|
|
|
Haidparkas. NuomonėKas prisiims atsakomybę už chaoso pasiutpolkę?
UAB „Kretingos autobusų parko“ tekiniai paskutiniu metu ėmė smarkiai buksuoti. Įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Jos veikloje Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atvėrė žaizdas. Pastaraisiais metais įmonę paliko du vadovai, o naujo paieškos kažkodėl užsitęsė. Įmonės finansinė bėda buvo užprogramuota po šių metų pradžioje rajono Taryboje Finansų ir inovacijų komitete įvykusios diskusijos dėl Savivaldybės strateginio veiklos plano. Realybė tokia, kad faktinis įmonės lėšų poreikis nuostoliams maršrutuose padengti buvo per 2,1 mln. Eur, kurie turėjo būti skiriami iš rajono biudžeto. Tačiau rajono vadovybė turėjo optimistinį planą ir poreikį numatė 1,8 mln. Eur. Nepaisant pastabų, kad įmonei pinigų trūks, buvo patvirtintas šis naivusis variantas. O argumentai buvo – įmonė kažkaip turi susimažinti ridą maršrutuose, atleisti keletą darbuotojų, ir trečdalis milijono bus sutaupyta. Pirmieji pavojaus skambučiai, kad trūksta pinigų, Tarybą pasiekė rudeniop. Pasirodo, įmonė savo darže trūkstamų skylučių taip ir nesurado, pinigų trūksta, o vadovas, liaudiškai tariant, tepė slides. Prognozuota realybė išsipildė, rožiniai akiniai nukrito. Rajono valdžios viršūnėlė nusiramino, šunis pakorusi ant įmonę palikusio vadovo. Jeigu jau tikslai įmonei iškelti, ar nereikėtų bent viena akimi stebėti, kaip sekasi juos įgyvendinti? Pagal Vietos savivaldos įstatymą įmonių vadovų veiklą kontroliuoja ir prižiūri meras. Rajono Taryba iki pat rugpjūčio neturėjo informacijos apie realią padėtį „Autobusų parke“. Tik visai neseniai atsakomybė buvo permesta rajono Tarybai: iš Tarybos narių sudaryta darbo grupė, kuri turėtų padėti suvaldyti situaciją įmonėje. Savivaldybės priežiūros trūko ne tik planuojant įmonės tikslus. Rajono Kontrolės ir audito tarnyba šiemet domėjosi kompensacijos už lengvatinį keleivių vežimą ir vežėjų nuostolių maršrutuose mokėjimu 2024 m. Buvo parengta išankstinio tyrimo ataskaita, kurioje paaiškėjo iškalbingi faktai apie įmonės veiklą ir apie Savivaldybės administracijos neveiklą.
Kas ir kodėl vilkina sprendimą dėl „Norfos“ atėjimo į Salantus
Praėjusią savaitę meras Antanas Kalnius sukvietė Savivaldybės tarybos narius, kaip pats teigė, politikams pateikti informaciją apie prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvės Salantuose statybos projektą. „Norfos“ prekybos centrų tinklą valdanti uždaroji akcinė bendrovė „Rivona“ prekybos centrui Salantuose statyti pasirinko žemės sklypą šalia Salantų miesto žiedinės sankryžos, ties keliu Plungė–Skuodas. Planuojamas pastato bendras plotas – iki 1tūkst. 400 kv. m (900 kv. m – prekybos salė, prekėms sandėliuoti ir rūšiuoti – 400 kv. m, 60 kv. m – buitinės patalpos, 20 kv. m – administracinės, 20 kv. m – inžinerinės). Pagal rajono bendrąjį planą (BP), šioje vietoje statyti leidžiama iki 500 kv. m prekybos įmonę, bet „Rivona“ užsimojo atidaryti didesnę – 1 tūkst. 400 kv. m. Tokia galimybė yra pritaikius BP išimtį, kuriai pritarti turi Kretingos rajono savivaldybės taryba. „Norfos“ prekybos tinklas skirstomas į formatus S, L, XL, XXL ir Hyper, tokio mažo – iki 500 kv. m – tinklo formato neturi. Tam, kad „Norfa“ galėtų pastatyti didesnę negu 500 kv. m. bendro ploto parduotuvę, turi būti vertinami papildomi BP reikalavimai dėl prekybos objekto bendro ploto padidinimo. Dėl „Norfos“ prekybos centro Salantuose atsiradimo salantiškiai nėra vieningi, nors didžiuma bendruomenės tam pritaria, tačiau priešinasi šiandieną Salantuose veikiančių parduotuvių savininkai. Smulkieji šio krašto verslininkai bijo, kad prekybos tinklas sužlugdys jų įmones. Savivaldybės tarybos opozicija, kurioje yra 8 Tarybos nariai, ir 3 Tarybos mažumos atstovai – Vitalija Valančiutė, Arūnas Merkelis ir Romualdas Jablonskis – pritariame „Norfos“ atėjimui į Salantus. „Norfoje“ dirbtų 20 žmonių, tikėtina, kad prekybos centras pritrauktų ir daugiau kitų paslaugų su papildomomis darbo vietomis. Centro paslaugomis naudotųsi pravažiuojantys žmonės, ne vien salantiškiai. O smulkių prekybos, maitinimo įmonių bankrotas, atėjus didelei prekybos įmonei, nėra nulemtas, kaip patirtis rodo, smulkusis verslas išsaugo arba randa savo nišą ir pasikeitusioje vietos rinkoje.
Butų savininkai – nekompetencijos įkaitai
Kai prieš metus pradėjau domėtis namo administratoriaus darbu, nemaniau, kad bus taip pavojingai klampu. Kas susiduria su UAB „Civinity namai Klaipėda“ darbu, žino, kad problemų yra. Kad yra taip blogai, buvo sunku patikėti. Turiu kelias dešimtis laiškų iš namo vadybininko Tomo Vainoros, gerą pluoštą laiškų iš Kretingos rajono savivaldybės vyresniosios specialistės Rasos Šerputienės, rašė Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir rajono meras Antanas Kalnius. Be intrigos: nė į vieną klausimą negavau konkretaus ir teisiškai pagrįsto atsakymo. Pateiksiu tik svarbiausią surinktą informaciją. Pasidalinsiu daugiabučių administratoriaus darbo teisiniu reguliavimu bei atsakymų „išmintimi“. Viskas, apie ką kalbėsiu, guli juodu ant balto, jeigu jų autoriams sušlubuotų atmintis. Gyvenu daugiabutyje, kurį administruoja UAB „Civinity namai Klaipėda“. Administratorių paskyrė Savivaldybė, ji administratorių privalo ir kontroliuoti. Administratoriaus darbą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, LR Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo Nuostatai (2022 12 29 nutarimo Nr. 1331 redakcija, pakeitimai 2025 09 03 Nutarimas Nr. 637), kiti teisės aktai. Pagal nuostatus, pagrindinis Administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja daline nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Administratorius rengia ir teikia informaciją apie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų teisinį pagrindą, kainą, skelbia informaciją apie savo darbą, o nurodytas funkcijas ir pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik dėl patalpų savininkų interesų. Nurašiau beveik pažodžiui, nes taip turi būti. O kaip yra? Nuostatai numato daug butų ir kitų patalpų savininkų teisių, viena jų – gauti informaciją. Pabandžiau. Ne kartą. Tiksliai pagal Nuostatus. Iš namo vadybininko Tomo Vainoros gavau daugybę laiškų, kurie stebino, glumino ir gąsdino visiška nekompetencija. Per metus laiko priverčiau interneto svetainėje patalpinti kelis dokumentus. Kitokios informacijos gauti nepavyko. Apie darbų pirkimus – išvis nieko. Laiškų buvo daug, bet visi – pro šalį.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas – nepažeistas
Ne per seniausiai – rugpjūčio 26-os dienos – „Pajūrio naujienose“ savo nuomonę publikacijoje „Subliuško dar vienas rajono opozicijos pūstas burbulas“ rajono meras Antanas Kalnius skaitytojus informavo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinasi, ar aš, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Venckus, atstovaudamas savo verslo klientams Savivaldybėje žemėtvarkos klausimais, nesupainiojau viešųjų ir privačių interesų ir patikino, kad VTEK sprendimo netrukus turėtume sulaukti. Sprendimo sulaukėme ir aš, ir rajono meras: VTEK nusprendė, kad „Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Venckus, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 13 d. šios savivaldybės administracijai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą UAB „Kartografijos biuras“ vardu, pagal sutartis su fiziniais asmenimis, pateikdamas parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.“ Prisipažinsiu – atsakymo iš VTEK laukiau su nekantrumu. Ir ne dėl to, kad jausčiausi kažką pažeidęs, o dėl to, kad daugiau kaip 9 mėnesius yra sustabdyti mano įmonės UAB „Kartografijos biuras“ darbai. Be realios priežasties – tiesiog dėl to, kad vienas asmuo įžvelgė interesų konfliktą. Įmonė yra sudariusi sutartis su fiziniais asmenimis ir aš, kaip rengėjas, esu pradėjęs ar parengęs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, dar net nebūdamas Kretingos tarybos narys. Yra ir naujų darbo sutarčių, kurios yra pasirašytos su fiziniais asmenimis jau man būnant Kretingos tarybos nariu. Jokiuose viešuosiuose konkursuose nedalyvauju ir nedarau jokių darbų Kretingos rajono savivaldybei ar jai pavaldžioms įmonėms. Šiuo metu mano įmonės darbai visiškai nėra tikrinami, naujos sutartys netvirtinamos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) dėl vykdomo tyrimo. Ar tai yra teisėta? Laikas parodys. Įmonės veikla Kretingos rajone atlikti formavimo ir pertvarkymo projektus yra sustabdyta, kaip ir sakiau, daugiau negu 9 mėn. Kaip įmonės UAB „Kartografijos biuras“ vadovas, gegužės 26 dieną buvau informuotas, kad rajono meras kreipėsi į VTEK dėl galimų mano pažeidimų, nors darbai nederinami jau nuo 2025 sausio mėnesio. Asmeniškai darau prielaidą, kad galimai buvo tikėtasi, jog bandysiu daryti kažkokią įtaką, spaudimą administracijos darbuotojams ar net pačiam merui dėl darbų tikrinimo. Aš ir dabar laukiu atsakymų, kada bus leista dirbti.
Nepritariame Kretingos rajonui žalingam Savivaldybės tarybos protokoliniam sprendimui
Kretingos rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 28 d. valdančiosios koalicijos balsais (11 balsų) priėmė sprendimą nutraukti 2025 d. gegužės 30 d. su AB „Via Lietuva“ pasirašytą bendradarbiavimo sutartį dėl dviračių tako į sodininkų bendriją „Minija“ remonto. Projektas turėjo būti finansuojamas iš ES paramos lėšų (85 proc.) ir Savivaldybės lėšų (15 proc.). Pasiūlymą Susisiekimo ministerijai remontuoti būtent šį dviračių taką, pasinaudojant Savivaldybėms skiriamomis ES lėšomis, 2025 m. vasario 21 d. pateikė pati Savivaldybės administracija. Jau kovo 28 d. Susisiekimo ministerija patvirtino, kad pasiūlymas tinkamas ir įtraukė dviračių tako remontą į finansuojamų objektų sąrašą. Buvo nurodyta – Savivaldybė pati privalo planuoti ir organizuoti viešąjį pirkimą. Nustatytas ir konkretus darbų užbaigimo terminas – 2026 m. birželio mėn. Taryba šiai bendradarbiavimo sutarčiai 2025 m. gegužės 29 d. posėdyje pritarė vienbalsiai – už balsavo visi 23, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai. Dabar tenka konstatuoti, kad projektas žlugo dėl Savivaldybės administracijos vadovų negebėjimo tinkamai suplanuoti darbų vertės. 5,56 km dviračių tako remontui (su išplatinimu iki 2,5 m, drenažu, poilsio stotelėmis ir kitais būtinais elementais, kaip numato standartai) Savivaldybės administracija suplanavo apie 900 tūkst. eurų. Tai buvo akivaizdžiai nereali suma – viešajame darbų pirkime pasiūlytos kainos siekė apie 2,5 mln. eurų. Dviračių tako būklė yra prasta ir reikalaujanti esminio remonto, ką patvirtino ir pirkime dalyvavę rangovai. Pagal galiojančius reikalavimus senieji pagrindai turi būti sutvirtinti, vietomis įrengti naujai, takas turi būti išplatintas iki 2,5 m, įrengtas drenažas, poilsio stotelės. Po rekonstrukcijos sutvarkytas ruožas turėjo prilygti šiuo metu baigiamam statyti dviračių takui iš Kretingos į Vydmantus, kuris ir driekiasi palei tą patį magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga. Tačiau vietoje to, kad būtų nedelsiant naujai įvertinta reali darbų vertė ir skelbiamas pakartotinis konkursas, Savivaldybės administracija pasirinko lengviausią kelią – atsisakyti projekto. Taip prarasta unikali galimybė pasinaudoti ES parama rajono infrastruktūrai gerinti.
Kas svarbiau: dviračių takas ar gatvių rekonstrukcija
Jūsų vertinimu, kam iš Savivaldybės biudžeto ateinančiais metais verčiau skirti 2,5–3 mln. eurų – itin prastos būklės Pasieniečių ir Geležinkelio gatvių rekonstrukcijai ar dviračių tako nuo Grafų Tiškevičių g. iki sodininkų bendrijos „Minija“ tvarkymui? Kone analogišką rebusą praėjusios savaitės posėdyje itin audringai sprendė rajono Taryba. Pavasarį visos Lietuvos savivaldybės sulaukė itin skubaus Susisiekimo ministerijos kvietimo gauti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) programos lėšų naujų dviračių takų plėtrai ir tvarkymui. Nors prie šių darbų dar reikia prisidėti Savivaldybės biudžeto lėšomis, o ir nustatytas darbų atlikimo terminas itin trumpas – iki kitų metų birželio 1 d. – šiuo ministerijos kvietimu itin apsidžiaugėm. Juk tvarkytinų dviračių takų rajone tikrai turime! Tad, nieko nelaukdami, pavasarį su šiuo siūlymu atėjome ir į Tarybą, kuri pritarė, kad bendromis RRF ir Savivaldybės biudžeto lėšomis būtų sutvarkytos du palei A11 kelią einančio dviračių tako ruožai: vienas beveik 340 metrų ilgio nuo Kretingsodžio iki viaduko per geležinkelį, kitas – 5,6 km ilgio nuo Grafų Tiškevičių gatvės iki „Minijos“ sodų. Abu šie dviračių tako ruožai priklauso ne Savivaldybei, o AB „Via Lietuva“. Bet šiuo dviračiu taku pirmiausia naudojasi mūsų rajono gyventojai, tad Taryba sutiko, jog Savivaldybė pati imtųsi tvarkyti šiuos ruožus, pritraukdama RFF lėšų ir skirdama dalį rajono biudžeto lėšų, nelaukdama, kol itin prastos būklės tako dalis sutvarkys „Via Lietuva“. Žinant, kiek lėšų Lietuvoje skiriama keliams, kiek kelių ir dviračių takų laukia savo eilės visoje šalyje, visi suvokėme, kad „Via Lietuva“ šių darbų iš savo lėšų artimiausiais metais tikrai neatliks. Tarybai pritarus, netrukdami pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su „Via Lietuva“ dėl darbų iš savo lėšų, iš jų gavome technines sąlygas ir paskelbėme rangovų paieškos konkursus. Po dviejų paskelbtų konkursų rangovą trumpesniajai, 340 metrų, dviračių tako daliai sutvarkyti pavyko atrinkti. Pasiūlyta mažiausiai darbų vertė – beveik 77 tūkst. eurų.
Subliuško dar vienas rajono opozicijos pūstas burbulas
Klaipėdos apygardos prokuratūra padėjo tašką dar vienoje rajono Tarybos opozicijos kontroliuojamo Kontrolės komiteto bandytoje kurpti „skandalingoje“ istorijoje. Šįkart – „ūkininkų sodybų“. 2021-aisiais patvirtinus naująjį Kretingos rajono bendrąjį planą, buvo išskirtos trijų tipų teritorijos naujoms ūkininkų sodyboms kurtis. Vienose rajono teritorijose leidžiama ūkininko sodybą statyti turint ne mažesnį nei 0,5 ha dydžio sklypą, kitose, kur yra žemės ūkio veiklai tinkamiausi derlingos žemės plotai, statyti sodybą galima bendrai turint ne mažiau negu 15 ar 25 ha žemės. Šitaip siekta užkardyti piktybiškus įprastų teritorijų planavimo procedūrų apėjimus, statant gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties sklypuose vidury derlingų plynų laukų, padrikai.
Kaip rajono valdžia žongliruoja Bendruoju planu steigiant ūkininko sodybą
Vis daugiau rajono gyventojų susiduriant su Kretingos miesto ir Rajono bendrųjų planų keliamais rebusais, privalu pripažinti, kad planuojami bendrųjų planų pokyčiai turi būti daromi kuo skubiau. Pagrindiniai rajono ir miesto teritorijų planavimo dokumentai kelia susirūpinimą jau ne tik gyventojams ar Tarybos opozicijos politikams, bet ir Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorams. Prieš metus Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės komitetas sulaukė kolegos, Tarybos nario Gedimino Venckaus prašymo išanalizuoti situaciją dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos dviprasmiškų veiksmų taikant Rajono bendrojo plano sprendinius steigiant ūkininko sodybas. Problemos esmė ta, kad Savivaldybė derina ir tuos kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, kurie neatitinka Rajono bendrojo plano sprendinių, leidžiant statyti sodybas dažniausiai nesilaikoma žemės sklypų ploto reikalavimų. Nusprendę įkurti ūkininko sodybą yra susipažinę ir žino, kad Pajūrio-pamario apsaugos zonoje sodybai steigti būtina turėti ne mažiau negu 25 ha nuosavos žemės. Yra rajono vietų, kur pagal Bendrąjį planą leidžiama sodybą kurti ir turint 15 ha nuosavos žemės. Jei ūkį sudaro keli nuosavos žemės sklypai, jie nuo ūkininko sodybos turi būti nutolę ne daugiau kaip 10 km. Šiandieną jau galima teigti, kad šitie reikalavimai dėl žemės sklypų dydžių Savivaldybėje buvo taikomi ne visiems, prašiusiems leidimo statytis sodybą. O tokiems faktams išvydus dienos šviesą suveikė stručio, kišančio galvą į smėlį, principas – nieko nematau, nieko nežinau. Viename Savivaldybės raštų teigiama, kad tokios problemos išvis nėra: rajono seniūnai pasisakė esą neturį daug paklausimų ar prašymų dėl naujų ūkininkų sodybų steigimo, o Savivaldybės administracijai tėra žinomas tik vienas atvejis, kada buvo keliama problema dėl žemės sklypo dydžio ūkininko sodybai steigti reikalavimų neatitikimo.
Kodėl egzaminai tampa bausme abiturientams
Netyla svarstymai, vertinimai, piktinimasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu 10 balų pagerinti brandos egzaminų rezultatus šiuometiniams abiturientams. Apmaudu, kad, taisant švietimo politikos klaidas, atpirkimo ožiais padaryti bando abiturientus. Tie 10 balų buvo priemonė gaisrui gesinti. Nebesvarstau, kiek ji gera ar bloga, žinau vieną, kad kuo ir kaip gaisrą begesintum, nuodėgulių, paišų visada liks. Pamačius abitūros egzaminų rezultatus, nekilo abejonių, kad gaisrą gesinti reikėjo. Nedarant nieko egzaminų būtų neišlaikę: A lygio – apie 30 proc., B lygio – apie 60 proc. abiturientų. Durys į universitetus būtų buvę užtrenktos 4 tūkst. jaunuolių. Tą gaisrą sukėlė ankstesnė šalies politinė valdžia, padidinusi viduriniojo mokslo baigimo atestatui gauti reikalingą egzaminų balų skaičių nuo 16 iki 35. Piktina tai, kad šalį valdę konservatoriai, liberalai, užuot graužęsi ar patylėję dėl savo nepavykusio eksperimento, mėgaujasi fejerverkais, kuriuos patys užkūrė.
Si vis pacem, para bellum, arba nori taikos – ruoškis karui
Darosi daugiau negu akivaizdu, kad gyvename aštrių kampų bei pavojų kupiname pasaulyje ir vis didesniais žingsniais žengiame į naują galimo chaoso, neužtikrintumo ir neapibrėžtumo pasaulį. To liudininkai esame kiekvienas mūsų – rytuose krauju besispjaudanti karo mašina toliau žudo, o iš už Atlanto atskriejančios žinios nuo griaunamos nusistovėjusios pasaulio ekonomikos iki grasinimų pavergti kaimynus, švelniai tariant, priverčia susimąstyti. Taigi, pilkoji nežinomybės zona plečiasi, ir mes – joje. Turime pripažinti – paragavome ilgalaikės taikos ir ji mums patiko. Ar cituojant buvusio Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio kovo 7 d. per grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą pasakytus žodžius „...ponios ir ponai, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam...“ reiškia, kad kvepia karu? Nebūtinai. Karas jau vyksta Pripažinkime, karas – reikalas rimtas, ir karo tema nėra lengva. Šiuolaikinis karas itin žiaurus, nes per trumpą laiką gali atimti labai daug gyvybių. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pasibaigus II pasauliniam karui, karai pasaulyje taip niekada ir nesibaigė: Vietnamo karas, Afganistano karas, karas Irake, nuolatiniai lokalūs ginkluoti konfliktai Afrikos žemyne, Vidurio Rytuose ir galiausiai – karas Ukrainoje... Geografiškai karas dar niekada nebuvo taip arti mūsų. Esame situacijoje, kai baimei ir panikai negalime leisti įsigalėti. Šaltas protas ir ramybė – tai, ko šiandien reikia labiausiai. Mūsų valstybei potenciali grėsmė egzistavo šimtmečius – deja, neturėjome galimybės pasirinkti kaimynų. Praeityje ne kartą vienokiomis ar kitokiomis kovomis teko įrodinėti, kas esame ir ko siekiame. Nėra abejonės, kad ir šiandien, iškilus grėsmei, drąsiai gintume demokratines vertybes ir savo laisvę. Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą mums visiems dar kartą parodė, kokia trapi yra taika ir kokia pragaištinga gali būti nepasiruošimo kaina. Turime laiko ne pasiruošti karui, bet pasiruošti atgrasyti puikiai pažįstamą agresorių. Atgrasymas užkerta kelią tiesioginiam konfliktui, atgrasymo esmė yra paskatinti priešą nepulti.
|
|
