kiek nori. Jei ligonis turi akmenligę, serga cukralige – vandens per dieną reikia iki dviejų litrų. Storiems rekomenduotina dvi stiklines vandens išgerti prieš valgį, besiskundžiantiems mažu svoriu, atvirkščiai – po valgio. Aš manau, kad sveika gerti arbatos grybo antpilą, praskiestą vandeniu. Jei žmogus turi sveikatos problemų, tačiau nenori vandens, geria jį per prievartą – reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Sakoma, kad vartojant pakankamai skysčių, oda ilgiau išlieka elastinga ir lėčiau senstama. Gali būti. Tačiau senti reikia tada, kada reikia senti, ir nesiversti dėl senėjimo per galvą. Juk mūsų išvaizdą lemia ir paveldėjimas. Du litrai vandens per dieną sveikam žmogui tikrai nepakenks, o sergant visuomet reikia konsultuotis su geru gydytoju – kad ir kaip sunku tokį šiais laikais atrasti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Karšta arbata ir medus yra patys geriausi vaistai. Vasarą kaime prisiskyniau liepos žiedų, susidžiovinau – ir pats geriu, ir vaikams duodu. Tiesa, vaikai liepžiedžių arbatą nelabai mėgsta. Vaistų beveik nevartoju – pripažįstu liaudišką mediciną. Tėvai yra išmokę, kokios priemonės padeda susirgus.

- Kai pasigaunu slogą, iš karto išsiverdu liepos žiedų arbatos, įsidedu medaus. Liepžiedžių prirenka vyras, todėl žiemai būnu apsirūpinusi. Vaistus geriu tada, kai pradeda skaudėti gerklę – arbatos tuomet nebepadeda. Tradicinė lietuvių medicina yra reikalinga, bet be vaistų taip pat sunku apsieiti.

- Gydausi naminiais vaistais. Reikia smulkiai supjaustyti šešias skiltis česnako, užpilti puse stiklinės užvirinto pieno ir gerti po arbatinį šaukštelį tris-keturis kartus per dieną. Taip pat galima padaryti su svogūnu: susmulkintą užpilti užvirintu pienu, palaikyti tris valandas ir gerti po šaukštelį kelis kartus per dieną. Ne kartą išbandžiau: tikrai padeda.

- Visų pirma, norint išvengti peršalimo, reikia nepamiršti, kad vasara baigėsi, tad privalu tinkamai apsirengti: apsiauti šiltus batus, dėvėti natūralaus pluošto drabužius, nešioti kepurę ir šaliką. O jei jau peršalimo išvengti nepavyko, reikia pagulėti lovoje, gerti karštas arbatas, pailsėti, pasilepinti. Iš karto griebtis stiprių vaistų neverta ir neteisinga. Pirmą ir antrą peršalimo dieną reikia stebėti savo būklę, gerti arbatas, karštame vandenyje pamirkyti kojas, pakvėpuoti garų su mėtomis, eukaliptais. Liaudiškos priemonės yra tikrai geros ir veiksmingos. Žinoma, jei temperatūra po poros dienų nenukrinta, reikia kreiptis į gydytoją – jis nuspręs, kokie vaistai yra reikalingi.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS