|
|
|
Haidparkas. NuomonėAtėjau dirbti Kretingos rajono žmonėms, o ne klumpių matuotis
Beveik prieš metus sutikusi eiti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, supratau, koks tai didelis įsipareigojimas ir atsakomybė. Administracijos direktorius atsakingas už teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų užtikrinimą, Savivaldybės administracijos darbo organizavimą, kitas sritis. Visą šį laiką tarnauju rajono žmonėms neskaičiuodama darbo valandų, sąžiningai ir atsakingai, remdamasi sukaupta patirtimi ir įgytomis kompetencijomis, todėl stebina vieno Tarybos opozicijos nario interpretacijos apie mano darbą, man „matuojamas klumpes“. Neketinu drabstytis purvais. Atėjau dirbti Kretingos rajono žmonėms, o ne klumpių matuotis. O darbų Kretingoje ir rajone, kurie pirmiausia prasideda Savivaldybės administracijos kabinetuose, per metus padaryta išties daug. Juos, baigiantis metams, ir noriu prisiminti. 2024-aisiais rūpinomės kelių ir gatvių tvarkymu: nauja asfalto danga paklota Kretingos miesto Statybininkų ir Sporto gatvėse, Klaipėdos gatvėje ties daugiabučiais, Nidos gatvės ilgojoje ir trumpojoje atkarpose, Vytauto gatvėje. Reikia pažymėti, kad Vytauto, Klaipėdos gatvėse bei Nidos gatvės ilgesniajame ruože ne tik naujai išlietas asfaltas, bet ir įrengtos stovėjimo vietos automobiliams, lietaus nuotekų tinklai. Taip pat išasfaltuota Barzdžių kaimo Kalno gatvė, nauja asfalto danga išlieta Raguviškių Raguvos gatvės ruože, Vydmantų Vidimanto gatvės ruože, Dvaro gatvės ruože Leliūnuose, Mokyklos gatvės dalyje Kurmaičiuose, Liepų gatvėje Kumpikuose, Vidurinėje gatvėje Darbėnuose, Lino gatvės dalyje Kūlupėnuose bei kt., kapitališkai sutvarkyta Vydmantų Mokyklos gatvė. Šiemet kelios Kretingos miesto ir rajono gatvės tapo šviesesnės ir saugesnės: apšvietimas įrengtas arba modernizuotas Kretingos Miško, Sporto, Stadiono, Pušyno, Gėlių, Savanorių gatvėse, Palangos gatvėje (pratęsiant iki Penkininkų g.), Grūšlaukės kaimo Darbėnų gatvėje, Kartenos miestelio Kretingos gatvėje, Kurmaičių kaimo Akmenos gatvėje, Vydmantų kaimo Mokyklos gatvėje, Darbėnuose nuo Palangos g. iki Vytauto Didžiojo parko, Skuodo ir Aušros gatvėse.
Spaudžiančios Savivaldybės administracijos direktorės klumpės
Metams nenumaldomai artėjant prie pabaigos, laikas įvertinti, ar Kretingos rajono savivaldybės tarybos užmautos klumpės Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorei buvo tinkamo dydžio. Taryba šių metų sausį patvirtino Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginį veiklos planą, kuriuo uždavė darbo administracijai ateinantiems metams į priekį. Baigiantis 2024-iesiems panašu, kad užmautos klumpės spaudžia ir apavą tenka itin dažnai keisti. Savivaldybės administracijos vairą Vilma Preibienė iš Povilo Černeckio perėmė šių metų pradžioje. Jos aukščiausias karjeros pasiekimas buvo ugdymo įstaigos direktorės pavaduoja. Pagal pasikeitusį Vietos savivaldos įstatymą, administracijos direktorių skiria meras ir tam tereikia formalaus Tarybos pritarimo. Vadinasi, meras paskiria sau tiesiogiai pavaldų administracijos vadovą, kuris privalėtų įgyvendinti Tarybos valią. Ne nuo lubų nukabintą, bet tokią, kurią Taryba patvirtina Strateginiame veiklos plane. Planas ir sudarytas tam, kad būtų vykdomas. Suprantama, kad planas nėra konstanta ir, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ar kitoms svarbioms priežastims, jį keisti normalu. Šiemet, dvejiems metams Savivaldybės ateitį numatantį, planą administracija pakeisti paprašė 7 kartus. Nors tiek daug nenumatytų aplinkybių kaip ir nebuvo. Pakeitus strateginį planą, iš karto tenka keisti ir Savivaldybės biudžetą, kuris nėra neišsemiami aruodai. Tad jeigu po pakeitimų vienur prireikia daugiau lėšų, jas iš kažko tenka atimti. Birželį, taisant biudžetą, po eilinių strateginio plano pokyčių, paaiškėjo, kad anksčiau neplanuotiems poreikiams prireikė daugiau negu 300 tūkst. Eur: 190 tūkst. Eur švietimo įstaigų remontui ir įrangai įsigyti; 30 tūkst. Eur Kretingos sporto centro komunalinių paslaugų išlaidoms ir įsiskolinimams padengti; 21 tūkst. Eur Kretingos muziejaus laiptų remontui ir dar keliems smulkesniems neplanuotiems poreikiams. O kur surasti trūkstamų pinigų? Nueita lengviausiu keliu. Sumažinti asignavimai programai „Vietinių kelių bei gatvių projektavimas, tiesimas, rekonstrukcija, remontas“. Vasaros pradžioje Tarybos politikams dar buvo pučiama migla, kad lėšas keliams grąžins, bet šiandien darosi aišku, kad tai žadėdama administracija pasityčiojo tiek iš Tarybos, tiek iš rajono gyventojų. Vasaros pabaigoje vėl teko keisti tiek strateginį, tiek biudžetą, tačiau tuomet tam buvo objektyvios priežastys – reikėjo numatyti finansavimą Salantų gimnazijos stadiono pritaikymui visuomenės poreikiams 2025 m. ir įgyvendinti projektą „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“.
Strateginis mąstymas – brandaus politiko požymis
Mokėjimas strategiškai mąstyti sprendžiant svarbius, dabarties ir ateities kartoms reikšmingus uždavinius – svarbi ne tik šalies vadovų, bet ir vietos politikų bei vykdomosios valdžios vertybė, leidžianti racionaliai panaudoti finansines lėšas, nes prie tinkamai išspręstų problemų ilgai negrįžtama, o jų sėkmingas realizavimas gerina žmonių gyvenimo kokybę. Dažnai tam reikia atkaklaus darbo ir drąsos, nes įdėtas rezultatas gali būti matomas ne iš karto, ko dažniausiai ir siekiama, kad būtų galima tuo pasigirti prieš rinkėjus, nes valdžios rinkimų ciklai seka vienas kitą. Gana neseniai Kretingoje baigtos Žemaitės al. ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, įrengiant transporto žiedus, eismo intensyvumo mieste iš esmės nepakeitė. Vis dar išlieka svarbi per rytinį ir vakarinį piką vairuotojus varginanti spūsčių, kuriose gaištamas brangus žmonių laikas ir teršiama aplinka, problema. Įsikūrę prie judraus Kretingą kertančio magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga negalime daryti įtakos transporto srautui, bet galime sumažinti jo kiekį, įrengę rytinį Kretingos apvažiavimą, išasfaltavus Tolių ir Andulių gatves, kuriomis važiuojantieji į Klaipėdą įsilietų į Danės gatvę, iš kur greitai pasiektų rytinę Klaipėdos dalį ir toliau tęstų savo kelionę norima kryptimi. Šio apvažiavimo įrengimas ne tik sumažintų Kretingą kertančius tranzitinio transporto srautus, bet ir iš esmės pakeistų ir rytinę Kretingos dalį, garsėjančią duobėtu žvyrkeliu ir prie pat kelio prisiglaudusia sąvartynu tapusios buvusios radijo stoties pastato griuvena. Suprantamas rajono politikų ir valdžios noras šios problemos sprendimą atidėti ateičiai, nes abi gatvės priklauso rajonui ir turėtų būti rekonstruojamos už Savivaldybės lėšas, kas rajono biudžetui taptų nemenka našta. Neteko girdėti, kad šio rytinio Kretingos apvažiavimo rekonstrukcijos būtinybė būtų keliama šalies mastu aukštesniame valdžios lygyje, nes tai nėra vien Kretingos krašto žmonių problema, kas galėtų padėti gauti respublikinį finansavimą ir šis tik 2 km ruožas būtų atnaujintas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų. Šis klausimas turėtų rūpėti ir naujai išrinktai valdančiajai socialdemokratų frakcijai priklausančiai Seimo narei Violetai Turauskaitei, suvienijus jėgas su rajono valdžios atstovais ir apie tai garsiai ir viešai kalbant, kas galėtų padėti artimiausioje ateityje išspręsti šią vieną aktualiausių problemų.
Norisi Lietuvos kaimą matyti gyvybingą
Daugelį metų esu už produkcijos perdirbimo kooperatyvų steigimą kaime, ir turbūt visi Kretingoje tai žino. Kai dėl žemų pieno kainų ūkininkai pylė pieną tiesiog į laukus, sakydami, kad už menkas kainas parduoti neapsimoka, skaudėjo širdį. Ką jie sau galvoja? – svarsčiau. Kaip nesupranta, kad, kol neturės kad ir mažiausios, bet užtat savo pačių perdirbimo įmonėlės, situacija į gera niekaip nepasikeis. Vėl kalbėti apie kooperaciją mane paskatino neseniai per radiją girdėta laida, kurioje Lietuvos žmonės džiaugėsi užsiauginę labai daug moliūgų, pasakojo, kad iš jų verda košes ir sriubas, deda į pyragus, kepa moliūgų blynus, tačiau nė vienas neužsiminė, kad konservuoja. Seniai, gal apie 1993-iuosius metus, aš susipažinau su jau dabar a. a. Danijos–Lietuvos centro vadovu Nielsu Christianu Fokdalu, kuris buvo tapęs tikru Lietuvos ūkininkų draugu. Jam padedant, nuo 2005-ųjų aš organizuodavau grupes žmonių ir iš mūsų rajono važiuoti į Daniją padirbėti tenykščiuose fabrikuose, užsidirbti pinigų ir tuo pačiu pamatyti, kaip veikia kooperacija, kokia iš to nauda.
Vienuolikos kretingiškių grupė Samsiu saloje konservuoti ruošė ir daržoves, tąkart daugiausia moliūgus. Įsivaizduojat – per 2,5 mėnesio sugebėjo pagaminti apie 70 tonų moliūgų konservų! Mano žiniomis, danai daug jų ir eksportuodavo – į Vokietiją, Jungtinę Karalystę bei kitas šalis. Organizuodama Moliūgo šventę, į kurią susirenka minios žmonių, gražią iniciatyvą rodo „Pajūrio naujienos“. Stebiu, skaitau, matau, kiek įvairaus dydžio, veislių ir skonio moliūgų jų augintojai į Kretingos miesto centrą atgabena parodyti! Vien per šiemet įvykusią šventę suvežė beveik 6 tonas. Pagalvojau: o jeigu taip ūkininkai laukuose specialiai imtųsi moliūgus auginti, kaip ir kitas daržoves? O jeigu augintojai susitartų, susikooperuotų, įsisteigtų savo įmonėlę ir tuos moliūgus konservuotų. Jeigu tokių entuziastų atsirastų, aš ir pakonsultuočiau, ir konservų receptu pasidalinčiau, ir įrangą – ne naują, bet dar gerai veikiančią – parūpinčiau. Ir net tuos ūkininkus į Daniją pats nuvežčiau, kad savo akimis pamatytų, kaip tie procesai vyksta. Keliai – nebe prioritetas?
Paskutiniame – spalio mėnesio – Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl buvo keičiamas šių 2024 m. Savivaldybės biudžetas. Tarybos opozicija vieningai nepritarė, kad keliams tvarkyti biudžete suplanuotos lėšos būtų padalintos kitoms reikmėms, tačiau valdantieji turimais 14 balsų lėšas keliams sumažino, deja, ne pirmą kartą šiemet. Per 3 šiųmetinius Tarybos posėdžius keičiant biudžetą iš kelių tvarkymo lėšų buvo atimtas maždaug milijonas eurų, kai metų pradžioje tvirtinant biudžetą visa Taryba džiūgavome, kad rajono keliams remontuoti, prižiūrėti, įskaitant Savivaldybės tam gaunamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, biudžete pavyko numatyti 6,2 mln. eurų. Tai, kad iš šios sumos atėmė apie milijoną eurų, yra nepateisinama, nes kelių būklė vis blogėja. Iš darbo Savivaldybėje patirties galiu patvirtinti, kad keliai Savivaldybei yra opiausia problema. Dėl prastų kelių Savivaldybei gyventojai skundžiasi nuolat. Savivaldybės administracijos ir mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad tas vienas milijonas niekur nedingsta, jį panaudos, kaip antai, Kretingos šaulių stadionui, Vydmantų lopšeliui-darželiui tvarkyti, rajono kelių remonto eilės netrumpina, kelių būklės negerina. Atnaujinti stadioną, suremontuoti lopšelį-darželį reikia, tačiau lėšų tam galėjome rasti biudžete atidžiau peržiūrėję jo vykdymą. Darbų sparta šiuose objektuose nėra tokia, kad reikėtų jiems lėšų papildomai: rangovai šiandieną dar nėra panaudoję metų pradžioje biudžete tam skirtų pinigų. Nenoriu būti bloga pranašė, tačiau ir šių lėšų, tarkim, anksčiau užsnigus, gali likti šiemet nepanaudotų.
Reikia ne raumenis demonstruoti, o dirbti
Kretingos rajono savivaldybės mero pykčio protrūkis, kurio smaigalyje atsidūrė Kontrolės komiteto pirmininkas, panašėja į norą ne tik daryti įtaką Kontrolės komiteto darbui, bet ir daryti spaudimą visai opozicijai, kuri deleguoja Kontrolės komiteto pirmininką. Į šį performansą priverstiniu būdu įtraukta ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri pagal mero rekomendacijas nebesilanko Kontrolės komiteto posėdžiuose, o į paklausimus ir prašymus pateikti informaciją tiesiog atsimušinėja raštais. Nereikėtų pamiršti, kad Kontrolės komitetas yra vienas įrankių, kuris kontroliuoja Tarybai pavaldžią administraciją. Antrasis įrankis – Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau rajono Taryboje ji iš esmės priklausoma nuo daugumos valios, priešingai negu Kontrolės komitetas, kurio pagrindą šiuo metu sudaro mažumos atstovai. Mano vertinimu, visos konflikto užuomazgos prasidėjo tuomet, kai Kontrolės komitetas ėmė rodyti iniciatyvą iš esmės analizuojant garsiuosius „čekiukus“ dar iki audito, kuriame nuskendo ne vieno Tarybos nario reputacija. Ką jau bekalbėti, kad ir pats meras ten buvo įklimpęs jeigu ne iki ausų, tai bent iki pažastų. Įklimpimo mastą parodo vėliau, spaudžiant prokuratūrai, mero į biudžetą grąžinti kiek daugiau negu 7,5 tūkst. Eur. Po šitos iniciatyvos Kontrolės komiteto pirmininkas buvo paskelbtas persona non grata – meras atsisakė dalyvauti Kontrolės komiteto posėdžiuose, kol pirmininku išliks G. Petreikis. Pirmasis bandymas prisvilo, o svilėsiai jaučiami iki šiol: buvusi Kontrolės komiteto sekretorė, dangstydama savo nekompetenciją, sukūrė dirbtinį mobingo skandalą, kurio rusenimą aktyviai palaikė ir meras. Galiausiai praėjusį mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija padėjo tašką ir visus galimus etikos pažeidimus, kuriuos įžvelgė mūsų etikos sargai, panaikino. Vadinasi, nei mobingo, nei jokių tariamų įžeidinėjimų iš tikro nebuvo nė kvapo.
Kretingos motobolo ateitis atsidūrė nežinioje
Visą sezoną sklandžiusios kalbos apie neaiškią Kretingos motobolo jaunimo ateitį ėmė tvirtintis iš karto po rugpjūčio 20–24 dienomis Houlgate mieste Prancūzijoje įvykusio Europos jaunių iki 18 metų čempionato – ėmė aiškėti, kad ilgus metus vystytos jaunimo grupės gali būti sunaikintos. Pasikeitė kelios žaidėjų kartos Kretingoje jaunimas iki 18 metų atskira grupe treniruojasi jau daugiau nei aštuonerius metus, per tą laiką pasikeitė kelios sportininkų kartos, dalis žaidėjų dabar jau sudaro ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos motobolo vyrų rinktinės branduolį. Stipriai per šį laikotarpį padidėjo ir žaidėjų, o kartu ir motociklų, komandų skaičius – dar pavasarį Kretingos motodrome treniravosi daugiau negu 15 vaikinų iki 18 metų amžiaus, iš kurių buvo galima sudaryti net 3 skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandas. Prieš Europos čempionatą – pralaimėjimas vietinėse pirmenybėse Lietuvoje jaunių iki 18 metų čempionatas pirmą kartą surengtas 2021 metais. Šiemet prieš pat Europos čempionatą užsibaigusiose pirmenybėse, be Kretingos ir Skuodo komandų, čempionate pirmą kartą startavo ir atgimusio Radviliškio „Žėručio“ jaunimas. Nors per trejus metus visas vykusias pirmenybes tarp jaunimo buvo laimėjęs Kretingos motobolo klubas, šiemet kretingiškiai kiek netikėtai neapgynė čempionų titulo ir buvo priversti susitaikyti su antrąja vieta. Iš karto po šio, gera treniruote tapusio Lietuvos čempionato, geriausi Kretingos ir Skuodo klubų jaunieji žaidėjai suvienijo jėgas dalyvaujant Europos jaunių iki 18 metų čempionate, kur pirmą kartą tokio pobūdžio turnyre pasiekė finalą ir į Lietuvą parvežė sidabro medalius.
Kuris iš dviejų?
Pirmasis rinkimų turas jau įveiktas. Tačiau didesnės dalies rinkimų apygardų laukia pakartotiniai balsavimai. Rinkėjai spręs, kuris iš dviejų į antrą rinkimų turą išėjusių kandidatų Seime atstovaus rinkėjų interesams. Kažkada lietuviškosios demokratijos aušroje ne kartą girdėjau aiškinant, kad tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatinėje apygardoje išrinkti kandidatai privalo atstovauti visų žmonių ir visos valstybės interesams. Teoriškai – demokratijos arklys, praktiškai – neveža. Nes toks aiškinimas rinkėjų galvose nesusiderina su vienmandatinių apygardų idėja...Kam stengtis, leisti pinigus ir eikvoti nervus dar dėl būrelio Seimo narių, kurie vis tiek turės šokti pagal Vilniaus valdžios dūdelę? Todėl jie pasirenka tą kandidatą, kuris atstovautų būtent jiems. Iš esmės tokia tvarka lemia vienmandatininkams didžiausią galvasopę: ar klusniai balsuoti taip, kaip nurodo aukštesnė valdžia, ar atsižvelgti į savo rinkėjų interesus ir ginti juos, užsitraukiant vadų ir vadukų nemalonę? Mat, praktiškai ir vienmandatinėje apygardoje išrinktasis Seimo narys, jei nori būti girdimas ir matomas, turi priklausyti kokiai nors Seimo frakcijai. Jei išrinktasis yra dar ir Seime įsitvirtinusios partijos narys, tai jis automatiškai tampa tos partinės frakcijos nariu, o jei nepartinis, tai pasirenka, kuriai frakcijai priklausyti. O tada ima ir išaušta diena X, kai vienmandatininkui iškyla klausimas, kam atstovauti? Ar partinei linijai, kuri pateikiama neva kaip valstybinė politika, nors dažniausiai atstovauja kokios nors verslo grupės, maitinančios (finansiškai) partiją, interesams, ar savo rinkėjams, kuriems tas neva „valstybinis interesas“ kelia grėsmę tradiciniam jų gyvenimo būdui bei ramiai, sveikai, saugiai vaikų ir vaikaičių ateičiai?
Skandalas dėl bokso. Kodėl tyli LGBT bendruomenė?
Negaliu tylėti, kai olimpiniame bokso ringe trans-kažkas, kuris tikrai atrodo kaip vyras, sudaužė moterį. Tai susiję su daugeliu mūsų – ir mano vaikai žiūri Olimpiados transliaciją, jiems turėjau paaiškinti, kas čia vyksta. Manau, to paties klausė ne mano vieno vaikai. Tai buvo ne tik graudu, tai buvo smurtavimas ringe nelygioje kovoje! Ar už tokias lygias teises LGBT (LGBT – inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės; terminas naudojamas nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio ir pakeitė prieš tai naudotą frazę „gėjų bendruomenė“, kuri nereprezentavo daugelio LGBT bendruomenės narių – red. past.) bendruomenė kovoja savo paraduose? Neabejoju, kad LGBT bendruomenėje yra žmonių, kurie nepritaria toms nesąmonėms, kurios vyksta olimpiniame ringe, Olimpiadoje Paryžiuje, bet jie bijo apie tai atvirai kalbėti, bijo būti užgauti ir smerkiami jų pačių bendruomenės viduje.
Sveikatos centrų steigimo peripetijos Tarybos naujoko akimis
Pastarosiomis dienomis žiniasklaida „dega“ nuo publikacijų apie sveikatos centrų steigimą. Sumaištis dėl sveikatos centrų steigimo kyla daugelyje Lietuvos regionų, o į skirtingas barikadų puses dėl išsiskiriančių nuomonių stoja ne tik politikai, bet ir patys medikai. Ne paslaptis ir tai, kad diskusijos, susijusios su sveikata, visais laikais buvo politiškai skausminga, tačiau politinei manipuliacijai patogi tema. Šios nuomonės nebūčiau rašiusi viešai, tačiau paskutiniu metu Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narių „štampuojamuose“ straipsniuose ir interviu, kaip taisyklė, pagrindiniais manipuliacijos įrankiais tampa raktiniai žodžiai „naikinimas, darbo vietų nebranginimas“. Tokiu būdu akivaizdžiai yra siekiama suklaidinti Kretingos rajono gyventojus ir akcentuoti Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos naujokų nekompetenciją. Atvirai, ima apmaudas ir nebesinori tylėti nuolankiai nulenkus galvą.
|
|
