|
|
|
Būkem žemaitēKastėni rek sosoktė, pakol bolvė ėšvėrs
Kretėnguo gyvenonti, bet kėlėma nu Salontu, Butkevičienė Ona saka, ka jaunas gaspadėnės visa nenuor muokytėis sokti kastėni, katras nu sena bova miegstama žemaitiu patruova ė per švėntės, ė per kasdėinius darbus.
Senatvė
Šnuobelė ėštīsa, ėšsėpūtė, kāp šviežos bondelis, dontīs ėšbėra – borna, kāp špuogėnīčė, ka prasėžiuoji. Kuojės, ronkas ėšklėba, vėsos sorokės, kāp nagėnė. Sostuoji beedams ė stuovi kāp žiuogris viejė papotams. Ė kam tavės berēk, ka nebier nėkuokiuos pažītkas. Vo jaunam jog bōva vėsas gīslas liousas, dabartėis anuos sostīrosės. Ė šėrdės kažkor tintaliou, plozd kāp pleštekie. Tik ta plėkė bikou pamėslėi aple jaunas dėinas. No jau bier geriau tėkta luovuo. Paiedi posrītė ė siedi aba goli sava luovelie. Vo prė kėtā sėinā – senė sten. Vo vėdorie – kiedalė. Puonė senė bomb... vėsa dėina bomb... ė bomb kuožna, kuožna dėina... Ka jau gatavā nebėštorio, ožēt tuokė zlastės, ka sodrebo, parauduonoujo kāp batvėnis ė gruobo ož kiedalē. No ka eso lietakalbis, ta vuos dvasė beatgaudams ėšsteno – Ka aaš tauu doouusio soo toouu kiedalė, kaa to po posontras adīnas beatsikelsi. Vo kiedalė vėrp ronkuo, plozd. Pasakiau vėskon. Pati ožraukė sriebtovė ė kuokė adīna nebibomb. – Atsėpoto. No ėr apėnt praded tou patė malda. Kuoks to bovā pėjuoks, tuo nepadėrbā ė tuo, vo kor toukart bovā, vo komet to mon tou padėrbsi ė tou. No ė erkeliavuojevuos par dėina. Majednos tas buočiu gīvenėms – nedouk nedavės, kažkas pasakė, ka jaunīstė neomžėna, vo senatvė ne džiaugsmos... P.S. Sakau nedraskīkės, nomėrsi ėr atsėlēdės...
Adolpis ėš Galalė
Iomžinta mėška bruoliu auka
Kartenuos apīlinkie, Lubiū ėr Balsėškės kaimūs, Lietuvuos kariuomenės vada Arvīda Puociaus ėr kėtū pėliečiu rūpesčio pastatītė tipinē laisvės kuovuoms iomžintė skėrtė paminklā. Tuos vėituos 1948 metās rogpjūtė vėinoulėkta-dvīlėkta dėinuom besėkaudamė so enkavėdistās žova dvīlėka vėitėniu partėzanu. Ta pruoga „Pajūrė naujienas“ apie tragėškus tū dėinū īvikius pakalbėna kartenėški laisvės kovūm dalīvi Jūzapa Vėlocka, katras ėš sava draugūm omžėninku vėskou ėr sožėnuojės.
Kretinguo noskombiejė žemaitiu ruoduos gruožis
Jau aštontus metos Lėtuanīstikas cėntros ėr Jorgė Pabriežas oniversitetinės gėmnazijas lietoviu kalbuos muokituojės, šiū eilučiu autuorės, Jadvīga Mėižetienė so Milda Šokienė vīkda pruojekta „Žemaitiu pastuogie – gīva tautuos dvasė“, katruo pagrėndėnis tėkslos – skatīntė jaunuolios mīlietė ėr puoselietė žemaitiu tradicijas ir papruotios, gėmtoujė tarmė, ogdītė kūrėbėškōma. Vėins ėš pruojekta rėngėniū īra menėnė skaitīma konkūrsos „Žemaitiu žemie – žemaitiu kalba“, katras tapės jau tradicėnio.
Imbaries kūlē
Šēs metās Imbarē sokāka 760 mētu, kāp paminieta ėstuorėniūs šaltėniūs. Kāp bebūtu, vėins dalīks īr istuorinē šaltėnē – kėts, pati Imbaries žemė su anuos luobēs, katrėi īr oždėngtė po pruotėviu palėkta paslaptėis skrāistė, katra nukēl momis i žīmē senesnius omžius. Tus luobius atrastė īr be gala sunkē, bet ėš kėtuos posės anėi īr ronka pasiekiamė. Terēk, važiounīnt nu Imbaries pėliakalnė, Imbaries-Žvainiū žvīrkelio, paveizietė ė dešėnė pōsė.
Douna rek ė meilės, ė šypsenas
„Jegu nuori gerą douną iškeptė, neužtenk vėin grūdų a mėltų. Ana rek ė meilės, ė šypsenas“, - tep tvėrtėna Kretinguos rajuona koltūras cėntra Kūlupienų skyriaus vediejė Jovita Rimkuvienė, katra sugalvuojė sava kaima muotriškas išmokintė skanė douną keptė.
Prezidėnts muokiejė atrastė keli ėr ė darbininku šėrdis
„Priš akis plauk vaizdos, kap Aleksandros Stulginskis, po trėmtėis kuokes 1957-1959 metas atvyka į Jokūbava, išlėpa ėš autuobusa – intėligėntiškas stuovylas, apsitaisės lietpaltiu, galva pasliepės po skrybelė – ėr en per sava bovusi dvara žemes. En ėr mata, kap per tėik meto persimainė Jokūbavs, nabaiško, kor kas pažįstams begyven. O jegu ėr žinuojė, nagaliejė ni pas katrou užetė – anam bova uždrausta su bikou rokoutėis, ka naskleisto sava idieju“,- pasakuojė muokytuojė Felicija Stramilaitė, katra rūpinas, kad Aleksandra Stulginski vardo pavadintuo Jokūbava (Kretinguos rajuons) pagrindėnie muokykluo 1989 metas įkortami muziejou būto sukaupta vėsa archyvėnė medžiaga aplink šiou ontrouji Lietuvuos prezidėnta.
|
|