![]() |
![]() |
|
Žemė ir ūkisLietus nokautuoja žemdirbius
Naująjį derlių iš žemdirbių priimančioje bendrovėje „Kretingos grūdai“ lietingą antradienį eilių – jokių. Pasak vykdomojo direktoriaus Stepono Baltuonio, liepą ir vėliau per karščius grūdų iš autotransporto priėmimo vidutinė dienos norma būdavo 2 tūkst. tonų, o pastaruoju metu pagedus orams – tik 900 t.
Embargo laikotarpiu optimizmo nepraranda
Kretingalėje 23-ejus metus veikiančios vienos stambiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo įmonių „Agrovet“ generalinis direktorius Augenijus Gudžiūnas neabejoja, kad Rusijos embargas Europos Sąjungos šalių maisto produktams turės įtakos ne tik konkrečioms įmonėms, bet ir visam žemės ūkio sektoriui, kuris sudaro didelę dalį valstybės vidaus produkto.
Tėvonijose – gandrų sambūriai prieš kelionę
Šimtamečių senolių sodybų vietose įsikūrusių žmonių gyvenimuose gamta, paukščiai, gyvūnai tapę jų pačių būties dalimi. Šį sekmadienį į žiemoti išskrendančius gandrus, besibūriuojančius palei sodybą, su nostalgija žvelgia rožinio namo kelio Kretinga – Kūlupėnai – Kartena kryžkelės smaigalyje gyvenantys bendraamžiai 60-mečiai kūlupėniškiai Aleksandra, Justinas ir jų 29-erių sūnus Virgilijus Petrauskai. O griūvantį Prystovų vienkiemį atkūrusių Rasos ir Tomo Kundrotų sūnūs Matas ir Kajus krykštavo, namo pastogėje aptikę kregždės lizdą.
Girininko romantika – su žiupsniu nerimo
Alinantis pastarųjų dienų karštis ir mašalų erzinantis puolimas Mikoliškių girininkijos miško darbininkus privertė keltis su aušra ir darbus pradėti 4 valandą ryto. „Įdienojus vyrai jau važiuoja namo“, – sakė šios girininkijos girininkas Romas Mažonas.
Apie važnyčiotoją Ipolitą, jo žirgus ir karietą
Ipolitas Radavičius prieš kokius 15 metų susigalvojo netradicinį verslą – įsitaisė žirgą, karietą ir pačiam sau netikėtai tapo važnyčiotoju. „O juk turėjau būti karininkas – tokia buvo mano gyvenimo svajonė, bet ji neišsipildė“, – prisipažino. Paklaustas, gal kokius karinius mokslus yra baigęs, tik nusišypsojo: esą jeigu mokytas būtų, argi arkliui paskui uodegą sekiotų?
Kryptį parodė dvi avys
Artojai varžosi dėl meistriškiausiojo vardo
Septyni Kretingos rajono artojai galingais savo traktoriais šįryt suvažiavo į ūkininko Raimondo Grabio 5 hektarų ploto laukus tarp Lazdininkų ir Joskaudų kaimų Darbėnų seniūnijoje. Lietuvos žemės ūkuio konsultavimo tarnybos rajono biuras čia surengė varžybas, po kurių paaiškės, kuris artojas – profesionaliausias ir gali atstovauti mūsų rajonui respublikinėse varžybose. Verčiamaisiais plūgais aria Tomas Butkevičius iš Vaineikių, Tomas Klapatauskas ir Antanas Duoblys iš Kūlupėnų bei Andrius Martinkus iš Šukės. „Andriui, kaip ir tradiciniais plūgais ariančiam, Valdo Zaboro ūkiui, esančiam Darbėnų seniūnijoje, atstovaujančiam Artūrui Jurgučiui, šios artojų varžybos – pirmosios, bet, tikimės, ne paskutinės“,– sakė Konsultavimo tarnybos rajono biuro vedėja Gražina Poškienė. Tradiciniais plūgais, be Artūro, aria dar du artojai: Vytautas Damulis iš Darbėnų ir Pranas Benetis iš Kūlupėnų. Varžyboms teisėjauja patyrę Mažeikių, Telšių, Kėdainių žemės ūkio konsultavimo tarnybų atstovai.
Dvi rajono įmonės – šalies eksporto lyderės
Minint Lietuvos pramonininkų asociacijos atkūrimo 25-metį buvo pagerbtos Lietuvos valstybei nusipelniusios šalies įmonės, tarp jų – Kretingos rajono žvėrininkystės ūkis ir uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“, jos abi pelnė titulą „Lietuvos 2013 metų eksportuotojas“.
Pavėlavusiems parama mažėja
Baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo terminas. Iki liepos 10 dienos paraiškas dar galima teikti, tačiau bus taikomos sankcijos – už kiekvieną pavėluotą dieną galutinė paramos suma bus mažinama procentu.
Remontuoja tvenkinio šachtą
Vyksta senkančio Kretingos II tvenkinio šachtos remontas. Darbus atlieka kooperatinė bendrovė „Kretingos ūkininkas“. Pasak bendrovės vadovo Antano Būtos, anksčiau išvalius ir sutvarkius viršutinį tvenkinį, vadinamą trečiuoju, pastebėta, kad antrojo tvenkinio uždaris nesandarus, pro jį prabėga vanduo. „Kadangi tvenkinio vandens išleisti negalėjome, kad pamatytume uždario problemas, į pagalbą kvietėmės narus“,– sakė A. Būta. Tvenkinys yra valstybės nuosavybė, todėl remonto darbus finansuos ji. Tai kainuos apie 10 tūkst. Lt.
„P. n. “ informacija
|