|
|
|
Žemė ir ūkisKepė „bobą“, margino kiaušinius
Artėjant Velykoms Kretingos muziejaus Amatų centre gardžiai kvepėjo kepama tradicine žemaičių velykine ,,boba“, buvo mokomasi natūraliomis priemonėmis marginti kiaušinius, kalbėta, kokie buvo senieji Velykų papročiai – į čia surengtą popietę ,,Velykų boba jaunoms gaspadinėms“ buvo sukviestos mamų klubo ,,Iniciatyva“ narės.
Artėja pasėlių deklaravimas: naujovių bus
Gargžduose įvykusiame seminare Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai Klaipėdos apskrities seniūnijų žemės ūkio specialistams, skyrių vedėjams pristatė šių metų pasėlių deklaravimo naujoves. Deklaravimas prasidės balandžio 11 d. ir truks savaite trumpiau negu pernai, – iki birželio 6 d. Pavėluotai paramos paraiškas galima bus teikti iki liepos 1 d.
Žvaigždynus nuleidusi į žemę
Buvusi pedagogė Valė Kniukštienė, ant paltinio audinio skiaučių išsiuvinėjusi ir kailio gabaliukais dekoravusi dangaus žemėlapį, Kūlupėnų bibliotekoje surengė savo tekstilės darbų parodą ir pavadino ją „Žvaigždynai“.
Aplinkosaugininkų norus sutramdė taisyklės
Nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumo atstovai į Salantų regioninio parko direkciją aplinkinius ūkininkus, turinčius dirbamas arba deklaruojamas žemes, seniūnus, vietos bendruomenių atstovus buvo pasikvietę pasikalbėti apie išskirtinių gamtinių teritorijų priežiūrą, galimybes ne tik išsaugoti unikalias augalų bei gyvūnų rūšis, bet iš to gauti naudos.
It iš pliušo – bet karalius
Minkštos, švelnios ir taikios britų trumpaplaukės katės karteniškei Jurgitai Pilybaitienei tapo meile iš pirmo žvilgsnio, o atsiradusios namuose greitai šeimos gyvenimą užsuko savitu ritmu. „Kai kalba eina apie britų trumpaplaukį, ne jis su jumis gyvena, o jūs su juo. Šie katinai namuose yra karaliai, bet tai, ką aš jiems atiduodu, sugrįžta man šimteriopa meile, šiluma, žinojimu, kad esi laukiamas“, – kalbėjo J. Pilybaitienė, prieš trejus metus ėmusi veisti britų trumpaplaukius.
Į veltinius įsuko baltą žiemą
Kretingiškės 36-erių Eglės Jucienės velti drabužiai vaikams – sarafanai, kostiumėliai, kepurės, bateliai, šalikai – atrodytų, kvieste kviečia jais kuo greičiau aprengti mažylius, kad šie galėtų šiltai panirti į baltai išpurentą žiemos pasaką.
Rizikos šeimos iš uostamiesčio keliasi į Kretingos kaimus
Iš šiuo metu Kretingos rajone esančios 91 socialinės rizikos šeimos, kur auga nepilnamečiai vaikai, dauguma – 63 šeimos – gyvena kaimuose. Jas prižiūrinčių socialinių darbuotojų pastebėjimu, nemažai jų, praradusių geresnius butus Klaipėdoje, įsigyja pigius būstus ir apsigyvena mūsų seniūnijų kaimuose.
Švelnus bičiulis, kuriam reikia lyderio
Draugiška, smalsi ir nepailstanti kelionių kompanionė – taip Vilniuje gyvenantis vydmantiškis Antanas Končius apibūdina savo gražuolę haskę Sašą. „Žydros haskių akys ir pūkuotas kailis paperka daugelį, bet po mėnesio ar dviejų žmonės pamato, jog su haskiais reikia mokėti tvarkytis, ir prasideda problemos: šuo neklauso, drasko baldus, kaukia, ir tada šeimininkai juos arba išmeta kur nors vidury laukų, arba atiduoda į prieglaudas, grasindami, kad užmigdys, jei šie augintinio nepaims, – sakė A. Končius. – Dėl to ne vienas haskis per savo gyvenimą turi keletą šeimininkų. Tad, jei užsimanėte haskio, visų pirma gerai pagalvokite, o tada aplankykite prieglaudas – labai dideli šansai, kad kažką rasite.“
Parama atnaujinantiems bandas
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paskelbė apie paraiškų priėmimą grynaveisliams mėsiniams galvijams, grynaveislėms avims ir ožkoms įsigyti. Paramos biudžetas – 2 mln. 100 tūkst. Eur. Paraiškos bus priimamos nuo vasario 1 iki 20 d.
Žemdirbys jau planuoja pavasarį
Besibaigianti žiema, pamažu ilgėjanti diena žemdirbius skatina susirūpinti sėklomis: ką šį pavasarį bers į dirvą. Vadžios – vyresniųjų rankose Anot vieno stambiausių Kretingos rajone Rūdaičių ūkininko Stasio Sandaro, jau vasarį–kovą nuo sėklas parduodančių įmonių pasiūlos ims mirgėti laikraščių skelbimų puslapiai. „Aš mėgstu išbandyti ir kokias nors naujas javų veisles, nesvarbu, kad kitąkart nepasiteisina – vos nukūlus tenka ir į grūdų perdirbimo įmonę pašarams išgabenti“, – šypsojosi jis. Vešlioms grūdinėms kultūroms augti reikia gero dirvožemio. S. Sandaras akcentavo, kad Rūdaičiuose jis – nelabai palankus, nes vyrauja lengvas priemolis, priesmėlis, durpės. Toks dirvožemis lengvai praleidžia vandenį, o augalų maisto medžiagos neišsilaiko. S. Sandaro ūkis turi šeimos ūkio statusą, mat jame ūkininkauja ir vaikai, tad dėl ateities pašnekovas neslepia džiaugsmo – smagu, kad tai, kas jo rankomis sukurta, išliks. Tiesa, kol kas ūkio vadžios – vyresniosios kartos rankose. „Pats sėju, pats purškiu, kuliu. Per javapjūtę prišoka ir abu žentai: iš Klaipėdos atlėkęs jaunėlės dukros Raimondos vyras Ričardas paskui mano vairuojamą kombainą sekdamas skutiku iškart skuta ražienas, o vyresnėlės Odetos sutuoktinis Edvinas prakaitą lieja grūdų džiovykloje, sandėlyje“, – pasakojo S. Sandaras. Šeima valdo maždaug 550 ha žemės plotą, tad ir darbų nestinga. Todėl dar vieną darbininką tenka samdytis. Anksčiau buhalterinę apskaitą vesdavo profesionalūs konsultantai, o dabar puikiausiai tai atlieka pati Stasio žmona Darina bei dukra Odeta. „Pagalvojome: kaskart po 300 eurų už apskaitos tvarkymą svetimiems mokėti – per didelė prabanga, todėl patys įsigijom buhalterinei apskaitai skirtą kompiuterinę programą, moterys ją įvaldė“, – džiaugėsi S. Sandaras.
|
|
