|
|
|
Žemė ir ūkisJoninių taku – į gamtos vaistinę
- Melstis raktažolei nėra paprasta – pažinti augalus, juos suprasti, - prisipažino kretingiškiams garsus Lietuvos žolininkas, profesionalus farmacininkas iš Šilutės Virginijus Skirkevičius.
Kad sodybos stilius būtų vientisas
Dažnai nuosavo namo kieme galime pamatyti pavėsinę, suoliuką, lauko židinį, baseinėlį ar kitų mažosios architektūros elementų. Ką reikia žinoti, norint sutvarkyti savo kiemą, kad jis neatrodytų sudarkytas ir džiugintų šeimininkų ir svečių akį.
Žemė dar tebėra maitintoja
Rubulių kaimas nuo Kretingos nutolęs vos 6 km ir dešinėje Palangos-Šiaulių plento pusėje išsidėstęs U raidės forma. Iš kitų gyvenviečių Rubuliai išsiskiria itin erdviomis panašios architektūros sodybomis su didžiuliais – po 20 – 30 arų - žemės sklypais. Dauguma šio kaimo žmonių žemę ligi šiolei tebevadina savo maitintoja.
Kretingos sodžiaus obelys įsisupę į nuotakos rūbą
Iš šiaurės vakarų prie Kretingos miesto priglundantis Kretingsodžio kaimas, kasmet gegužę apsipilantis žiedais, kažkada ne šiaip sau buvo pavadintas sodžiumi - senasis lietuvių kaimas be sodų buvo neįsivaizduojamas.
Tekindamas sulą, nežaloja beržų
Pranas Petrauskis iš Juodupėnų su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais norėtų pasidalinti savo patirtimi, kaip taisyklingai reikėtų ištekinti iš beržų sulą.
Ribą tarp miesto ir kaimo trina bendruomenės darbo kokybė
Nors Laukžemė per 20 kilometrų nutolusi nuo Kretingos, kaimo bendruomenė atstumo pernelyg nejaučia: bendromis jėgomis išsikovojo, kad būtų išasfaltuotas kelias, aktyviai rengia naujus projektus. Bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė yra įsitikinusi, kad esant stipriam bendruomenės branduoliui riba tarp miesto ir kaimo iš esmės išnyksta.
Laukia projektų patvirtinimo
Jau šį savaitgalį Kretingos rajono bendruomenės susitelks bendram tikslui – kad jų gyvenama aplinka būtų dar švaresnė ir gražesnė, gyvenviečių ir kaimų gyventojai surengs visuotines talkas. O bendruomenių pirmininkų gi laukia įtemptas metas –daugelyje bendruomenių rengiami projektai finansavimui gauti, kai kurie projektai jau laukia įgyvendinimo pradžios.
Želvių kaimą – į Raudonąją knygą
Pajūrio žemėse, tarp Lazdininkų ir Šventosios, įsikūrusiame Želvių kaime dar išlikę keletas senųjų sodybų. Viena iš jų – kretingiškės Stasės Adomavičienės tėviškė. Tačiau moteris sunerimusi, kad geografiškai jos gimtojo kaimo su įdomia praeitimi nebelikę, o ji norėtų, kad būtų atkurta istorinė tiesa.
Bendruomeniškumą vėl reikia atkurti, prijaukinti, grąžinti
Bendruomeniškumas kaimuose yra istoriškai susiformavęs reiškinys, kurį pastaruosius du dešimtmečius ardo ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai. Modernėjančioje visuomenėje teoriškai turėjęs mažėti socialinis atstumas tarp miesto ir kaimo gilėja tarsi praraja. Apie bendruomenes bei kaimo žmonių socialinę atskirtį kalbėjomės su Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininke Birute Stalmokiene ir Darbėnų seniūnu Edvardu Stalmoku. Jie įsitikinę, kad bendruomenės gali sumažinti socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau tam dar prireiks kelių dešimtmečių.
Vištų pulkai kaime – jau retenybė
Artinasi metas, kai vištos, kaip ir karvės, arkliai taps kaimo retenybe, o vaikai jas beišvys tik zoologijos sode. Jau ir šiandien atokiame Budrių kaime ant pirštų besuskaičiuosi šeimininkes, kurios velykinį stalą puoš margintais savų vištų kiaušiniais.
|
|