|
|
|
Žemė ir ūkisKaimai sensta, o vienkiemius graibsto jaunos šeimos
Kretingos rajone tuštėja kaimai. Tačiau vienkiemiai ir vaizdingos gyvenviečių sodybos – deficitas. Jas graibsto ne tik ramybės ištroškę pagyvenę žmonės, bet ir jaunos šeimos. Pasak Kretingos rajono seniūnų, rajone - aktyvi ne tik emigracija į užsienį: vyksta ir nuolatinė migracija tarp rajonų bei seniūnijų.
Kretingiškis Kazys Genčius kitąmet vagas vers Austrijoje
Už kretingiškį Kazį Genčių “sirgti” nuvažiavęs mūsų rajono ūkininkų būrys Pasaulinių arimo varžybų dalyviui gėlių įteikti nebespėjo: Kazys Genčius jau rengėsi tuoj tuoj prasidėsiančioms varžyboms. Pagal jų nuostatus, varžybų dalyvis, atsidūręs už apsauginės juostos, nebeturi teisės kalbėtis su pašaliniais. Nepaisančiam šio reikalavimo dalyviui skiriami papildomi baudos taškai.
Melžėjų varžytuvės grįžta į madą
Skuodo rajone Prialgavos kaime Danutės Jakumienės ūkyje įvyko Kretingos ir Skuodo rajonų melžėjų varžytuvės. Buvo nuspręsta, jog varžysis po penkis melžėjus iš kiekvieno rajono.
Grambuolių lervos naikina daržus
Šiemet, kaip niekada anksčiau, žmonės savo daržuose aptinka storų baltų kirmėlių. Kirmėlės randamos išrovus pageltusį, bet taip ir nespėjusį užaugti laukuose buroką ar prie namų augantį braškių kerą.
Salantiškė laisvalaikį leidžia meškeriodama
Moterys laisvalaikį leidžia įvairiai: vienos skaito knygas, kitos mezga, o Salantuose gyvenanti Birutė Rozgienė laisvalaikį leidžia su meškere rankose.
Laivių kaimo gyventojai atšventė Žolinę
Trečius metus Kretingos kultūros centro Laivių filiale surengta vakaronė, skirta Žolinei paminėti. Į renginį atėjo ne tik Laivių kaimo gyventojai, bet atvyko ir iš Tuzų, Žeimių, Juodupėnų.
Dimitravas: nuo dvaro iki koncentracijos stovyklos
Apie septynis kilometrus nuo Kretingos Darbėnų link nutolusį kaimą įprasta vadinti Dimitravu. Tačiau tikrasis kaimo pavadinimas yra Tarvydai. Jame šiuo metu gyvena apie 140 žmonių. Dimitravu istoriškai vadinosi tik XVIII a. pabaigoje – XIX pradžioje šiame kaime grafų Zubovų įkurtas dvaras.
Geras atlyginimas nesuviliojo likti svetur
Beveik pusantrų metų kūlupėniškiai Sugata ir Aivaras Jonučiai praleido Danijoje. Nors darbu ir atlyginimu buvo patenkinti, tačiau ten likti gyventi ar dirbti ilgesnį laiką jie nepanoro.
Javapjūtę drebina aukštos grūdų kainos
Antradienio popietę su horizontu susiliejančiame javų lauke Rūdaičiuose pribrendusių varpų šnabždesys gožė ūkininko Juozo Vilucko vairuojamo kombaino gaudesį. Šukės pusėje tądien, dėl prasiautusių liūčių ir įmirkusių dirvų, jauni ūkininkai, broliai Artūras ir Ramūnas Turauskiai, kombaino į laukus neišvairavo. Sukti ar ne savąjį “Claas Lexion” į javų lauką, svarstė vydmantiškis Gintaras Liebus.
Neįprastu laiku pražydo rododendrai ir magnolijos
Irenos ir Rimanto Skiparių sodyboje šiemet antrąkart pražydo magnolijos ir rododendrai. - Magnolija įprastai žydi balandžio mėnesį. Ir šį pavasarį gausiai žydėjo. Rododendrai - gegužę. Kas atsitiko, kad augalai pražydo dar kartą, vasarai baigiantis - nesuprantu. Gal išties tai klimato atšilimo pasekmė,- svarstė sodybos šeimininkas. Rododendrai mėgsta rūgščią, drėgną (bet neužmirkusią) dirvą, visžaliai - ir pusiau pavėsį. Skiparių sodyboje rododendrams dirvą savo spygliais rūgština ir pavėsio teikia pušys. Dirvai rūgštinti tinka ir sieros rūgštis - 10 litrų vandens ištirpiname 5 ml koncentruotos rūgšties (rūgštis pilama į vandenį, jokiu būdu ne atvirkščiai). Pavasarį, pirmoje vasaros pusėje, kol auga, rododendrams reikia azoto (tinka senas perpuvęs mėšlas), žydintiems - fosforo, o kalio - per visą augalo vegetaciją. Baigiama tręšti liepos viduryje - pabaigoje. Tręšiant vėliau pradės augti ūgliai, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir žus. Pavasarį šaukiančių magnolijų rūšių yra gausybė. Populiariausios Lietuvoje paprastai žydi gegužę. Tačiau yra žydinčių gegužę ir vasaros pabaigoje, kaip antai “Lennei”. Vėliausiai - vidurvasarį - iš daugumos Lietuvoje išbandytų magnolijų žydi “Verbanica”.
“P.n.” informacija
|
|
