|
|
|
Žmonės„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2019-ųjų Metų žmogų
Mieli „Pajūrio naujienų“ skaitytojai – laikraščio redakcija tęsia savo ilgametę tradiciją ir kviečia išrinkti Metų žmogų. Redakcija tradiciškai parengė ir siūlomų kandidatų į Metų žmogaus titulą sąrašą, bet tai – tik „paruoštukas“, pasufleravimas, kas galėtų būti 2019-ųjų Metų žmogumi. Iš esmės kiekvienas jūsų gali pasiūlyti savo kandidatą – tą, kuris jūsų pastebėjimu, savo darbais ir gerais poelgiais turtina bendruomenės gyvenimą, garsina Kretingos krašto vardą šalies ir užsienio lygiu. Būkite aktyvūs, būkite pastabūs – kad Metų žmogaus vardą pelnytų tas, kuris tikrai to vertas. Savo pasiūlymus dėl 2019-ųjų Metų žmogaus galite išsakyti tel.: (8 445) 52382; (8 445) 77993; (8 445) 43728. Skambučių lauksime iki gruodžio 19 dienos (imtinai).
Holivudą aplankė su broliu
Kretinga džiaugėsi sužinojusi, kad televizijos duetų muzikinio konkurso „Du balsai – viena širdis“ finalo nugalėtojais tapo Gedeminas ir Inga Jepšai iš Lendimų kaimo. Tėtis ir dukra tuomet buvo apdovanoti ne tik šiltu žiūrovų dėmesiu, bet ir įspūdingu organizatorių prizu – kelione į žvaigždžių kalve vadinamą Holivudą. „Į Holivudą iškeliaujame tam, kad vėl sugrįžtume“, – pergale ir laimėtu prizu tuomet džiaugėsi gerbėjų širdis užkariavęs žemaitis Gedeminas. Tačiau likimas suklostė taip, kad dėl tam tikrų aplinkybių į šią kelionę leistis jis negalėjo. „Tad spalio pradžioje kuprines susikrovėme mudu su broliu Rolandu“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Inga. Brolio ir sesers kelionė truko 14 dienų, per kurias nuvažiuoti 3 tūkstančiai kilometrų automobiliu, nueita 270 tūkstančių žingsnių pėsčiomis, aplankytos trys valstijos, tiek pat miestų, 6 mažesni miesteliai, pabuvota dykumose ir kalnuose bei nacionaliniuose parkuose. Didžiausią įspūdį paliko Kalifornijos gamta, kai, anot pašnekovės, per vieną dieną galima patirti ekstremalius pokyčius ir iš plius 5 laipsnių temperatūros kalnų miškuose persikelti į plius 35 laipsnių dykumos karštį. Nepakartojama Ramiojo vandenyno pakrantė ir palei ją besitęsiantis kelias, kuriuo jie vyko iš Los Andželo į San Franciską. Ir, žinoma, ir Universal Studija Holivude, kurioje turėjo galimybę apžiūrėti filmuose matytas vietas, dekoracijas, pamatyti specialiųjų efektų šou ir pasijausti lyg filmavimo aikštelėje. „Praėjusį savaitgalį aplankėme tėvus, pasidalijome įspūdžiais, parodėme nuotraukas, trumpus filmukus, padovanojome suvenyrų, pavaišinome saldumynais. Buvo dar vienas gražus šeimos vakaras“, – sakė I. Jepšaitė.
„P. n.“ informacija
Kūlupėniškė – dailiausios Lietuvos kaimo merginos konkurse
Devyniolikmetė kūlupėniškė Erika Benetytė nusprendė dalyvauti socialinio projekto – „MIS Timac Agro–Agroeta.lt“ konkurse, kuriame bus išrinkta dailiausia Lietuvos kaimo mergina. „Šis konkursas suteikia pasitikėjimo savo ir tėvų veikla. Įgyju neįkainojamos patirties, siekdama įgyvendinti iššūkius ir svajones“, – tikino mergina.
Darbėniškė sieks būti pripažinta dailiausia ūkininkaite
Naujos kartos trąšų tiekėja „Timac Agro Lietuva“ ir agroverslo naujienų portalas „Agroeta.lt“ paskelbė socialinį projektą – „MIS Timac Agro – Agroeta.lt“ rinkimus, kuriame dalyvauja ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujanti iš Darbėnų kilusi Virginija Kėdžiutė. „Atstovauju Žemaitijai ir garsinu Darbėnų vardą“, – drąsiai pareiškė darbėniškė.
Meilė poetiniam žodžiui lydi visą gyvenimą
Kraštietė aktorė laidų vedėja Aldona Kumpytė-Janušonienė praėjusį savaitgalį Salantų miesto šventėje atliko meninę programą „Ėjimas į šviesą.“ Moteris teigė, kad poezija ir meninis skaitymas užima didžiąją dalį laisvalaikio – per visą gyvenimą ji sukūrė 15 poetinių kompozicijų.
Prezidentės medalis – daugiavaikei iš Kiauleikių
Artėjančios Motinos dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciškai įteiks valstybinius apdovanojimus penkis ir daugiau vaikų išauginusioms mamoms. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis bus įteiktas ir Kiauleikiuose gyvenančiai Genovaitei Lazdauskienei. Žinią pasitiko santūriai Tačiau devynis vaikus užauginusi 85-erių senolė į sostinę nesiruošia – pasak jos, ne tik todėl, kad kelionė tolima, o kojos klausyti nenori. „Prisivažinėjau jauna būdama. Su nuo vaikystės negalią turinčiu sūnumi, į kurį sergantį žiūrint ir dabar širdį plėšte plėšia, po Vilniaus ligonines metų metais teko trankytis“, – sakė ji. Žinią, kad bus apdovanota, Genovaitė pasitiko maloniai, bet taip pat santūriai, svarstė, ar auginti vaikus mamoms yra koks nors didelis nuopelnas – greičiau tai didelis džiaugsmas. O pačių vaikų meilė, pasakytas geras žodis jai – svarbiau už valstybės įvertinimą. Paklausta, ar nebuvo per sunku su tokiu dideliu būriu, pašnekovė nusišypsojo – jokios bėdos: pirmieji keturi buvo pametinukai, tarp kitų irgi ne per didžiausias metų skirtumas. Anot senolės, šliaužiojo, rėplinėjo visi pažemiais, vieni kitus dabojo. „Pagalvokit, Raselei pačiai dar tebuvo penkeri, o prie sukniurkusio naujagimio naktimis iš lovos vystyklų pakeisti keldavosi, nors niekas to daryti jos nei prašė, nei juo labiau vertė“, – susigraudino prisiminimais pasidalijusi senolė. „Bet ir buvom prie Rasos lipte prilipę. Kai į Klaipėdą už vyro tekėjo, ašaras liejom – kaip dabar ji mus paliks, kaip išeis iš namų, ar kada atvažiuos?“ – juokėsi G. Lazdauskienės dukra palangiškė Rita Venckuvienė.
„Finalo ketverto“ superfinale – kretingiškė Indrė Juodeikienė
Televizijos projekto „Finalo ketvertas“ dalyvė kretingiškė Indrė Juodeikienė pateko į superfinalą, kur varžysis dėl geriausiojo vardo. Paskutiniame projekto etape tarpusavyje kausis dar trys dalyviai iš kitų miestų – Gintarė Korsakaitė, Algirdas Daumantas, Gabrielė Banevičienė-Gabi. Kretingai atstovaujanti pedagogė superfinale tikisi geriausio, tačiau jau ir dabar džiaugiasi pasiektais rezultatais: „To tikrai nesitikėjau.“ Prisiminė kovas Indrė „Finalo ketverte“ dalyvauja nuo ketvirtosios laidos. Tada atlikėja nustebino į dvikovą iškvietusi „Lietuvos balso“ nugalėtoją Kotryną Juodzevičiūtę. „Viduje kažkas kirbėjo, norėjau pabandyti, ar pavyks ją nugalėti“, – pradžią prisiminė ji. Nors Indrei pavyko įveikti vieną stipriausių dalyvių, tačiau kiti dalyviai į ją nežiūrėjo, kaip į pavojingą priešininkę. „Tekdavo nugirsti, kad buvau laikoma silpniausia, todėl dauguma norėdavo pasirinkti mane“, – pasakojo I. Juodeikienė. Tačiau antroje dvikovoje kretingiškė pergalę išplėšė projekto istorijoje dar neregėtu rezultatu – surinko 80 proc. balsų. „Nuo tada požiūris į mane pasikeitė“, – atviravo ji. Per kitas dvi laidas dainininkei nereikėjo pasirodyti. Vieną kartą į dvikovą ją kviesti pabijojo, o kitą kartą – „užrakino“ teisėjai. „Tai man buvo vienas didžiausių įvertinimų, kurio tikrai nesitikėjau“, – tvirtino Indrė. Vis dėlto dvi praleistos galimybės pasirodyti buvo ne tik įvertinimas, bet ir rizika, kad bus mažiau matoma. „Džiaugiuosi, kad viskas susiklostė gerai, ir mano pasirodymų žiūrovai neužmiršo bei palaikė mane“, – kalbėjo I. Juodeikienė. Paskutinė kova kretingiškei buvo nelengva – teko stoti į dvikovą su savitą stilių turinčia Senjasa. Ši pergalė Indrei padovanojo bilietą į superfinalą, kuris įvyks sekmadienį.
Verbų paroda – velykinė gimtadienio dovana
Rytoj, balandžio 10-ąją, 15 val. Kretingos muziejaus Vandens malūne atidaroma 73-jų Stasės Gideikienės, verbų rišėjos iš Baublių, įspūdingų dydžių, spalvų bei formų pastaraisiais metais sukurtų verbų paroda „Ne aš mušu, verba muša“. Moteris sakė, jog yra gimusi balandžio 21-ąją, per patį Velykų Prisikėlimą: „Turėjau laukti kone visą gyvenimą, kad tiksliai per gimtadienį atsikartotų Velykos“. Todėl baubliškė labai džiaugėsi, kad ta proga muziejininkės ją paragino surengti verbų parodą. „Kiekviena mano verba – vis kitokia, nėra nė vienos, kuri atkartotų ankstesnę. Rišu ir vis tobulinu jų formas bei rišimo techniką. Prieš kelerius metus nustebinau kraštiečius, surišusi žmogaus dydžio verbas, sukūriau verbas-angelus, o šiemet sugalvojau kitonišką rišimo būdą – kviečių varpų pynę su žiedais vidury“, – kviesdama apsilankyti parodoje intrigavo S. Gideikienė. Nors, pasak parodos autorės, verba nėra Žemaitijos krašto kūrinys, tačiau Verbų sekmadienį Klaipėdos miesto bažnyčios raibuliuoja nuo spalvų žaismo. Šiemet baubliškės sukurtos masyvios verbos papuoš Šv. Kazimiero bažnyčią Klaipėdoje bei Šv. Antano Paduviečio bažnyčią Pakutuvėnuose ir, kaip įprasta, Baublių koplyčią. „Pastebėjau, kad Kretingos krašto žmonės dažniau dar nešasi kadagio šakelę, bet Klaipėdoje verbos jau labai išpopuliarėję – pašventinę bažnyčiose, žmonės po to jomis puošia namus“, – kalbėjo S. Gideikienė. Žolynų savo verboms ji ieškanti ir skinanti visur – paminijuose, pakelėse, iš laukų, užsiauginanti ir savo darželyje. Pavasario augalai esantys labai gležni ir jautrūs, iš jų ne kažką tepadarysi. Tik nuo birželio-liepos pradedanti skinti, rūšiuoti, džiovinti. Tuomet – pats rinkimas medžiagos: motiejukų, smilgų, rugių varpų. Rišti verbas, ji sakė, pradėjusi daugiau kaip prieš 20 metų, kai pradėjo rūpintis Baublių koplyčios puošyba. O prieš dešimtmetį, pabuvojusi tarp garsiųjų Vilniaus krašto verbų rišėjų, paniro į jų kūrybines plotmes, bandė suprasti ir perimti paslaptis. S. Gideikienė samprotavo – gal per kraują į ją atitekėjęs poreikis rišti verbas, nes jos tėvas Stasys Liubertas buvo kilęs iš Vilniaus krašto. „Vilniaus krašto verbų kūrėjos ne riša, o, atrodytų, pirštais lengvai ir magiškai nardo tarp žolynų. Visa tai joms suteikia pakylėtą džiugesį, tarsi pirštais skaitytų maldą. Neįmanoma išmokti taip tobulai rišti, kaip tai daro jos, šį amatą perėmusios iš savo promočiučių“, – apie savo mokytojas-rišėjas, su kuriomis ilgainiui susibičiuliavo, pasakojo baubliškė. Ji sakė, jog jos bičiulės iš Vilniaus karšto kone kasmet atvyksta į Baubliuose rengiamas šluotų rišimo šventes.
Pasveikino Nepriklausomybės kovų savanorio dukterį
Praėjusį savaitgalį darbėniškė Nepriklausomybės kovų savanorio Antano Narkaus duktė Birutė Liepienė, atšventusi savo 95-ąjį gimtadienį, buvo apsupta ją pasveikinti atvykusių artimųjų bei seniūnijos atstovų dėmesiu. Darbėnų apylinkėse, prie senojo parko, gimusi ir augusi B. Liepienė čia praleido visą savo netrumpą gyvenimą: susilaukė 4 vaikų – 3 sūnų Edvardo, Gintauto ir Vytauto bei dukters Reginos, čia pasitinka ir senatvę. Tas žemės lopinėlis prieš 100 metų ir atiteko jos tėvui A. Narkui kaip atpildas už jo, 18-mečio, įstojimą į savanorių gretas ir ryžtą bei drąsą, ginat jaunos nepriklausomos valstybės laisvę. Iš pradžių gyveno moliniame name, kurį patys jos tėvai Petronėlė ir Antanas Narkai pasistatė – čia pat kasė molį, degė plytas ir iš jų lipdė namą. To pirmojo namo jau nebelikę. Vėliau su pirmuoju vyru Steponu Kupšiu apsigyvenę dabartiniame, kur ūkiu pastaruosius dvejus metus rūpinasi, kaip sakė, tarp Panevėžio ir Darbėnų gyvenantis ir vis dažniau gimtinės pasiilgstantis senolės sūnus – žinomas teatro ir televizijos aktorius Vytautas Kupšys. Šiandieną dar guvi ir žvali senolė sunkių senųjų laikų – sunkaus darbo ir ūkio naštos – nelinkusi prisiminti, sakė besidžiaugianti kiekviena diena, o ypač – sulaukusi pavasario, kuris miško apsuptyje dovanoja sugrįžtančių paukščių čiulbesį, besiskleidžiančios žalumos šviežumą. Pasveikinti senolę pirma į jubiliejų besirenkančių vaikų bei anūkų – ji susilaukė 7 anūkų bei 2 proanūkių, – atvykusi Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Danutė Skruibienė, linkėdama džiugaus gyvenimo, įteikė puokštę gėlių ir perdavė mero Juozo Mažeikos sveikinimą. O Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys šventiniam stalui suruošė visą pintinę šeimininkių prikeptų skanumynų-voveruškų ir, ją įteikdamas, šmaikštavo: „Gyvenate prie parko, bet pavasarį grybų šventiniam stalui neturite, tad seniūnija ir sugalvojo jų parūpinti. Voveruškų yra tiek, kiek jūsų nugyventa metų. Jeigu linkėčiau jums sulaukti 100 metų, sakytumėt – kodėl tiek mažai, todėl ir linkiu gyventi ilgai ir laimingai.“ B. Liepienė sakė, jog giminėje ne ji viena ilgaamžė – kaimynystėje dar gyvena 92-jų jos brolis Antanas Narkus. Svečiai prisiminė Birutę bei jos brolį aplankę ir pernai, kai buvo minimas Lietuvos 100-mečio jubiliejus, ir dovanų jiedviem įteikę trispalvę. Po sveikinimų svečiai pakvietė senolę bei tądien svečius pasitikusį jos sūnų Vytautą į kiemą įsiamžinti bendrai nuotraukai.
Susitiko „Bangų mūšos“ Irbėjun nublokšti tremtiniai
Masiniai trėmimai, Sibiras, neteisybė ir dėl jos patirtos nuoskaudos niekada neišnyks iš mūsų tautos atminties. Vedina noru išsaugoti šių skaudžių istorinių įvykių atminimą, grupė tremtinių, ištremtų tuo pačiu metu – 1949 metų kovo 25 dieną pradėtos operacijos „Priboj“ („Bangų mūša“) metu ir atsidūrusių Krasnojarsko krašto Irbėjaus miestelyje, susitikę Darbėnų bažnyčioje pagerbė jau anapilin išėjusius likimo brolius ir seseris, pasidalino prisiminimais, mintimis pabuvojo ten, kur kentė šaltį, badą ir degė vieninteliu troškimu – grįžti į Lietuvą. Tai – jau antras Irbėjaus miestelio tremtinių susitikimas, kurį suorganizavo Telšiuose gyvenanti nuo Grūšlaukės kilusi Anastasija Jurgutienė, kurios pastangomis pirmasis susitikimas įvyko prieš 10 metų. „Kai skirstėmės, ne vienas suabejojome, ar besusitiksime darsyk – juk metai mums negailestingi“, – prisipažino Kretingsodyje gyvenanti 79-erių Stasė Anužienė, kuri iš Ankštakių su šeima – tėvu, motina, 10 metų broliu Antanu ir 13 metų seserimi Emilija – taip pat buvo ištremta tą lemtingąją Lietuvos žmonėms 1949 m. kovo 25-ąją. S. Anužienės tėvas Pranciškus Papievis buvo iš ūkininkų šeimos, kariškis savanoris, kaip vyriausias šeimos sūnus turėjęs perimti iš tėvo nemažą iki 100 ha ūkį. Mama Petronėlė Šikšniūtė už savo vyrą buvo jaunesnė 18 metų, gimdė 8 vaikus, tačiau užaugo tik 3 – kūdikius pjovė kokliušas. „Kai prasidėjo karas, man buvo 7 mėnesiai. Motina sakydavo, kad visur su savimi nešiojosi lopetėlę – kad turėtų, kuo mane pakasti. Bet Dievas man liepė gyventi, tad ir iškentėjau visus man skirtus vargus“, – kalbėjo S. Anužienė, dabar jau našlė, išgyvenusi ne tik tremtį, kurioje ji atsidūrė būdama 8-erių, bet ir sūnaus Arvydo netektį. Beje, Arvydas pakartojo savo senelio kelią – atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis buvo vienas pirmųjų karių savanorių. Atsidūrusi tremtyje Papievių šeima pateko į kolūkį „Zavet Iljiča“, ir tik po metų persikėlė į Irbėjų. „Pradžia buvo labai sunki – tėvas ir motina 7 mėnesius išbuvo ligoninėje, o mums, vaikams, motina liepė į turgų nešti vis po kokį daiktą, už kurį gaudavome bulvių. Taip ir mitome, – prisiminimais dalijosi S. Anužienė. – Kartą auksinį mamos laikrodį iškeitėme į kilogramą miltų. Maišėme su vandeniu ir ant krosnies kepėme „lepioškas“ – tokius prėskus paplotėlius. Aš iki pat šiol nieko nesu valgiusi skaniau už tas „lepioškas“...“
|
|
