- Bijau. Namuose mikrobų ypač daug tualete, virtuvėje, todėl, kaip ir visos moterys, šveičiu, valau įvairiausiomis specialiomis priemonėmis. Esu girdėjusi, kad perdėta švara susilpnina imunitetą, tad persistengti nereikia. Todėl vasarą nebijau suvalgyti neplautų uogų iš daržo. Vis dėlto daržoves iš parduotuvės nuplaunu kruopščiai – nesinori valgyti chemikalų.

- Bijau. Todėl namuose naudoju įvairiausias chemines valymo priemones. Jų pasirinkimas – didžiulis. Palaikyti švarą padeda ir naminės priemonės, pavyzdžiui, soda. Namuose turi būti tvarkinga ir švaru. Baisūs ir tie mikrobai bei virusai, kurie sukelia ligas. Jei tik pajaučiu, kad puola peršalimas, mikrobus naikinu medumi ir imbieru.

- Nebijau. Kuo daugiau bijai, tuo labiau ir puola. O jei negalvoji, kad mikrobai padarys kažką blogo, jie negalavimų ir nesukelia. Švaros laikytis reikia, bet neverta jos taip sureikšminti. Jei buityje ir aplinkoje yra mikrobų, organizmas prie jų pripranta ir darosi atsparesnis – taigi visiškai jų išnaikinti neverta.

- Įvairūs mikroorganizmai į žmogaus organizmą gali patekti gana lengvai: su įkvepiamu oru, su užterštu vandeniu ar maistu, per pažeistą odą ar gleivinę, nešvarias rankas. Virusai ir bakterijos, patekę į žmogaus organizmą, dauginasi ir sukelia įvairias ligas. Norint apsisaugoti nuo ūmių kvėpavimo takų infekcinių ligų, rekomenduojama laikytis kasdieninių įpročių. Kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną bei nosį, naudoti vienkartines servetėles, drėgna pašluoste valyti grindis ir kitus paviršius bei dažnai liečiamus daiktus. Negalima neplautomis rankomis liesti burnos, nosies, akių. Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose, dulkėtose patalpose. Žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną – dažniausiai su maistu, per nešvarias rankas. Norint to išvengti, svarbu tinkamai laikyti maisto produktus, plauti vaisius, uogas ir daržoves, negerti nepasterizuoto pieno. Ligų išvengti padeda paprasčiausia higiena – reikia plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu, prieš valgį bei maisto gaminimą. Švarą reikia palaikyti namuose ir darbo vietoje, dažnai vėdinti patalpas ir nuolat stiprinti sveikatą. Dezinfekantus reikia naudoti labai atsakingai ir atsargiai, ir tik tada, kai iš tiesų būtina. Dezinfekuojančias medžiagas rekomenduojama naudoti tik tada, jei šeimoje kas nors serga užkrečiama liga arba yra padidėjęs sergamumas, pavyzdžiui, gripu. Dezinfekuojančios medžiagos gali sukelti alergines reakcijas – odos, akių paraudimą, perštėjimą, sudirginti kvėpavi

salmonelioze – 19, iš jų – 15 vaikų

bakterinėmis žarnyno infekcijomis – 109, iš jų – 43 vaikai

virusinėmis žarnyno infekcijomis – 141, iš jų – 93 vaikai

bakterinėmis maisto toksinėmis infekcijomis – 12, iš jų – 3 vaikai

gripu – 31, iš jų – 3 vaikai

ūmiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis – 7 tūkst. 13, iš jų – 5 tūkst. 425 vaikai

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Pasitikiu ir vaistais, ir liaudies priemonėmis. Ką vartosiu, priklauso nuo negalavimo. Jei susirgimas nerimtas – sloga, nesunkus kosulys, - vaistų nesigriebiu. Išgeriu liepos žiedų, ramunėlių arbatos. Tačiau jei susergu rimčiau, padeda tik vaistai.

- Tokiame amžiuje pasitikiu tik liaudiškomis priemonėmis. Mėgstu nueiti į parduotuvę, kur pardavinėjamos įvairios vaistingosios žolelės. Galbūt nuo rimtų ligų jos neišvaduoja, tačiau palaikyti sveikatą tikrai padeda. Ypač man patinka ir sveikatos suteikia mėtų arbata s

- Nepasikliauju liaudiškomis priemonėmis – žolelėmis ir kitais naminiais preparatais. Jau esame pripratę prie chemijos, medicininių preparatų, todėl susirgęs pasitikiu tik vaistais, kurie pagaminti farmacininkų.

- Šiuo metu vienas dažnesnių negalavimų – peršalimo ligos. Kadangi jos žinomos šimtmečius, žmonės iš kartos į kartą perduoda įvairius patarimus, kaip gydytis namų sąlygomis, kokias žoleles naudoti. Liaudiškų priemonių, skirtų peršalimui gydyti, savybės seniai žinomos, todėl nieko blogo, jei ligonis lengvus simptomus – gerklės perštėjimą, slogą, neaukštą temperatūrą – stengiasi pašalinti liaudiškomis priemonėmis. Įvairios arbatos, naminės fitoterapinės priemonės yra saugios. Jei gydantis jomis ligonio savijauta neblogėja, viskas yra gerai. Gydymąsi liaudiškomis priemonėmis galima derinti su tradicine medicina.

Žmonės liaudiškas priemones naudoja ir esant kitiems negalavimams, pavyzdžiui, galvos skausmui. Jei galvos skausmas yra lėtinės ligos išraiška, pacientas žino jo priežastis, naudoti žolinius preparatus yra gerai, ypač, jei žmogaus savijautą jie veikia teigiamai. Tačiau jei galvos skausmas užklumpa netikėtai, nepraeina, nereikėtų griebtis žolelių ir vaistų – pirmiausia derėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti skausmo priežastis.

Liaudiškų priemonių naudojimas sergant lėtinėmis ar nepagydomomis ligomis taip pat nėra žalingas. Jei pacientas, vartojantis vaistus, gerai jaučiasi, kartu vartodamas ir įvairias arbatas, kitus liaudiškus preparatus, kodėl gi ne – galima savo organizmą stiprinti ir taip.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS