|
|
|
SveikataPensionato kasdienybę nusispalvina kūryba ir menine veikla
Iš prigimties kūrybingi Padvarių pensionato gyventojai savo sudėtingus likimus, gyvenimo vingius ir klystkelius, atvedusius juos į šią globos įstaigą, viltį bei svajones patiki piešiniams, muzikai, sudeda į siuvinius, lipdinius, kitokius rankdarbius. Tai padeda jiems įveikti negalias, ligas, nuskaidrina niūrią kasdienybę.
Kretingos ligoninė atsinaujina ir tampa vis reikalingesnė
Viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninė baigtas Vidaus ligų skyriaus remontas. Atnaujintas ne tik patalpų vidus, naujais pakeisti seni baldai, šaldytuvai, įrengtos jaukios su signalizacija, deguonimi palatos, personalo kambariai, procedūrinis kabinetas. Kitąmet Kretingos ligoninei bus 90-imt metų. Dabartinėse patalpose Žemaitės alėjoje ligoninė veikia nuo 1958-ųjų, kurios ilgą laiką buvo nerenovuotos ir nebeatitiko šiai gydymo įstaigai keliamų reikalavimų.
Darbe patirtos įtampos atsikrato sporto salėje
Kretingiškiai medikai – rentgenologas 62 metų Vytautas Balskus ir chirurgas 52 metų Kazimieras Barkauskas - yra ne tik ilgamečiai savo srities darbuotojai. Jie dar ir beveik du dešimtmečius yra Kretingos karatė shotokan-do sporto klubo nariai. Abu kolegos medikai teigia, kad karatė jiems – pati geriausia priemonė atsikratyti darbe patirtos įtampos, profesinio nuovargio.
Turime išmokti matyti piktą ir agresyvų vaikų pasaulį
„Turime matyti vaikų pasaulį tokį, koks jis yra iš tiesų, o ne apsimesti ir matyti tokį, kokį norime. Jame – daug pykčio ir agresijos. Visi žmonės turi kažkiek agresijos, nes ji kyla iš dviejų smegenų centrų. Agresija iš nieko neatsiranda: pirmiausia gimsta jausmas, po to – pyktis ir tuomet – agresija. Jeigu vaikas, o vėliau suaugęs žmogus neišmoks atpažinti tų 3 pakopų, jis pirma trenks, o po to – galvos“, - tvirtino viešosios įstaigos „Vaiko namas“ vaikų psichologas Evaldas Karmaza, 8-erius metus nagrinėjantis vaikų smurto problemas.
Kaip palengvinti senų žmonių kasdienybę
Į Kretingos socialinių paslaugų centrą gyventojai kreipiasi su prašymais skirti lovų, čiužinių, vežimėlių bei kitų priemonių, palengvinančių žmonių su negalia kasdienybę. Į šį centrą kreipiasi žmonės iš viso rajono. Centras 2007 metais patenkino 243 žmonių prašymus.
Likimas atėmė namus ir pasiuntė neišgydomą ligą
„Mano gyvenimas – kaip toj pasakoj apie auksinę žuvelę: norėjau vis daugiau ir daugiau. Kol vieną dieną atsidūriau prie suskilusios geldos: netekau savų namų ir viso užgyvento turto. Negana to: vieną gražią dieną išgirdau diagnozę – ketvirtos stadijos poliežuvinis piktybinis auglys. Žinau, kad išgyti neišgysiu, bet sodų žydėjimo dar būtinai sulauksiu“, - užtikrintai ir viltingai kalbėjo 58-erių Irena Salienė.
Palangiškis gydytojas - taikos vėliavnešys
Iš dalies kretingiškiu save tebevadinąs, vos prieš dvejus metus Palangoje apsigyvenęs, 41-erių gydytojas reabilitologas, akupunktūros specialistas Saulius Mikutis yra aktyvus pasaulinio judėjimo „Tebūnie pasaulyje taika“ Lietuvos atstovas. Savo gyvenimo būdu - tiesioginiu darbu, kelionėmis, bendryste su kitų šalių žmonėmis – Saulius Mikutis atlieka savitą taikos skleidėjo misiją.
Mirties palytėti - motinos meile išgydyti
„Visi trys šeimoje esame palytėti mirties ir išgelbėti Angelo sargo: pirmoji – dukra Agnė, po jos – aš pati, užpernai rudenį – sūnus Martynas“, - kalbėjo 50-metė kretingiškė Marija Ubienė. Vos gimusi Marijos duktė Agnė ligoninėje buvo užkrėsta auksiniu stafilokoku, ir pirmuosius gyvenimo mėnesius vyko kova už jos gyvybę. Netrukus po to Marija susirgo gimdos kaklelio vėžiu. Gerokai prieš metus į avariją pakliuvęs jos sūnus Martynas išgyveno komą, 7 operacijas ir 7 prie lovos prikaustytus mėnesius.
Dažniau ir ilgiau bendrautų su anūkais
Keturiasdešimt ketveri darbo metai atiduoti Kretingos ligoninei bei ligoniams. Kartu su žmona gydytoja pediatre Danute užauginti trys vaikai – sūnūs Linas ir Gediminas bei duktė Eglė, susilaukta keturių anūkų. Su tokiu „kraičiu“ Kretingos ligoninės gydytojas dermatovenerologas Edmundas Miščikas sausio 10 dieną pasitiks savo 70-ąjį jubiliejų. Ar šiandien E.Miščikas keistų ką nors savo gyvenime, kas priklauso nuo paties pastangų bei valios? „Dažniau ir ilgiau būčiau su anūkais. Bet pasitaisyti dar turiu laiko, - gydytojas nusikvatojo, po to minutėlei susimąstė. - O visa kita būtų tarsi viešai išvilkti marškiniai“.
Dažniausiai savižudžiai nėra pamišę žmonės
Įprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą dvasinį skausmą. Tačiau tikrasis savižudžio noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti. Dauguma jų viliasi tiesiog būti išgirstais ir kad jiems būtų suteikta pagalba.
|
|
