|
|
|
SveikataOrtopedą-traumatologą stebina žemaičių kantrybė
Pacientų mėgstamas Žemaitijos krašto ortopedas-traumatologas Giedrius Repšys pacientus pradėjo konsultuoti medicinos centre „Northway“ Kretingoje. Pacientai džiaugiasi ir atliktomis pirmosiomis operacijomis. Pacientų kantrybė stebina „Peties, kelio, pėdų, plaštakų problemos“, – pirmųjų pacientų nusiskundimus vardijo gydytojas G. Repšys. Gydytojas dirbti medicinos centre „Northway“ nusprendė, norėdamas labiau padėti kantriems Žemaitijos krašto žmonėms. Žemaičių kantrybė – neišmatuojama, kartais net kelianti nuostabą. Ortopedas-traumatologas per konsultacijas sulaukia pacientų, kurie dėl kaulų lūžių kreipiasi praėjus net kelioms dienoms po traumos. Paklausti, kodėl taip delsė, dažniausiai pasiteisina: „Maniau, kad praeis“. G. Repšys pastebi, kad kartais žmonės delsia kreiptis ir dėl kitų sveikatos problemų: kelio menisko, deformuotų pėdų, sutrauktų ar „spragsinčių pirštų“, o riešo kanalo sindromo skausmą kenčia vos ne dešimtmetį. Pastebima, kad pastarųjų pacientų daugėja – gydytojas atlieka nemažai riešo kanalo operacijų. Ortopedas-traumatologas operuoja kelio meniskus, atlieka peties artroskopijas, riešo kanalo sindromo (riešo kanale juntamo deginančio plaštakos bei pirštų delninės pusės skausmo, jutimo susilpnėjimo bei plaštakos raumenų atrofijos), „spragsinčių“ pirštų, Diupitreno kontraktūros (būklės, kai rankos pirštai susilenkia delno link ir negali pilnai atsitiesti į savo pradinę padėtį), ganglijų (minkštų, plaštakos gerybinių darinių) operacijas.
Svaiginiesi? Rizikuoji atverti reanimacijos duris
Apie svaiginimosi priežastis, įspėjamuosius priklausomybės signalus ir pasekmes kalba Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo specialistės: „Minesotos“ skyriaus vedėja – gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Agnė Stražinskienė, medicinos psichologė Rineta Rabačiauskienė ir Vaikų dienos stacionaro vedėja – socialinė darbuotoja Simona Kacevičė. Kodėl svaiginamės, žinodami pasekmes Pasak A. Stražinskienės, vartojantys psichoaktyvias medžiagas dažniausiai siekia malonumo, atsipalaidavimo: „Tokiu būdu bandoma pasiekti bent trumpalaikę apgaulingą vidinę ramybę ar euforiją – malšinti nerimą, nemigą, „pabėgti“ nuo stresą keliančių atsakomybių, sunkumų ar slegiančių minčių.“ Jos teigimu, tokiam grėsmę sveikatai keliančiam elgesiui didelę įtaką turi socialiniai veiksniai, noras būti bendruomenės dalimi. Tai ypač aktualu paaugliams, jaunimui. Be to, sirgdami įvairiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip nuotaikos ar nerimo sutrikimai, ir nesikreipdami profesionalios pagalbos, žmonės yra linkę užsiimti savigyda. RPLC specialistė perspėjo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nepalengvins varginančių simptomų ir ilgainiui sukels tik dar didesnę žalą fizinei ir emocinei sveikatai: „Susiformavus priklausomybės sindromui, žmonės vartoja siekdami palengvinti blogą savijautą. Tačiau tokiu būdu jie pakliūna į ydingą vartojimo ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti.“
(Ne)žinau, kad sergu, nes (ne)prisimenu
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 milijonams žmonių buvo diagnozuota demencija. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau būna atvejų, kai ją turi ir jaunesni – 40–50 metų asmenys. Apie tai, kokios yra demencijos atsiradimo priežastys, ankstyvieji ženklai ir kaip pagelbėti šį sindromą turinčiam artimajam ar sau pačiam, kalbėjo Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos asistentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius. Pirmieji signalai Gydytojo neurologo teigimu, demencija yra sindromas, kuriam priskiriamos panašiais pažinimo funkcijų sutrikimų simptomais pasireiškiančios ligos, atsirandančios dėl galvos smegenų pakitimų: „Dažniausia jų – Alzheimerio liga. Kitos ligos yra gerokai retesnės, pavyzdžiui, sukeliamos kitų degeneracinių galvos smegenų pakitimų. Be to, demencijos požymių gali pasireikšti persirgus insultu ar infekcinėmis smegenų ligomis, po sunkių galvos smegenų traumų.“ Ankstyvuosius demencijos ženklus pastebėti nelengva, nes jie gali vystytis po truputį, lėtai ir atrodyti kaip visiškai normali senėjimo dalis. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, jei jums ar jūsų artimajam silpsta gebėjimas prisiminti neseniai įvykusius įvykius ir padėti daiktus į įprastas vietas, sunku rišliai kalbėti, rasti tinkamą žodį ar sekti pokalbį, sunku susiorientuoti aplinkoje ir priimti logiškus sprendimus, sunku atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip namų ruošos darbai ar mokesčių apmokėjimas. A. Vaitkevičius pažymėjo, jeigu pats žmogus pradeda skųstis, kad jam vis dažniau atsiranda atminties spragų ar orientacijos sutrikimų, tuomet jau vertėtų į tai atkreipti dėmesį. „Svarbu suprasti, kad elementarus užmaršumas, kai retkarčiais užmirštame žodį, datą ar kokį pavadinimą, – tikrai nėra ligos požymis ir gali įvykti visuose amžiaus tarpsniuose. Tik tuomet, kai atminties ar orientacijos pablogėjimas arba kitų pažinimo funkcijų sutrikimas pradeda reikšmingai paveikti kasdienę žmogaus veiklą, kenkti jo gyvenimo kokybei, galima pradėti įtarti demenciją“, – sakė gydytojas neurologas. Pasak jo, svarbu pastebėti ir nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčius, pavyzdžiui, kai žmogus tampa agresyvus, asocialus ar elgiasi nesilaikydamas visuotinai pripažintų mandagumo ir socialinių normų.
Viso grūdo vajus
Ieškokit skaidulų daržovėse, o ne viso grūdo produktuose, ankštiniuose ar bulvėse – už tokį teiginį jau galite man pradėti kurti pasmerkimo laužą. Manau, kad užtruks, kol pakankamai anglių prirusens. Betgi lėtai kepta mėsa skanesnė už greitai paskrudintą? O gal persigalvosite, perskaitę straipsnį iki pabaigos. Yra toks teiginys, kad kuo daugiau skaidulinių medžiagų valgome, tuo geriau virškina. Šis teiginys yra teisingas tik iš dalies, nes viskas priklausys nuo to, kokias gi tas skaidulas valgysime. Skaidulinės medžiagos gali būti virškinamos, iš dalies virškinamos arba visai nevirškinamos. Kam gamta sukūrė tas skaidulas? Skaidulinė augalo sėklos luobelė yra tam, kad apsaugotų grūdo reprodukcines dalis nuo dvikojų ar keturkojų virškintojų. Taip sutverta, kad, gyvūnui nesuvirškinus apsauginės sienelės, sėkla gebėtų sudygti kitoje vietoje. Kitaip sakant, jei suvalgom nemaltus, neapdorotus grūdus ar sėklas, tokioje formoje jie ir iškeliauja atgal į gamtą. Viskas būtų gerai, jei gyventume kaip sėklų platintojai paukščiai. Bet šiuo atveju, kruopas valgome tam, kad pasisotintume ir gautume energijos. Pavyzdžiui, 100 g viso grūdo kvietinių miltų turi 9,1 g skaidulinių medžiagų. Bet miltai taip pat turi ir 53–70 g krakmolo. Krakmolo randama ne tik bulvėse, bet ir tose pačiose kruopose ar ankštiniuose. Žinoma, dalis krakmolo būna ir atsparaus virškinimui ir netgi turi teigiamų savybių, bet labai „mizerna“ ta dalis.
„Tėviškės namai“ – prieglobstis sunkiausiems ligoniams
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenė, vienijanti vėžiu sergančius žmones ir jų artimuosius, aplankė ilgamečius bičiulius – Alytaus viešąją įstaigą (VšĮ)„Tėviškės namai“, kurios darbuotojai ir savanoriai taip pat rūpinasi onkologiniais ligoniais ir kuri įsteigė hospisą – neatlygintinai paliatyviąją – medicinos, psichologinę, emocinę, dvasinę – pagalbą itin sunkiems ligoniams suteikiantį prieglobstį. Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenę itin šiltai pasitiko „Tėviškės namų“ bendruomenė išvien su jos vadovu Jonu Eimantu Balaika ir VšĮ „Lietuvos hospisas“ direktoriaus pavaduotoja Inga Krasnickiene. Alytiškiai aprodė patalpas, papasakojo, kaip kūrėsi, pradėjo dirbti, kokias dar planuoja veiklas, kuriomis siekiama ne tik palengvinti, bet ir nuspalvinti gyvenimą sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.
Nuo pokalbių – iki asociacijos Paties J. E. Balaikos atėjimas į šią anksčiau nepažintą sritį taip pat buvo netikėtas: savęs ieškojimas, netektys, sunkios artimųjų ligos jį, buvusį bankininką, pirmiausia atvedė į tikėjimo kelią ir pagalbos sau, o po to – kitiems – paieškas. „Visų veiklų pradžiai postūmį prieš 15 metų davė bendrystė su kunigu Ričardu Doveika, kai išgirdome naujas, iki tol negirdėtas, sąvokas: paliatyvioji pagalba, hospisas. Po to užsimezgė bendrystė su šviesaus atminimo kraštiečiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Arvydu Šeškevičiumi, kartu vykome į vėžio centrą užsienyje stebėti, kaip dirbama šia kryptimi. 2009-aisiais Didžiosios Britanijos-Lietuvos bendrijos labdaros organizacijos „The Tiltas Trust“ ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto organizuotoje konferencijoje išgirdome Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorės Aldonos Kerpytės pasakojimą apie jų centro Klaipėdoje kūrimosi viziją. Į Alytų atvyko Mančesterio hospiso atstovai, buvo surengta dabar jau tradicija tapęs Nakties ėjimas su malda. 2010-aisiais Alytaus kino teatre „Dainava“ buvo surengtas labdaros renginys, per kurį surinkta parama buvo pradinis įnašas steigiant viešąją įstaigą „Tėviškės namai”, – prisiminė jos vadovas. Iš pradžių jų įstaiga savo veiklą pradėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kabinete, o ilgainiui, veiklai įgaunant pagreitį, Savivaldybė atidavė nebenaudojamas vaikų darželio patalpas. Vienose jų, suremontuotose geradarių pastangomis ir už jų lėšas, bendradarbiaujant su Nacionalinio vėžio instituto specialistais, Psichosocialinės onkologijos asociacija, pirmiausia ir buvo įkurtas Vėžio informacijos ir paramos centras. Būtent Alytaus „Tėviškės namų“ iniciatyva gimė POLA (pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija) ir jos kortelė.
Sąnarių mobilumas – raktas sveikesniems sąnariams senatvėje
„Užtikrinkite sąnarių mobilumą ir džiaukitės sveikesniais sąnariais vyresniame amžiuje. Sąnarių keitimo (protezavimo) operacijų, kuomet kitos priemonės jau nebepadeda, atliekama vis dar labai daug. Tai – viena dažniausių operacijų, ir statistika rodo, kad, nors apie profilaktiką yra kalbama labai daug, tačiau žmonės nepakankamai dėmesio jai skiria – sportui, kūno svorio kontrolei. Sąnarių ligos dėl nejudraus gyvenimo būdo, viršsvorio, medžiagų apykaitos sutrikimų pasireiškia vis jaunesniame amžiuje. Sąnarių sveikata reikėtų pradėti rūpintis jau nuo 30 metų“, – sakė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Senėjimo procesai Tad kaip užtikrinti gerą sąnarių sveikatą ir išvengti sąnarių skausmo vyresniame amžiuje? Sąnarys yra gana sudėtinga struktūra. Jį sudaro daug struktūrų: raiščiai, kraujagyslės, sausgyslės, kremzlės ir kt. Su amžiumi mažėja sąnarinio skysčio, keičiasi jo struktūra, veikliųjų medžiagų santykis. Šis skystis atlieka svarbią amortizacinę funkciją. Atliekant tempimo, balansinius pratimus, didėja sąnarių mobilumas. Vadinasi, sąnarių skysčio mažėja, jo struktūra kinta ne taip greitai, kaip reguliariai nesimankštinant. Taip pat užkertamas kelias sąnarį supančių sausgyslių standėjimui, randėjimui, gerėja kraujotaka aplink sąnarį esančiose kraujagyslėse. Bu?tent judesio metu sąnarys pasimaitina ir iš jo pašalinamos nereikalingos medžiagos, procesas vyksta kempinės principu, kai išsiplečiant medžiagos sugeriamos, susitraukus pašalinamos.
Baravykai stiprina širdį, voveraitės – nuo vėžio
Kaip sakė kretingiškė Katerina Labanauskienė, „tylios medžioklės“ sezonas įsibėgėjo, žmonės ankstybėse traukia į miškus ieškoti grybų, kuriuos parsinešę kepa, verda, džiovina, naudoja kepiniuose. Ir visa tai – į sveikatą. Ir skanu, ir sveika Grybuose aptinkama beveik visų organizmui reikalingų mikroelementų: 18 aminorūgščių, organinių ir riebalų rūgščių, vitaminų (A, B, PP, E ir D). Dėl šio, kaip Katerina pavadino, sensacingo rinkinio grybai teigiamai veikia nervų sistemą, gerina odos, nagų ir plaukų būklę, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, medžiagų apykaitą, hormonų gamybą, gerina imunitetą ir didina melanino gamybą organizme. Grybai – ir skanu, ir sveika. Juose baltymų yra daugiau negu mėsoje. Taip pat daug nikotino rūgšties, cinko, vario, jodo ir vitamino B1. Baravykai stiprina širdį. Piengrybiai turi naudingų bakterijų ir aprūpina organizmą jomis, yra vitamino D šaltinis. Tradicinės medicinos šalininkai mano, kad piengrybiai neleidžia formuotis inkstų akmenims ir daugintis Kocho baciloms.
Vaikams vėl skiriama pieno ir vaisių
Pagal Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą vaikai, ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, kiekvieną šių mokslo metų mėnesį – nuo spalio pradžios iki kitų metų gegužės 31 d. – galės mėgautis šviežiais produktais. Programą administruoja Žemės ūkio agentūra, o produktai moksleiviams ir darželinukams, dalyvaujantiems programoje, dalinami nemokamai. Kiekvieną dieną vaikai gaus vieną porciją pieno arba vieną iš pieno produktų. Tai gali būti 125–150 ml pieno, 125 g jogurto arba 40 g šviežio ar brandinto sūrio (pastarasis tiekiamas I–IV pradinių klasių mokiniams). Pienas ir pieno produktai ugdymo įstaigose bus dalinami iki trijų kartų per savaitę. Iki trijų kartų per savaitę dalinami ir vaisių, daržovių produktai. Kiekviena vaikui skiriama porcija gali būti sudaryta iš vieno obuolio ar kriaušės (iki 150 g), 80–100 g pjaustytų morkų arba 125–150 ml šviežiai spaustų vaisių arba daržovių sulčių. Praėjusiais mokslo metais programos produktus gavo 233 tūkst. 810 moksleivių ir darželinukų visoje Lietuvoje. Jie išgėrė ir suvalgė įspūdingus kiekius maisto – beveik 1,2 mln. litrų pieno, 22 tonas sūrio, 617 tonų obuolių ir 219 tonų morkų. Taip pat vaikai mėgavosi sultimis, kriaušėmis ir natūraliu jogurtu. Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programa ne tik prisideda prie vaikų mitybos įvairovės, bet ir didina suvokimą apie tvarų žemės ūkį, skatina sveikesnį gyvenimo būdą bei padeda kovoti su maisto švaistymu. Lėšų limitas, skirtas vienam vaikui per mėnesį pienui ir pieno produktams dalyti – 1,60 Eur su (PVM), vaisiams ir daržovėms dalyti – 1,21 Eur (su PVM): tik vaisiams dalyti – 0,8 Eur, tik daržovėms – 0,41 Eur.
„P. n.“ informacija
Dovanodamas paveikslus – dovanoja ir džiaugsmą sergantiesiems
Vilniuje gyvenantis dailininkas meno kūrėjas Viktoras Šatas yra gerai žinomas Padvarių socialinės globos namų gyventojams – jau kelerius metus šios globos įstaigos sienas puošia menininko dovanoti paveikslai. Jų dailininkas padovanojo ir Kretingos ligoninei. Tai buvo padaryta mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio rūpesčiu. „Aš labai džiaugiuosi, kad mano tapyti paveikslai gyvena antrąjį gyvenimą“, – pripažino ne per seniausiai Kretingoje viešėjęs ir Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje apsilankęs V. Šatas, pasidžiaugęs, kad jo darbai Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės ir Kretingos ligoninės vadovų pastangomis buvo puikiai įrėminti, surado ir vietą, kurioje globos namų gyventojai ir ligoninės pacientai gali pasigrožėti spalvomis, pajausti dailininko kuriamą nuotaiką, pabūti susimąstymuose, galbūt – nusiraminti. „Pabuvoję Kretingos ligoninėje, kur mus pasitiko ir maloniai pabendravo ir Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, ir jo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus, matėme tuščių erdvių, kur taip pat galėtų apsigyventi mano darbai“, – kalbėjo V. Šatas, jam pritarė ir Kretingą menininkui aprodęs R. Beniušis. Padvarių socialinės globos namams V. Šatas yra padovanojęs per 30 darbų, dar 4 įteikė per šią viešnagę, o Kretingos ligoninėje eksponuojama 15 meno kūrėjo paveikslų.
Gėlių sienelė – bendras savanorių ir onkoligonių kūrybos rezultatas
Šį rudenį ryškiais žiedais pasipuošusios ne tik Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje prieigos, bet ir jo erdvės viduje: kretingiškės savanorės floristės Nida Čyžauskienė ir Danguolė Bernotienė iš gėlių, užaugintų savo sodybose, kartu su šio centro lankytojomis sukūrė ornamentuotą 3,5 x 2 m dydžio sienelę fotosesijoms. Pasak Šv. Pranciškaus onkocentro vadovės Aldonos Kerpytės, kai abi floristės atvyko nešinos glėbiais gėlių iš savo daržo – jurginais, rudeninėmis astromis, gvaizdūnėmis, rožėmis, kūrybinis procesas įsibėgėjo ir truko visą dieną, įsijungė ir tos moterys, kurios nemanė turinčios gebėjimų kurti. „Rezultatas visus nudžiugino: tuoj pat atsirado būrys norinčių nusifotografuoti prie spalvingos sienelės. Tikimės, kad šis bendras kūrinys džiugins onkocentro lankytojus iki mūsų globėjo Šv. Pranciškaus dienos. Smagu, kad savanorės suranda vis naujų būdų, kaip įtraukti lankytojus į kūrybinį procesą, o ir visiems gražu užeiti į kūrybines dirbtuves, kur ši sienelė stovi“, – kalbėjo A. Kerpytė. „Pajūrio naujienų“ pakalbinta šios idėjos sumanytoja N. Čyžauskienė sakė neskaičiavusi, kiek suskynė žiedų, kuriuos tvirtino ant specialaus karkaso – jų buvę keli šimtai. Kiekvienas žiedas, kad kuo ilgiau išsilaikytų, patalpintas į mažą kolbą su vandeniu. „Artėja šaltukas, gėlės nugeibs. Norėjosi, kad jos kuo ilgiau dar džiugintų žmonių akis ir širdis. Abi su kolege Danguole suskynėme žiedus, jau anksčiau turėjome paruoštą sienelės karkasą. Kadangi savanoriauju onkocentre – mokau lieti žvakes, pinti vainikus,– taip natūraliai ir gimė šis bendras kūrinys“, – pasakojo Pryšmančiuose gyvenanti ir kelerius metus onkocentre savanoriškai kūrybinius užsiėmimus vedanti Nida. Kalėdoms, tikino ji, vėlgi abi su kolege, pasitelkusios centro lankytojas, ketinančios sukurti proginę sienelę. „Labai smagu stebėti, kaip moterys peržengia per savo išankstinius įsitikinimus, išlaisvėja ir patiria kūrybos džiaugsmą: maniusios, kad nesugebės, nes neturi polinkio į floristiką – užvedus ant kelio, pajunta turinčios prigimtinį pojūtį ir spalvas derinti, ir kompozicijas formuoti“, – bendru rezultatu džiaugėsi N. Čyžauskienė.
„P. n.“ informacija
|
|
