Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

 
Ergoterapeutė, kineziterapeutė M. Šaulytė sako, kad palaikyti fizinį aktyvumą galima sparčiau, nei įprastai atliekant buities darbus.

Asmeninio archyvo nuotr.

 

Pastebima, kad vertindami savo sveikatą žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.

„Reguliaraus fizinio aktyvumo palaikymas skatina aktyvesnę smegenų veiklą, gerina protinę ir emocinę būseną, taip pat širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir griaučių-raumenų sistemą“, teigė ergoterapeutė, kineziterapeutė Monika Šaulytė. Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką, todėl kuo žmogus vyresnis, tuo svarbesnė yra jo psichinė būklė.

Senjorai jaučia socialinę atskirtį

Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Bendžiūtė akcentuoja: svarbu stiprinti visų amžiaus grupių psichologinę savijautą, nes skirtingi amžiaus etapai yra veikiami skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmonės dažnai susiduria su šeimos, finansiniais ar profesiniais įsipareigojimais, o vyresnieji – siekia gauti paramą dėl patiriamo vienišumo jausmo.

„Asmens mintys tiesiogiai veikia jo gyvenimo kokybę ir socialinį aktyvumą. Stiprinant psichikos sveikatą galima sumažinti depresijos, nerimo ir kitų sutrikimų riziką. Neretai ji padidėja dėl socialinės izoliacijos, fizinės sveikatos silpnumo ir kitų vyresniame amžiuje kylančių sveikatos problemų.

Dalis senjorų susiduria su tokiais socialiniais iššūkiais, kaip pavyzdžiui, retas ar retėjantis bendravimas su šeima ir artimaisiais, netektys, ribotos galimybės dalyvauti visuomeninėje veikloje. Dėl to jaučiama kylanti socialinė atskirtis, vienišumo jausmas“, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro specialistė.

Remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (PSDF IS) duomenimis, didžioji dalis 65 metų ir vyresnių asmenų serga demencija ir patiria nerimo sutrikimus. Praėjusiais metais 98,9 proc. senjorų susidūrė su miego sutrikimais, o 71,9 proc. – su nuotaikos sutrikimais, įskaitant depresiją.


„Šv. Magdalenos naktis“ – dėmesys moters sveikatai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-07-16

Savaitgalį, liepos 20-ąją, kaimyninė Klaipėda prisipildys ypatingu dėmesiu moteriai ir jos sveikatai – vyks „Šv. Magdalenos naktis“. Tai yra švietėjiškas ir pramoginis renginys, skirtas įvairaus amžiaus, sveikoms ir krūties vėžiu sergančioms ar padidintą riziką juo sirgti turinčioms moterims, taip pat – jų artimiesiems, draugams, medikams ir visai visuomenei.

Pagrindinė šio tradicinio, šeštus metus rengiamo ir tarptautiniu jau tapusio renginio organizatorė – Lietuvos krūties vėžio asociacijos prezidentė, krūtų onkochirurgė, dėstytoja Agnė Čižauskaitė akcentavo, kad šis socialinis projektas skirtas moteriai, jos sveikatai, laimei ir atsakomybei prieš save, šeimą, tuos, kuriuos ji ir ją myli.

„Siekiame skatinti moteris pasitikrinti krūtis, nes krūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje ir Lietuvoje – juo suserga kas 11-ta moteris. Ir, nors medicina, gydant šį vėžį, yra labai stipriai pažengusi ir kasmet gydymas spartėja, mūsų tikslas – vėžio prevencija, kad kuo mažiau moterų atsidurtų ligoninėse, kuo mažiau būtų išleidžiama pinigų gydymui. O jeigu moteris susirgo – kad ji suvoktų, jog medikai deda visas pastangas išgydyti, kad ji nėra viena ir neužsisklęstų savyje. Visuomenėje reikia apie tai kalbėti, kad mes solidarizuojamės su tomis moterimis tam, kad padėtume kuo greičiau įveikti ligą, ne kovoti, o gydyti, tikintis įveikti. Todėl šiemet į renginį, ypač finalinę jo dalį – tradicinį ėjimą-bėgimą – žmones kviečiame kuo gausiau dalyvauti. Raginame atvykti krūties vėžiu sergančių moterų vyrus, artimuosius, nes joms dažnai reikia ne vien psichologinės, bet ir fizinės paramos“, – renginio esmę apibūdino A. Čižauskaitė.


 
Praeinant šiuo skirtingos temperatūros baseinėlių, kurių dugnas išklotas akmenukais, takeliu suaktyvinami organizmo refleksogeniniai taškai.

 

„Atostogų parko“ mineraliniame geoterminiame baseine naudojamas vanduo išgaunamas iš žemės gelmių.

Ištverti karščius vasarą, ypatingai daug dirbantiems ir stresą patiriantiems – iššūkis nemenkas. Per karščius galima ir nesikankinti, o šiltąjį vasaros laikotarpį paversti maloniomis ir kūną atgaivinančiomis atostogomis. Kokios gi malonios kūną atgaivinančios ir organizmą stiprinančios priemonės, kurias galima rasti didžiausiame Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“? Pateikiame Jums Top 5 mūsų klientų labiausiai džiuginančių terapijų, kurios yra tikra atgaiva šiltomis vasaros dienomis, o taip pat ir sustiprina organizmą, aktyvindamos kraujotaką, valydamos limfą ir gerindamos bendrą organizmo būklę. 1. Pirtis vasarą? Dažnam atrodo, kam eiti į pirtį, kai tokiomis šiltomis dienomis norisi tik rasti ramų pavėsį ir ilsėtis jame, o ne ieškoti dar didesnės šilumos. Tačiau būtent vasarą pirties poveikis organizmui yra ypač naudingas. Vasarą nuo karščio prakaituojant užkemšamos odos prakaito liaukos, todėl organizmas tarsi dūsta, o pirties metu oda valoma, kūnui prakaituojant nuo odos paviršiaus nuplaunamos mirusios odos ląstelės. Oda tampa švaresnė, kūnui tampa lengviau kvėpuoti, po pirties kvėpuojama visa oda, todėl ir karščiai organizmui pakeliami lengviau. Milžiniška pirties nauda ir vidiniams kūno organams. Pirtyje suaktyvinama kraujotaka, treniruojamos kraujagyslės, todėl gerėja širdies veikla. Prakaitavimo metu šalinamos organizmą nuodijančios medžiagos, vadinamieji šlakai (giluminis poveikis).


 
Infektologė V. Dambrauskienė akcentavo, kad skiepai ypač svarbūs vaikams, ir pabrėžė būtinybę sezoniniams skiepams ruoštis iš anksto. Mat kiekvienam žmogui imunitetas formuojasi skirtingai, priklausomai nuo jo amžiaus. Panevėžio ligoninės nuotrauka

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakcinacija yra pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros dalis ir neginčijama žmogaus teisė. Skiepas treniruoja žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kaip tai daroma susirgus, tik vakcinacijos atveju nesukeliama liga ir atsikratoma komplikacijų rizikos.

„Vakcinos apsaugo ne tik tą, kuris skiepijasi, bet ir jį supančius asmenis“, – teigia laikinai Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė.

Svarbiausi skiepai – vaikystėje

Laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė pabrėžė: svarbiausia yra paskiepyti vaikus ir kūdikius, kad jie galėtų jaustis saugiai, eiti į darželius ar mokyklas ir nesirgtų. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai yra nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, rotaviruso ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas yra skelbiamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Susirgimai ligomis, kurių plitimas buvo sustabdytas dar iki 2000-ųjų, fiksuojami ir 2024-aisiais.

„Pasitaiko pavienių kokliušo ir difterijos atvejų. Tai nepaprastai sunkūs susirgimai vaikams, galintys privesti iki reanimacijos, o nuo jų apsaugoti gali tik vakcinos“, – teigė V. Dambrauskienė.

Remiantis PSO, skiepai kasmet išgelbsti daugiau nei 4 milijonų vaikų gyvybes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nuo 96,1 proc. sumažėjo iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc.


 
Katerina Labanauskienė

Vasara – nuostabus metas pabūti gamtoje, paiškylauti. Bet ir geriausią nuotaiką gali sugadinti įkyriai puolantys kraujasiurbiai. Daugelyje parduotuvių galima įsigyti įvairių uodus ir kitus skraiduolius atbaidančių produktų, tačiau kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė siūlo nepamiršti, kad yra ir natūralių, pačios gamtos sukurtų repelentų.

Apie pelyną ir mėtas

Tikriausiai daugeliui pažįstamas specifinis pelyno aromatas. Šio augalo rūšių yra daug – kietis, paprastasis pelynas, ir kt., tačiau visus vienija tas pats bruožas: aitrokas aromatas, kurio negalima supainioti su jokiu kitu. Pasak K. Labanauskienės, pelynui kvapą suteikia augalo žolėje esantis nuodingas eterinis aliejus, turintis priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį. Šis kvapas ir atgraso vabzdžius.

„Užtepkite pelyno sulčių ant odos. Netgi galima pelyno žolę paprasčiausiai patrinti rankomis, o tada – odą, poveikis bus“, – patarė žolininkė. Be to, užsikūrus laužą, nuo uodų atbaidys ir kelios pelyno šakelės, užmestos ant žarijų. Tik svarbu yra nepadauginti, nes perdozavus patiems gali svaigti galva arba užklupti kiti nemalonūs simptomai.

Vienas iš daugelio žmonių mėgstamų augalų – mėtos, tačiau uodai ir zvimbiantys jų pusbroliai dėl aitraus eterinio aliejaus kvapo meile joms toli gražu netrykšta, laikosi atokiai. Būnant gamtoje, mėtų aliejumi taip pat patariama patepti odą, o jei džiovintos šios žolės laikytume pasikabinę vasarnamyje – uodų priskristų pastebimai mažiau. Mėtas naudinga žmonėms įtraukti ir į savo racioną – pagerės sveikata. Ši vaistažolė padeda esant virškinimo problemoms, anginai, kvėpavimo takų ir kitomis ligomis. K. Labanauskienė pamokė, kaip pasiruoši užpilą: 5 gramų žolės užpilame stikline verdančio vandens, palaikome 10– 15 min., geriame po 1/2 stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Pipirmėčių aliejus irgi gali būti naudojamas ir įtrynimams – sergant reumatu, neuralgija. Tačiau žolininkė akcentavo, kad, naudojant mėtas ir pelyną, pravartu pasitarti su gydytoju, kadangi šių augalų eteriniai aliejai kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją.


Nuo kitų metų sausio 1 d. visų šalies vairuotojų laukia pokyčiai – vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su jų medicininės pažymos galiojimo trukme. Visgi kaip atskleidė gyventojų nuomonės tyrimas, nemaža dalis vairuotojų (22 proc.) nežino, iki kada galioja jų sveikatos pažyma, būtina vairuotojo pažymėjimui turėti. 

Remiantis tyrimo duomenimis, apie būtinybę pasitikrinti savo sveikatos pažymos galiojimą menkiausiai žino jaunesnio amžiaus respondentai (18-25 m.) ir didmiesčių gyventojai. Daugiausiai žinių apie tai turi vyresni nei 35 metų ir kaimo vietovėse gyvenantys apklaustieji.  „Vairuotojo sveikata turi reikšmingos įtakos jo paties ir kitų eismo dalyvių saugumui gatvėse ir keliuose, todėl naujoji tvarka turėtų kilstelti eismo saugumą mūsų šalyje į dar aukštesnį lygį. Nuo kitų metų pradžios vairuotojai, nepasitikrinę sveikatos ir neturintys galiojančios medicininės pažymos, nebegalės dalyvauti eisme – jų vairuotojų pažymėjimai bus laikomi negaliojančiais“, ? teigė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas. 

Ši nauja tvarka susieti medicininės pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimus buvo ne kartą LR Seime atidėta svarstyti, todėl vairuotojai vis dar turi nemažai laiko iki 2025 m. sausio 1 d. pasitikrinti savo pažymos galiojimą, o prireikus ir sveikatą. 


Kodėl svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo

  • Jurga BRAUKYLIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-07-05
 
Psichologė-psichoterapeutė Danutė Kalinkienė į darbo ir poilsio režimą siūlo žvelgti labai atsakingai.

Mūsų sveikatai bei darbo kokybei labai svarbus yra poilsis. Tik gerai pailsėję sukaupiame daugiau energijos, tampame ne tokie irzlūs, ilgiau išliekame darbingi bei geriau nusiteikę. Pailsėjus nurimsta protas, atsipalaiduoja kūnas. Apie perdegimo sindromą, darbo bei poilsio režimą kalbėjome su Kretingoje gyvenančia psichologe-psichoterapeute Danute Kalinkiene.

– Kodėl dirbančiam žmogui yra svarbus poilsis?

– Skirti laiko kokybiškam poilsiui svarbu ne tik atostogų metu, bet ir kiekvieną dieną. Neretas atvejis, kai dirbama atostogų sąskaita, dėl ko patiriame įtampą ir stresą. Turėtume laikytis paprastos taisyklės – paroje yra 24 valandos, iš kurių 8 val. skiriame darbui, 8 val. miegui, 8 val. poilsiui. Kai pažeidžiame režimą tarp darbo ir poilsio, tai atsiliepia mūsų fizinei ir psichinei sveikatai – gali sustiprėti nerimas, stresas, suprastėti miegas. Nesilaikant šios taisyklės, galime patirti perdegimą.

– Papasakokite plačiau kas tai yra?

– Perdegimas – tai protinis, fizinis ir emocinis išsekimas, atsirandantis dėl įtampos ir patiriamo streso darbe. Jo požymiai – lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas, sutrikusi dėmesio koncentracija, miego sutrikimai, depresija, somatiniai sutrikimai.

– Ką daryti kad išvengtume perdegimo?

– Labai svarbu nusistatyti ribą tarp darbo ir poilsio. Vos uždarius kabineto duris, reikėtų sau pasakyti, kad šiandienos darbai baigti, o grįžus namo pasakyti – sugrįžau namo. Atostogų metu labai svarbu pakeisti aplinką, kad patirtume kuo daugiau naujų įspūdžių, kokybiškai pailsėtume. Dalį atostogų praleisti ten, kur nereikia nerimauti ar spręsti kasdienių problemų. Rekomenduojama dažniau išjungti telefoną ir kitus prietaisus. 


Kai sveiksta siela – traukiasi ligos ir gyja kūnas

  • Jurga BRAUKYLIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-07-05
 
Jolanta Tao į Lietuvą sugrįžo dalintis savo žiniomis bei praktikomis, kurios gali padėti išlipti iš giliausių duobių.

Su Jolanta Samoska, jogos bendruomenėje geriau žinoma kaip Jolanta Tao, susitikome Palangoje, jos vaikystės namuose, kur kalbėjomės apie moters gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, gyvenimo duobes ir likimo dovanas, gautas ieškant savojo kelio.

Amerikoje viską pradėjo nuo nulio

Paklausta, ar gyvenime buvo daug duobių, Jolanta atvira – taip, jų būta nemažai, bet dabar ji tas duobes vadina nebe skausmu, o gyvenimiška patirtimi ir lemties dovanomis: „Šiandien aš tai galiu drąsiai sakyti ir reikšti, nors daugybę metų buvau aukos pozicijoje. Mano gyvenimas buvo įdomus, spalvingas, su daugybe pakilimų, kritimų ir vėl atsitiesimų, turbūt, kaip ir kiekvieno, – pasakojimą pradėjo Jolanta. Ji pridūrė, kad, kai gyvename žemišką gyvenimą – įkrintame tarsi į vieną uždarytą dėžutę, kurioje mūsų svajonės tampa labai siauros – namai, automobiliai, pinigai, vaikai, darbas, verslas. Ir su visu tuo žmogus labai nori būti laimingas, ieškodamas tos laimės per materialiąją pusę.

„Ir aš buvau toje terpėje, – prisipažino pašnekovė, į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi prieš 25-erius metus. – Niekada nenorėjau ten važiuoti, atrodė, kad tai visai ne mano šalis ir į ją užverti visi vartai, bet vyras labai viliojo, sakydamas, kad ten  vaikams bus geresni mokslai, bus geresnis gyvenimas.“

Dvejojusi ir svarsčiusi trejus metus, Jolanta pagaliau sutiko išvykti. Vyriausiam sūnui tuo metu buvo trylika, antrajam – penkeri. Anuomet Klaipėdoje, turėjusi restoranų verslą, dar gana neramiais, ne per seniausiai nepriklausomybę atgavusiais laikais, pašnekovė nesijautė saugi, tad tuo metu Amerika pasirodė saugesnė oazė. Nors vidumi jaunos moters į užatlantę netraukė, bet dėl vaikų ir saugesnės ateities ji sutiko išvažiuoti iš Lietuvos ir savo gyvenimą pradėti nuo nulio.

Nors atvykusi į JAV pajuto didžiulę ramybę bei saugumą, tačiau dvejus metus verkė iš ilgesio. Nemokėdama kalbos, neturėdama specialybės, būdama toli nuo artimųjų ir visada savo širdyje jutusi Dievą, ji, remdamasi į mamos įskiepytą tikėjimą, prašė rodyti kelią, kol vieną dieną atėjo suvokimas, kad ji norėtų savo gyvenimą susieti su stomatologija.

Iš pradžių dirbusi asistente, vėliau tapusi gydytojo padėjėja, pašnekovė darbui, kurį labai pamilo, atidavė daugiau nei dvidešimt metų.

„Amerikoje nuo mažumės žmogui yra įskiepyta, kad dantys – tai ne vien graži šypsena, bet ir sveikata, susijusi su visa organizmo sistema,“ – sakė Jolanta, kurią gana dažnai nustebindavo aštuoniasdešimties ar devyniasdešimties metų senukai, nežinantys kas yra danties karūnėlė.


Kretingos ligoninė stiprina chirurgijos paslaugas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-06-21
 
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas sakė dėsiąs visas pastangas, kad į Kretingos ligoninę sugrįžtų buvusi jos chirurginė šlovė.

Viešoji įstaiga Kretingos ligoninė ne tik plečia teikiamų paslaugų spektrą, bet ir telkia visas galimybes tų paslaugų prieinamumui ir kokybei užtikrinti. „Šiuo metu mūsų tikslas – Kretingos rajono ir aplinkinių vietovių pacientams suteikti aukščiausios kokybės chirurgijos paslaugas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, kurio kvietimu Kretingos ligoninėje ne per seniausiai pradėjo dirbti 30 metų darbo patirtį kaimyninio uostamiesčio ligoninėse sukaupęs pilvo chirurgas Martynas Sokolovas.

Investuoja į žmones ir įrangą

Vyriausiasis Kretingos ligoninės gydytojas tęsė mintį: „Kretingos ligoninė nuo seno garsėjo savo stipria chirurgų komanda. Per ir po koronaviruso pandemijos keitėsi Chirurginio skyriaus personalas, ir Kretingos ligoninės chirurginė šlovė priblėso. Stengiamės šią situaciją ištaisyti – ieškome naujų gydytojų, rūpinamės stiprinti chirurgijos bazę.“

Vyriausiojo gydytojo teigimu, šiuo metu jau suformuotas medikų personalas ir gerokai pastiprintos traumatologijos paslaugos, tačiau laukia ir kiti darbai, pokyčiai. Ligoninės administracija rūpinasi atnaujinti medicinos aparatūrą, instrumentus, kad atliekamų operacijų lygis būtų ne ką prastesnis negu didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – ligoninėse. Vien pernai Kretingos ligoninėje buvo atlikta 2 tūkst. įvairių operacijų, kas įrodo naują proveržį Kretingos ligoninėje, kai kalbama apie paslaugų kokybę.

„Jeigu kviečiame dirbti savo darbo profesionalus, turime ir jiems atliepti. Tad vien šią vasarą iki rugsėjo mėnesio specialiems naujiems chirurginiams instrumentams pirkti skirsime iki 80 tūkst. eurų“, – R. Sakalauskas sakė esąs įsitikinęs, kad investicijos ir į specialistą, ir į įrangą yra vienodai svarbūs dalykai.


Išsiplėtęs kojų venų tinklas, sunkumas kojose, patinimas, skausmingumas blauzdų srityje – šiuos periferinės kraujotakos negalavimus dažnas, ypač dienai einant į pabaigą, pajaučiame esant šiltiems orams. Kraujotakos sutrikimus taip pat gali išprovokuoti elektrolitų disbalansas (kalio, natrio, magnio trūkumas), atsiradęs gausiau prakaituojant. Galvos svaigimą, bendrą organizmo silpnumą žmonėms, turintiems kraujotakos sutrikimus, gali daryti įtakos ir slėgio svyravimai, elektromagnetinės audros.

„Kraujotakos sutrikimai dažniauDarbingo amžiaus žmonių grupėje trumpalaikius kraujotakos sutrikimus gali sąlygoti vegetacinės nervų sistemos reakcijos, hormonų pokyčiai. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje, kurie jau turi lėtinių ligų, dažniausiai dėl aterosklerozės susiaurėjusių kraujagyslių – t. y. tam tikro lygio kraujagyslių nepraeinamumo, kuomet jau vystosi lėtinė išeminė kraujagyslių liga, dažnai kyla periferinės kraujotakos ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, kuriems ypač svarbi kaklo kraujagyslių būklė ir kraujotaka per jas“, – paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Šilumos išprovokuoti pavojai

Simptomai dažniausiai pasireiškia periferinėse (ypač – blauzdų, čiurnų) kojų srityse.

„Giliosios kojų venos dalyvauja širdžiai prisipildant krauju, kai jis per kojų giliųjų venų sistemą grįžta į širdį. Dėl to sutrikus kraujotakai atsiranda tinimai, dusuliai ir kiti panašūs simptomai. Paūmėja tokios ligos, kaip širdies nepakankamumas. Šiltu oru žmonėms, turintiems širdies nepakankamumą ar kitų širdies-kraujagyslių sistemos ligų, simptomai gali gerokai paūmėti. Nedidelis patinimas per karščius atsiradęs sveikiems žmonėms, pagulėjus, pabuvus ramiai, praeina savaime. Sergant tam tikromis ligomis, patinimas išlieka ilgą laiką. Jis būna gerokai padidėjęs, gali būti skausmingas. Tam tikru atveju gali atsirasti ir giliųjų venų uždegimo požymių“, – teigė gydytojas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas