|
|
|
Haidparkas. NuomonėSi vis pacem, para bellum, arba nori taikos – ruoškis karui
Darosi daugiau negu akivaizdu, kad gyvename aštrių kampų bei pavojų kupiname pasaulyje ir vis didesniais žingsniais žengiame į naują galimo chaoso, neužtikrintumo ir neapibrėžtumo pasaulį. To liudininkai esame kiekvienas mūsų – rytuose krauju besispjaudanti karo mašina toliau žudo, o iš už Atlanto atskriejančios žinios nuo griaunamos nusistovėjusios pasaulio ekonomikos iki grasinimų pavergti kaimynus, švelniai tariant, priverčia susimąstyti. Taigi, pilkoji nežinomybės zona plečiasi, ir mes – joje. Turime pripažinti – paragavome ilgalaikės taikos ir ji mums patiko. Ar cituojant buvusio Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio kovo 7 d. per grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą pasakytus žodžius „...ponios ir ponai, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam...“ reiškia, kad kvepia karu? Nebūtinai. Karas jau vyksta Pripažinkime, karas – reikalas rimtas, ir karo tema nėra lengva. Šiuolaikinis karas itin žiaurus, nes per trumpą laiką gali atimti labai daug gyvybių. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pasibaigus II pasauliniam karui, karai pasaulyje taip niekada ir nesibaigė: Vietnamo karas, Afganistano karas, karas Irake, nuolatiniai lokalūs ginkluoti konfliktai Afrikos žemyne, Vidurio Rytuose ir galiausiai – karas Ukrainoje... Geografiškai karas dar niekada nebuvo taip arti mūsų. Esame situacijoje, kai baimei ir panikai negalime leisti įsigalėti. Šaltas protas ir ramybė – tai, ko šiandien reikia labiausiai. Mūsų valstybei potenciali grėsmė egzistavo šimtmečius – deja, neturėjome galimybės pasirinkti kaimynų. Praeityje ne kartą vienokiomis ar kitokiomis kovomis teko įrodinėti, kas esame ir ko siekiame. Nėra abejonės, kad ir šiandien, iškilus grėsmei, drąsiai gintume demokratines vertybes ir savo laisvę. Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą mums visiems dar kartą parodė, kokia trapi yra taika ir kokia pragaištinga gali būti nepasiruošimo kaina. Turime laiko ne pasiruošti karui, bet pasiruošti atgrasyti puikiai pažįstamą agresorių. Atgrasymas užkerta kelią tiesioginiam konfliktui, atgrasymo esmė yra paskatinti priešą nepulti.
Bendrųjų planų monitoringas, keitimas dėl „varnelių“
Nemažėja Kretingos rajono gyventojų nepasitenkinimas šiandieną Savivaldybėje veikiančiais Bendraisiais planais (BP), – tiek Kretingos miesto, tiek rajono. Savivaldybės taryba, meras, administracija yra gavę daugybę prašymų keisti BP. Jokiu kitu klausimu šioje kadencijoje, kuri jau įpusėjo (liko 2 kadencijos metai), nesame gavę tiek oficialių raštų iš gyventojų. BP keitimo procesas yra ilgas, trunkantis 2–3 metus. Iki pradedant BP pakeitimus, būtina atlikti BP monitoringą, t. y. išsiaiškinti, kokie pakeitimai yra reikalingi. Tam reikalui Savivaldybės administracija už beveik 15 tūkst. Eurų nupirko Kretingos rajono ir Kretingos miesto BP sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos parengimą už 2023–2024 metus. Būtent vykdant šią procedūrą ir visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl BP tobulinimo. Priminsiu, kad tokia ataskaita jau buvo rengiama už 2021–2022 metus, tik apmaudu, kad tąsyk visuomenė į procesą plačiau neįsitraukė, toje ataskaitoje tėra tik 13 pasiūlymų. Problemų dėl BP sprendinių yra tikrai nemažai. Sodybas įkurti norintys ūkininkai susiduria su tą trukdančiais reikalavimais dėl nuosavybės teise valdomų žemės plotų. Pramonės įsikūrimas dirbtinai varžomas taip pat dėl reikalavimų žemės plotui. Urbanizuotų plotų drastiškas sumažinimas tapo galvos skausmu ne vienam rajono gyventojui. Neįvertinta planuojamų kelių situacija, kuomet per gyventojų nuosavas valdas pribraižyta kelių, keliukų, kurie suvaržo žmogaus turimo turto panaudojimą. Suvaržymai yra ir kurti kaimo turizmo sodybas, nes nustatyti neadekvatūs sklypų ploto reikalavimai. O kur dar aplinkkelių klausimas, dėl kurio kenčia Jokūbavo gyventojai. Kodėl visuomenė neįsitraukia, kaip sakoma, visa koja į BP keitimą, nors nemažai jos daliai tai itin aktualu? Manau, kad to pagrindinė priežastis yra Savivaldybės administracijos prasta komunikacija apie BP monitoringą, galimybes keisti BP. Skelbimas apie rengiamą ataskaitą už 2023–2024 m. buvo patalpintas Savivaldybės internetiniame puslapyje. Pripažinkime, kad nedaug tėra uolių šio puslapio lankytojų, nuolat tikrinančių skelbimus, kurie po dienos kitos dingsta iš pirmo puslapio, taip, tikėtina, atguldami į informacinės užmaršties kapines.
Reglamento pokyčiai: įstatymo reikalavimų įgyvendinimas ar perdėtas politikavimas?
Kretingos rajono savivaldybės taryboje patvirtintas naujos redakcijos Tarybos veiklos reglamentas sulaukė emocingų reakcijų ir įvairių interpretacijų. Netgi teigiama, kad tai – bandymas riboti Tarybos narių veiklą ir trukdyti tam tikrų komitetų darbui. Atsiribojant nuo įvairių vertinimų ir pasisakymų, reglamento pakeitimai buvo atlikti tam, kad būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimai. Reglamentas – tai teisės aktas, kuriame aprašyta Tarybos veiklos tvarka. Besikeičiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, privalu keisti ir reglamento nuostatas, kad jos būtų suderintos su įstatymu. Ruošiant naujos redakcijos reglamentą, buvo nuspręsta jame naudoti daugiau nukreipiamųjų teisės normų į Vietos savivaldos įstatymą, kad, įvykus įstatymo pokyčiams, nebereikėtų nuolat keisti ir reglamento. Vienas didžiausių pasipiktinimų kilo dėl informacijos pateikimo Tarybos nariams, kai atsakymo terminas buvo pakeistas iš 10 darbo dienų į įstatymuose nustatytą terminą – 20 darbo dienų. Netrukus pasklido kai kurių vietos politikų teiginiai, esą tai apsunkins jų galimybes operatyviai reaguoti į gyventojų klausimus. Tačiau panašu, kad „kaip danguje, taip ir žemėje“ – tiek nacionaliniu, tiek vietiniu politikos mastu tampa madinga manipuliuoti informacija. Pirma, joks įstatymas nenumatė ir nenumato, jog į Tarybos narių paklausimus privalu atsakyti per 10 darbo dienų, kadangi įstatymuose terminas visada buvo 20 darbo dienų. Todėl, nors ir buvo bandoma sukelti dramą vandens stiklinėje, joks „kriminalas“ neįvyko – reglamente buvo įtvirtintos įstatymo nuostatos.
Antra, jau minimas terminas yra maksimalus laikas, per kurį turi būti atsakyta besikreipiančiam asmeniui. Tai reiškia, kad jei paklausimas nereikalauja itin išsamaus atsakymo ir daug papildomos medžiagos, atsakymas gali būti pateiktas ir per 1 darbo dieną. Kaip Tarybos narė, pati ne kartą kreipiausi su gyventojų paklausimais, todėl galiu patvirtinti, kad atsakymai visada pateikiami operatyviai, nelaukiant paskutinės termino dienos. Tad veikti operatyviai kliūčių nėra. Gaila tik to, kad šioje kadencijoje pasitaiko situacijų, kad kai kuriems politikams kyla galimų pagundų naudotis išskirtinėmis privilegijomis ir administraciją paversti savo asmeniniu informacijos šaltiniu – ypač, kai klausimai labiau susiję su asmenine politine veikla, o ne realiomis gyventojų problemomis.
Reglamentas kaip priedanga saviems, apynasris oponentams
Sausio mėnesio Kretingos rajono tarybos posėdyje į darbotvarkę nugulė sprendimo projektas dėl vieno pagrindinio Tarybos darbą reglamentuojančio teisės akto pakeitimo – Tarybai buvo pateiktas naujos redakcijos Savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Jo atnaujinimas prasidėjo dar pernai rugpjūtį, o patvirtintas jis buvo praėjus beveik pusmečiui. Bet tik dabar pradėjo aiškėti, kodėl taip ilgai užtrukta – reglamento rengėjai užsimanė vienu šūviu nušauti du zuikius: sukurti priedangą savo atsakymuose neretai besipainiojančiai Savivaldybės administracijos direktorei ir uždėti apynasrį rajono valdantiesiems neparankiam Kontrolės komitetui ir ypač jo pirmininkui. Kaip ir buvo tikėtasi, nemažai diskusijų sukėlė atnaujinto reglamento redakcijoje dvigubinamas ankstesnis 10 darbo dienų terminas, per kurį Tarybos nariams administracija turi pateikti informaciją. Kodėl Tarybos nariui greitai gauti informaciją yra taip svarbu? Pridėjus laisvadienius 20 darbo dienų, kaip dabar įtvirtinta atnaujintame reglamente, virsta beveik mėnesiu. Sulaukus gyventojų klausimų jiems išsamiai galime atsakyti tik turėdami tą informaciją, kurią dažniausiai valdo administracija. Kaip mes, Tarybos nariai, gyventojams galėsime padėti, jei patys iš administracijos tik po mėnesio gausime pirminę informaciją? Per tiek laiko, pagal dabar galiojančius teisės aktus, iš Savivaldybės atsakymą turėtų gauti kiekvienas pilietis ir nebūdamas išrinktas dirbti Savivaldybės taryboje. Kam tada Kretingos gyventojams reikalingi Tarybos nariai? Tokį valdančiosios daugumos patvirtintą reglamento pokytį vertinu kaip trukdymą atlikti Tarybos nario pareigas.
Daugiabučių teritorijų tvarkymo programa: idėja gera, bet neveikia
Dauguma daugiabučių kiemų Kretingoje, juose atsidūrus, nukelia į sovietmetį: duobėti žvyro keliai, apgriuvę šaligatviai, mažai žaliųjų zonų. Šiandieną kiemuose nebetelpa automobiliai, sunku privažiuoti komunalinio ūkio, priešgaisrinės ir greitosios medicininės pagalbos, kitoms tarnyboms. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-284 patvirtino Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo programą, kurios tikslas skatinti Kretingos miesto ir rajono daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų planavimą, projektavimą ir sutvarkymą, skiriant šiems darbams dalinį finansavimą iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Programa, reglamentuojanti Savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų iki 1998 metų, teritorijų tvarkymą, kooperuojant Savivaldybės ir gyventojų lėšas, deja, neveikia. Pagal šią tvarką gali būti atliekami daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų tvarkymo darbai: įvažiuojamųjų kelių, kiemų dangų, automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų ir šaligatvių, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, želdynų ir želdinių, lietaus nuotekų sistemų, apšvietimo tinklų ir kitų infrastruktūros elementų projektavimo, remonto, rekonstrukcijos, vykdoma šių darbų techninė priežiūra. Pagal programą pretenduoti į Savivaldybės paramą gali tų daugiabučių gyventojai, kurių namų teritorijos jau yra įteisintos detaliaisiais planais. Gavusi gyventojų patvirtinimą, dėl kokių darbų savojo daugiabučio teritorijoje jie sutarė, ir preliminarią tų darbų sąmatą, Savivaldybė užsako techninio darbų projekto pirkimą, konkurso būdu parenka rangovą – įmonę, kuri atliks darbus. Programa numato, kad gyventojai turi padengti iki 40 proc. darbų kainos. Daugumai jų, ypač pensininkams ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, tai per didelė našta. Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių programa neveikia. Viena jų – prastas gyventojų informavimas apie programą, jos galimybes, sąlygas. Pasidomėjus paaiškėjo, kad daugelis daugiabučių gyventojų net nežino, kad tokia programa yra. Girdėjusiems apie tokią Savivaldybės paramą trūksta aiškumo, kaip ja pasinaudoti. Susidomėjusius atbaido paraiškos Savivaldybės lėšoms gauti pildymas, reikalaujantis daug dokumentų, kaip antai, gyventojų susirinkimo sprendimų, įgaliojimų, finansinių įsipareigojimų ir kt., šis procesas per daug biurokratiškas. Priimti kolektyvinius sprendimus dėl teritorijų tvarkymo irgi nėra paprasta, o be sprendimų iš vietos nepajudama.
Atėjau dirbti Kretingos rajono žmonėms, o ne klumpių matuotis
Beveik prieš metus sutikusi eiti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, supratau, koks tai didelis įsipareigojimas ir atsakomybė. Administracijos direktorius atsakingas už teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų užtikrinimą, Savivaldybės administracijos darbo organizavimą, kitas sritis. Visą šį laiką tarnauju rajono žmonėms neskaičiuodama darbo valandų, sąžiningai ir atsakingai, remdamasi sukaupta patirtimi ir įgytomis kompetencijomis, todėl stebina vieno Tarybos opozicijos nario interpretacijos apie mano darbą, man „matuojamas klumpes“. Neketinu drabstytis purvais. Atėjau dirbti Kretingos rajono žmonėms, o ne klumpių matuotis. O darbų Kretingoje ir rajone, kurie pirmiausia prasideda Savivaldybės administracijos kabinetuose, per metus padaryta išties daug. Juos, baigiantis metams, ir noriu prisiminti. 2024-aisiais rūpinomės kelių ir gatvių tvarkymu: nauja asfalto danga paklota Kretingos miesto Statybininkų ir Sporto gatvėse, Klaipėdos gatvėje ties daugiabučiais, Nidos gatvės ilgojoje ir trumpojoje atkarpose, Vytauto gatvėje. Reikia pažymėti, kad Vytauto, Klaipėdos gatvėse bei Nidos gatvės ilgesniajame ruože ne tik naujai išlietas asfaltas, bet ir įrengtos stovėjimo vietos automobiliams, lietaus nuotekų tinklai. Taip pat išasfaltuota Barzdžių kaimo Kalno gatvė, nauja asfalto danga išlieta Raguviškių Raguvos gatvės ruože, Vydmantų Vidimanto gatvės ruože, Dvaro gatvės ruože Leliūnuose, Mokyklos gatvės dalyje Kurmaičiuose, Liepų gatvėje Kumpikuose, Vidurinėje gatvėje Darbėnuose, Lino gatvės dalyje Kūlupėnuose bei kt., kapitališkai sutvarkyta Vydmantų Mokyklos gatvė. Šiemet kelios Kretingos miesto ir rajono gatvės tapo šviesesnės ir saugesnės: apšvietimas įrengtas arba modernizuotas Kretingos Miško, Sporto, Stadiono, Pušyno, Gėlių, Savanorių gatvėse, Palangos gatvėje (pratęsiant iki Penkininkų g.), Grūšlaukės kaimo Darbėnų gatvėje, Kartenos miestelio Kretingos gatvėje, Kurmaičių kaimo Akmenos gatvėje, Vydmantų kaimo Mokyklos gatvėje, Darbėnuose nuo Palangos g. iki Vytauto Didžiojo parko, Skuodo ir Aušros gatvėse.
Spaudžiančios Savivaldybės administracijos direktorės klumpės
Metams nenumaldomai artėjant prie pabaigos, laikas įvertinti, ar Kretingos rajono savivaldybės tarybos užmautos klumpės Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorei buvo tinkamo dydžio. Taryba šių metų sausį patvirtino Kretingos rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginį veiklos planą, kuriuo uždavė darbo administracijai ateinantiems metams į priekį. Baigiantis 2024-iesiems panašu, kad užmautos klumpės spaudžia ir apavą tenka itin dažnai keisti. Savivaldybės administracijos vairą Vilma Preibienė iš Povilo Černeckio perėmė šių metų pradžioje. Jos aukščiausias karjeros pasiekimas buvo ugdymo įstaigos direktorės pavaduoja. Pagal pasikeitusį Vietos savivaldos įstatymą, administracijos direktorių skiria meras ir tam tereikia formalaus Tarybos pritarimo. Vadinasi, meras paskiria sau tiesiogiai pavaldų administracijos vadovą, kuris privalėtų įgyvendinti Tarybos valią. Ne nuo lubų nukabintą, bet tokią, kurią Taryba patvirtina Strateginiame veiklos plane. Planas ir sudarytas tam, kad būtų vykdomas. Suprantama, kad planas nėra konstanta ir, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms ar kitoms svarbioms priežastims, jį keisti normalu. Šiemet, dvejiems metams Savivaldybės ateitį numatantį, planą administracija pakeisti paprašė 7 kartus. Nors tiek daug nenumatytų aplinkybių kaip ir nebuvo. Pakeitus strateginį planą, iš karto tenka keisti ir Savivaldybės biudžetą, kuris nėra neišsemiami aruodai. Tad jeigu po pakeitimų vienur prireikia daugiau lėšų, jas iš kažko tenka atimti. Birželį, taisant biudžetą, po eilinių strateginio plano pokyčių, paaiškėjo, kad anksčiau neplanuotiems poreikiams prireikė daugiau negu 300 tūkst. Eur: 190 tūkst. Eur švietimo įstaigų remontui ir įrangai įsigyti; 30 tūkst. Eur Kretingos sporto centro komunalinių paslaugų išlaidoms ir įsiskolinimams padengti; 21 tūkst. Eur Kretingos muziejaus laiptų remontui ir dar keliems smulkesniems neplanuotiems poreikiams. O kur surasti trūkstamų pinigų? Nueita lengviausiu keliu. Sumažinti asignavimai programai „Vietinių kelių bei gatvių projektavimas, tiesimas, rekonstrukcija, remontas“. Vasaros pradžioje Tarybos politikams dar buvo pučiama migla, kad lėšas keliams grąžins, bet šiandien darosi aišku, kad tai žadėdama administracija pasityčiojo tiek iš Tarybos, tiek iš rajono gyventojų. Vasaros pabaigoje vėl teko keisti tiek strateginį, tiek biudžetą, tačiau tuomet tam buvo objektyvios priežastys – reikėjo numatyti finansavimą Salantų gimnazijos stadiono pritaikymui visuomenės poreikiams 2025 m. ir įgyvendinti projektą „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“.
Strateginis mąstymas – brandaus politiko požymis
Mokėjimas strategiškai mąstyti sprendžiant svarbius, dabarties ir ateities kartoms reikšmingus uždavinius – svarbi ne tik šalies vadovų, bet ir vietos politikų bei vykdomosios valdžios vertybė, leidžianti racionaliai panaudoti finansines lėšas, nes prie tinkamai išspręstų problemų ilgai negrįžtama, o jų sėkmingas realizavimas gerina žmonių gyvenimo kokybę. Dažnai tam reikia atkaklaus darbo ir drąsos, nes įdėtas rezultatas gali būti matomas ne iš karto, ko dažniausiai ir siekiama, kad būtų galima tuo pasigirti prieš rinkėjus, nes valdžios rinkimų ciklai seka vienas kitą. Gana neseniai Kretingoje baigtos Žemaitės al. ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, įrengiant transporto žiedus, eismo intensyvumo mieste iš esmės nepakeitė. Vis dar išlieka svarbi per rytinį ir vakarinį piką vairuotojus varginanti spūsčių, kuriose gaištamas brangus žmonių laikas ir teršiama aplinka, problema. Įsikūrę prie judraus Kretingą kertančio magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga negalime daryti įtakos transporto srautui, bet galime sumažinti jo kiekį, įrengę rytinį Kretingos apvažiavimą, išasfaltavus Tolių ir Andulių gatves, kuriomis važiuojantieji į Klaipėdą įsilietų į Danės gatvę, iš kur greitai pasiektų rytinę Klaipėdos dalį ir toliau tęstų savo kelionę norima kryptimi. Šio apvažiavimo įrengimas ne tik sumažintų Kretingą kertančius tranzitinio transporto srautus, bet ir iš esmės pakeistų ir rytinę Kretingos dalį, garsėjančią duobėtu žvyrkeliu ir prie pat kelio prisiglaudusia sąvartynu tapusios buvusios radijo stoties pastato griuvena. Suprantamas rajono politikų ir valdžios noras šios problemos sprendimą atidėti ateičiai, nes abi gatvės priklauso rajonui ir turėtų būti rekonstruojamos už Savivaldybės lėšas, kas rajono biudžetui taptų nemenka našta. Neteko girdėti, kad šio rytinio Kretingos apvažiavimo rekonstrukcijos būtinybė būtų keliama šalies mastu aukštesniame valdžios lygyje, nes tai nėra vien Kretingos krašto žmonių problema, kas galėtų padėti gauti respublikinį finansavimą ir šis tik 2 km ruožas būtų atnaujintas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų. Šis klausimas turėtų rūpėti ir naujai išrinktai valdančiajai socialdemokratų frakcijai priklausančiai Seimo narei Violetai Turauskaitei, suvienijus jėgas su rajono valdžios atstovais ir apie tai garsiai ir viešai kalbant, kas galėtų padėti artimiausioje ateityje išspręsti šią vieną aktualiausių problemų.
Norisi Lietuvos kaimą matyti gyvybingą
Daugelį metų esu už produkcijos perdirbimo kooperatyvų steigimą kaime, ir turbūt visi Kretingoje tai žino. Kai dėl žemų pieno kainų ūkininkai pylė pieną tiesiog į laukus, sakydami, kad už menkas kainas parduoti neapsimoka, skaudėjo širdį. Ką jie sau galvoja? – svarsčiau. Kaip nesupranta, kad, kol neturės kad ir mažiausios, bet užtat savo pačių perdirbimo įmonėlės, situacija į gera niekaip nepasikeis. Vėl kalbėti apie kooperaciją mane paskatino neseniai per radiją girdėta laida, kurioje Lietuvos žmonės džiaugėsi užsiauginę labai daug moliūgų, pasakojo, kad iš jų verda košes ir sriubas, deda į pyragus, kepa moliūgų blynus, tačiau nė vienas neužsiminė, kad konservuoja. Seniai, gal apie 1993-iuosius metus, aš susipažinau su jau dabar a. a. Danijos–Lietuvos centro vadovu Nielsu Christianu Fokdalu, kuris buvo tapęs tikru Lietuvos ūkininkų draugu. Jam padedant, nuo 2005-ųjų aš organizuodavau grupes žmonių ir iš mūsų rajono važiuoti į Daniją padirbėti tenykščiuose fabrikuose, užsidirbti pinigų ir tuo pačiu pamatyti, kaip veikia kooperacija, kokia iš to nauda.
Vienuolikos kretingiškių grupė Samsiu saloje konservuoti ruošė ir daržoves, tąkart daugiausia moliūgus. Įsivaizduojat – per 2,5 mėnesio sugebėjo pagaminti apie 70 tonų moliūgų konservų! Mano žiniomis, danai daug jų ir eksportuodavo – į Vokietiją, Jungtinę Karalystę bei kitas šalis. Organizuodama Moliūgo šventę, į kurią susirenka minios žmonių, gražią iniciatyvą rodo „Pajūrio naujienos“. Stebiu, skaitau, matau, kiek įvairaus dydžio, veislių ir skonio moliūgų jų augintojai į Kretingos miesto centrą atgabena parodyti! Vien per šiemet įvykusią šventę suvežė beveik 6 tonas. Pagalvojau: o jeigu taip ūkininkai laukuose specialiai imtųsi moliūgus auginti, kaip ir kitas daržoves? O jeigu augintojai susitartų, susikooperuotų, įsisteigtų savo įmonėlę ir tuos moliūgus konservuotų. Jeigu tokių entuziastų atsirastų, aš ir pakonsultuočiau, ir konservų receptu pasidalinčiau, ir įrangą – ne naują, bet dar gerai veikiančią – parūpinčiau. Ir net tuos ūkininkus į Daniją pats nuvežčiau, kad savo akimis pamatytų, kaip tie procesai vyksta. Keliai – nebe prioritetas?
Paskutiniame – spalio mėnesio – Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl buvo keičiamas šių 2024 m. Savivaldybės biudžetas. Tarybos opozicija vieningai nepritarė, kad keliams tvarkyti biudžete suplanuotos lėšos būtų padalintos kitoms reikmėms, tačiau valdantieji turimais 14 balsų lėšas keliams sumažino, deja, ne pirmą kartą šiemet. Per 3 šiųmetinius Tarybos posėdžius keičiant biudžetą iš kelių tvarkymo lėšų buvo atimtas maždaug milijonas eurų, kai metų pradžioje tvirtinant biudžetą visa Taryba džiūgavome, kad rajono keliams remontuoti, prižiūrėti, įskaitant Savivaldybės tam gaunamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, biudžete pavyko numatyti 6,2 mln. eurų. Tai, kad iš šios sumos atėmė apie milijoną eurų, yra nepateisinama, nes kelių būklė vis blogėja. Iš darbo Savivaldybėje patirties galiu patvirtinti, kad keliai Savivaldybei yra opiausia problema. Dėl prastų kelių Savivaldybei gyventojai skundžiasi nuolat. Savivaldybės administracijos ir mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad tas vienas milijonas niekur nedingsta, jį panaudos, kaip antai, Kretingos šaulių stadionui, Vydmantų lopšeliui-darželiui tvarkyti, rajono kelių remonto eilės netrumpina, kelių būklės negerina. Atnaujinti stadioną, suremontuoti lopšelį-darželį reikia, tačiau lėšų tam galėjome rasti biudžete atidžiau peržiūrėję jo vykdymą. Darbų sparta šiuose objektuose nėra tokia, kad reikėtų jiems lėšų papildomai: rangovai šiandieną dar nėra panaudoję metų pradžioje biudžete tam skirtų pinigų. Nenoriu būti bloga pranašė, tačiau ir šių lėšų, tarkim, anksčiau užsnigus, gali likti šiemet nepanaudotų.
|
|
