|
|
|
PolitikaBaigėsi politinės kampanijos dalyvių registracija Seimo rinkimuose
Baigėsi balandžio 12 d. pradėta politinės kampanijos dalyvių registracija 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nuo šio pirmadienio – liepos 22 d. – iki rugpjūčio 9 d. 17 val. užsiregistravusieji Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti pareiškinius dokumentus. Gavusi pareiškinius dokumentus VRK spręs, tvirtinti ar ne juos pateikusį asmenį kandidatu į Seimą. Liepos 22 d. VRK skelbė, kad dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose užsiregistravo 20 politinių partijų, vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37 save iškėlusi Justė Stonkutė, Lietuvos socialdemokratų partijos iškelta Violeta Turauskaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – Agneta Ladek (Kazlauskaitė). Vienmandatėje Mėguvos rinkimų apygardoje Nr. 36 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Mindaugas Skritulskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Svetlana Tučkė, Darbos partijos – Edvinas Komparskas. Lietuvos regionų partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius patvirtino, kad praėjusį ketvirtadienį partijos taryba kandidatu į Seimą Kuršo rinkimų apygardoje iškėlė Antaną Vinkų. Kuršo apygardoje į Seimą kandidatuos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Romaldas Sakalauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Dovilas Petkus, „Nemuno aušra“ partijos – Valdas Rupšys. „Lietuvos liberalų sąjūdis dar nenusprendė dėl kandidato Kuršo rinkimų apygardoje, o Mėguvos rinkimų apygardoje iškėlė Audronę Balnionienę“, – „Pajūrio naujienoms“ pranešė Lietuvos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininkas Romualdas Jablonskis. Ar Darbo partija turės kandidatą ir Kuršo rinkimų apygardoje, atostogaujantis Kretingos skyriaus pirmininkas Vytautas Ročys sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti.
„P. n.“ informacija---
Aiškėja kandidatuosiantys į Seimą vienmandatėse Kuršo ir Mėguvos rinkimų apygardoseKuršo rinkimų apygardoje Nr. 37
Rikiuoja kandidatus į Seimą
Šį rudenį – spalio 13 d. – rinksime Lietuvos Respublikos Seimą, naujai 4 metų kadencijai. Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Seimo narys, 70 jų išrenkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą (kai rinkimuose dalyvaujančios visos visuomenės politinės grupės vietų Seime gauna proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui), 71 tautos atstovas į Seimą patenka per vienmandates rinkimų apygardas. Viena pirmųjų kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą paskelbė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje nemažą dalį Kretingos ir Skuodo rajonų, Seimo nario mandato sieks LSDP Kretingos skyriaus pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė, vadovaujanti Tarybos opozicijai, Violeta Turauskaitė. Partija yra sudariusi ir paskelbusi daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašą, jame – 141 kandidatas, šiame sąraše Violeta Turauskaitė yra 54, be jos į sąrašą įrašyti kretingiškiams žinomi žmonės – LSDP Kretingos skyriaus pirmininko pavaduotoja, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Gedvilaitė, ji sąraše yra 106, ir 88 numeriu įrašytas Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, su LSDP į Seimą einantis ir Klaipėdos miesto vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje.
Kretingiškiai išsiskyrė savo nuomone
Savaitgalį, birželio 9 d., Lietuvoje įvyko rinkimai į svarbiausią Europos Sąjungos instituciją – Europos Parlamentą, į kurį mūsų šalis turi teisę deleguoti 11 europarlamentarų. Rinkėjų valia per šiuos rinkimus 11-a mandatų pasidalino 8 partijos. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3 mandatai, Lietuvos socialdemokratų partija – 2, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Laisvės partija – po 1 mandatą. . Europos Parlamento nariais tapo: Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantys Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Paulius Saudargas, Lietuvos socialdemokratų partijai – Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – Aurelijus Veryga, Liberalų sąjūdžiui – Petras Auštrevičius, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) atstovas Petras Gražulis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Tomaszewski (Valdemaras Tomaševskis), Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas. Šios kadencijos europarlamentarai naujokai – P. Saudargas, V. P. Andriukaitis, A. Veryga, P. Gražulis, V. Sinkevičius, D. Žalimas.
Išankstiniai rinkimai į EP Parlamentą: rinkėjų mažiau perpus
Antradienį prasidėjusiame išankstiniame balsavime į Europos Sąjungos Parlamentą rinkėjų aktyvumas pastebimai menkesnis negu per Prezidento rinkimų antrąjį turą. Bet tokia tendencija yra ne tik Kretingoje, o ir visoje Lietuvoje. „Jeigu rinkėjų srautas ir padidės, tai nebent paskutinę išankstinio balsavimo dieną ir po darbo valandų“, – trečiadienį prognozavo komisijos narė Sandra Gerbenė. Kitos komisijos narės Renatos Lukauskienės žodžiais, šiuose rinkimuose partijų ir kandidatų pavardžių daug, daugelis rinkėjų ateina sutrikę, nežino, ką rinktis, čia pat, koridoriuje, skaito, nagrinėja Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistas knygutes. „Pagal emocijas akivaizdu, kad vienas kandidatas patiktų iš vienos, kitas – iš kitos, trečias – iš trečios partijos. Bet ką daryti, jeigu kandidatas priimtinas, o partijos– ne?“ – Savivaldybėje esančioje vienintelėje Kretingoje įrengtoje išankstinio balsavimo vietoje tvyrančias nuotaikas perteikė R. Lukauskienė.
Gitanas Nausėda – ir kretingiškių Prezidentas
Savaitgalį, gegužės 26-ąją, įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turas, kuriame varžėsi dabartinis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Už G. Nausėdą, pirminiais duomenimis, pasisakė 74,43 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už I. Šimonytę – 24,06 proc. Pirmenybę G. Nausėdai atidavė ir mūsų – Kretingos – krašto rinkėjai, kurių nuomonė buvo dar tvirtesnė: už dabartinį šalies Prezidentą balsavo 85,04 proc., tai yra per 10 proc. daugiau negu šalies vidurkis, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Už I. Šimonytę pasisakė 13,74 proc. rinkėjų. Šalyje, 60 savivaldybių, yra suformuotos 1 tūkst. 895 rinkimų apylinkės, kurių sąrašuose – 2 mln. 404 tūkst. 421 rinkėjas. Iš jų Prezidento rinkimų II ture dalyvavo 1 mln. 181 tūkst. 865 rinkėjai, arba 49,15 proc. nuo rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Kretingos rajone suformuota 40 rinkimų apylinkių, rinkėjų sąrašuose – 31 tūkst. 615, iš kurių rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 487, arba 52,15 proc. Mūsų rajono rinkėjai pateikė 98,79 proc. galiojančių biuletenių, ir tai atitinka šalies vidurkį – 98,49 proc. Mūsų rajone daugiausiai – 60 proc. – rinkėjų balsavo Nasrėnų rinkimų apylinkėje, mažiausiai – 38,54 proc. – rinkėjų susirinko Laiviuose. Beveik 60 proc. rinkėjų balsavo Leliūnų (59,64 proc.) ir Piliakalnio (59,52 proc.) rinkimų apylinkėse. Už G. Nausėdą daugiausiai – 94,92 proc. – balsavo Juodupėnų rinkimų apylinkės rinkėjų, mažiausiai – 81,73 proc. – Kalnalio rinkimų apylinkėje. Už I. Šimonytę daugiausiai – 20 proc. – balsavo į Marijono Daujoto rinkimų apylinkę atėjusių rinkėjų, mažiausiai – 5,98 proc. – balsų atiduota Kalniškių rinkimų apylinkėje. Kaip mūsų rajono rinkėjai balsavo kitose rinkimų apylinkėse, iliustruoja pateikta lentelė.
Rinkimai tęsiasi: vieni pasigenda Vaitkaus, kiti džiaugiasi, treti renka „iš bėdos“
Nuo antradienio iki ketvirtadienio dalis gyventojų, tarp jų kretingiškiai, ir vėl skubėjo iš anksto balsuoti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Antrajame ture varžosi du per pirmą turą stipriausiai pasirodę kandidatai – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Už antros kadencijos siekiantį G. Nausėdą pirmame ture balsavo 43,95 proc., už konservatorių kandidatę I. Šimonytę – 20,05 proc. rinkėjų. Aktyvumas beveik toks pat Kaip ir pirmame ture, rajono Savivaldybės, kurioje įrengta vienintelė rajone išankstinio balsavimo vieta, durys buvo atvertos nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Savo balsus čia galėjo atiduoti rinkėjai, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. „Nusprendžiau ir aš pasinaudoti tokia galimybe, mat Kretingoje planuoju būti iki kitos savaitės antradienio“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė optimistiškai nusiteikęs kaunietis Mečislovas Urbanavičius. Vyras teigė atėjęs iš anksto apsisprendęs, kuriam kandidatui atiduos pirmenybę, tad balsavimo vietoje užtruko vos kelias minutes.
Prezidento rinkimams artėjant
Prisimenant 2019-uosius metus, kai savo valią, kad šalį valdytų Gitanas Nausėda, Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, pareiškė 74,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Kretingos rajono rinkėjų, už Ingridą Šimonytę tuomet balsavo 25,03 proc. Kretingos rajono rinkėjų. Prieš penkerius metus Kretingos rajono rinkėjų sąraše, kuriame tuo metu buvo įrašyti 32389 rinkėjai, aktyvumas – 52,8 proc., arba į rinkimus 41-oje rinkimų apygardoje atėjo 17100 rinkėjų. Visos šalies rinkėjų aktyvumas praeituose Prezidento rinkimuose buvo 42,69 proc. Nuo 2020 metų, kai Kretingos rajono 41-oji rinkimų apygarda skilo į dvi – Mėguvos 36-ąją ir Kuršo 37-ąją – apygardas, prasiplėtė regiono teritorija bei gerokai padidėjo rinkėjų skaičius. Pagal 2020 metų VRK duomenis, Mėguvos apygardoje, kuriai priklauso 18 rinkimo apylinkių, rinkėjų sąraše buvo įrašyta 32681 rinkėjas, Kuršo apygardoje, kuriai priklauso 45 rinkimo apylinkės, rinkėjų sąraše įrašyta 37522 rinkėjai. 2024-ųjų gegužės mėnesio Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų išvakarėse, turbūt, nesiimsime prognozuoti rinkimų baigties, bet galime pamėginti konstatuoti, kad prasiplėtus šio regiono teritorijai, Mėguvos ir Kuršo apygardos su 70 tūkstančių rinkėjų dabar turi gerokai daugiau svorio, nei praeituose Prezidento rinkimuose buvusi viena. Todėl tikėtinas didesnis rinkimo teisę turinčių rinkėjų aktyvumas bei įvairovė. Visiems šių dviejų apygardų balsavimo teisę turintiems gyventojams bei laikinai esantiems ar šiuo metu gyvenantiems užsienio valstybėje rinkėjams primename, kad balsavimo teisė – tai subjektyvinė piliečio teisė, kuri yra realizuojama dalyvaujant rinkimuose (parlamento, prezidento ar vietos savivaldos institucijų). Lietuvoje balsavimo teisę turi visi valstybės piliečiai (savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – visi nuolatiniai savivaldybės gyventojai, Europos Parlamento rinkimuose – nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus teismo pripažintus neveiksniais.
„P. n.“ informacija
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė: „Visuotinių iššūkių akivaizdoje niekas negali likti nuošalyje“
Europos Parlamento kadencija artėja prie pabaigos. Kokia buvo ši, jau besibaigianti, kadencija? „Europoje būtų sunku surasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip nepaveikė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Kartu su Europos Parlamento socialdemokratais turėjau vieną tikslą: užtikrinti, kad visuotinių iššūkių akivaizdoje ir ateityje niekas neliktų nuošalyje“, – teigė Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. – Gerbiama Vilija, kokius išskirtumėte Parlamento sprendimus iššūkių akivaizdoje? – Po truputį nueina į užmarštį visus bauginančios dienos ir mėnesiai, kai kilo COVID-19 pandemija. Bendra Europos Parlamento nuostata buvo atsisakyti griežto taupymo, nedelsiant investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Tam skirti milijardai eurų. Ne kartą asmeniškai kreipiausi į Europos Komisiją, kad ji užtikrintų, jog kiekviena ES valstybė kuo skubiau gautų reikalingą kiekį vakcinos dozių, kad sumažintų chaosą ribojant laisvą judėjimą tarp ES valstybių. Nuo pat pirmų karo dienų balsavome už paramą Ukrainai, griežtas sankcijas Kremliui. Pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai. Priimti sprendimai palaipsniui atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Uždraudėme Kremliaus žiniasklaidos priemones ES teritorijoje ir pradėjome aktyviai ginti savo demokratiją. Parlamentas, vos prasidėjus karui, balsavo, kad reikia suteikti prieglobstį Ukrainos pabėgėliams, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams ir moterims. Lyg tų iššūkių būtų maža, kirto kainų krizė ir infliacija. Kylant maisto kainoms pareiškėme aiškią poziciją ir pasiūlėme krizės laikotarpiu visoje ES sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams ir reguliuoti būtiniausių prekių kainas. Kreipėmės į ES valstybes, į Europos Komisiją ir Tarybą užtikrinti tokias minimalias žmonių pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo ir leistų turėti įperkamą šilumą, elektros energiją.
Europarlamentarės Rasos Juknevičienės mintys po apsilankymo Izraelyje
Europa šiandieną apsupta dviejų karo židinių. Mūsų, gyvenančių Lietuvoje, dėmesys daugiau sutelktas į karą Ukrainoje, tačiau praėjusį spalį Artimuosiuose Rytuose įsiplieskęs Izraelio ir „Hamas“ karinis konfliktas irgi neslopsta. Apie šį konfliktą, jo atgarsius Europai kalbėjomės su Lietuvos europarlamentare Rasa Juknevičiene po jos apsilankymo Izraelyje su Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio delegacija. – „Hamas“ ir Gazos Ruožas, Vakarų krantas ir Machmudas Abbasas, – tai girdėta, tačiau neįsigilinusiems į šio Artimųjų Rytų regiono politines peripetijas gal galėtume „nupiešti“ jo paprastą politinį žemėlapį. – Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą valdo skirtingos palestiniečių politinės jėgos. Gazos Ruožą nuo 2005 metų valdo rinkimus laimėjusi „Hamas“, nudreifavusi į teroristinę organizaciją, Vakarų krantui, prasidedančiame už Jeruzalės, po Jesiro Arafato mirties jau 20 metų be rinkimų vadovauja Machmudas Abbasas, čia subrendo labai daug problemų. Beje, Vakarų kranto administracija yra išlaikoma Europos Sąjungos (ES), kitų šalių pinigais. Pastarojo vizito metu buvome susitikę su Palestinos vidaus reikalų ministru, saugumo tarnybos vadovu, generaliniu prokuroru, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Važiavau su atvira širdimi, norėdama geriau suprasti šitą pasaulio dalį ir labai nusivyliau – pamačiau žmones „seno sukirpimo“, jaunimas neprileidžiamas prie valdžios, baiminamasi, kad rinkimų nelaimėtų „Hamas“, kaip nutiko Gazos Ruože. Dabartinė Vakarų kranto administracija visiškai nevaldo situacijos, klesti korupcija, greitai ir visiškai atsiriboti nuo „Hamas“ nesugebėjo, bijo ir žmonių reakcijų, labai daug žmonių nusivylę esama valdžia.
Turime istorinę atsakomybę padėti Ukrainai
„Ir ko lietuviai tiek plėšosi, kad Ukraina taptų ES, NATO nare, atmuštų ją užpuolusią Rusiją? Galėtų ir santūriau elgtis, dažniau pagalvoti apie savo interesus, kaip štai Ukrainos sunkvežimiams kelius blokuojantys lenkai“, – panašių pasvarstymų girdėti ne vien buitiniu lygiu. Europarlamentaras Petras Auštrevičius, kalbėdamasis su „Pajūrio naujienomis“, sklaidė tokias dvejones ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad turime istorinę atsakomybę padėti Ukrainai.
Petras Auštrevičius:– Per pastaruosius 50 metų karas prie Lietuvos nebuvo tiek priartėjęs, kaip šįkart iš Ukrainos. Jei paklausite Lietuvoje žmonių, daugelis jų buvo Ukrainoje, matę tuos miestus, kurie dabar yra sugriauti. Kiekviena proga dėkoju Lietuvos žmonėms už paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai. Jonas Okmanas – „Blue/Yellow“ – kiek gali, telkia pagalbą Ukrainai, bet aukoja tai žmonės, fiziniai, juridiniai asmenys, manau, suvokdami, kad ta grėsmė iš Rytų nėra abstrakti, ji kabo virš mūsų. Dabar Rusijos priešiškumas Vakarams yra pasiekęs apogėjų, Rusija yra karo take ir nesimato, kad sustotų, priešingai – ji paruošia savo visuomenę ir ekonomiką karui, ko mes, Vakarai, dar nesame padarę, tebemanome, kad įvyks kažkoks stebuklas, ir Rusija sustos. Tai tik parodo, kad iki šiol dar ne visi suprato, kad karas Ukrainoje nėra atsitiktinis, regionaliai, lokaliai apibrėžtas karinis konfliktas, kuris praeis mūsų nepalietęs. Rusijos propaganda agresyvumą Vakarams, Vakarų vertybėms tiesiog kiša į žmonių protus. Mano supratimu, tai ženklas, kad tokią grėsmingą situaciją ilgam turėsime. Omeny turiu ne vien saugumą, ir ekonomiką taip pat. Ir neduok, Dieve, kad kiekvieną rytą atsibustume su karo baime – tai pats blogiausias dalykas, tas nerimas yra lengvai pasėjamas ir išvirsta į pačius blogiausius dalykus, žinant, kad iš Rytų mus pasiekiantis manipuliavimas žmonių protais, jausmais yra aukščiausio lygmens. Mes privalome turėti gynybinės galios, kad mūsų žmonės būtų ramesni, ir tą nematomą mus nuo Rytų skiriančią sieną statyti reikia. Turime skirti 50 mlrd. eurų ES paramą Ukrainai tam, kad pakeistume šiandieninę grėsmingą situaciją. Jei Europa to nepadarys dabar, pradės gręžiotis – ateis dar didesnė bėda. Reikia suprasti, kad ukrainiečiai šiandieną yra labai priklausomi nuo mūsų paramos, ir ne vien karinės. Gintis jie dar išgali, tačiau lėšų reikia valstybei funkcionuoti – sveikatos apsaugai, švietimui, policijai, gelbėjimo tarnyboms ir kt. Apie 50 proc. Ukrainos biudžeto taikioms reikmėms yra iš kitų šalių gautos lėšos. Rusija nori alinančio, užtęsto karo, įplieksti Ukrainos viduje politines kovas – sovietinė, prorusiška agentūra Ukrainoje pasiliko ir dirba griaunantį darbą visuomenės viduje, skleidžia negatyvią, įtarimų pilną atmosferą. Karo sąlygomis gyvenantys žmonės pavargsta, o mes jiems dar siunčiame signalus apie blokuojamą paramą.
|
|
