|
|
|
Haidparkas. NuomonėReikia ne raumenis demonstruoti, o dirbti
Kretingos rajono savivaldybės mero pykčio protrūkis, kurio smaigalyje atsidūrė Kontrolės komiteto pirmininkas, panašėja į norą ne tik daryti įtaką Kontrolės komiteto darbui, bet ir daryti spaudimą visai opozicijai, kuri deleguoja Kontrolės komiteto pirmininką. Į šį performansą priverstiniu būdu įtraukta ir Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri pagal mero rekomendacijas nebesilanko Kontrolės komiteto posėdžiuose, o į paklausimus ir prašymus pateikti informaciją tiesiog atsimušinėja raštais. Nereikėtų pamiršti, kad Kontrolės komitetas yra vienas įrankių, kuris kontroliuoja Tarybai pavaldžią administraciją. Antrasis įrankis – Kontrolės ir audito tarnyba, tačiau rajono Taryboje ji iš esmės priklausoma nuo daugumos valios, priešingai negu Kontrolės komitetas, kurio pagrindą šiuo metu sudaro mažumos atstovai. Mano vertinimu, visos konflikto užuomazgos prasidėjo tuomet, kai Kontrolės komitetas ėmė rodyti iniciatyvą iš esmės analizuojant garsiuosius „čekiukus“ dar iki audito, kuriame nuskendo ne vieno Tarybos nario reputacija. Ką jau bekalbėti, kad ir pats meras ten buvo įklimpęs jeigu ne iki ausų, tai bent iki pažastų. Įklimpimo mastą parodo vėliau, spaudžiant prokuratūrai, mero į biudžetą grąžinti kiek daugiau negu 7,5 tūkst. Eur. Po šitos iniciatyvos Kontrolės komiteto pirmininkas buvo paskelbtas persona non grata – meras atsisakė dalyvauti Kontrolės komiteto posėdžiuose, kol pirmininku išliks G. Petreikis. Pirmasis bandymas prisvilo, o svilėsiai jaučiami iki šiol: buvusi Kontrolės komiteto sekretorė, dangstydama savo nekompetenciją, sukūrė dirbtinį mobingo skandalą, kurio rusenimą aktyviai palaikė ir meras. Galiausiai praėjusį mėnesį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija padėjo tašką ir visus galimus etikos pažeidimus, kuriuos įžvelgė mūsų etikos sargai, panaikino. Vadinasi, nei mobingo, nei jokių tariamų įžeidinėjimų iš tikro nebuvo nė kvapo.
Kretingos motobolo ateitis atsidūrė nežinioje
Visą sezoną sklandžiusios kalbos apie neaiškią Kretingos motobolo jaunimo ateitį ėmė tvirtintis iš karto po rugpjūčio 20–24 dienomis Houlgate mieste Prancūzijoje įvykusio Europos jaunių iki 18 metų čempionato – ėmė aiškėti, kad ilgus metus vystytos jaunimo grupės gali būti sunaikintos. Pasikeitė kelios žaidėjų kartos Kretingoje jaunimas iki 18 metų atskira grupe treniruojasi jau daugiau nei aštuonerius metus, per tą laiką pasikeitė kelios sportininkų kartos, dalis žaidėjų dabar jau sudaro ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos motobolo vyrų rinktinės branduolį. Stipriai per šį laikotarpį padidėjo ir žaidėjų, o kartu ir motociklų, komandų skaičius – dar pavasarį Kretingos motodrome treniravosi daugiau negu 15 vaikinų iki 18 metų amžiaus, iš kurių buvo galima sudaryti net 3 skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandas. Prieš Europos čempionatą – pralaimėjimas vietinėse pirmenybėse Lietuvoje jaunių iki 18 metų čempionatas pirmą kartą surengtas 2021 metais. Šiemet prieš pat Europos čempionatą užsibaigusiose pirmenybėse, be Kretingos ir Skuodo komandų, čempionate pirmą kartą startavo ir atgimusio Radviliškio „Žėručio“ jaunimas. Nors per trejus metus visas vykusias pirmenybes tarp jaunimo buvo laimėjęs Kretingos motobolo klubas, šiemet kretingiškiai kiek netikėtai neapgynė čempionų titulo ir buvo priversti susitaikyti su antrąja vieta. Iš karto po šio, gera treniruote tapusio Lietuvos čempionato, geriausi Kretingos ir Skuodo klubų jaunieji žaidėjai suvienijo jėgas dalyvaujant Europos jaunių iki 18 metų čempionate, kur pirmą kartą tokio pobūdžio turnyre pasiekė finalą ir į Lietuvą parvežė sidabro medalius.
Kuris iš dviejų?
Pirmasis rinkimų turas jau įveiktas. Tačiau didesnės dalies rinkimų apygardų laukia pakartotiniai balsavimai. Rinkėjai spręs, kuris iš dviejų į antrą rinkimų turą išėjusių kandidatų Seime atstovaus rinkėjų interesams. Kažkada lietuviškosios demokratijos aušroje ne kartą girdėjau aiškinant, kad tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatinėje apygardoje išrinkti kandidatai privalo atstovauti visų žmonių ir visos valstybės interesams. Teoriškai – demokratijos arklys, praktiškai – neveža. Nes toks aiškinimas rinkėjų galvose nesusiderina su vienmandatinių apygardų idėja...Kam stengtis, leisti pinigus ir eikvoti nervus dar dėl būrelio Seimo narių, kurie vis tiek turės šokti pagal Vilniaus valdžios dūdelę? Todėl jie pasirenka tą kandidatą, kuris atstovautų būtent jiems. Iš esmės tokia tvarka lemia vienmandatininkams didžiausią galvasopę: ar klusniai balsuoti taip, kaip nurodo aukštesnė valdžia, ar atsižvelgti į savo rinkėjų interesus ir ginti juos, užsitraukiant vadų ir vadukų nemalonę? Mat, praktiškai ir vienmandatinėje apygardoje išrinktasis Seimo narys, jei nori būti girdimas ir matomas, turi priklausyti kokiai nors Seimo frakcijai. Jei išrinktasis yra dar ir Seime įsitvirtinusios partijos narys, tai jis automatiškai tampa tos partinės frakcijos nariu, o jei nepartinis, tai pasirenka, kuriai frakcijai priklausyti. O tada ima ir išaušta diena X, kai vienmandatininkui iškyla klausimas, kam atstovauti? Ar partinei linijai, kuri pateikiama neva kaip valstybinė politika, nors dažniausiai atstovauja kokios nors verslo grupės, maitinančios (finansiškai) partiją, interesams, ar savo rinkėjams, kuriems tas neva „valstybinis interesas“ kelia grėsmę tradiciniam jų gyvenimo būdui bei ramiai, sveikai, saugiai vaikų ir vaikaičių ateičiai?
Skandalas dėl bokso. Kodėl tyli LGBT bendruomenė?
Negaliu tylėti, kai olimpiniame bokso ringe trans-kažkas, kuris tikrai atrodo kaip vyras, sudaužė moterį. Tai susiję su daugeliu mūsų – ir mano vaikai žiūri Olimpiados transliaciją, jiems turėjau paaiškinti, kas čia vyksta. Manau, to paties klausė ne mano vieno vaikai. Tai buvo ne tik graudu, tai buvo smurtavimas ringe nelygioje kovoje! Ar už tokias lygias teises LGBT (LGBT – inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės; terminas naudojamas nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio ir pakeitė prieš tai naudotą frazę „gėjų bendruomenė“, kuri nereprezentavo daugelio LGBT bendruomenės narių – red. past.) bendruomenė kovoja savo paraduose? Neabejoju, kad LGBT bendruomenėje yra žmonių, kurie nepritaria toms nesąmonėms, kurios vyksta olimpiniame ringe, Olimpiadoje Paryžiuje, bet jie bijo apie tai atvirai kalbėti, bijo būti užgauti ir smerkiami jų pačių bendruomenės viduje.
Sveikatos centrų steigimo peripetijos Tarybos naujoko akimis
Pastarosiomis dienomis žiniasklaida „dega“ nuo publikacijų apie sveikatos centrų steigimą. Sumaištis dėl sveikatos centrų steigimo kyla daugelyje Lietuvos regionų, o į skirtingas barikadų puses dėl išsiskiriančių nuomonių stoja ne tik politikai, bet ir patys medikai. Ne paslaptis ir tai, kad diskusijos, susijusios su sveikata, visais laikais buvo politiškai skausminga, tačiau politinei manipuliacijai patogi tema. Šios nuomonės nebūčiau rašiusi viešai, tačiau paskutiniu metu Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narių „štampuojamuose“ straipsniuose ir interviu, kaip taisyklė, pagrindiniais manipuliacijos įrankiais tampa raktiniai žodžiai „naikinimas, darbo vietų nebranginimas“. Tokiu būdu akivaizdžiai yra siekiama suklaidinti Kretingos rajono gyventojus ir akcentuoti Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos naujokų nekompetenciją. Atvirai, ima apmaudas ir nebesinori tylėti nuolankiai nulenkus galvą.
Kodėl sveikatos įstaigų reforma žlugo neįsibėgėjusi
Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma turėtų ištesėti mero Antano Kalniaus Kartenoje gyventojams duotą pažadą atšaukti tarybos šių metų gegužę priimtą sprendimą naikinti trijų rajono sveikatos įstaigų – Kretingos psichikos sveikatos, Kartenos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrų – juridinį savarankiškumą, jas prijungiant prie Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro.
Nuogi sušoko į dilgėles – taip apibūdinčiau gegužę priimtą sprendimą pertvarkyti rajono gydymo įstaigų tinklą. Naujai išrinkta Kretingos rajono savivaldybės taryba prisiekė balandžio 13 d., o gegužę nauji tarybos valdantieji priešaky su meru A. Kalniumi ir jo atstovaujamo politinio komiteto Kretingos kraštas tarybos nariais jau priėmė tą sprendimą dėl įstaigų prijungimo. Sprendimo projekto neišdiskutavo, neaptarė su tų įstaigų kolektyvais, projekto rengėjai nepadarė jokios analizės, koks bus tokio pokyčio poveikis, kokią naudą ar žalą jis duos, nebuvo parengtas veiksmų planas sprendimui įvykdyti. Liaudyje sakome, kad skubos naudą velniai gaudo. Didžiausia tokio įstaigų jungimo grėsmė, kurią akcentavo ir Salantų, Kartenos PSPC vadovai – licencijos teikti slaugos paslaugas netekimas. Pratęsti jau turimas Salantų ir Kartenos PSPC licencijas slaugos paslaugoms teikti yra paprasčiau, Kretingos PSPC slaugos paslaugų šiandieną iš viso neteikia. Po Salantų ir Kartenos centrų prijungimo išsiplėtęs Kretingos PSPC licenciją slaugai gal ir gautų, bet šiandieną esamas slaugos lovų skaičius, manau, tikrai sumažėtų. Visos trys įstaigos, kurias kėsintasi prijungti prie Kretingos PSPC, šiandieną dirba nenuostolingai, greit aptarnauja pacientus, neverčia jų, kaip kitos šalies gydymo įstaigos, mėnesiais laukti eilėse, kad patektų pas gydytoją. Abejoju, ar taip pat sklandžiai veiktų naujas stambesnis darinys.
Ar Palanga pagerbs didįjį poetą Adomą Mickevičių?
Visame pasaulyje priimta, kad miestai ir miesteliai gatvių pavadinimais ar paminklais pagerbia juos kada nors aplankiusias įžymias politikos, meno ir kultūros asmenybes. Ne išimtis ir Palanga.
Kiršinamiems kretingiškiams brukami priešai
Kaip gali pasielgti visuomenė, kuriai metodiškai ir nuosekliai kuriamas tariamo priešo įvaizdis? Istorija jau yra pateikusi begalę tokių pavyzdžių. Pakanka prisiminti Stalino ar Hitlerio nusikaltimus, kuriems ne tik pritarė, juos skatino, bet juose netgi veržėsi dalyvauti propagandos apkvaitinta visuomenės dalis.
Kada pradėsime vieningai dirbti „vardan tos“ Kretingos?
Kol Kretingos rajono savivaldybės tarybos internetu transliuojami posėdžiai savo populiarumu tarp kretingiškių sparčiai vejasi pagrindinių šalies televizijos kanalų transliuojamas muilo operas, „Kretingos“ komandos krepšininkai driokstelėjo iš peties, laimėdami Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionų titulus. Dešimtmetį trukęs atkaklus ir vaisingas trenerių ir krepšininkų darbas, žingsnis po žingsnio vedęs komandą tikslo link, apsivainikavo sėkme ir parodė, kad draugiškas ir susitelkęs kolektyvas gali daug pasiekti. Kretingiškius pradžiuginęs jų komandos laimėjimas tapo netikėtu rajono valdžios skausmu ir rūpesčiu, ką daryti toliau. Jei būtų sekama rajono Savivaldybės tarybos pėdomis, kur dėl politinių ambicijų, praeityje pralaimėtų rajono mero ir Seimo nario rinkimų, asmeninių nuoskaudą ir dar nežinia ko konfliktuojantys politikai, kai visas pasaulis kovoja su COVID-19 pandemija, daro Kretingą pajuokos objektu, mūsų krepšininkai nebūtų sugebėję išsirinkti nė kapitono ir tebežaistų mėgėjų „sekmadienio“ lygoje. Bet jie jau – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), iš kurios horizonte matoma ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL). NKL reikalavimas tiek komandų finansavimui, tiek krepšinio arenoms – gerokai didesni, kai Kretingos rajono valdžia eilinį kartą įstrigusi „amžinose“, šį sykį – Sporto ir sveikatingumo centro (SSC) statybose, nors jos galėjo būti baigtos jau iki 2022 m. pradžios. Deja, kretingiškiams dešimtmetį – 2008–2018 m. – stebėjusiems Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos statybos, lydimo rangovų kaitos, peripetijas, prognozuojama SSC statybos darbų pabaiga kėlė tik šypseną, nes rajono tarybos administracijos veiksmai, parenkant statybos rangovą, buvo tolokai nuo to, ko reikalauja šalies įstatymai, sveikas protas ir siekis racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Skaitytojams leidus, sugrįžkime į tolimus 1925-uosius, kai Kretingoje per keletą mėnesių buvo pastatyta naujoji geležinkelio stotis. 1925 m. vasario mėn. Lietuvos laikraščiuose buvo išspausdintas skelbimas apie Lietuvos geležinkelių tarnyboje 1925 m. kovo 6 d. įvyksiančias varžytines naujai geležinkelio stočiai pastatyti šiomis sąlygomis: 1. Minimali darbų vertė be medžiagų – 27.000 Lt; 2. Kokybiško ir savalaikio darbų atlikimo garantui pateikiamas užstatas 10 proc. nuo statybos darbų vertės grynaisiais pinigais arba Lietuvos banko garantija; 3. Darbai turi būti užbaigti iki š. m. birželio 15 d.; 4. Norintieji dalyvauti varžytinėse paduoda uždarytuose ir laiku užantspauduotuose vokuose pasiūlymus su užstatu nurodant statybos darbų kainas. Viskas – genialu ir paprasta, tad kovo 6 d. atplėšus pateiktus vokus su pasiūlymais buvo išrinktas mažiausią kainą pasiūlęs statybos rangovas, kuris pradėjęs statybas balandžio mėnesį, nors ir kiek pavėlavęs, rugpjūčio mėnesį jas baigė ir netrukus kretingiškiai, miesto svečiai stoties bufete jau galėjo ragauti čia pateiktus valgius ir gėrimus. Ir tai įvyko palyginti neseniai atsikūrusioje dar ekonomiškai silpnoje valstybėje, kai Kretingos apskrityje, 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis, 51,7 proc. gyventojų nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.
Laikytis politikos taisyklių – garbingai ir sąžiningai
Vidurvasaris visada ramesnis laikas. Laikas, kai atsiranda minutė stabtelti, apgalvoti, įvertinti praėjusį laikotarpį. Pusantrų metų – būtent tiek laiko praėjo, kai gyventojai suteikė pasitikėjimo mandatą, leidusi žengti visiškai naują žingsnį ir atstovauti jiems Kretingos rajono savivaldybės taryboje. Ėjau, puikiai suprasdama savo atsakomybę, kiek nedrąsiai dėl nepatyrimo, tačiau su dideliu noru ir konkrečiu tikslu – bent kažkiek padidinti pasitikėjimą ir sumažinti takoskyrą tarp valdžios ir gyventojų. Vienas būdų savo tikslui pasiekti – tai gyventojų įtraukimas į viešosios politikos procesą savivaldoje – nuo domėjimosi iki realaus kokybiško dalyvavimo. Kas yra ta politika? Pačia paprasčiausia prasme – tai visuomenės problemų sprendimas, paskirstant turimus išteklius. Šis procesas prasideda nuo teisingo problemos įvardijimo, po to ieškoma visų joms spręsti galimų būdų, ir, pasirinkus tinkamiausią, priimamas sprendimas. Vėliau vyksta situacijos stebėjimas, vertinimas, ar tenkina pasiektas rezultatas, ar problema mažėja. Jei ne, ieškoma kitokių sprendimų, ir taip politikos procesas užsuka naują ciklą. Didžiausias sudėtingumas šiame procese – tai, kad problemų daug ir įvairių, kad žmonių poreikiai ir interesai skirtingi, neretai konfliktuojantys, o ištekliai riboti. O kur dar politikos „žaidimo taisyklės“, kai neretai aukštesniu tikslu tampa ne sutarimo ieškojimas, siekiant visuomenės gerovės, o politinių galių matavimasis. Ar to labai reikia rajono gyventojams? Manau, kad ne, kitaip jie nekeltų klausimų, diskutuodami, „kam mes jus visus išrinkome – dirbti Kretingai, kartu spręsti žmonių problemas ar įrodinėti, kuris įtakingesnis?“ Galvojant apie rajono gyventojus, dažnai kyla mintis, kad mažiau besidomintiems turėtų būti nelengva, norint objektyviai suprasti ir įvertinti, kas vyksta mūsų savivaldoje, juolab kad viešoje erdvėje informacijos ir nuomonių yra labai skirtingų, skiriasi žinojimas, ir tiesos dažnai būna kelios.
Neseniai „Pajūrio naujienose“ publikuotame straipsnyje „Ar valdančioji koalicija byra“ tarybos opozicijos lyderis priekaištavo merui, administracijos direktorei, kad jie esą negeba dirbti, yra neveiklūs. Galbūt kai kurie procesai vyksta ne taip greitai ir sklandžiai, kaip norėtųsi visiems. Tačiau tokią situaciją lemia ir tai, kad savivaldybės administracija turi taisyti praėjusių laikotarpių klaidas, tai užtrunka, ir nėra taip paprasta. Dauguma pagrindinių projektų, keliančių daugiausia emocijų šiandieną rajono žmonėms, Pastauninko parkas, Sporto kompleksas, dirbtinės dangos futbolo aikštė – yra tęstiniai projektai, todėl esu įsitikinusi, kad ne vieną sprendimą, kurį teko priimti šiai valdžiai, sąlygojo veiksmai, padaryti praėjusioje kadencijoje. Gana taiklus pasirodė vieno rajono gyventojo komentaras socialiniuose tinkluose: „Naujoji valdžia klysta taisydama senųjų klaidas“. Dirbant klaidų išvengti neįmanoma. Nemanau, kad dabartinė valdžia irgi neklydo ir niekada neklys. Tik natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės valdžios klaidos oponentų vertinamos kaip nekompetencija, o anos valdžios – teisinamos nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis?“
|
|
