|
|
|
SveikataPramogauti baseinuose, gydytis, sveikatintis galima ir pasinaudojant sveikatos draudimu
Apsidraudę sveikatos draudimu maudykitės „Atostogų parko“ baseinuose, šildykitės pirtyse ir gaukite aibę čia teikiamų gydomųjų, sveikatinimo paslaugų nemokamai. Vakarų Lietuvoje įsikūręs poilsio ir sveikatingumo kompleksas bendradarbiauja su visomis didžiausiomis draudimo bendrovėmis, tad atsiskaityti už čia teikiamas paslaugas galima ir pasinaudojant turimu sveikatos draudimu. Kaip gauti paslaugas „Atostogų parko“ medicinos vadovas Nerijus Kemeklis teigė, kad gauti čia teikiamas paslaugas pasinaudodamas draudimo kompensacija gali bet kuris sveikatos draudimu bendrovėje apdraustas arba savarankiškai apsidraudęs asmuo. „Už paslaugas gali būti atsiskaitoma iš karto nurašant už jas sukauptą sumą iš elektroninės arba įprastos draudimo kortelės. Kitu atveju gali būti išrašoma sąskaita, kurią asmuo pateikia savo draudimo bendrovei. Gaila, tačiau dažnai žmonės nežino apie šią galimybę, todėl ir nepasinaudoja šiomis paslaugomis,“ – teigė N. Kemeklis.
Ką daryti sergant stemplinės angos išvarža
Į redakciją paskambinusi moteris iškėlė klausimą, kaip reikėtų gydyti stemplės angos išvaržą. Pakomentuoti apie šią ligą sutiko Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas endoskopuotojas Aleksandras Šalavėjus. – Kas yra stemplės angos išvarža? – Stemplė eina per krūtinės ląstą. Ten esanti diafragma skiria krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės, kurioje yra tokia skylė – per ją eina stemplė ir ne tik ji. Tai – kaip raumeninis vožtuvas. Jis vaikui, jaunam, sveikam žmogui yra susitraukęs, tačiau, kai patenka maistas, jį įleidžia ir vėl užsidaro. Kai išsivysto patologija, tas raumeninis vožtuvas nevisai užsidaro. Skrandyje gaminama rūgštis, kartais, esant tam tikrai patologijai, dar prisideda ir tulžies rūgštis, ištikus stemplės išvaržai patenka į stemplę. Skrandis rūgšties nebijo, o stemplė tam yra jautri. II laipsnio stemplinės angos išvarža atsiranda tada, kai anga pasidaro tokia didelė, kad net dalis skrandžio patenka į krūtinės ląstą. Tuomet jau siunčiame pacientus chirurgams, kurie ją operuoja. – Kada dažniausiai jaučiami simptomai? – Dažniausiai šis procesas įvyksta naktį arba, kai žmogui padidėja vidinis pilvo spaudimas, pavyzdžiui, nėščiosioms, dirbantiems sėdimą darbą. Ta skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir tada žmogus pradeda jausti nemalonius pojūčius.
Laikino atokvėpio paslauga teikiama ir Kretingoje
Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl asmeninių reikalų – ligos, išvykų ir kt. – tam tikrą laiką negalintys slaugyti savo prižiūrimo artimojo ar norėdami pailsėti nuo nuolatinės jo priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama žmonių namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje. Dažniausiai laikinas atokvėpis teikiamas kaip socialinė globa (97 proc.), itin retai – kaip socialinės priežiūros paslauga (3 proc.). Nors laikino atokvėpio paslaugos poreikis Lietuvoje vis labiau auga, tačiau Kretingos rajone ši paslauga nėra populiari: Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai šalies savivaldybėse ją gavo 780 asmenų, ir tai yra beveik šešis kartus daugiau negu 2021 m., kai paslauga pasinaudojo 139 žmonės. Pernai ji buvo teikiama 40 savivaldybių gyventojams. Daugiausia – 521, arba 67 proc. – visų laikino atokvėpio gavėjų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, 20 savivaldybių nurodė, kad šios paslaugos nebuvo teikiamos, nes nebuvo pageidaujančių jas gauti. Kretingos rajone šia paslauga tepasinaudojo nedaug asmenų. Tesikreipė vos keletas Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Kristinos Gimžauskaitės-Mažonienės žodžiais, mūsų Savivaldybėje laikino atokvėpio paslauga teikiama Padvarių socialinės globos namuose. Per 2022 metus dėl laikino atokvėpio (globos) paslaugos kreipėsi ir buvo patenkinti 6 asmenų prašymai, 2023 metais – 2 asmenų prašymai. Kiekviena šeima turi teisę per metus gauti 720 val., arba 30 parų laikino atokvėpio paslaugą. Vaiką su negalia, suaugusį asmenį su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys, globojantys artimieji gali derinti šias laikino atokvėpio formas pagal savo poreikius – vieną kartą rinktis pagalbą namuose, kitą kartą – dienos globą arba trumpalaikę globą. Jei prižiūrintiems asmenims nėra poreikio gauti pagalbos į namus ar dienos socialinės globos, šios valandos gali būti perkeltos į trumpalaikę socialinę globą ir atvirkščiai. Svarbiausia, kad bendra paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 30 parų. Tik išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir kt.), socialinės globos laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.
Nemokamos fizinio aktyvumo veiklos bendruomenei ir miestelėnams
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale nuo kovo vyksta nemokamos fizinio aktyvumo veiklos, įtraukiančios ne tik mokymo centro mokinius, darbuotojus, bet ir Kretingos apylinkių gyventojus. Daug dėmesio sulaukė gatvės šokiai, kineziterapinės mankštos, funkcinės treniruotės su TRX diržais ir ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis. Visos veiklos rengiamos įgyvendinant Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, bendrai finansuojamą projektą „Mes aktyvūs“, projekto Nr. SRF-FAV-2020-1-0128. Projektas orientuotas į kelias skirtingas tikslines grupes – jaunimą, suaugusiuosius ir asmenis, turinčius negalią ar specialiųjų ugdymo poreikių. Į veiklas kviečiami Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo mokiniai, darbuotojai, netoliese gyvenantys Kretingsodžio, Vydmantų, Kretingos gyventojai, dalyvauja ir kitų mokymo įstaigų bendruomenių nariai, Kretingos dienos veiklos centro, Kretingos atviro jaunimo centro lankytojai. Kretingos filialo patalpose ir prieigose vykstantys užsiėmimai, įsibėgėjus projektui, pritraukė per 70 nuolatinių lankytojų, o sudomino dar daugiau. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Kretingos filialo direktorė Jurgita Petraitienė džiaugėsi, kad projekto „Mes aktyvūs“ tikslai pasiekti, ir nemokamomis fizinio aktyvumo veiklomis pernai galėjo pasinaudoti klaipėdiečiai, o šiemet galimybę gavo ir kretingiškiai. Projektu Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ragina bendruomenės narius susirūpinti savo fizine sveikata, integruoja fizinį aktyvumą į kasdienį bendruomenės narių gyvenimą, organizuoja nemokamas bendruomenės poreikius atitinkančias fizinio aktyvumo veiklas, taip gerinant asmenų sveikatą, bendrą fizinę būklę ir prisidedant prie didesnės – neaktyvumo – problemos sprendimo. Veiklos suderintos taip, kad kiekvienas galėtų išbandyti jas visas ir pasirinkti sau tinkamą. Dažnai užsiėmimai užtrunka ir ilgiau, nes profesionalūs treneriai negaili sveikos gyvensenos patarimų, dalinasi asmenine patirtimi, kiekvieną dalyvį konsultuoja individualiai.
Atostogų parke“ – gintarinė Motinos diena
Geriausia dovana Motinos dienos proga – tai trumpos atostogos su mylimais žmonėmis. Jei tokioms atostogoms pasirinksite „Atostogų parką“ šalia Palangos, galėsite mėgautis ne tik pajūrio pušų kvapu ir šiltais baseinais. „Atostogų parkas“ siūlo daug profesionalių procedūrų grožiui puoselėti. Kai kurios jų unikalios, paremtos gydomosiomis gintaro savybėmis, kokių nerasite niekur kitur. Valanda sau, gerai savijautai, didesniam pasitikėjimui savimi suteiks džiaugsmo kiekvienai mamai, tad verta išbandyti.
Nors trumpam pabūti legendine Jūrate iš gintaro pilies Ilsintis „Atostogų parke“ tiesiog privaloma apsilankyti gintarinėje „Saulės“ pirtyje, nes tokia pirtis – pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje! Įrengiant šią unikalią pirtį, buvo sumontuota beveik trys tonos natūralaus Baltijos gintaro. Pirtis primena rūmus iš legendos apie Jūratę ir Kastytį. Naudingosios gintaro savybės įrodytos moksliškai – gintaro rūgštis stiprina imunitetą, padeda atgauti jėgas. Dėl natūralaus gintaro pirtyje šildomų gultų ir infraraudonųjų spindulių kartu su gintaru įšildomas ir žmogaus kūnas. Organizmas giliai įšyla ir atsipalaiduoja, o gintaras į orą paskleidžia lakiąsias medžiagas. Pirtis maloniai pakvimpa sakais, žmogaus organizmas įkvėpdamas ir per odą lengviau įsisavina naudingąsias gintaro savybes: stimuliuojami medžiagų apykaitos procesai, slopinami įvairūs uždegimai, gerėja kraujo apytaka.
Inicijuoja baidarių žygį ir Minijos pakrančių švarinimo akciją
Kartenoje natūralios gamtos erdvę „DreamSpot.lt“ kurianti Ieva Skovronskienė kartu su bendraminčiais turi tikslą šią vasarą surengti penkis žygius baidarėmis, į juos pakviesti mūsų krašto jaunimą ir tuo pačiu inicijuoti Minijos pakrančių švarinimo akciją. Šią galimybę idėjos autoriams suteikė Europos Sąjungos Solidarumo projektas. „Ne vienerius metus kartu su draugais, pamėgusiais baidarių žygius, plaukdavome Minija ir, kur sustodavome, surinkdavome turistų paliktas šiukšles. Sužinojusi, kad galėtume dalyvauti Europos Sąjungos Solidarumo projekte, kilo mintis parengti projektą „Nuo ego iki eko – upės iššūkis“. Ir mums pavyko – mūsų paraiška bus finansuojama šio fondo“, – I. Skovronskienė sakė, kad projektą, kaip viešosios įstaigos „Ekodimensija“ savanoriai, rengė ne tik ji, bet ir bendraminčiai savanoriai skirtingų profesijų atstovai Greta, Ema, Kristijonas, Sigita, kurie aktyviai dalyvaus ir įgyvendinant projektą. Sumanymo esmė – ne tik surengti 5 žygius baidarėmis, bet ir pakviesti žygio dalyvius pasiryžti išvalyti Minijos pakrantes, kurias teršia ne kas kitas, o pats žmogus. „Labai norisi visiems pasakyti – neterškime to, kuo patys naudojamės“, – I. Skovronskienė, kviesdama krašto jaunimą dalyvauti žygiuose, sakė, kad projekto iniciatoriai pasirūpins baidarėmis, kitomis priemonėmis. „Bilietas“ žygiui – daugkartinio naudojimo gertuvė, puodelis, šauktas ir lėkštė – manau, kad po žygio visi pabendrausime ir prie karšto troškinio“, – kalbėjo viena akcijos iniciatorių, pasidžiaugusi, kad ES Solidarumo projektai leidžia jauniems žmonėms generuoti savo mintis, idėjas, finansiškai remia jų įgyvendinimą. „Todėl labai norėtųsi, kad jaunimas būtų drąsesnis ir aktyviai dalyvautų Solidarumo projektuose – siūlytų, keltų ir realizuotų savo idėjas“, – krašto jaunimą drąsino I. Skovronskienė.
Kodėl reikia susigrąžinti kolektyvinį imunitetą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis. Svarbiausia – kolektyvinis imunitetas Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis yra skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso infekcijos. Jei paskiepijama pakankama gyventojų dalis, ligai sunku plisti net tarp tų, kurie nėra paskiepyti. Tie, kurie negali būti skiepijami ar atsisakė būti paskiepyti, saugomi reiškinio, vadinamo kolektyviniu imunitetu. Dažnai klaidingai manoma, kad sumažėjus sergamumui tam tikra infekcine liga, skiepytis nebereikia. Tačiau ligos sukėlėjas skiepijant neišnyksta, o pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcinės ligos sukėlėjui, todėl jam sunku toliau cirkuliuoti. Pamirštos infekcinės ligos nedingsta Daugelyje Europos Sąjungos šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikų profilaktinis skiepijimas pagal nacionalinį skiepijimo kalendorių yra rekomenduojamas, tačiau tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų / globėjų sutikimas. Klaipėdos apskrityje 2022 m. pagrindinė vaikų nepaskiepijimo priežastis buvo tėvų atsisakymas skiepyti vaikus arba vengimas atvykti. Pasak specialistų, mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri atkreipia dėmesį į per pandemiją nukritusias skiepijimo apimtis ir ragina visus kartu stengtis ir grįžti į priešpandeminį skiepijimo lygį.
Kretingos PSPC vadovui – Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas
Medicinos sistemos ateitis – politikų rankose Nuo 2013-ųjų PSPC dirbančio, nuo 2018-ųjų šiai įstaigai vadovaujančio mediko kandidatūrą nominuoti inicijavo rajono Savivaldybė. A. Juškiui – tik 37-eri, tačiau šis apdovanojimas ir skirtas ne už medicinai ir pacientams atiduotus gyvenimo metus, o už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus, kurių reikėjo ypač koronaviruso pandemijos laikotarpiu, taip pat – už jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą, jo pritraukimą į rajoną. Ne be vadovo pastangų ši gydymo įstaiga yra tapusi rezidentūros baze, kurią turi ne visi ir už Kretingą didesni Lietuvos miestai. „Ar esu laimingas pasirinkęs šeimos gydytojo profesiją? Tikriausiai taip, nes padėti žmonėms – labai geras jausmas. Ar laimingas, kad vadovauju kolektyvui? Irgi taip, juk visi kartu mes galim siekti to paties tikslo – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti paslaugų kokybę“, – sakė A. Juškys. Tačiau, jo nuomone, nūdienos sveikatos sistemai labiausiai trūksta stabilumo, žinojimo, kas bus ateityje, nes dėlioti 10 metų planą esant dabartiniam status quo, – sudėtinga. Kiekvieno reformatoriaus lozungai yra vienodi: viskas daroma dėl pacientų. Kai 1997-aisiais įvyko sveikatos reforma, ir medicinos įstaigos buvo suskirstytos į I, II, III lygius, buvo teigiama, kad pacientams nuo to bus geriau, paslaugos kokybiškesnės. Apsisuko laiko ratas – medicinos įstaigos vėl sujungiamos, bet ir vėl sakoma, kad bus geriau... „O kaip iš tikrųjų – laikas parodys, priklausys nuo nacionalinės politikos ir rajono Savivaldybės sprendimų. Nėra, kad jausčiausi tvirtai, bet žinau viena: Kretingoje dirbsiu mėgstamą darbą, nes pasirinkau gydytojo specialybę“, – sakė A. Juškys. Jis kilęs iš Kelmės. Puikiais pažymiais baigdamas tenykštę gimnaziją išsikėlė sau ultimatumą: arba įstos į mediciną, arba emigruos į Ameriką, mat šią daugelio svajonių šalį iš arčiau buvo spėjęs pamatyti dar būdamas moksleivis. Likimas lėmė studijuoti Kauno medicinos universitete. Paskutiniuose kursuose Arnas darbo ėmė dairytis pajūrio krašte, mat Palangoje buvo įsikūrę gyvenamąją vietą pakeitę jo tėvai. A. Juškys yra trečias Sveikatos apsaugos ministerijos aukštai įvertintas Kretingos PSPC medikas – 2007 m. gegužę Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas suteiktas bei garbės ženklas įteiktas gydytojai Vilhelminai Daugėlienei, 2014 metais balandį Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas bei garbės ženklas – Renatai Lukauskienei.
Atostogos su šeima, nepamirštant ir savęs
Motinystė – gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą teikianti patirtis, tačiau niekas nesakė, kad ji būna lengva Kartais mamos net sau nedrįsta prisipažinti, kad yra pervargusios, jaučia įtampą, nervingumą. Auginant vaikus skirti laiko tik sau atrodo didelė prabanga, bet ji būtina kiekvienai. Pusvalandis ar valanda per dieną padeda atkurti vidinę pusiausvyrą ir pagerinti fizinę savijautą. Nebūtina išvykti kažkur į tolimus kraštus ir ilgam laikui, kad pailsėtų kūnas ir siela. Tokią galimybę suteikia „Atostogų parkas“. Čia visa šeima pajus gamtos ramybę, SPA procedūrų džiaugsmą, galimybę pasimėgauti geru maistu. O mamos be sąžinės graužaties galės pagalvoti ir apie save. Pristatome įvairias gydymo ir sveikatingumo programas, kurios padeda stiprinti organizmą ir atgauti prarastą energiją. „Atostogų parke“ procedūras atlieka tik reikalingas kvalifikacijas įgiję specialistai ir gydytojai. Valandėlė sau masažo kabinete, gydomojo purvo vonioje ar mineralinio geoterminio vandens procedūrose atostogas padarys ne tik malonias, bet ir sveikatinančias.
KONSULTUOJA LIETUVOS JAUNŲJŲ ADVOKATŲ ASOCIACIJA |
|
|
Melanija GRICIENĖ
|
Asmuo, susirgęs onkologine liga, patiria ne tik fizinius, emocinius sunkumus, tačiau ir finansinę naštą. Vis dėlto, savivaldybės administracija iš savo biudžeto lėšų gali skirti finansinę paramą asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos. Kokios šios paramos skyrimo sąlygos, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Melanija Gricienė:
– Asmuo, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, gali gauti vienkartinę finansinę paramą iš Savivaldybės. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų. Vadinasi, iš numatytų savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama finansinė parama asmenims, kurie atitinka savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
Kretingos rajono savivaldybės taryba tokią tvarką yra patvirtinusi „Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Kretingos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašu“, kuriuo nustatyta Savivaldybės teikiamos piniginės socialinės paramos skyrimo, mokėjimo ir teikimo tvarka.
Apraše numatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui esant sunkiai materialinei padėčiai dėl ligų, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Į šį sąrašą patenka III, IV stadijos piktybinis navikas, t. y. III, IV stadijos vėžys.
