|
|
|
Žemė ir ūkisLiofilizavimas – į ūkius ateinanti naujovė
Kaune įvykusios parodos „Ką pasėsi-2018“ metu naujovėmis besidomintiems žemdirbiams buvo pristatyta ypatinga sparčiai populiarėjanti maisto produktų apdorojimo technologija – liofilizacija.
Apie tautodailininką su „miškaligės“ simptomais
Dėkingas už atvertą langą Turbūt nedaug sutiktum ir žmonių, kurie per savo 50-mečio jubiliejų, užuot pasveikinti susirinkusius svečius susodinę už stalo ir pavaišinę, pirmiau išsivestų į mišką talkon – sodinti medžių? „Kadangi „miškaligę“ šeimos draugai man yra diagnozavę jau prieš 10 metų, todėl nesupyko“, – prisiminęs šį pokštą, juokėsi ir pats Linas. Gamta, miškai buvo pati didžiausia jo svajonė nuo mokyklos laikų. Kai kas nors paklausdavo, ką gi studijuos baigęs vidurinę, nedvejodavo: arba miškininkystę, arba – nieko. Likimas taip sudėliojo, kad baigė, kaip sakoma, „gyvenimo universitetus“ , o išsvajotos specialybės žinių įgijo miško savininkų kursuose. Linas prisiminė tą dieną, kai su draugu prieš stojamuosius egzaminus nuvežė dokumentus į tuometinę Kauno žemės ūkio akademiją, Miškininkystės fakultetą. „Žiūrim – čia vien „absoliutininkai“ renkasi, o ir iš tų pačių pusė – girininkų atžalos. Kur jau ten mudviem lygiuotis, išsigandom, pardūmėm namo“, – atviravo pašnekovas. Bet pridūrė, jog Dievas vis tiek jį myli – uždarė duris, tačiau atvėrė langą. Anot pašnekovo, uošvėms nepakomanduosi, kokiu būdu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žemės nuosavybę atsiimti. Gerai, kad jo žmonos Irenos mama atsiėmė miškais ir pati nusprendė atiduoti valdyti dukrai ir žentui. Šiek tiek dar nusipirkę patys, iš viso Puškoriai dabar turi ne tiek ir mažai – Slučkų miške 3 ha (juokavo, kad čia –„ant juoko“, dėl galbūt to sunkiai 17 metų grįsto kilometrinio kelio nereikėję), 10,5 ha – Žalimų kaime ir 29 ha – Rietavo seniūnijoje, Tveruose, netoli Lopaičių piliakalnio.
Vietinė rinkliava: ar yra galimybių mokėti mažiau
Šiomis dienomis gyventojai sulaukė naujų pranešimų dėl vietinės rinkliavos – jos dydis suskaičiuotas pagal pakoreguotą metodiką, kuri, rajono tarybos sprendimu, įsigaliojo nuo kovo 1 dienos. Gyventojai už mišriųjų atliekų surinkimą ir sutvarkymą mokės praktiškai tiek pat, kiek ir iki šiol, daugiau pakeitimų – negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams (išskyrus sodų paskirties objektų) arba paprastai sakant – juridiniams asmenims. Pripažįstama, kad tokia vietinės rinkliavos metodika yra socialiai teisingiausia iš žinomų variantų, tačiau diskutuojama ir apie tai, ar mokesčio dydį būtų galima dar labiau sumažinti. Vietinės rinkliavos dydis sudarytas iš dviejų dalių – kintamosios ir pastoviosios. Kalbant apie gyvenamosios paskirties objektus, abi dalys – ir kintamoji, ir pastovioji dalis – Kretingos rajone suskaičiuojamos pagal nekilnojamojo turto objekte gyvenančių žmonių skaičių. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas formuojamas nekilnojamojo turto objekto savininko vardu, kuris ir atsakingas už vietinės rinkliavos sumokėjimą.
Versliukai prie kelio
Įvažiavus į Kartenos miestelį, pagrindinio kelio Šiauliai–Palanga prieigose, anapus kavinės „Pakalnė“, pasitinka keletas prekybos kioskų su užrašais „Šviežiai rūkyta žuvis“, „Kartenos duona“, „Gėlės“. Tiesa, šiuo metu atidarytas tik tas vienintelis – gėlių. Atgyja pavasariais Tarp gyvų ir dirbtinių augalų, vazonų, kapų žvakių, merktuvų, velykinių zuikių, drugelių, arbatos puodelių ir daugybės kitų smulkmenų besisukinėjanti pardavėja Janina teigė nežinanti, kada kol kas devyniais užraktais užrakinti kaimyniniai kioskai iš naujo atgis. „Kad žmonių miestelyje nelabai yra. Mes žiemą juk taip pat neprekiaujame“, – pridūrė ji. „Atostogos“ prasideda tuoj po „Visų šventųjų“, kai žemę ima stingdyti pirmosios šalnos. „Po to pirmąkart atsidarome vasario 14-ąją, per šventą Valentiną, paskui – pavasariop, kai artėja Motinos diena, o įsisiūbavus šiltesniems orams, durys būna atviros ir šeštadieniais: daugelis vietinių sukrunta ieškoti augalų savo sodybų aplinkai apsodinti“, – pritarė pati kiosko savininkė Eglė Geležinienė. Pasišnekučiuoti su „Pajūrio naujienomis“ ji atskubėjo pertraukos Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre, kuriame dirba, metu.
Peticija – Briuselyje, parama – ministerijos stalčiuje
Jonavos sporto arenoje įvykusiame visuotiniame Lietuvos žemdirbių suvažiavime Europos Parlamento nariui Broniui Ropei buvo įteikti du mėnesius rinkti žmonių parašai už Lietuvos ūkininkams skiriamų išmokų suvienodinimą su kitais ES ūkininkais.
Primena apie afrikinį kiaulių marą
Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis išskyrė dvi pagrindines priemones, galinčias stabdyti afrikinį kiaulių marą. Tai – šernų populiacijos reguliavimas ir biologinio saugumo priemonių taikymas ūkiuose.
Palangos pašonėje bus atidarytas vandenlenčių parkas
Tris jaunus vyrus – Tadą Butkų, Martyną Šliką bei Matą Matulevičių – prieš 10 metų susiejo pomėgis ekstremaliam sportui. Iš pradžių laisvalaikį dažniausiai jie leisdavo buriuodami ar virš vandens skriedami jėgos aitvarais, o, išbandę vandenlenčių sporto malonumus, susibūrė į bendrovę „313 cable park“ ir sugalvojo Malūnų kaimo kaimynystėje – Užpelkiuose – pastatyti tokią vandens pramogų sporto bazę, apie kurią žmonės kalbėtų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Gavo pinigų melioracijai
Melioracijos darbams Kretingos rajone Žemės ūkio ministerija šiemet skyrė 200 tūkstančių eurų. Skirstant vadovaujasi nuostatomis Panaši suma buvo skirta ir pernai – 198 tūkst. Eur. Lėšos panaudojamos vadovaujantis privalomomis nuostatomis – ne daugiau, kaip 20 proc. jų tenka drenažo avariniams remontams ir ne daugiau, kaip 10 proc. gyvenviečių drenažo remontams.
Kalvio rankos išskleidžia ir žiedlapius
Padvariuose gyvenančio 59-erių Vinco Lučinsko darbus – vartus, šašlykines, balkonų tvoreles, laiptų turėklus, laikiklius vėliavoms, stovus gėlėms, suolus ir stalus – žino daugelis kretingiškių, jo darbai puošia ne vieno namus bei sodybas. „Metalas būna šaltas ir karštas. Aš mėgstu sakyti, kad ir šaltas metalas sušildo širdį“, – sakė kūrybiniu polėkiu apdovanotas meistras. Kalvystė – kūryba ir juodas darbas V. Lučinskas pagal specialybę esąs mechanikas, o į kalvystę sakė paniręs prieš 15 metų. Patraukė įdomus kalvio darbas, nes jį dirbant galima eksperimentuoti. Šio amato mokėsi pas garsų Klaipėdos krašto kalvį Alfonsą Valauską. „Kokį džiaugsmą jauti, kai kali ir kaskart iškali vis kitokį darbą. Lyg išleistum savo mintis po fantazijos pasaulį pasivaikščioti. Dirbi ir nebejauti nei laiko tėkmės, nei nuovargio, nei įkaitusios ugnies karščio“, – atviravo, manydamas, kad tam darbui reikia kantrybės ir prigimtinio potraukio. Kvietiniuose, netoli Gargždų, buvusiose ūkio mechaninėse dirbtuvėse įkūręs savo įmonę, ją pavadino „Vinco kalve“. Ne visas kalvystės darbas, sakė, suteikiąs kūrybinio džiaugsmo, nes iš to neišgyvensi – reikia užsidirbti ir duonai. Kalvio darbas, juokavo, juodas kaip ir metalas, ir dvejopas – karštas ir šaltas: būna dienų, kai stovi prie krosnies, siekiančios 800-1 tūkst. laipsnių kaitros, ir žaizdro, įveikdamas ligi baltumo įkaitusį metalą. O kitądien stovi prie tekinimo staklių ar suvirinimo aparato. V. Lučinskas sakė, jog šiandieninės technologinės galimybės leidžia metalą kalti vadinamuoju šaltuoju būdu, – kada staklėmis išpjaunamos detalės ir jos suvirinamos. Taip gaminama didžiuma buities reikmenų, lauko baldai, laiptų turėklai.
Klausinėjo, ar „Skruzdėlynas“ ne iš kiaulių odos
Šį sekmadienį Berlyne baigsis 83-ąjį kartą surengta tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“, kurioje Lietuva dalyvavo 16-ąjį kartą. Parodoje su Lietuvos žurnalistų grupe teko būti jos atidarymo dieną – sausio 19-ąją. Deja, vienos dienos neužtenka pamatyti beveik 12 ha plote išsidėsčiusias 1 tūkst. 614 eksponentų iš 67 šalių ekspozicijas. Ypač, kai rūpi, kaip šiame pasauliniame renginyje sekasi Lietuvai. Apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Broniaus Markausko susitikimus su kitų valstybių atstovais rašėme praėjusiame „P. n.“ numeryje. Berlyno „Žalioji savaitė“ sukviečia ne tik valstybių įvairaus rango politikus, žemės ūkio produkcijos augintojus, jos perdirbėjus ir pardavėjus. Parodą aplanko daugybė paprastų berlyniečių, turistų. Visose nacionalinėse šalių ekspozicijose stengiamasi akcentuoti savo šalies ir jos produktų bei patiekalų išskirtinumą, o tai renginį daro itin patrauklų. Lietuvos ekspozicijos lankytojus įmonė „Bernelių užeiga“ kvietė ragauti lęšių troškinio su bebriena, baravykų sriubos, juodos duonos kubilėliuose, ypatingo skonio mėlynių vyno, tradicinių cepelinų. „Vokiečiai ne tik suvalgo grybų sriubą, dažnai ir duoną pasiima į namus. Maisto nemėto“, – pastebėjimais dalijosi „Bernelių užeigos“ atstovė Jolanta Kubolienė. Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga iškeptas rekordinio dydžio – svėrė 230 kg – „Skruzdėlynas“ lankytojams buvo tikras siurprizas. |
|
