Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 14 %
Naktį2°C debesuotumas 69 %
Apklausa

Ar Kretingoje paprasta įsigyti narkotikų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Gydytoja Janina Kizielienė

Mažoji mūsų poliklinika“, – taip vietiniai žmonės neretai pavadina Kretingos ligoninės buvusiose Vaikų ligų skyriaus patalpose įsikūrusį Ambulatorinį-konsultacinį skyrių, kuriame teikiama specializuota medicinos pagalba. Nuo sausio pradžios skyriui vadovauja Janina Kizielienė. Anksčiau čia atskiro vadovo nebuvo.

Vadybos studijos gydytojai pravertė

Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje konsultuoja akušeriai-ginekologai, endokrinologai, traumatologai, chirurgai, radiolologai, neurologai, endoskopuotojai, echoskopuotojai, urologai, ausų, nosies ir gerklės, taip pat akių ligų ir kitų sričių specialistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Ypač patogu, kad veikia Dienos stacionaras, kuriame pacientams, atvykusiems su šeimos gydytojų arba kitų gydytojų-specialistų siuntimais, atliekamos medikamentų infuzijos. Čia dirba patyrusi slaugytoja Birutė Viluskienė bei Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vadovė vidaus ligų gydytoja-echoskopuotoja Janina Kizielienė.

Gyventojams suteikiamos ir mokamos paslaugos, kurių nekompensuoja ligonių kasos. Tokių paslaugų galima gauti ir Profilaktinės medicinos kabinete: pavyzdžiui, tikrinama vairuotojų, taip pat norinčiųjų įsigyti ar prasitęsti civilinio ginklo laikymo terminą sveikata, dirbantieji kreipiasi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo. Interesantus šiame kabinete taip pat pasitinka pati skyriaus vadovė.

Jeigu šiandien ant svarstyklių lėkščių reikėtų padėti abi pareigybes, anot medikės, ko gero, nusvertų gydytojos darbas, nors tai nebuvo jos mokyklinių metų svajonė. „Lankiau Skuodo rajono Šačių vidurinę mokyklą, mokiausi labai gerai, sekėsi viskas, turėjau daug užklasinės veiklos ir tuomet per daug nemąsčiau, kuo ateityje tapsiu: sakydavau, gal žurnaliste, gal – mokytoja... Kartą, kasant bulves, tėvas, su kuriuo nuoširdžiai pasišnekėdavom, lyg tarp kitko paklausė, o kodėl negalėčiau būti gydytoja? Ir užstrigo. Ėmiau ruoštis, įstojau į tuometinį Kauno medicinos institutą, kuris dabar vadinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetu“, – pasakojo J. Kizielienė.


Žiemą vis dažniau norisi pasilepinti šildančiais malonumais. „Atostogų parko“ pirtininkas Žydrūnas Grigaitis sakė, kad nėra tos ligos, kurios pirtelė neišgydytų, ir nėra tokios ligos, kuriai gydyti nebūtų sukurta žolelė.

Kovoja su uždegimais

Pirtyje lankytis patariama vidutiniškai du-tris kartus per savaitę, o privaloma – mažiausiai vieną kartą per savaitę.

„Žiemą odos poros užsikemša nuo odos riebalų. O pirtyje tiek periantis vanta, tiek atliekant masažą jos išvalomos ir atsiveria. Pirtyje žmogaus kūno temperatūra sukeliama puse laipsnio. To pakanka, kad žmogaus kūnas imtų prakaituoti, atsivertų prakaito liaukos, o per jas efektyviai būtų pašalinami toksinai. Pakėlus kūno temperatūrą puse laipsnio mūsų organizmo gynybinės ląstelės virsta kareivėliais, kurie, aptikę organizme uždegimą, ima kovoti su jį sukėlusiomis priežastimis ir gydo uždegimą“, – pasakojo profesionalus pirtininkas.

Dirba kempinės principu

Didžiausias mūsų kūno organas oda turi du su puse milijono prakaito liaukų.

„Oda pirtyje dirba kaip kempinė. Kraujas cirkuliuoja per limfą, o šių sienelės būna užsiteršusios įvairiomis „šiukšlėmis“. Suaktyvinus kraujotaką kartu su prakaitu oda pašalina šlakus, sunkiuosius metalus, riebalus, net šlapimą. Jeigu kūnas vanojamas šviežia vanta, oda vietoje pašalintų kenksmingų medžiagų iš vantos sugeria vitaminus. Pirtyje dirba širdis ir kepenys – jie stumdo kraują. O inkstai ir skrandis – nedirba. Jeigu esame pavalgę, skrandyje gaminasi nuodai, nes pirtyje vyksta visai kitokie procesai. Todėl einant į pirtį rekomenduojama būti pavalgius ne mažiau kaip prieš pora valandų ir maistas būtų jau suvirškintas“, – atskleidė pirtininkas Žydrūnas.

Atpalaiduoja, valo ir grūdina

Apsivalius organizmui po pirties pagerėja ir žmogaus savijauta, o miegas tampa gilus ir lengvas.

Labai svarbu yra tai, kad žmogus pirtyje nurimsta. Pirčių ritualų metu naudojamos keturios terapijos: kvapų (aromaterapija), garsų (garas, vantų šnarėjimas), vibracijos (vanojimas) ir šilumos (termoterapija). Žmogaus pyktis, stresas ir nerimas pirtyje sudega.

Kvėpavimo takams rekomenduojamas pirties ritualas su druskų garais. Kvėpuojant išsivalo nosiaryklė, viršutinės ir apatinės trachėjos. Jeigu organizmas yra pagavęs virusų, druska su bičių pikiu jį aptinka ir sunaikina. Tokios inhaliacijos padeda skaudant gerklę, kamuojant slogai. Kraujagyslėms išsiplečiant ir susitraukiant – jos treniruojamos, organizmas grūdinamas. Užsigrūdinęs žmogus gali žiemą lauke vaikščioti be viršutinių rūbų, maudytis gėlame vandenyje – nesusirgs.


„Kiek metų nuo 1996-ųjų dirbau ir kitose ligoninėse, tiek girdėjau, kad jas reorganizuos, uždarys, o dabar štai vėl ministerija yra parengusi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, sprendžia mūsų likimą. Tikimės, jog nepageidautini scenarijai neišsipildys“, – vylėsi Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus.

Šiuos metus ligoninė pradėjo su visais lig šiol turėtais svarbiausiais skyriais: Priėmimo skubios pagalbos, Anesteziologijos reanimacijos, Bendrosios chirurgijos, Akušerijos ginekologijos, Ambulatoriniu konsultaciniu, Rentgenologijos, Vaikų ligų, taip pat Vidaus ligų skyriais.

Tiesa, Vidaus ligų, iš dalies ir Vaikų ligų skyrių patalpas koronaviruso pandemijos metu uzurpavo „kovidinės“ lovos, vidaus ligų paslaugos nekovidiniams pacientams laikinai neteikiamos. Atlikus PGR testus, izoliacijos palatose žmonės pirmiausia laukia atsakymų. Rezultatams paaiškėjus, sergantieji koronavirusu (išskyrus labai sunkios būklės asmenis, iškart nukreipiamus į reanimacijos palatas arba skubiai – į aukštesnio lygio uostamiesčio ligonines), gydomi Kretingos ligoninės kovidiniuose skyriuose.

Koronaviruso neturintys pacientai vidaus ligų gydytis siunčiami į Klaipėdos ligonines, o chirurginiai, ginekologiniai, reanimaciniai, vaikų ligomis sergantieji lieka Kretingos ligoninėje. Pasak A. Šalavėjaus, toks yra sveikatos apsaugos ministro ir Klaipėdos universitetinės ligoninės, organizuojančios sveikatos apsaugos paslaugas mūsų regione, nurodymas.

Vyr. gydytojo pavaduotojo žodžiais, Kretingos ligoninėje dabar nuotaikos geresnės – šiomis dienomis kovidiniuose skyriuose gydoma 17–18 sunkios būklės pacientų. Žvelgiant apskritai, anot gydytojo, kovidinių ligonių sumažėjo.

Nors žinios ir neblogos, tačiau įtampa niekur nedingo, A. Šalvėjaus žodžiais, pacientų skaičius bemat gali pasikeisti. „Omikron“ atmaina, kurios laboratorijose nustatoma jau apie 40 proc. visų koronoviruso liga sergančių pacientų, – klastinga, labai greit plinta, ja užsikrečia ir jaunesnio amžiaus žmonės, nors sergama lengviau. Kaukės, anot gydytojo, nebepadeda, apsisaugoti kur kas patikimiau būtų dėvint respiratorius.

Pacientus į Kretingos ligoninę, kaip ir anksčiau, nukreipia šeimos gydytojai, GMP arba pacientai patys atvyksta į Priėmimo skyrių, o Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirbantys gydytojai specialistai, tarp kurių – akių ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos, ausų, nosies ir gerklės ligų, vidaus ligų, profilaktinės medicinos gydytojai, taip pat gydytojai akušeriai ginekologai, endokrinologė, urologai, ortopedai traumatologai, chirurgai, echoskopuotojai, rentgenologai, neurologas, endoskopuotojai – visada pasiruošę priimti ir padėti.

Gydytojų darbo grafiką pamatyti galima internete paspaudus nuorodą www.kretingosligonine.lt .

„Kai kurie iš kitų ligoninių atvykstantys gydytojai dirba ne kiekvieną savaitę. Gyventojai gali pasitikslinti užsiregistravę nurodytais telefonais – registracija būtina. Būtina turėti ir šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą“, – sakė A. Šalavėjus.


Žolininkė, masažuotoja Silvija Statkutė

Menininkė, žolininkė, masažuotoja Silvija Statkutė, gimusi ir užaugusi Žemaitijoje, 30 metų gyvenusi Aukštaitijoje, gyvenimo aplinkybėms nulėmus, šiuo metu gyvena ir dirba Kretingoje.

Prieš kelerius metus įstojusi į Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakultetą, Vilniaus universiteto absolventė lietuvių filologė paskui studijas atvažiavo ir pati, nes važinėti 400 km, kad mokytųsi, buvo per sudėtinga. „Vis pasvajodavau apie išsamesnes masažo studijas. Ir, užklupus pirmam, antram karantinui, pasitaikė galimybė mokytis ir baigti tęstines studijas Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio rengimo centre, kur įgijau masažuotojo kvalifikaciją“, – ieškojimų patiris apibūdino S. Statkutė.

Iš gamtos – atgal į sociumą

Jau gerus du dešimtmečius S. Stakutė domisi augalais ir, pradėjusi rinkti žolynus, jais apdalindavo draugus, artimuosius, o vis labiau besigilindama į augalų savybes, suprato, kokią nepaprastą naudą jie gali atnešti žmogui ir kad jų panaudojimas – labai platus. „Intensyviai rinkdama augalus, lankiau įvairius seminarus, daug skaičiau, peržiūrėjau gausybę įrašų, auginau vaistinguosius augalus namuose. Į vaistinių augalų pasaulį pamažu įtraukiau ir savo mamą – daug metų ji buvo mano pagrindinė pagalbininkė“, – pripažino moteris.

Nusipirkusi autentišką sodybą Švenčionių rajone kelerius metus ten gyveno, dirbo: vedė edukacinius užsiėmimus – mokė augalų pažinimo, muilo gamybos, arbatos virimo ir degustavimo, rengė meditatyvines patyrimines keliones į augalų karalystę, vedė sveikatos ir savęs pažinimo paskaitas Švenčionių rajono trečiojo amžiaus universitete.

„Augalai pakeitė mano pasaulį neatpažįstamai. Tačiau kuo giliau ėjau į šiuos pažinimo vandenis, tuo aiškiau mačiau ir disbalansą, atsiradusį gamtoje dėl žmogaus įsikišimo į gamtos tvarką. Supratau, kad tik gerti arbatą nebepakanka – reikia kompleksinio, holistinio požiūrio į žmogaus organizmą kaip visumą, kad šalia arbatos turi būti ir subalansuota mityba, ir mankšta, meditacija, o kartais ir visai kitokios, mažiau žinomos terapijos – šokio, judesio, body work‘o, gongų, ar kitokios“, – požiūrį atskleidė S. Statkutė, kurios gyvenime šalia augalų atsirado ir alternatyvūs gydymo būdai – energetinė Reiki terapija, masažas, meditacija, moteris taip pat išmoko gaminti natūralią kosmetiką, augalų aliejus, arba fitolius, muilą, ekstraktus, tinktūras, gydomuosius tepalus, augalų vandenį, arba hidrolatą.

„Laikas bėgo, ir pajutau, kad reikia judėti iš gamtos atgal į sociumą – pradėjau mokytis, – S. Stakutė prisipažino, kad išsamios fiziologijos ir anatomijos žinios ją tarsi sukrėtė iš naujo ir patvirtino daugybę intuityvių įžvalgų, jog žmogaus organizmas – vientisa visuma. – Visiškai kitaip, tarsi iš vidaus, pamačiau masažo naudą žmogaus organizmui ir dabar galiu drąsiai pasakyti, kad masažo reikia kiekvienam – tai neįtikėtinai vertinga terapija žmogaus kūnui.“

Ji pateikė ir keletą faktų apie masažą: jis nuima kasdieninį nerimą ir stresą; subalansuoja emocijas; gerina miego kokybę; net keliskart pagreitina kraujotaką ir limfotaką, todėl pagreitėja neuronų ir naudingųjų medžiagų pernešimas organizme; suaktyvėja toksinų pasišalinimas iš organizmo; pagerėja virškinimas, fascijos ir odos darbas.


Per šimtą istorijos metų skaičiuojančios Kretingos ligoninės gali likti tik pamatai, jeigu be stabdžių pravažiuos dabartinės šalies valdžios suplanuotos dar vienos sveikatos apsaugos sistemos reformos buldozeris. Tačiau ligoninė turi galimybę išlikti, atsinaujinti. Apie grėsmes ligoninei, jos perspektyvas kalbėjomės su nuo praėjusio lapkričio jai vadovaujančiu vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku.

Modelis „iš viršaus“ gero nežada

Pagal reformatorių užmačias, rajonuose turėtų atsirasti sveikatos centrai, sujungus ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros centrus. Įdiegus peršamą modelį, Kretingos ligoninėje nunyktų skubios pagalbos, reanimacijos, chirurgijos, dalis kitų dabartinių skyrių.

Išsaugojusi terapijos ir slaugos skyrius ligoninė praktiškai taptų slaugos ligonine. „Tai būtų blogiausias variantas. Tokia ligoninė nebūtų patraukli įsidarbinti gydytojams, o dabar dirbantys – ne amžini“, – teigė R. Sakalauskas. Įsteigus sveikatos centrus žadama ES parama, R. Sakalausko įsitikinimu, ligoninės nebeatgaivintų. Ir tos paramos, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, tekliūtų tūkstantis kitas. „Paraiškas ES paramai gauti turėtume teikti 2022–2023 metais, o ne, kaip numatyta, – po 2–3 metų, kai rajonuose tos paramos gavėjų nebeliks“, – tarė pašnekovas.

Gimdymo skyrių uždarys šiemet

R. Sakalauskas patvirtino, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius veikia paskutinius mėnesius, pavasarį bus panaikintas. „Nematau jokių galimybių Akušerijos ginekologijos skyrių išsaugoti“, – sakė ligoninės vadovas, akcentuodamas, kad Teritorinė ligonių kasa praėjusių metų lapkritį įspėjo Kretingos ligoninę, kad po pusmečio Akušerijos ginekologijos skyriaus teikiamų paslaugų nebeapmokės, kadangi ligoninė nevykdo paslaugos finansavimo sąlygų: 2021 metų gimdymų skaičius – 261 – nesiekė nustatyto minimalaus – 300 – metinio gimdymų rodiklio. „Tikėtina, kad ateityje reikalaujamas minimalus metinis gimdymų skaičius gali būti padidintas iki 600 ir daugiau“, – įžvelgė R. Sakalauskas, apgailestavęs, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius uždirba beveik dvigubai mažiau (apie 200 tūkst. eurų), negu reikia jam išlaikyti, ir įstaigai yra nuostolingas.

Uždarius Akušerijos ginekologijos skyrių, ligoninė planuoja teikti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugas. „Neabejoju, kad dienos chirurgijos ginekologijos paslaugos būtų rentabilios. Moterys dėl šių paslaugų dabar vyksta ir į privačias Klaipėdos gydymo įstaigas. Tad turime kuo greičiau persiorientuoti: gimdymo paslaugas pakeisti dienos chirurgijos ginekologijos paslaugomis“, – teigė R. Sakalauskas.


Šalčiai benamiams nekando

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-12-10

Nors visą šią savaitę naktimis kando šaltis – ir Kretingos rajone termometro stulpelis nukrisdavo žemiau 10 laipsnių, tačiau prašytis prieglobsčio į naujai šį rudenį atidarytus Nakvynės namus nepasibeldė nė vienas benamis. Kretingos rajono ligoninėje šiuo metu gydoma viena sušalusi moteris.

Kretingos rajono socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso Nakvynės namai, direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė patikino, kad nuo įstaigos veiklos pradžios pernakvoti kol kas tesikreipė tik vienas vyras, kuris daugiau nebeatėjo. Dar viena moteris, turinti psichikos negalią, buvo apgyvendinta ilgesniam laikui, tačiau įstaigą paliko savo noru.

Nakvynės namuose iki šiol paslaugos suteiktos 6 asmenims, 4 jų yra apgyvendinti nuolatos, arba iki 1-erių metų, kol įgaus įgūdžių gyventi savarankiškai ir susiras nuolatinę gyvenamąją vietą. Nakvynės namų gyventojus remia Maisto bankas.


Į regioninio lygmens logistikos centrus galėtų būti vežamos, pavyzdžiui, ekologiškai auginamos uogos, vaisiai, daržovės, ten šaldomos, sandėliuojamos ir tiekiamos viešosioms įstaigoms.

„Santarvės“ archyvo nuotr.

Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma.

Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti.

Sveikas maistas – arčiau vartotojų

Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Nomeda Padvaiskaitė, galimybė steigti regioninio lygmens logistikos centrą pareiškėjams buvo suteikta jau pirmajame šios veiklos srities paraiškų priėmimo etape vasarą, bet tąkart nė vieno pareiškėjo būtent tokiam centrui kurti neatsirado. Siekiama, kad į rajonuose ar regionuose pastatytus logistikos centrus ūkininkai galėtų suvežti savo auginamą ar gaminamą produkciją ir jau iš čia būtų galima tiekti ją viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms – darželiams, ligoninėms, slaugos namams, mokykloms ir panašiai. „Logistikos centre, kaip sandėlyje, galima surinkti ir konkrečiai įstaigai parūpinti reikiamą krepšelį produktų – daržovių, mėsos, kiaušinių ir t. t. – ir nuolat užtikrinti pakankamą jų kiekį, – kalbėjo N. Padvaiskaitė. – Dabar, kai tokių centrų dar nėra, vienas ūkininkas su partneriais negali užtikrinti, kad visus metus nuolat tieks atitinkamą kiekį reikalingos produkcijos. Jei būtų statomas logistikos centras, į jį produkcija būtų vežama sezono metu, tada pakuojama ar kitaip apdorojama ir sandėliuojama iki kito sezono. Reikiamą produkcijos kiekį logistikos centras galėtų sukomplektuoti iš kelių trumpa grandinių veikla užsiimančių ūkininkų, siekiant sukurti nenutrūkstamą tiekimą galutiniams vartotojams.“

Šių logistikos centrų pagrindinis tikslas ir yra skatinti trumpųjų grandinių plėtrą dar platesniu mastu, o bendradarbiavimas su viešosiomis įstaigomis ir įmonėmis duotų abipusę naudą, tuo labiau kad dabar visuomenė vis labiau ima domėtis tuo, ką valgo, o ypač tėvai rūpinasi tuo, ką valgo jų vaikai. „Nors privatūs darželiai gali būti lankstesni dėl šviežio maisto tiekimo, bet jau yra ir valstybinių darželių Ukmergėje, Panevėžio rajone, maitinančių vaikus ekologiškai ir vietoje užaugintais produktais“, – pasakojo pašnekovė.


Gripo atvejo – nė vieno, COVID-19 slopsta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-11-26

Gripo atvejo rajone – nė vieno, COVID-19 liga nežymiai slopsta – tokią informaciją Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje trečiadienį pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė.

Tikisi, kad tendencija išsilaikys

Įprastai gripo sezonas kasmet prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę, spalį, ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės, t. y. gegužės mėnesio. Šiam, tai yra 2021–2022 metų, sezonui užsakyta 2 tūkst. 250 gripo vakcinos dozių, gauta 858, per rugsėjį ir spalį sunaudota 801. Skiepijimosi nuo gripo procesą vedėja apibūdino kaip sklandų. Šį rudenį Kretingos rajone susirgimų gripu neužregistruota. Sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis Kretingos rajone mažesnis negu Klaipėdos apskrityje, tik šiek tiek buvo padidėjęs spalio 25–31 dienomis. Pasak D. Jociuvienės, 46-ąją savaitę ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis sirgo 170 asmenų, iš jų 83 vaikai iki 17 metų, ir tai sudarė apie 50 proc.; 45-ąją savaitę susirgusiųjų buvo 215, iš jų 84 vaikai, jie sudarė beveik 40 proc.

Šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų naujų COVID-19 atvejų užregistruota 728,8. Bet sergamumas šia liga nežymiai slopsta. Nuo lapkričio 1 iki 23 dienos patvirtinta 515 naujų atvejų. Lapkričio I savaitę užregistruoti 183, II savaitę – 154, III – 127 atvejai. Vedėjos pastebėjimu, pasikeitė situacija registruojant atvejus pagal amžių. Anksčiau daugiausia sirgdavo vyresni ir senyvi, o pastaruoju metu – jauni ir darbingi žmonės. Lapkričio mėnesį apie 20 proc. sergančių asmenų buvo 21–40 metų. Išaugo ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas. Atliekant epidemiologinį tyrimą, apie pusė susirgusių žmonių nenurodo užkrato šaltinio, teigia, kad nežino, dalis užsikrėtė šeimoje.

Šiuo metu Kretingos rajone nustatyti 9 COVID-19 ligos protrūkiai, iš jų 6 – ugdymo įstaigose, 1 – socialinės globos įstaigoje ir 2 – gamybos ir paslaugų sektoriuose.

Lapkričio 22 d. duomenimis, Kretingos rajone pilnai paskiepytų asmenų buvo 48,1 proc., ir tai, pasak D. Jociuvienės, nėra džiuginantis rodiklis, esame šešti nuo galo. Mažiau pasiskiepijusių yra tik Plungės rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Lietuvoje pilnai pasiskiepijusių suaugusių asmenų yra 61,5 proc. Tačiau D. Jociuvienė išreiškė viltį, kad susirgimų mažėjimo tendencija Kretingos rajone toliau išsilaikys: yra daug persirgusių, imunitetą turinčių asmenų.


Kretingos rajone yra 6 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos – 3 privačios ir 3 priklausančios Savivaldybei. Šiandieną įstaigoms trūksta 9 šeimos gydytojų. Savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą motyvuoti šeimos gydytojus atvykti į rajoną. Paskatos gyventi ir dirbti Kretingoje ar rajone numatytos atvykstantiems ne vyresniems kaip 55 metų gydytojams. Iš 4 galimų paskatų siūloma suteikti vieną, kurią pats gydytojas pasirinktų. Pirma paskata – naujakurys gautų metinę 8 tūkst. eurų išmoką, kuri būtų mokama 4 metus po 4 tūkst. eurų kiekvieną pusmetį. Taikant šią priemonę pagal sutartį gydytojas įsipareigotų ne mažiau nei 6 metus dirbti savivaldybės teritorijoje veikiančiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Kita siūloma paskata – 20 tūkst. eurų pradiniam įnašui būstui Kretingoje ar rajone įsigyti. Už šią paskatą tektų dirbti rajone ne trumpiau kaip 3 metus.

Dar vienas variantas – 25 tūkst. eurų vienkartinė išmoka su sąlyga: ją gavęs gydytojas turėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kretingos mieste ar rajone, ir pagal su Savivaldybe sudarytą sutartį šeimos gydytoju rajono įstaigose dirbti ne trumpiau nei 4 metus. Ketvirta priemonė – banko paskolos būstui kompensavimas iki 300 Eur kiekvieną mėnesį iki darbo santykių pabaigos, bet ne ilgiau kaip 10 metų. Nupirktas būstas turi būti Kretingos rajone ir čia deklaruota gyvenamoji vieta.

„Gydytojas tarp rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų galės migruoti, svarbu, kad jis įstaigoje turėtų pacientų, aptarnautų mūsų rajono gyventojus. Šiomis priemonėmis tikimės kasmet į rajoną pritraukti po 3–4 šeimos gydytojus“, – aiškino ir teigė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė.

Sprendimo projektą Savivaldybės taryba svarstyti ir tvirtinti turėtų lapkričio 25-osios posėdyje.

„P. n.“ informacija


Sunerimę, kad gali būti uždaryti medicinos punktai, Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo žmonės surašė raštą rajono Savivaldybės tarybai ir rinko parašus, tikėdamiesi būti išgirsti. Siekdamas „užgesinti gaisrą“, kaip pats įvardino, su Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimų bendruomenėmis suskubo susitikti rajono meras Antanas Kalnius.

Punktai – gyvybiškai svarbūs ir būtini

Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimo bendruomenės, be rajono Savivaldybės tarybos, raštą adresavę ir Seimo nariui Antanui Vinkui, teigė, kad Grūšlaukės ir Juodupėnų kaimuose veikiantys medicinos punktai, priklausantys Salantų PSPC, šiuose punktuose dirbančios slaugytojos aptarnauja ir būtiniausias sveikatos paslaugas suteikia šių ir aplinkinių kaimų gyventojams. „Mus sunerimti verčia pasklidusius kalbos apie sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką ir galimus medicinos punktų naikinimus rajone. Šitoks sprendimas mums, labiausiai nutolusių nuo rajono centro bei artimiausio miesto ar miestelio gyventojams (atstumai tikrai nemaži, siekia daugiau kaip 10 km iki artimiausios gydymo įstaigos), tikrai kelia nerimą, baimę ir pasipiktinimą. Juk gyvename rajono pakraštyje, autobusai į kai kuriuos kaimus visai nekursuoja, jei ir kursuoja, tai labai retai, o į Juodupėnus tik sekmadieniais, kad nuvežtų žmones į bažnyčią. Kaip vyresnio amžiaus žmonėms, neturintiems ar nevairuojantiems automobilių, pasiekti gydymo įstaigas? Kalbame apie paprasčiausias paslaugas: vaistų suleidimą, lašinės sulašinimą, žaizdų pertvėrimą, tyrimų paėmimą ir kitas, kurias galime gauti veikiančiuose medicinos punktuose. Drįstame teigti, jog dabar – klastingos pandemijos laiku – medicinos punktų naikinimas būtų pražūtingas atokių kaimų ypač vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms. Labai prašome Seimo nario spręsti šį klausimą institucijose, rengiančiose sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkas, o rajono tarybos atsižvelgti į mūsų pagalbos prašymą ir nepriimti sprendimų dėl medicinos punktų naikinimo“, – tokios mintys išdėstytos abiejų kaimų bendruomenių parengtame rašte.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas