|
|
|
SveikataKretingoje daugėja įgyvendinamų projektų
Kretingoje įvykęs informacinis renginys parodė, kad miesto vietos plėtros strategija 2024–2028 metams jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais projektais ir finansavimo galimybėmis, o strategijos įgyvendinimas jau matomas tiek skaičiais, tiek konkrečiais darbais. Strategijos pagrindas – socialinės ir ekonominės integracijos stiprinimas, paslaugų prieinamumo didinimas bei gyventojų įtraukimas. Strategijai įgyvendinti numatyta beveik 1 mln. Eur, o 2025 metais sudaryta projektų finansavimo sutarčių už 224 tūkst. 527,70 Eur. Tai leidžia pirmiesiems projektams pereiti į įgyvendinimo etapą. Finansavimas šiuo metu skirtas dviem projektams. „MB Studija Pilates: saugi erdvė sveikam judėjimui“ orientuota į vyresnio amžiaus gyventojų fizinį aktyvumą ir sveikatos stiprinimą. MB „Arjometa“ vykdomas projektas „Socialinio verslo kūrimas Kretingos mieste“ skirtas socialiai pažeidžiamiems vaikams užimti. Abu projektai sukurs 3 naujas darbo vietas.
Lėšos – sveikatos projektams
Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos įgyvendinamas priemones 2026 metams. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, šiai programai vykdyti iš rajono biudžeto skirta 60 tūkst. Eur: 10 tūkst. 434 Eur – rajono biudžeto, 49 tūkst. 566 Eur – Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos. Rajono Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje akcentavo, kad kai kurios priemonės yra laikytinos kaip pasiteisinusios ir pasitvirtinusios, todėl yra tikslinga tęsti jų finansavimą. „Tai būtų ir maudyklų tyrimai, ir kompensacijos dėl narkotinių medžiagų vartojimo tyrimų, ir paskaitos lytinės sveikatos tema. Ypač pasiteisino sveikatos akcija užkirsti kelią odos vėžiui, todėl norėtųsi šią akciją dar ir išplėsti“, – kalbėjo R. Perminienė, atkreipusi dėmesį, kad didžiausia šios programos finansavimo lėšų dalis – 30 tūkst. Eur – vis dėlto atitenka sveikatinimo projektams, kurie neatsiejami nuo sveikatinimo veiklų, orientuotų į įvairias rajono gyventojų socialines grupes ir jų fizinę bei emocinę sveikatą. Tai, kad Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa yra suplanuota atsakingai ir teikia apčiuopiamos naudos, neabejojo ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Pagal programą, maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimams numatyta 4,32 tūkst. Eur, erkių platinamų ligų profilaktikai – 3,671 tūkst., kompensacijai už testų atlikimą narkotinių medžiagų vartojimui nustatyti – 109 Eur, psichoaktyvių medžiagų prevencijai ugdymo įstaigose – 1 tūkst. Eur, mokymams lytinės sveikatos tema – 1,7 tūkst. Eur., akcijai „Užkirsk kelią odos vėžiui“ – 5 tūkst. Eur, švietimui pirmosios pagalbos ir saugos klausimais bei pagalbos teikimui – 1,4 tūkst. Eur, vaikų vasaros sveikatinimo stovykloms – 12 tūkst. Eur Sveikatinimo projektų lėšoms gauti yra paskelbtas konkursas – paraiškas buvo galima teikti iki kovo 16 d. Dalyvauti konkurse galėjo įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos.
Krizės atveju bus suteikta pagalba
Nuo šių metų, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarką, numatyta dar viena socialinė paslauga – intensyvi krizių įveikimo pagalba, kai dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės žmogus lieka vienas, be priežiūros. Jam būtų suteikta laikina pagalba Salantų pirminės sveikatos priežiūros centre. Šią paslaugą apibūdino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė: „Numatėme algoritmą skubiems atvejams, kai, tarkim, yra slaugomas ligonis, bet asmeniui, kuris jį slaugo, staiga pablogėja sveikata ir jis pats guldomas į ligoninę. Kitas atvejis aktualus pagal smurto artimoje aplinkoje prevenciją: jei smurtautojas prižiūri slaugomą asmenį ir pasireiškia jo smurtas prieš ligonį, policijos pareigūnai pagal orderį jį laikinai išveža, o ligonis lieka be priežiūros.“ Tokia krizinė situacija, pasak V. Jakumienės, trunka kelias paras, vėliau pradeda galioti kiti priežiūros mechanizmai: asmuo guldomas į slaugos ar globos institucijas. „Patvirtinome tvarką, kad krizines situacijas koordinuos Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Pranešti apie jas gali bet kas: kaimynai, policijos pareigūnai, bendruomenės žmonės, slaugytojai. Pagal iškvietimą pas asmenį, atsidūrusį krizinėje situacijoje, atvyks socialiniai darbuotojai, kurie įvertins situaciją – žmogus gali namie likti vienas, galbūt – su socialinio darbuotojo priežiūra, ar jam reikia vykti į prižiūrinčią įstaigą“, – kalbėjo vicemerė. Asmuo būtų gabenamas į Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur krizės atvejams yra numatyta vieta. Konkretaus lovų skaičiaus nėra nustatyta, nes tokių krizių atvejai tebūtų pavieniai.
Ligoninė jau turi modernų tomografą akių ligoms diagnozuoti
Japonijoje pagamintas optinės koherentinės tomografijos aparatas, skirtas akies vidinėms struktūroms ištirti, – jau ir Kretingoje. Daliai pacientų, kuriems išsamūs tyrimai bus būtini, nebereikės gaišti laiko ir važiuoti į didesnes ligonines Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje ar Vilniuje, šią procedūrą jie galės atlikti savo miesto gydymo įstaigos Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje. Rezultatai – iš karto „Sveikatos ministro sprendimu, visiems antrojo lygio paslaugų teikėjams tokie tomografai bus privalomi nuo 2029-ųjų sausio, o mes, ligoninės vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui pritarus, pasinaudojom galimybe jį turėti jau šiandien“, – pasidžiaugė akių ligų kabinete dirbantis gydytojas Linas Rasiukevičius. Medicinos įrangos tiekėjo Vilniaus bendrovės „Neurovita“ atstovas Danielius Volosevič, praėjusį penktadienį į Kretingą atvežęs aparatą, jį sumontavo maždaug per 10–15 minučių, netrukus jis buvo ir išbandytas. Tomografas – modernus, visiškai automatizuotas, tyrimas paprastas, trunka kelias minutes. Rezultatai matomi iš karto, o tai gydytojui leidžia greitai įvertinti paciento akies būklę ir, jeigu reikia, priimti sprendimus dėl tolesnio gydymo. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ilona Volskienė priminė, kad į akių ligų kabinetą galima patekti tik turint šeimos gydytojo siuntimą arba prireikus skubios pagalbos. Ar bus atliekamas tyrimas naujuoju aparatu, akių ligų gydytojas nuspręs pagal indikacijas.
„Dar vakar kalbėjomės...“
„Kaip niekada linksmas tą rytą išėjo į darbą. Nors, kai dabar prisimenu, jau iš vakaro jo elgesys buvo kitoks – skambino draugams, giminėms, atsiprašinėjo už gyvenime padarytas klaidas, atidavė kaimynui skolą, kurią jau šis buvo pamiršęs. Kalbėjomės apie jaunystės nuotykius ir bendro gyvenimo pradžią, palyginom anų laikų kainas ir atlyginimus su dabartiniais. Apie kylančius mokesčius ir stabilius atlyginimus, apie atmosferą darbe ir vaikų gyvenimus. Per vidudienio žinias pranešė, kad ant vandens telkinio kranto rastas vidutinio amžiaus vyro lavonas... Skambutis iš policijos: ponia N., prašome atvykti atpažinti palaikus. Taip, tai buvo jis...“ Tai – vienas epizodas iš daugelio gyvenimo atvejų.
„Dar vakar kalbėjomės...“ – tai žodžiai, kuriuos po netekties ištaria artimieji, draugai, kolegos. Jie skamba tada, kai suprantama, kad žmogus, buvęs šalia, viduje išgyveno skausmą, apie kurį dažnai niekas nepaklausė.
Žmonės, galvojantys apie savižudybę, paprastai nenori mirti. Jie ieško išeities iš skausmo, kuris atrodo nepakeliamas. Dažnai jie apie tai kalba netiesiogiai – pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, užuominomis apie gyvenimo beprasmybę ar nuovargį nuo visko.
Prevencija prasideda nuo dėmesingumo. Artimųjų, kaimynų, bendradarbių pastabumas gali tapti lemiamu veiksniu. Nuoširdus pokalbis, paprastas klausimas ir gebėjimas išklausyti be vertinimo neretai atveria kelią pagalbai.
Svarbu suprasti, kad kalbėjimas apie savižudybę jos neskatina. Priešingai – tai suteikia galimybę žmogui pasijusti išgirstam ir ne vienam. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai brandus rūpinimasis savimi ir kitais.
Lietuvoje veikia emocinės pagalbos linijos, psichikos sveikatos ir krizių centrai, teikiantys nemokamą pagalbą. Apie tai būtina kalbėti viešai, kad kiekvienas žinotų – pagalba yra pasiekiama.
Savižudybių prevencija – tai bendras visuomenės darbas. Kartais gyvybę išgelbsti ne sudėtingi sprendimai, o paprastas buvimas šalia.
Kad nereikėtų tarti „dar vakar kalbėjomės...“, mokykimės kalbėtis šiandien.
Aušra ŠUNOKAITĖ
Dietistė
Kiekvienais metais, atėjus gavėniai, stebiu, kaip žmonės daro tą pačią nuolankią klaidą: jie atsisako maisto produktų, kurių jų kūnui iš tikrųjų reikia, ir pakeičia juos tais, kurie situaciją dažniausiai pablogina.
Atsisakyti mėsos. Atsisakyti cukraus. Atsisakyti pieno produktų. Kas dar? Keturiasdešimt dienų duonos, grūdų ir pupų. Baudžiauninkų maisto. Grįžimas į tą laiką, kai nebuvo pasirinkimo, traktuojamas kaip atsidavimo aktas. Šiuolaikinėje lėtinio streso, hipotireozės, polinesočiųjų riebalų rūgščių pertekliaus ir socialinės izoliacijos kultūroje gavėnios laikymasis gali būti ne šventas, bet uždegimus provokuojantis procesas.
Būsiu atvira – aš neribojau, neribosiu maisto per šią ar per bet kurią kitą gavėnią. Melsiuosi, padėsiu kitiems ir maitinsiu savo kūną taip, kad jis galėtų atlaikyti aplinkos, kurioje egzistuoju, spaudimą. Tai mano gavėnia, ir dėl to aš jaučiuosi užtikrinta. Žinau, kad nemaža dalis tikinčiųjų laikysis maisto apribojimo. Gerbkite tikėjimą, tačiau nepamirškite ir savo kūno. Šie du dalykai niekada neturėtų prieštarauti vienas kitam.
Gavėnios maisto apribojimai siekia pirmuosius krikščionybės amžius – Nikėjos susirinkimas 325 m. po Kr. įtvirtino 40 dienų pasninką. Galiu tik spėti, kad, kai ši praktika buvo nustatyta, vienintelis tuometinių žmonių patiriamo streso veiksnys buvo pats maisto apribojimas. Tai nebėra pasaulis, kuriame gyvename šiandieną.
Nuolat tobulėjantis ir lankytojų patogumu besirūpinantis didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ turi džiugių naujienų: siekiant, kad kiekviena poilsio minutė būtų ne tik naudinga sveikatai, bet ir estetiškai maloni, komplekse atlikti reikšmingi atnaujinimo darbai ir priimti svečiams itin palankūs sprendimai.
Kviečiame susipažinti su naujienomis, kurios laukia atvykus.
Pirmi žingsniai –
estetika ir patogumas
Atsinaujinusias erdves lankytojai pastebės vos atvykę. Jų patogumui modernizuota persirengimo erdvė: čia įrengtos naujos kabinos ir veidrodžiai, suteikiantys aplinkai daugiau šviesos ir erdvumo. Taip pat atnaujinta laiptinė, jungianti persirengimo zoną su pagrindine Vandens ir pirčių erdve – estetiška aplinka nuteikia poilsiui dar net nepasiekus baseinų.
Ypatingas dėmesys skirtas švaros zonoms – atnaujintos dušinės prie persirengimo kabinų ir pirčių. Nuo šiol prausimosi erdvės tapo dar prabangesnės ir jaukesnės, jų sienos papuoštos marmuro imitacijos apdaila.
Geros žinios šeimoms: pramogos tapo nemokamos
Mažųjų lankytojų ir jų tėvų laukia ypač džiugi žinia. Vaikų itin pamėgtas vandens nusileidimo kalnelis nuo šiol yra nemokamas – šia pramoga galima mėgautis be jokių papildomų mokesčių, ji įskaičiuota į apsilankymo kainą.
Be to, vaikų vidaus baseinų erdvė tapo dar spalvingesnė ir įdomesnė – ji papildyta naujais vandens žaislais, kurie mažiesiems suteiks dar daugiau džiaugsmo maudynių metu.
Savo knygą „Malonumai yra sveikata“ kraštietis Juozas Dapšauskas pristatė neseniai įvykusioje Vilniaus knygų mugėje, pristatyti ją ketina atvykti ir į mūsų kraštą.
Kraštietis, garsios Salantų krašto muzikantų Dapšauskų šeimos atstovas, 51-erių Juozas Dapšauskas – nuo jaunumės sveikos kūno ir dvasios gyvensenos puoselėtojas, publicistas, Seimo 2013-aisiais paskelbtų Sveikatingumo metų idėjos autorius ir sveikatinimo kultūros propaguotojas, jis taip pat – neatlygintinas kraujo ir kaulų čiulpų donoras. Neseniai jis išleido knygą „Malonumai yra sveikata“, kurioje, remdamasis mokslo šaltiniais ir savo asmenine patirtimi, patraukliai pasakoja, kaip gyventi sveikai ir džiaugsmingai.
Išėjimas iš komforto zonos
„Pajūrio naujienoms“ Vilniuje dabar gyvenantis trijų vaikų tėvas J. Dapšauskas pasakojo, kad jo, nuo prigimties maištautojo, gyvenimo kelias jau paauglystėje buvo susijęs su saviugda: dar priešsąjūdiniais laikais, lankydamasis Orvidų sodyboje, jis bendravo su disidentais Petru Cidziku, Nijole Sadūnaite, Antanu Terlecku. „Ieškojau kitokių mąstymo ir saviugdos būdų, greta atsirado ir kūno sveikatinimo dalykai“, – į kelio pradžią nuvedė pašnekovas. Prisiminė, kaip jis, 14-metis, su Viliumi Orvidu leidosi į piligriminį žygį iš Vilniaus į Žemaičių Kalvariją, – ligi šiol šis gyvas prisiminimas tapęs jo gyvenimo istorija.
Užimtumo specialistė Asta Venckienė (iš kairės), nuolat dirbdama su socialinių dirbtuvių lankytojais, žino kiekvieno jų – Adolfo Piktuižo, Nerijaus Niparavičiaus, Ingos Milvydaitės – būdą ir gebėjimus.
Kretingos dienos veiklos centre antrus metus veikia socialinės dirbtuvės, kurias lanko 15 asmenų su negalia, dauguma – iš Kretingos miesto socialinių įstaigų: Padvarių socialinės globos namų, Grupinio gyvenimo namų, taip pat ir Dienos veiklos centro lankytojai ar pavieniai kretingiškiai. Socialinių dirbtuvių siekis – formuoti žmonių su negalia darbinius įgūdžius ir integruoti juos į darbo rinką.
Nuo rankdarbių – iki ūkio darbų
Šiuo metu socialines dirbtuves, veikiančias dviejose Dienos veiklos centro patalpose, lanko 15 kretingiškių. Peržiem jie užsiima rankdarbiais ir keramika: lipdo, šlifuoja, dekoruoja įvarius gaminius iš molio – vazas, vazonus, taupykles, skulptūrėles ir kt. Šiems užsiėmimams vadovauja užimtumo specialistė Asta Venckienė, talkinant individualios priežiūros darbuotojai Laimai Stonkuvienei.
„Kiekvieno jų gebėjimai – labai skirtingi, reikia pamatyti ir skatinti kiekvieną tai veiklai, kuri jiems labiausiai tinka. Žiemą mūsų lankytojai labiau suvaržyti – dirbtuvėse triūsia prie keramikos gaminių, bet ir šioje, atrodytų, vienodoje veikloje galima įžvelgti, kuris gabesnis kruopščiam rankų darbui – gaminti smulkias detales, dekoruoti, kuriam labiau tinka molį minkyti, šlifuoti ar dažyti. Jie gali dirbti laisvai ir nevaržomai, pagal savo fantaziją ir pagal tos dienos nuotaiką. Šiems žmonėms labai svarbu yra užimtumas, įdomi veikla, o ir paskatinimas“, – kalbėjo A. Venckienė.
Jos žodžiais, socialinių dirbtuvių projektas yra vykdomas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų: jeigu žmogus mėnesį nepertraukiamai lanko socialines dirbtuves, jam yra mokama 50 Eur stipendija. „Atrodytų, tai nėra daug, tačiau šie pinigai yra paskatinimas žmogui. Juk pačiam nereikia mokėti nei už medžiagas ar įrangą, nei už mokymą“, – sakė užimtumo specialistė.
Spaudžiant šaltukui ir siaučiant peršalimo ligoms, vien šiltai apsirengti nepakanka – būtina stiprinti organizmo gynybinį barjerą iš vidaus. Naujausi tyrimai rodo, kad reguliarus lankymasis pirtyse, aktyvus judėjimas vandenyje, mineralinio vandens procedūros ir haloterapija yra vieni efektyviausių būdų išvengti žiemos virusų.
|
|
