![]() |
|
|
Haidparkas. NuomonėNorisi Lietuvos kaimą matyti gyvybingą
Daugelį metų esu už produkcijos perdirbimo kooperatyvų steigimą kaime, ir turbūt visi Kretingoje tai žino. Kai dėl žemų pieno kainų ūkininkai pylė pieną tiesiog į laukus, sakydami, kad už menkas kainas parduoti neapsimoka, skaudėjo širdį. Ką jie sau galvoja? – svarsčiau. Kaip nesupranta, kad, kol neturės kad ir mažiausios, bet užtat savo pačių perdirbimo įmonėlės, situacija į gera niekaip nepasikeis. Vėl kalbėti apie kooperaciją mane paskatino neseniai per radiją girdėta laida, kurioje Lietuvos žmonės džiaugėsi užsiauginę labai daug moliūgų, pasakojo, kad iš jų verda košes ir sriubas, deda į pyragus, kepa moliūgų blynus, tačiau nė vienas neužsiminė, kad konservuoja. Seniai, gal apie 1993-iuosius metus, aš susipažinau su jau dabar a. a. Danijos–Lietuvos centro vadovu Nielsu Christianu Fokdalu, kuris buvo tapęs tikru Lietuvos ūkininkų draugu. Jam padedant, nuo 2005-ųjų aš organizuodavau grupes žmonių ir iš mūsų rajono važiuoti į Daniją padirbėti tenykščiuose fabrikuose, užsidirbti pinigų ir tuo pačiu pamatyti, kaip veikia kooperacija, kokia iš to nauda.
Vienuolikos kretingiškių grupė Samsiu saloje konservuoti ruošė ir daržoves, tąkart daugiausia moliūgus. Įsivaizduojat – per 2,5 mėnesio sugebėjo pagaminti apie 70 tonų moliūgų konservų! Mano žiniomis, danai daug jų ir eksportuodavo – į Vokietiją, Jungtinę Karalystę bei kitas šalis. Organizuodama Moliūgo šventę, į kurią susirenka minios žmonių, gražią iniciatyvą rodo „Pajūrio naujienos“. Stebiu, skaitau, matau, kiek įvairaus dydžio, veislių ir skonio moliūgų jų augintojai į Kretingos miesto centrą atgabena parodyti! Vien per šiemet įvykusią šventę suvežė beveik 6 tonas. Pagalvojau: o jeigu taip ūkininkai laukuose specialiai imtųsi moliūgus auginti, kaip ir kitas daržoves? O jeigu augintojai susitartų, susikooperuotų, įsisteigtų savo įmonėlę ir tuos moliūgus konservuotų. Jeigu tokių entuziastų atsirastų, aš ir pakonsultuočiau, ir konservų receptu pasidalinčiau, ir įrangą – ne naują, bet dar gerai veikiančią – parūpinčiau. Ir net tuos ūkininkus į Daniją pats nuvežčiau, kad savo akimis pamatytų, kaip tie procesai vyksta. Keliai – nebe prioritetas?
Paskutiniame – spalio mėnesio – Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl buvo keičiamas šių 2024 m. Savivaldybės biudžetas. Tarybos opozicija vieningai nepritarė, kad keliams tvarkyti biudžete suplanuotos lėšos būtų padalintos kitoms reikmėms, tačiau valdantieji turimais 14 balsų lėšas keliams sumažino, deja, ne pirmą kartą šiemet. Per 3 šiųmetinius Tarybos posėdžius keičiant biudžetą iš kelių tvarkymo lėšų buvo atimtas maždaug milijonas eurų, kai metų pradžioje tvirtinant biudžetą visa Taryba džiūgavome, kad rajono keliams remontuoti, prižiūrėti, įskaitant Savivaldybės tam gaunamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, biudžete pavyko numatyti 6,2 mln. eurų. Tai, kad iš šios sumos atėmė apie milijoną eurų, yra nepateisinama, nes kelių būklė vis blogėja. Iš darbo Savivaldybėje patirties galiu patvirtinti, kad keliai Savivaldybei yra opiausia problema. Dėl prastų kelių Savivaldybei gyventojai skundžiasi nuolat. Savivaldybės administracijos ir mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad tas vienas milijonas niekur nedingsta, jį panaudos, kaip antai, Kretingos šaulių stadionui, Vydmantų lopšeliui-darželiui tvarkyti, rajono kelių remonto eilės netrumpina, kelių būklės negerina. Atnaujinti stadioną, suremontuoti lopšelį-darželį reikia, tačiau lėšų tam galėjome rasti biudžete atidžiau peržiūrėję jo vykdymą. Darbų sparta šiuose objektuose nėra tokia, kad reikėtų jiems lėšų papildomai: rangovai šiandieną dar nėra panaudoję metų pradžioje biudžete tam skirtų pinigų. Nenoriu būti bloga pranašė, tačiau ir šių lėšų, tarkim, anksčiau užsnigus, gali likti šiemet nepanaudotų.
Reikia ne raumenis demonstruoti, o dirbti
Kretingos rajono savivaldybės mero pykčio protrūkis, kurio smaigalyje atsidūrė Kontrolės komiteto pirmininkas, panašėja į norą ne tik daryti įtaką Kontrolės komiteto darbui, bet ir daryti spaudimą visai opozicijai, kuri deleguoja Kontrolės komiteto pirmininką. Į šį performansą priverstiniu būdu įtraukta ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri pagal mero rekomendacijas nebesilanko Kontrolės komiteto posėdžiuose, o į paklausimus ir prašymus pateikti informaciją tiesiog atsimušinėja raštais. Nereikėtų pamiršti, kad Kontrolės komitetas yra vienas įrankių, kuris kontroliuoja Tarybai pavaldžią administraciją. Antrasis įrankis – Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau rajono Taryboje ji iš esmės priklausoma nuo daugumos valios, priešingai negu Kontrolės komitetas, kurio pagrindą šiuo metu sudaro mažumos atstovai. Mano vertinimu, visos konflikto užuomazgos prasidėjo tuomet, kai Kontrolės komitetas ėmė rodyti iniciatyvą iš esmės analizuojant garsiuosius „čekiukus“ dar iki audito, kuriame nuskendo ne vieno Tarybos nario reputacija. Ką jau bekalbėti, kad ir pats meras ten buvo įklimpęs jeigu ne iki ausų, tai bent iki pažastų. Įklimpimo mastą parodo vėliau, spaudžiant prokuratūrai, mero į biudžetą grąžinti kiek daugiau negu 7,5 tūkst. Eur. Po šitos iniciatyvos Kontrolės komiteto pirmininkas buvo paskelbtas persona non grata – meras atsisakė dalyvauti Kontrolės komiteto posėdžiuose, kol pirmininku išliks G. Petreikis. Pirmasis bandymas prisvilo, o svilėsiai jaučiami iki šiol: buvusi Kontrolės komiteto sekretorė, dangstydama savo nekompetenciją, sukūrė dirbtinį mobingo skandalą, kurio rusenimą aktyviai palaikė ir meras. Galiausiai praėjusį mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija padėjo tašką ir visus galimus etikos pažeidimus, kuriuos įžvelgė mūsų etikos sargai, panaikino. Vadinasi, nei mobingo, nei jokių tariamų įžeidinėjimų iš tikro nebuvo nė kvapo.
Kretingos motobolo ateitis atsidūrė nežinioje
Visą sezoną sklandžiusios kalbos apie neaiškią Kretingos motobolo jaunimo ateitį ėmė tvirtintis iš karto po rugpjūčio 20–24 dienomis Houlgate mieste Prancūzijoje įvykusio Europos jaunių iki 18 metų čempionato – ėmė aiškėti, kad ilgus metus vystytos jaunimo grupės gali būti sunaikintos. Pasikeitė kelios žaidėjų kartos Kretingoje jaunimas iki 18 metų atskira grupe treniruojasi jau daugiau nei aštuonerius metus, per tą laiką pasikeitė kelios sportininkų kartos, dalis žaidėjų dabar jau sudaro ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos motobolo vyrų rinktinės branduolį. Stipriai per šį laikotarpį padidėjo ir žaidėjų, o kartu ir motociklų, komandų skaičius – dar pavasarį Kretingos motodrome treniravosi daugiau negu 15 vaikinų iki 18 metų amžiaus, iš kurių buvo galima sudaryti net 3 skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandas. Prieš Europos čempionatą – pralaimėjimas vietinėse pirmenybėse Lietuvoje jaunių iki 18 metų čempionatas pirmą kartą surengtas 2021 metais. Šiemet prieš pat Europos čempionatą užsibaigusiose pirmenybėse, be Kretingos ir Skuodo komandų, čempionate pirmą kartą startavo ir atgimusio Radviliškio „Žėručio“ jaunimas. Nors per trejus metus visas vykusias pirmenybes tarp jaunimo buvo laimėjęs Kretingos motobolo klubas, šiemet kretingiškiai kiek netikėtai neapgynė čempionų titulo ir buvo priversti susitaikyti su antrąja vieta. Iš karto po šio, gera treniruote tapusio Lietuvos čempionato, geriausi Kretingos ir Skuodo klubų jaunieji žaidėjai suvienijo jėgas dalyvaujant Europos jaunių iki 18 metų čempionate, kur pirmą kartą tokio pobūdžio turnyre pasiekė finalą ir į Lietuvą parvežė sidabro medalius.
Kuris iš dviejų?
Pirmasis rinkimų turas jau įveiktas. Tačiau didesnės dalies rinkimų apygardų laukia pakartotiniai balsavimai. Rinkėjai spręs, kuris iš dviejų į antrą rinkimų turą išėjusių kandidatų Seime atstovaus rinkėjų interesams. Kažkada lietuviškosios demokratijos aušroje ne kartą girdėjau aiškinant, kad tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatinėje apygardoje išrinkti kandidatai privalo atstovauti visų žmonių ir visos valstybės interesams. Teoriškai – demokratijos arklys, praktiškai – neveža. Nes toks aiškinimas rinkėjų galvose nesusiderina su vienmandatinių apygardų idėja...Kam stengtis, leisti pinigus ir eikvoti nervus dar dėl būrelio Seimo narių, kurie vis tiek turės šokti pagal Vilniaus valdžios dūdelę? Todėl jie pasirenka tą kandidatą, kuris atstovautų būtent jiems. Iš esmės tokia tvarka lemia vienmandatininkams didžiausią galvasopę: ar klusniai balsuoti taip, kaip nurodo aukštesnė valdžia, ar atsižvelgti į savo rinkėjų interesus ir ginti juos, užsitraukiant vadų ir vadukų nemalonę? Mat, praktiškai ir vienmandatinėje apygardoje išrinktasis Seimo narys, jei nori būti girdimas ir matomas, turi priklausyti kokiai nors Seimo frakcijai. Jei išrinktasis yra dar ir Seime įsitvirtinusios partijos narys, tai jis automatiškai tampa tos partinės frakcijos nariu, o jei nepartinis, tai pasirenka, kuriai frakcijai priklausyti. O tada ima ir išaušta diena X, kai vienmandatininkui iškyla klausimas, kam atstovauti? Ar partinei linijai, kuri pateikiama neva kaip valstybinė politika, nors dažniausiai atstovauja kokios nors verslo grupės, maitinančios (finansiškai) partiją, interesams, ar savo rinkėjams, kuriems tas neva „valstybinis interesas“ kelia grėsmę tradiciniam jų gyvenimo būdui bei ramiai, sveikai, saugiai vaikų ir vaikaičių ateičiai?
Skandalas dėl bokso. Kodėl tyli LGBT bendruomenė?
Negaliu tylėti, kai olimpiniame bokso ringe trans-kažkas, kuris tikrai atrodo kaip vyras, sudaužė moterį. Tai susiję su daugeliu mūsų – ir mano vaikai žiūri Olimpiados transliaciją, jiems turėjau paaiškinti, kas čia vyksta. Manau, to paties klausė ne mano vieno vaikai. Tai buvo ne tik graudu, tai buvo smurtavimas ringe nelygioje kovoje! Ar už tokias lygias teises LGBT (LGBT – inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės; terminas naudojamas nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio ir pakeitė prieš tai naudotą frazę „gėjų bendruomenė“, kuri nereprezentavo daugelio LGBT bendruomenės narių – red. past.) bendruomenė kovoja savo paraduose? Neabejoju, kad LGBT bendruomenėje yra žmonių, kurie nepritaria toms nesąmonėms, kurios vyksta olimpiniame ringe, Olimpiadoje Paryžiuje, bet jie bijo apie tai atvirai kalbėti, bijo būti užgauti ir smerkiami jų pačių bendruomenės viduje.
Sveikatos centrų steigimo peripetijos Tarybos naujoko akimis
Pastarosiomis dienomis žiniasklaida „dega“ nuo publikacijų apie sveikatos centrų steigimą. Sumaištis dėl sveikatos centrų steigimo kyla daugelyje Lietuvos regionų, o į skirtingas barikadų puses dėl išsiskiriančių nuomonių stoja ne tik politikai, bet ir patys medikai. Ne paslaptis ir tai, kad diskusijos, susijusios su sveikata, visais laikais buvo politiškai skausminga, tačiau politinei manipuliacijai patogi tema. Šios nuomonės nebūčiau rašiusi viešai, tačiau paskutiniu metu Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narių „štampuojamuose“ straipsniuose ir interviu, kaip taisyklė, pagrindiniais manipuliacijos įrankiais tampa raktiniai žodžiai „naikinimas, darbo vietų nebranginimas“. Tokiu būdu akivaizdžiai yra siekiama suklaidinti Kretingos rajono gyventojus ir akcentuoti Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos naujokų nekompetenciją. Atvirai, ima apmaudas ir nebesinori tylėti nuolankiai nulenkus galvą.
Kodėl sveikatos įstaigų reforma žlugo neįsibėgėjusi
Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma turėtų ištesėti mero Antano Kalniaus Kartenoje gyventojams duotą pažadą atšaukti tarybos šių metų gegužę priimtą sprendimą naikinti trijų rajono sveikatos įstaigų – Kretingos psichikos sveikatos, Kartenos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrų – juridinį savarankiškumą, jas prijungiant prie Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro.
Nuogi sušoko į dilgėles – taip apibūdinčiau gegužę priimtą sprendimą pertvarkyti rajono gydymo įstaigų tinklą. Naujai išrinkta Kretingos rajono savivaldybės taryba prisiekė balandžio 13 d., o gegužę nauji tarybos valdantieji priešaky su meru A. Kalniumi ir jo atstovaujamo politinio komiteto Kretingos kraštas tarybos nariais jau priėmė tą sprendimą dėl įstaigų prijungimo. Sprendimo projekto neišdiskutavo, neaptarė su tų įstaigų kolektyvais, projekto rengėjai nepadarė jokios analizės, koks bus tokio pokyčio poveikis, kokią naudą ar žalą jis duos, nebuvo parengtas veiksmų planas sprendimui įvykdyti. Liaudyje sakome, kad skubos naudą velniai gaudo. Didžiausia tokio įstaigų jungimo grėsmė, kurią akcentavo ir Salantų, Kartenos PSPC vadovai – licencijos teikti slaugos paslaugas netekimas. Pratęsti jau turimas Salantų ir Kartenos PSPC licencijas slaugos paslaugoms teikti yra paprasčiau, Kretingos PSPC slaugos paslaugų šiandieną iš viso neteikia. Po Salantų ir Kartenos centrų prijungimo išsiplėtęs Kretingos PSPC licenciją slaugai gal ir gautų, bet šiandieną esamas slaugos lovų skaičius, manau, tikrai sumažėtų. Visos trys įstaigos, kurias kėsintasi prijungti prie Kretingos PSPC, šiandieną dirba nenuostolingai, greit aptarnauja pacientus, neverčia jų, kaip kitos šalies gydymo įstaigos, mėnesiais laukti eilėse, kad patektų pas gydytoją. Abejoju, ar taip pat sklandžiai veiktų naujas stambesnis darinys.
Ar Palanga pagerbs didįjį poetą Adomą Mickevičių?
Visame pasaulyje priimta, kad miestai ir miesteliai gatvių pavadinimais ar paminklais pagerbia juos kada nors aplankiusias įžymias politikos, meno ir kultūros asmenybes. Ne išimtis ir Palanga.
Kiršinamiems kretingiškiams brukami priešai
Kaip gali pasielgti visuomenė, kuriai metodiškai ir nuosekliai kuriamas tariamo priešo įvaizdis? Istorija jau yra pateikusi begalę tokių pavyzdžių. Pakanka prisiminti Stalino ar Hitlerio nusikaltimus, kuriems ne tik pritarė, juos skatino, bet juose netgi veržėsi dalyvauti propagandos apkvaitinta visuomenės dalis.
|