|
|
|
NuomonėLyg kelrodė žvaigždė
Pastaruoju metu tenka dažniau užeiti į mūsų, Kretingos, ligoninę, kur lankau palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje besigydančią savo mielą bičiulę. Nepatikėsite, bet nuo estetinės aplinkos šviesos, kuri skleidžiasi šioje gydymo įstaigoje, patyriau stebuklą, kuris švyti mūsų nežinios dėl ateities pripildytoje kasdienybėje. Šį stebuklą lyg kelrodė žvaigždė kuria viešosios įstaigos Kretingos ligoninė vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. Jis pasirūpino, kad įstaigos patalpos būtų naujai suremontuotos, nupirkta nauja medicinos įranga, o ligoninės erdves puoštų menininkų sukurti darbai, mielos interjero detalės. Iš visų kampų kampelių dvelkia švara ir tvarka, tikslingai pateikta aktuali informacija apie teikiamas paslaugas, ligoninės vidaus tvarką, kad būtų aišku ir patogu ligoniams, juos lankantiems artimiesiems. Iki smulkmenų apgalvota aptarnaujančio medicinos personalo apranga ir jų spalvų deriniai. Pastebėjau, kad keičiasi požiūris į ligonį – yra daugiau dėmesio ir atidos. Visuose ligoninės skyriuose skoningai papuoštos žėri kalėdinės eglės, išeksponuoti kiti šventiniai akcentai. Visa tai nuteikia labai pozityviai. Atrodo, kad patekai ne į ligoninę, bet į meno oazę-ramybės salelę, kurioje gera būti, nes tave supa sukurtas geras bioenergetinis laukas. Tai taip pat gydo, gal net geriau negu vaistai. Apie teigiamą emocinę būklę kalba ligoniai, su kuriais teko bendrauti. Vos per kelerius metus šios įstaigos vadovas ir jo komanda sukūrė ne tik estetinę aplinką, bet ir lanksčią, kokybišką medicinos paslaugų teikimo sistemą. Jos visuma ligonius nuteikia optimistiškai: žmogus mato, kad jis su savo problemomis nėra paliktas vienas, juo rūpinamasi, ir tai suteikia vilties vėl pakilti gyvenimui.
Skandalinga rekonstrukcija
Ne per seniausiai „Pajūrio naujienose“ (2023 09 29) publikuotas Normanto Kontrimo straipsnis „Kada bus tvarka“ paskatino mane rajono gyventojams nušviesti kitą absurdišką rajono ir miesto vadovų požiūrį į teisėtą visuomenės reikalavimą, šįkart į betikslį biudžetinių lėšų švaistymą Petrikaičių kapinėse. Jau įsivažiavo antra kadencija, vadovaujant merui Antanui Kalniui, o šiose kapinėse kolumbariumų prieigų sutvarkymo klausimas taip ir neišspręstas, kaip to teisėtai reikalauja palaidotųjų artimieji. Apgaule, melu, ignoruojant artimųjų nuomonę, vien aukščiausių subiurokratėjusių pareigūnų sprendimu, jau atlikta kapinių rekonstrukcija, kainavusi 20 tūkst. Eur, visiškai prasilenkia su gyventojų reikalavimais. Ne per seniausiai kapinėse apsilankiusi Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir opozicijos narių grupė taip pat nerado nė vieno motyvo, pateisinančio autokratiškai atliktą rekonstrukciją. Įvykusiame Kontrolės komiteto posėdyje iš mero taip ir nesulaukta jokių patikinimų, kad kas nors bus daroma padėčiai taisyti. Tad rajono Tarybos posėdyje merui pateiktas oficialus paklausimas, į kurį šį kartą per 10 dienų jau privaloma tvarka jis turės atsakyti. O padėtis Petrikaičių kapinėse tikrai skandalinga. Rekonstrukcija nepasiteisino nei teisiniu, nei funkciniu-estetiniu, gamtosauginiu, nei juo labiau finansiniu požiūriais – norint atskleisti visas pažeidimų detales, šio straipsnio neužtektų. Kretingoje valdžia jau nebepripažįsta normų – pradedant konstitucinėmis, Savivaldos įstatymo ir baigiant bendražmogiškosiomis. Norma čia tapo viršininkų diktatas. Antraip kaip galima suprasti trejus metus artimųjų keiktą „loviu, ėdžiomis, gelda“ pavadintą suvirintą daiktą „visiems mirusiesiems“, vietoj to pastatant, kaip ant Nežinomo kareivio kapo, brangų (9 tūkst. Eur), net su nikeliuota tvorele, šlifuoto granito postamentą? O juk žmonės prašė tiek nedaug – tik kolumbariumo papėdėje įrengti groteles atneštai žvakei ar gėlių puokštei ties savuoju palaidojimu įtvirtinti. Kaip suprasti valdžios užmojį, išdarkant žalią gamtos aplinką, kloti brangių tašyto akmens plytelių grindinį, lyg čia kažkam reikėtų važinėti ratais ar organizuoti masinius susibūrimus?
Miesto stadiono rekonstrukcija nukeliama, o projektas už 80 tūkst. keliauja į šiukšliadėžę?
„Citius, altius, fortius“ buvusiu olimpiniu šūkiu padabintas, dar 1953 m. pastatytas centrinis miesto stadionas, palaipsniui virsta griuvėsių krūva. Nors nuo 2019 m. rajono politikai sutartinai kalba, kad reikalinga šio objekto rekonstrukcija, dabartinių valdančiųjų balsais, modernizavimui užtraukiamas rankinis stabdis. Mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas jau tampa šios valdančiosios daugumos vizitine kortele, o tą puikiai iliustruoja centrinio miesto stadiono atnaujinimo fiasko. Priminsiu, kad paskutinėje kadencijoje dėjome visas pastangas, kad šiais metais startuotų stadiono rekonstrukcija, kuri buvo pristatyta rajono gyventojams, o dirbdamas administracijos direktoriumi dar 2021 m. asmeniškai išrūpinau papildomus 411 tūkst. eurų stadiono takų modernizavimui iš Sporto rėmimo fondo. Tačiau du metus pinigai guli nepanaudoti, o modernaus, gyventojų poreikius atitinkančio stadiono projektas, kainavęs 80 tūkst. eurų – metamas į šiukšliadėžę. Tiek valdančiųjų, tiek ir rajono mero Antano Kalniaus pasiteisinimai, kad statybos išbrango, o pinigų nėra, manau, parodo negebėjimą dirbti. Retoriškai paklausiu, o kodėl dvejus paskutinius metus buvo laukiama, kol sėkmingai pabrangs statybinės medžiagos ir darbai?
Mažumos valanda nuvylė
Šios kadencijos Savivaldybės valdžia dirba pagal naują savivaldos modelį, naujiena yra ir Savivaldybės tarybos mažumos valanda, įteisinta Vietos savivaldos įstatyme, numatyta ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Pirmoji mažumos valanda, surengta iškart po rugsėjo mėnesio posėdžio, deja, buvo kaip tas pirmas prisvilęs blynas. Apmaudžiausia, kad valdantieji darė viską, kad užčiauptų mažumos atstovus, užuot juos išklausę, išgirdę, atsakę į užduotus klausimus. Kretingos rajono savivaldybės 25 narių taryboje mažumą sudaro 7 opozicijai priklausantys politikai: 3 – socialdemokratai, 2 – konservatoriai-krikščionys demokratai, 2 – valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai ir 1 – nepriklausomas Tarybos narys, liberalsąjūdietis. Pirmoji mažumos valanda parodė atnaujinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento netobulumą – valdantieji įrodinėjo, kad vienam mažumos atstovui leidžiama užduoti ne daugiau kaip du klausimus. Čia ir prasidėjo mažumos valandos absurdas: valdančiųjų pusė įtemptai skaičiavo užduodamus klausimus. Įsikibę į dviejų klausimų limitą, jie netgi trukdė patikslinti užduotus klausimus, kurių patys nesuprato, o gal tik dėjosi nesuprantantys. Buvo atvejų, kai klausė vieno, o atsakantysis kalbėjo visiškai apie kitą, tame galėjai įžvelgti ir piktavališką mažumai skirto laiko deginimą. Reglamentas sudėliotas taip, tarsi svarbiausia yra užčiaupti mažumą, kad jai skirta valanda baigtųsi nė neįpusėjusi.
Kada bus tvarka?
Eidamas į IKI parduotuvę sutikau pažįstamą moterį. Ranka – gipse, parišta po kaklu. Klausiu, kas nutiko. Sako, kad prie Topolių aklg. Nr. 6 namo užkliuvo už šaligatvio plytelės ir virto. Ir štai rezultatas – lūžusi ranka. O prieš tai mačiau, kaip moteris toje pačioje vietoje virto ir turbūt susižalojo kojos čiurną. Nuėjo stipriai raišdama ir keikdama mūsų valdžią už netvarką. Ar tai sutapimas? Vargiai. Tai – mūsų Savivaldybės klerkų patyčios iš gyventojų. Nenoras nieko dirbti ir matyti, kokioje aplinkoje gyvename. Ryškiai matyti socialinis pasyvumas ir Savivaldybės neįgalumas – kaip ant delno, ir ko tikėtis iš tų, kuriuos apėmusi mąstymo korozija? Jie tik projektėlius – tiek naujus, tiek senus, ištrauktus iš po kilimo, vartalioja, dulkes nupučia ir toliau tyčiojasi iš gyventojų, turi išsiugdytą imunitetą viešai kritikai ir jiems nusispjauti į rinkėją. Naujai sulindusieji į Savivaldybės pastatą, kaip ir praėjusią kadenciją, rodo savo darbo neišmanymą, o kur dar arogancija, apsimetinėjimas, kad dirba mūsų visų gerovei.
Ar profesinei mokyklai naudingas „popierinis“ dalininkas?
Lietuvoje veikia 44-ios profesinės mokyklos, kurių savininkė yra valstybė. Tačiau mažiau kaip 10 Lietuvos profesinių mokyklų turi dalininką – Savivaldybę arba verslo subjektą, tarp jų pateko ir Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras. Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras dalininko neturėjo, šios mokyklos steigėjas buvo tik valstybė. Tačiau nuo 2022 rugsėjo 1 d. prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio centro prijungus Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, kurios dalininkė buvo Kretingos rajono savivaldybė, pastaroji ir toliau panoro būti vienos didžiausių Vakarų Lietuvoje Klaipėdos profesinių mokyklų dalininkė, kurios atstovas yra rajono meras Antanas Kalnius. Priežastys, kodėl praėjusios kadencijos Kretingos rajono taryba balsavo už tai, kad Savivaldybė liktų mokyklos dalininke, manau, yra aiškios – kad tik negalėčiau toliau būti rajono Tarybos narė. Mat Kretingos rajono savivaldybei tapus dalininke, profesinės mokyklos vadovas negali būti Tarybos narys, tad nė nebaigusi kadencijos iš rajono Tarybos pasitraukiau. Kartais pamąstau: gal tikrai, būdama rajono Tarybos narė, per daug tvirtai reikšdavau savo nuomonę, gal per daug gyniau paprastus žmones ir jiems, kiek leido mano galios, padėdavau? O gal yra ir kitų priežasčių – ne tik noras mane eliminuoti iš rajono Tarybos?
Valdančiųjų užmojis – sunaikinti Kretingos turgų
Dar visai neseniai, kuomet Lietuvoje ūžė rinkimų vajus, didelis dėmesys buvo skirtas Kretingos turgaus atnaujinimui ir modernizavimui. Kaip kandidatas rinkimuose, atsižvelgdamas į gyventojų pageidavimus, jų išsakytus lūkesčius ir patarimus, pristačiau viziją, kaip gali atrodyti Kretingos turgus, kaip reikia pritraukti investicijas ir koks jis gali būti. Juk kiekvienas supranta, kad Kretinga – istorinis turgaus miestas, o turgus – vieta ne tik įsigyti kokybiškų ir skanių produktų, bet ir tam tikra prasme socialinės kultūros erdvė. Atnaujinti ir kokybiškas sąlygas gyventojams ir prekybininkams pasiūlyti sugebėjo ne tik didieji miestai, bet ir ta pati Palanga ar Tauragė, ir jie dabar džiaugiasi ne tik gražia aplinka, patogiomis vietomis automobiliams, bet ir padidėjusiu gyventojų srautu. Tačiau Kretingos rajono valdantieji eina priešinga linkme: turgų norima ne tik sumenkinti, bet ir eliminuoti jo uždarosios akcinės bendrovės statusą, prijungiant jį prie „Kretingos komunalininko“. Kaip visada, tuo Facebook‘e suskubo pasigirti rajono meras, tačiau apkaltinęs opozicijos narius išgalvotu noru privatizuoti turgų, skubiai pataisė savo tekstą ir melą apie neva norimą privatizuoti turgų padalijo visiems kolektyviai – Tarybos nariams. Dar aną mėnesį per komiteto posėdį išties vyko trumpa diskusija apie turgų, kurios pagrindu buvo paprašyta pirmiausia pateikti skaičiavimus, turgaus viziją, aplinkinių rajonų taikomą praktiką, iš ko būtų galima susidaryti bendrą vaizdą ir apsispręsti, kokio turgaus reikia Kretingai. Ir niekas nekalbėjo apie jokį privatizavimą. Tačiau likome neišgirsti, nes jau šią savaitę sušauktame Savivaldybės kolegijos posėdyje valdantieji priėmė sprendimą bet kokia kaina jungti turgų su „Kretingos komunalininku“ ir viešai pareiškė, kad visa turgaus vizija – atleisti buhalterės pareigas einančią Kretingos rajono gyventoją.
Po Kolegijos posėdžio
Šią savaitę įvyko antrasis Kretingos rajono savivaldybės kolegijos posėdis. Kolegiją sudaro Tarybos komitetų, komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis, meras Antanas Kalnius, vicemerės Vilija Palaitienė ir Vaida Jakumienė, administracijos direktorius Povilas Černeckis. Kolegija sprendžia strateginius, kitus svarbius Savivaldybės klausimus. Po Kolegijos posėdžio grįžau nusivylusi, prislėgta Savivaldybėje vis labiau įsigalinčio savotiško vienos politinės jėgos diktato, išstumiančio demokratiją, kuri leistų dėl rajono gerovės sutelkti visas politines jėgas, turinčias tą patį tikslą – kad rajonas klestėtų. Telkti turintis rajono lyderis, gyventojų tiesiogiai išrinktas meras A. Kalnius, akivaizdu, ir toliau brėžia takoskyrą tarp į Savivaldybės tarybą išrinktų politikų. Tą labai gerai parodė Kolegijos posėdyje svarstytas Savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos turgus“ pertvarkymas į Savivaldybės įmonę. Lyg ir paprastas klausimas, tačiau po juo daug slypi. Dar rugpjūčio mėnesį Tarybos Ūkio, kaimo ir ekologijos komitetas, vadovaujamas Vytauto Ročio, su meru ir Savivaldybės administracija sutarė, kad artimiausiame posėdyje, kai administracija pateiks turgaus situacijos analizei būtiną informaciją, komitetas, pagal jo kompetenciją, imsis lyderystės ir Tarybai pasiūlys galimus sprendimus dėl Kretingos turgaus perspektyvos, kad šios įmonės veikla nebūtų, kaip dabar, nuostolinga. Tačiau A. Kalnius be jokio Ūkio, kaimo ir ekologijos reikalų komiteto siūlymo ir išvadų kolegijai tėkštelėjo sprendimo projektą uždarąją akcinę bendrovę „Kretingos turgus“ reorganizuoti į Savivaldybės įmonę, iš Savivaldybės biudžeto padengti šios bendrovės nuostolius, o tada turgų prijungti prie Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“. Kolegijai, Tarybos nariams jokios turgaus veiklos analizės taip ir nepateikė. Prijungsime „Kretingos turgų“ prie „Kretingos komunalininko“, o kas toliau? Tęsime nuostolingą turgaus veiklą? Nuostolius atlyginti jau teks „Kretingos komunalininkui“, gyvenančiam iš gyventojų mokesčių už buitinių atliekų tvarkymą, kitas paslaugas. Ką tada dėl nuostolių „plaksime“ – „Kretingos komunalininko“ vadovą?
Išnaudokime turizmo vystymo mūsų krašte galimybes
Vienas į Kretingos krašto kultūrą investuotas euras sukuria penkis eurus pridėtinės vertės – tokią nuostatą išsakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. Nuostata racionali ir suprantama, bet ar viską darome, kad turistai atvyktų pas mus, nors turime unikalų istorinį-kultūrinį paveldą? Įsikūrę Lietuvos pajūryje, strateginėje vietoje šalia Klaipėdos ir Palangos, kur per metus apsilanko beveik 2 mln. turistų ir poilsiautojų, turime išnaudoti visas galimybes, kad kuo didesnė jų dalis užsuktų ir pas mus, juolab kad turime jiems ką parodyti. Apie Kretingos dvare įsikūrusį muziejų su unikaliu Žiemos sodu, autentišku grafų Tiškevičių giminės istoriniu-kultūriniu paveldu garsas sklinda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Į šį muziejų užsuka ne tik pavieniai turistai, bet ir ekskursijos iš į Klaipėdą atplaukiančių kruizinių laivų ir kaimyninės Lenkijos, kurios žinoma šalyje turizmo bendrovė „Rainbow“ Kretingą įtraukė į savo organizuojamą kelionių po Baltijos šalis maršrutą. Nors muziejus po Žiemos sodo atnaujinimo sulaukia nemažai lankytojų, jų gali būti ir daugiau, kas padėtų surinkti lėšų jam atsinaujinti, keliant sau vis naujus tikslus. O pradėti galima nuo mažų nereikalaujančių daug lėšų dalykų. Kadangi nemaža dalis keliautojų žinių apie muziejų ieško internete, vis svarbesne tampa muziejaus internetiniame puslapyje skelbiama informacija, jos funkcionalumas bei prieinamumas ne tik kompiuteryje, bet ir mobiliajame telefone, fotografijų kokybė ir jų pateikimas.
Nuolatinis nebūtų priešų ieškojimas tampa vizitine valdančiųjų kortele. Šį kartą savo negalią priimti racionalius ir pridėtinę vertę rajonui kursiančius sprendimus bandoma dangstyti visuomenėje negatyvias asociacijas turinčiu žodžiu „privatizacija“. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vis dar išlaikydamas aukos amplua, dėl UAB „Kretingos turgus“ privatizacijos sukuria mistinį baubą, su kuriuo bandys kovoti. Apsukrūs rajono gyventojai turi galimybę peržiūrėti kiekvieną Kretingos rajono savivaldybės komitetų vaizdo įrašą ir suprasti, kad kuriamas baubas yra tik mero pasąmonėje arba eilinis viešųjų ryšių triukas. Po tokio mero benefiso kyla logiškas klausimas – o kokia galima privatizacija be daugumos pritarimo? Gi turint tvirtą politinę daugumą buldozeriu stumiami sprendimai, kaip antai, sveikatos įstaigų sujungimas, kurį jau teko atšaukti. Taigi kas dar, be valdančiųjų ir mero, gali inicijuoti turgaus privatizavimą? Rugpjūčio mėnesio Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete turėjome svarstyti UAB „Kretingos turgus“ ateities klausimą. Neslėpsiu, jau nuo kadencijos pradžios užkulisiuose girdžiu, kad vienintelis kelias, kurį mato valdantieji – turgaus prijungimas prie kitos Savivaldybės valdomos įmonės – SĮ „Kretingos komunalininkas“. Žinot, jungti įmones – ne maišyti tešlą. Nematuojant „iš akies“ mesdamas ingredientus į katilą, gali smarkiai suklysti. Tokios klaidos kaina – jau ne prastai iškeptas duonos gabalėlis, o ori, nūdienos poreikius patenkinanti turgaus ateitis. Esu naujokas Kretingos rajono savivaldybės taryboje, tačiau mano lengvai žilstantys plaukai ima šiauštis, kai mes svarstome įmonių sujungimą neturėdami jokių duomenų. Per posėdį Kretingos rajono savivaldybės administracijos vadovas Povilas Černeckis pripažino, kad rimčiau pasirengti klausimui sutrukdė vasara. Matot, atostogos yra šventas reikalas, tad įmonių sujungimai gali būti atliekami tik pagal valdančiųjų vaizduotę, o ne pagal administracijos pateiktus duomenis ar atliktas analizes. Per komiteto posėdį buvo ištrauktas koziris, kad, priimant sprendimą, reikia remtis 2017–2018 metų duomenimis. Per ketverius metus tešla jau turėjo gerokai prarūgti, tad tokio senumo duomenimis gali remtis tik prastas kepėjas.
|
|
