|
|
|
StatistikaKovo mėnuo – laimingas, o koks bus balandis?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasidalijo gera žinia: kovo mėnesį aukų gaisruose pavyko išvengti. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje kilus 2 tūkst. 550 gaisrų, žuvo 24 žmonės, o 54 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 2 tūkst. 148 gaisrai ir juose žuvo 35 gyventojai, gaisrų šiemet užgesinta 18,7 proc. daugiau, tačiau žuvusiųjų 31,4 proc. mažiau. Šį sausį gaisruose žuvo 7 žmonės, vasarį – 17 žmonių, o kovą nežuvo nė vienas. Remiantis 21 metų gaisrų statistikos duomenimis, aukų gaisruose dar pavyko išvengti ir 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipė dėmesį, kad, 5-erių metų gaisrų statistikos duomenimis, balandį atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 517 gaisrų, išdeginančių daugiau kaip 250 ha atvirųjų teritorijų. Todėl ugniagesiai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, turtui, bet ir žmonių gyvybei.
„P. n.“ informacija
Statistika: mirtys triumfuoja prieš gimimus
Remiantis Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus duomenimis, „Pajūrio naujienos“ apžvelgė, kiek gi pernai gimė, susituokė ir mirė mūsų rajono piliečių, ir palygino šiuos skaičius su 2023 metų duomenimis. Buvo įdomu palyginti, kokios yra pastarųjų metų rajono demografinės tendencijos. Gimė mažiau, negu užpernai Pasak Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Vaičienės, pernai buvo įregistruoti 258 gimimo įrašai, iš jų – 35 vaikai įregistruoti gimę užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Skirstant naujagimius pagal lytis, gimė 128 berniukai ir 130 mergaičių. Tarp naujagimių įregistruotos 2 poros dvynukų, visi – berniukai. Iš 258 Kretingos rajone įregistruotų naujagimių santuokoje gimė 180 vaikų, pripažinta tėvysčių – 73, o 5 vaikų gimimo įrašuose nėra duomenų apie tėvą. Jauniausios gimdyvės amžius – 19 metų, vyriausia gimdžiusi motina buvo 45-erių. Jauniausio tėvo amžius – 20 metų, o vyriausiam tėvui – 59-eri. Tėvai savo kūdikiams pernai suteikė tokius vardus, tarp kurių dominuoja: mergaičių – Olivija ir Sofija, šiuo vardu įregistruota po 5 naujagimes; Izabelė, Rusnė ir Amelija – po 4 naujagimes. Tarp berniukų vardų lyderiauja: Benas – 5 naujagimiai; Jonas, Ąžuolas, Jokūbas ir Nojus – po 4 kūdikius. Iš retesnių vardų išskiriami: Liza, Lilita, Upė, Juna, Simeonas, Ardenas, Denas. Palyginus praėjusių metų gimimų skaičių su 2023 m., šiemet sulaukta 37 naujagimiais mažiau. Užpernai buvo įregistruoti 295 gimimo įrašai: iš jų 43 naujagimiai gimė užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje. Gimė 153 berniukai ir 142 mergaitės, iš jų – dvi poros dvynių: du berniukai, mergaitė ir berniukas. Populiariausi užpernai naujagimiams suteikti vardai buvo: Amelija, Kamilė, Nojus, Jonas ir Emilis.
Kretingos rajonas ir 2024-ieji: kas vyko ir kuo gyvenome
Šiandien, gruodžio 31-ąją, – puiki proga peržvelgti, kokie gi Kretingos rajonui buvo 2024-ieji. Ko turėjome daugiau? Džiaugsmo ar nesėkmių, galimybių ar nuosmukio, protestų ar susitarimų? Kokie buvo mūsų pasiekimai, o gal nesugebėjome išnaudoti visų galimybių? Kaip bebūtų, tai buvo mūsų visų metai, verti dėmesio ir prisiminimų.
Titulai, apdovanojimai, pasiekimai, sukaktys *Sausio 1-ąją gausi Kretingos rajono delegacija buvo išvykusi į iškilmingą ceremoniją Vilniuje, kur Lietuvos vėliavos dienos proga Gedimino pilies bokšto trispalvė buvo perduota saugoti Darbėnų gimnazijos bendruomenei. Ši mūsų rajono gimnazija, kaip viena pilietiškiausių, buvo atrinkta iš 30 kitų šalies mokyklų pretendenčių. *Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga paskelbtu dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai. Tarp apdovanotųjų – ir kretingiškė muziejininkė, buvusi ilgametė Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė, apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. *Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras paminėjo savo veiklos 25-erių metų sukaktį. *87-erių Bronislava Narkienė, pagimdžiusi ir dorai užauginusi 9 vaikus, šalies Prezidento buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“. *Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija mūsų kraštiečiui žurnalistui Eldoradui Butrimui skyrė Vytauto Gedgaudo premiją. Prestižinės premijos laureatu tapęs žurnalistas iš esmės nuo karo Ukrainoje pradžios šalies ir regioninei žiniasklaidai rašo straipsnius apie karo realybę. Juos perskaito ir „Pajūrio naujienų“ laikraščio skaitytojai. *Kretingos muziejaus ilgamečiui darbuotojui, istorikui Juliui Kanarskui už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenei kultūros srityje suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas. *Kretinga laimėjo Jaunimo reikalų agentūros paskelbtą konkursą ir tapo 2025-ųjų Jaunimo sostine. *Pranciškonų gimnazijos absolventas Tomas Valiūnas gavo aukščiausią valstybinių brandos egzaminų įvertinimą – 4 šimtukus iš lietuvių kalbos, geografijos, istorijos ir anglų kalbos. *Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos fojė, prie Jurgio Pabrėžos paveikslo, pritvirtinta QR kodų lentelė – šiuo kodu įgarsintas kunigo mokslininko J. Pabrėžos laiškas mokiniui, parašytas 1821 m. Kretingoje. Dvasininko J. Pabrėžos vardas mokyklai buvo suteiktas prieš 30 metų. *Kretingos rajono savivaldybės administracija nuo spalio mėnesio tapo akredituota savanorius priimančia organizacija. *Kretingoje veikiančiai Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 305 kuopai suteiktas garbingas iš Kretingos kilusio generolo, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo Vlado Nagevičiaus vardas. *Darbėnų seniūnija šiemet pelnė 3 apdovanojimus: Darbėnai Nacionalinio judumo iššūkio miestelių kategorijoje užėmė III v., taip pat laimėjo „Gero ūkininko“ čempionato seniūnijų konkurso „Didžiausias paraiškų skaičius 2024 metais“ titulą už didžiausią paraiškų skaičių ekologinių sistemų priemonėms ir užėmė II v. to paties čempionato seniūnijų konkurse „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė“ už didžiausią žemės ūkio naudmenų ploto, deklaruoto ekologinėms sistemos priemonėms bei šioms priemonėms pateiktų paraiškų pokytį 2024 m. *Kėkštų kaime gyvenantį 85-erių kunigą salezietį Hermaną Šulcą prie Jungtinių Tautų Organizacijos veikianti tarptautinė Šv. Lozoriaus sąjunga už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojo garbingu Didžiuoju garbės sidabro medaliu – aštuonkampe sidabrine žvaigžde. *Nacionalinės sporto agentūros (NSA) surengtuose apdovanojimuose „Įkvėpti judėti 2024“ apdovanojimą pelnė Kretingos rajono savivaldybės administracija. Ji buvo nominuota sporto infrastruktūros srities nominacijoje už Pranciškonų sporto aikštyno atnaujinimą. *Šv. Kalėdų išvakarėse įvykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo pasveikinti tradicinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai: padėkos buvo įteiktos I v. pelniusiems Ankštakiuose ūkininkaujantiems Simonai Pielikytei ir Regimantui Lingiui, II v. laimėtojams Irmai ir Ramūnui Žilinskiams iš Klausgalvų bei III v. užėmusiems Editai ir Sauliui Dauginčiams iš Plokščių.
Ar Kretingoje gyventi gera
Lietuvos Respublikos finansų ministerija paskelbė Savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą – kokiose šalies savivaldybėse 2023-aisiais metais situacija buvo geriausia. Bendrame šalies savivaldybių reitinge Kretingos rajono savivaldybė atsidūrė 27-oje pozicijoje, ir teigiamas pokytis, palyginti su 2022 m., sudaro 1,98 proc. Nuo 2013-ųjų, kada savivaldybės ir buvo pradėtos vertinti, mūsų savivaldybėje teigiamas pokytis sudaro 68,98 proc. Kam reikia GKI Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų. Finansų ministerijos teigimu, gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie sugrupuoti į 6 rinkinius. Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygiu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe. Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.
Ar Kretingoje gyventi gera
Lietuvos finansų ministerija paskelbė Gyvenimo kokybės indeksą, kuris iliustruoja, kuriose šalies savivaldybėse situacija buvo geriausia – pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI) papildytas 2022 m. duomenimis. Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių 2013–2020 metais. Gyvenimo kokybės rodikliais galima statistiškai įvertinti ir parodyti įvairius vienas kitą papildančius gyvenimo kokybės aspektus, taip papildant bendro vidaus produkto rodiklį, kuris tradiciškai naudojamas kaip šalies ekonominio ir socialinio vystymosi matas. Gyvenimo kokybės rodiklius ES valstybių narių lygiu vertina Eurostat. Didžioji dauguma Eurostat pateikiamų Gyvenimo kokybės rodiklių nėra renkami savivaldybių lygiu, todėl į savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) buvo įtraukti panašūs rodikliai, kurie buvo sugrupuoti į 6 rinkinius. Iš esmės Eurostat gyvenimo kokybės tyrimuose, siekiant įvertinti pasitenkinimą gyvenimo kokybe, yra atliekamos didelės apimties reprezentatyvios apklausos, kurios nėra atliekamos šiame savivaldybių GKI vertinime, tačiau pasitelkiami savivaldybių lygiu renkami rodikliai, kurie bent iš dalies galėtų lemti pasitenkinimą gyvenimo kokybe. Savivaldybių GKI pagrindu pasirinktas gyvenimo kokybės modelis ir indeksas, kuris buvo taikytas atliekant ES struktūrinės paramos poveikio vertinimą gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje. Gyvenimo kokybė šiame modelyje buvo siejama su galimybėmis užsitikrinti pakankamą materialinės gerovės lygį, kurį apibrėžia su darbu ir užimtumu siejamos pajamos ir apsirūpinimas būstu. Gerėjančią gyvenimo kokybę signalizuoja pasitenkinimas savo sveikatos būkle, išaugęs švietimo ir socialinių paslaugų prieinamumas, intensyvėjantis dalyvavimas kultūriniame gyvenime, taip pat palanki gyvenamoji aplinka – mažėjantis aplinkos užterštumas ir išaugęs viešojo saugumo lygis. Šis savivaldybių GKI buvo sudarytas atlikus gyvenimo kokybės matavimui skirtos mokslinės ir empirinės literatūros, taip pat tarptautinių organizacijų skaičiuojamų gyvenimo kokybės indeksų apžvalgą.
Statistika: mirtys triumfuoja prieš gimimus
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui suvedus praėjusių metų duomenis, ir šiemet statistika rajone, kaip jau kelerius metus iš eilės, nėra džiuginanti: 2022-aisiais buvo įregistruoti 346 gimimai ir 559 mirtys. Taigi pernai Kretingos rajone mirtis kone dvigubai aplenkė naują gyvybę. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Vaičienės pateiktais duomenimis, daugiausiai gimimų – 43 – pernai buvo užregistruota rugpjūtį, mažiausiai – 20 – kūdikių gimė lapkritį. Gimusių berniukų įregistruota šiek tiek mažiau negu mergaičių: berniukų – 166, mergaičių 180. Iš 346 rajono kūdikių 53 gimė užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Olandijoje, Danijoje, Airijoje, Islandijoje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Portugalijoje. Jauniausiai kretingiškei motinai – 16 metų, tėvui – 19 metų. Populiariausi pernai kretingiškių mergaitėms suteikti vardai: Austėja, Liepa, Nikolė, Milita; berniukams – Herkus, Domas, Lukas, Jonas. Retesni vardai: mergaičių – Dija, Dijora, Domilė, Elaja, Eglita, Junė, Kira, Marilena, Mila, Milina; berniukų – Ajus, Aretas, Evanas, Rėjus, Naidas, Titanas. „Prie retesnių, manyčiau, jau galėtume priskirti ir tokius vardus, kaip: Gražina, Virginija, Ignas, Mykolas, Motiejus, Povilas, Vladas“, – pasvarstė N. Vaičienė.
Nauja gyvybė Kretingoje neaplenkė mirties
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui suvedus praėjusių metų duomenis, paaiškėjo ne itin džiugi rajono statistika: 2020-aisiais įregistruoti 337 gimimai ir 547 mirtys. Taigi pernai Kretingos rajone mirtis kone dvigubai aplenkė naują gyvybę. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Katkuvienės pateiktais duomenimis, iš 337 rajono kūdikių 45 gimė užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Airijoje, Islandijoje, Italijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ukrainoje, Rumunijoje. Palyginti: užpernai Kretingos rajone gimė 388, 2018-aisiais – 386 kūdikiai. Gimusių berniukų įregistruota šiek tiek daugiau negu mergaičių: berniukų – 170, mergaičių 167. Rajone gimė 5 poros dvynukų: po vieną mergaičių ir berniukų porą ir trys mišrios – po mergaitę ir berniuką. Jauniausiai kretingiškei motinai – 17 metų, tėvui – 21 metų. Vyriausiai motinai – 45, tėvui – 54 metai. Santuokoje gimė 257 vaikai, nesantuokinėse šeimose – 71 vaikas. Įregistruoti 9 vaikai, kurių gimimo įrašuose nėra duomenų apie tėvą. Populiariausi pernai kretingiškių suteikti vardai sūnums – Lukas, Rokas, Matas; dukterims – Emilija, Kamilė, Lėja. Retesni vardai – Juna, Diara, Alicija, Ervinas, Emetas, Einoras. Pernai Kretingos rajone susituokė 236 poros. Užsienyje santuoką įregistravo 6 rajono gyventojai, kurie tuokėsi su Latvijos, Graikijos, Slovėnijos, Ukrainos piliečiais. Daugiausia santuokų 2020 metais buvo registruojamos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, kitos poros amžiną meilę prisiekė Kretingos muziejaus Baltojoje salėje ir Vyšnių dvare Kartenoje. Santuoką nutraukė 108 poros. 22 rajono asmenys pakeitė vardą ir pavardę, iš jų 16 pakeitė pavardę, 6 – vardą. Iš pernai Kretingos rajone įregistruotų 547 mirčių 15 rajono gyventojų mirė užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje. Praėjusį lapkritį, per patį koronaviruso pandemijos piką, Kretingos rajone užfiksuotos 58 mirtys. Statistikos departamento duomenimis, Kretingos rajone pastaruoju metu gyvena 37 tūkst. 316 gyventojų, iš jų mieste – 17 tūkst. 824, kaimuose – 19 tūkst. 492 gyventojai. Kretinga, būdama vadinamojo auksinio trikampio Palanga–Klaipėda–Kretinga viena ašių, yra patraukli naujakuriams ir stabiliai išlaiko gyventojų skaičių. Palyginti: užpernai rajone buvo 37 tūkst. 575 gyventojų, 2018-aisiais – 37 tūkst. 945.
Pirmasis kretingiškis – Trijų karalių dieną
Pirmojo šiemet Kretingos ligoninėje gimusio rajono gyventojo reikėjo laukti kone visą savaitę – 3370 g svorio ir 53 cm ūgio berniukas, kurį pagimdė viešinti savo pirmagimio atėjimo į pasaulį nepanorusi 28-erių kretingiškė, gimė tik sausio 6-ąją, per Tris karalius. Daugėja brandaus amžiaus gimdyvių Ta pačia proga Kretingos rajono ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Dalytė Opulskienė pasidžiaugė, kad praėjusius metus jų skyrius užbaigė sėkmingai: iš viso gimė 300 mažylių – 164 berniukai ir 136 mergaitės. Būtent 300 naujagimių buvo būtinoji riba, kasmet Sveikatos ministerijos užbrėžta tam, kad Kretingos ligoninėje skyrius nebūtų uždarytas. Užpernai skyriuje gimė 314 mažylių. „Pas mus gimdyti atvyksta nėščiosios ir iš Palangos miesto bei kitų – Plungės, Skuodo, Klaipėdos – rajonų, pernai iš 300 gimdyvių 82 buvo ne kretingiškės. Dažniausiai gimdyti mūsų skyrių pasirenka Klaipėdos rajono moterys, – šios sudarė 20,5 proc. visų atvykusių gimdyvių“, – kalbėjo D. Opulskienė, džiaugdamasi, kad prieš pat Naujuosius, ligoninės bei Savivaldybės vadovų pastangomis, skyriuje sumontuotas naujas echoskopas. Pernai kas šeštai gimdyvei buvo atliktos Cezario pjūvio operacijos, arba iš viso 50 operacijų. Didžiausias praėjusiais metais gimęs kūdikis buvo berniukas, svėręs 4870 g, jo ūgis – 56 cm; mažiausia mergaitė svėrė 2370 g, jos ūgis buvo 48 cm. Pagimdė tik viena 17-kos nepilnametė, o vyriausiai motinai buvo 48-eri, ji pagimdė 4 kūdikį. „Praėję metai ir buvo ypatingi tuo, kad gimdė vyresnio amžiaus moterys – 14-kos gimdyvių amžius siekė ar viršijo 40 metų. Tai liudija apie sąmoningą motinystę, kita vertus, šie skaičiai parodo ir liūdnąją situacijos pusę – Lietuvos jaunimas yra emigravęs ir gimdo svetur“, – samprotavo gydytoja, taip pat pastebėdama, jog dar niekada nėra buvę tiek mažai – vos viena – nepilnamečių gimdyvių.
|
|
