|
|
|
Žemė ir ūkisBendruomeniškumą vėl reikia atkurti, prijaukinti, grąžinti
Bendruomeniškumas kaimuose yra istoriškai susiformavęs reiškinys, kurį pastaruosius du dešimtmečius ardo ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai. Modernėjančioje visuomenėje teoriškai turėjęs mažėti socialinis atstumas tarp miesto ir kaimo gilėja tarsi praraja. Apie bendruomenes bei kaimo žmonių socialinę atskirtį kalbėjomės su Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininke Birute Stalmokiene ir Darbėnų seniūnu Edvardu Stalmoku. Jie įsitikinę, kad bendruomenės gali sumažinti socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau tam dar prireiks kelių dešimtmečių.
Vištų pulkai kaime – jau retenybė
Artinasi metas, kai vištos, kaip ir karvės, arkliai taps kaimo retenybe, o vaikai jas beišvys tik zoologijos sode. Jau ir šiandien atokiame Budrių kaime ant pirštų besuskaičiuosi šeimininkes, kurios velykinį stalą puoš margintais savų vištų kiaušiniais.
Buitines atliekas rajono gyventojai rūšiuoja vis rūpestingiau
Šiomis dienomis bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojos bei iš Darbo biržos atsiųstos talkininkės triūsia ties sąskaitomis: į vokus reikia sudėlioti per 15 tūkst. sąskaitų ir ne tik jų. Vasario mėnesį gyventojus pasieks vokai, kuriuose kartu su sąskaitomis bus atsiųstos ir atmintinės, kaip reikėtų rūšiuoti buitines atliekas.
Bendruomenės – darbų sūkuryje
„Kas kitas, jei ne mes? Juk graži gyvenvietė yra visų gyventojų rūpestis“,- paklausti, kodėl ėmėsi atsakomybės įgyvendinant Europos Sąjungos remiamus projektus, per kuriuos bus sutvarkytos viešosios erdvės, tvirtino Kretingos rajono bendruomenių pirmininkai.
Kaimas, kuriame sniegas - baltesnis, o žiema - ilgesnė
Kūlupėnų seniūnijos Sauserių kaimas įsikūręs ypatingoje vietoje: vaizdingi Salanto bei Minijos upių šlaitai tarsi įrėmina kaimą ir dėl to šis atsiduria tarytum gilioje taurėje. Į Sauserius vedantis kelias šlaitu staiga krinta žemyn, o, įsisiautėjus vasario pūgoms, per pusnis tampa sunkai pravažiuojamas. Kai kada žmonės būna atskirti nuo pasaulio.
Kartą „susirgus“ basendžiais, pagyti nebeįmanoma
Padvariškė Airida Bereišienė prisipažįsta, jog kartą „susirgus“ meile basendžiams, nuo jos pagyti nebeįmanoma. Jau kelerius metus auginanti šios veislės šunis, moteris sakė nė minties neturinti basendžių iškeisti į kitokius augintinius.
Įsipareigojimai, pasinaudojus parama, ūkininko nebaugina
Kretingoje veikiančios bendrovės „Planavimas ir apskaita“ vadovė Laima Drungilienė pasidžiaugė, kad net vienas trečdalis jos klientų pasinaudojo „Valdų modernizavimo programa“. Vienas tokių – Juodupėnuose ūkininkaujantis Andrius Vaičekauskis, vystantis mišrų – pienininkystės bei augalininkystės – ūkį.
Malūno savininkams – valstybės kompensacija
Paskutinį pajūrio krašto – Lazdininkų - malūną naujam kvėpavimui prikelia jo paveldėtojai klaipėdiečiai Ona ir Antanas Nausėdos. Savininkai neseniai sulaukė jau antros valstybės kompensacijos už šio kultūros paveldo objekto restauravimą.
Vydmantiškio konteineryje – tik dulkės
Vydmantiškis Ženius Meilus į šiukšlių konteinerį neišmeta net sagos: 71 metų vyras įsitikinęs, kad šiukšlių nėra – yra tik antrinės žaliavos, kurias kiekvienas žmogus gali panaudoti ir pritaikyti iš naujo.
Atsikratė šašo
Senosios Įpilties gyventojai gali ramiau atsikvėpti: likviduotas pavojingų pesticidų sandėlis, į kurį iširus tarybiniams kolūkiams buvo suvežti ir saugomi chemikalai iš viso rajono. Darbus atlikusi bendrovė „AV investicija“ teigė išgabenusi apie 2,86 tonos sandėliuose dūlėjusių pesticidų, 115 tonų pesticidais užteršto grunto ir dar 867,5 tonos aplink buvusio grunto, kuriame būta teršalų, neviršijančių maksimalių leistinų normų – štai tokio dydžio šašo prieš savaitę atsikratė Senoji Įpiltis.
|
|