|
|
|
Žemė ir ūkisAtlygis už miško gėrybes – šiukšlės
Darbėnų gyventojas Andrius Petkus supyko: malkaudamas tėvo miške už 3 km nuo Darbėnų, jis aptiko sąvartyną, kuriame mėtėsi ir kretingiškių moksleivių sąsiuviniai su užrašytomis pavardėmis.
Japoniškas sodas „Madzuchai“ jau priima lankytojus
Kaimynai sodina bulves ir laisto gėles
Kartenoje gyvenanti Kunigunda Litvinienė sako, jog atsitikus nelaimei – ligai ne vieneriems metams paguldžius vyrą Augustą į patalą, - užuojautos ir paramos ji sulaukia iš kaimynų ir bendradarbių.
Obuolių pardavėjai neranda rinkos
Šių metų obuolių derliaus perteklių žadama versti į kompostą arba neskinti jų visai, nes sodininkų netenkina supirkimo kainos.
Rajono ūkininkai - vieni prieš lietų
Kai didžiojoje Lietuvos dalyje dūzgė kombainai, mūsų kraštą merkė lietūs. Dėl lietaus pertekliaus Kretingos rajono ūkininkų laukuose tebėra nenukulta iki 50 proc. javų. Nuo lietaus pajuodusiuose javų laukuose grūdai želia varpose, prastėja jų kokybė. Dėl prastesnės kokybės žemesnę grūdų kainą dar mažina geras šiuometinis grūdų derlius Europoje ir Vyriausybės vykdoma ūkininkams nepalanki pašarinių grūdų importo politika. Pasėlių neapdraudę rajono ūkininkai nesitiki ir nuostolių kompensavimo ar kitos paramos iš šalies Vyriausybės. Nesitiki pirmiausia jau vien todėl, kad apie Kretingos ūkininkams liūčių padarytą žalą, kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, žemės ūkio ministrė išgirdo tik praėjusią savaitę iš jo lūpų.
Meistriškumą demonstravo melžėjai
Vakar Kretingos rajone įvykusiose melžėjų varžytuvėse rajono nugalėtoja antrus metus iš eilės tapo Alina Butkevičienė iš Vaineikių kaimo (Kretingos r.). Antrąją vietą užėmė Vilija Ragainienė iš Erlėnų kaimo, trečiąją – grūšlaukiškis Vincas Pudžmys. Melžėjų varžytuvės vyko Gaivališkės kaime pieno ūkį vystančio Adomo Gikaro sodyboje.
Nemirsetos kopos sutvirtintos palmių tinklais
Pajūrio regioniniame parke, ties Nemirseta, yra smėlynų plotai, kurie iš kitų sutvirtintų kopų išsiskiria tuo, jog yra uždengti masyviais tinklais: smėlį bei šaknimis jame įsitvirtinusius augalus sulaiko iš palmių lapų išpinti ir tarpusavyje sujungti dembliai.
Kaimą nuo negandų saugo kryžius ir koplyčios
Atokus Kumpikų kaimas, esantis pusiaukelėje tarp Darbėnų ir Grūšlaukės, primena mažosios lietuvių liaudies architektūros muziejų po atviru dangumi: žmonės čia išsaugojo kelias dešimtis jų tėvų ir senelių statytų koplytėlių bei kryžių. Šis kaimas išsidėstęs taip pat kryžmai. O atvykstančius ir parvykstančius iš visų keturių pusių kaimo centre, ties kryžkele, pasitinka didingas, aukščiu medžius pranokstantis ir sovietmečio grėsmes atlaikęs Kumpikų simbolis - senasis kryžius.
Ant kretingiškio pagamintų suolų sėdi ne viena žemaičių šeimyna
Kretingiškis Petras Pučkorževičius, darantis lauko baldus, sako, kad gamybos sėkmę lemia ne tik išmokta technika, bet ir meilė medžiui. „Gamta jau viską yra padariusi. Žmogus tik viską sudėlioja į vietas, padailina“, - sakė amatininkas.
Ekologiniame ūkyje tenka dirbti ir po 14 valandų per parą
Prasidėjęs lietus nesugadino nausodiškio Vaido Puidoko ekologinio ūkio derliaus – rugius ir kvietrugius jis spėjo nukulti esant saulėtoms dienoms, o miežiai ir lubinai dar nesubrendo pjūčiai. Tačiau pasitaiko metų, kai ne vieną hektarą derliaus tenka be naudos nupjauti ir atiduoti sudeginti.
|
|
