![]() |
![]() |
|
ŽmonėsPenketus parašė po 50 metų
Į pamoką kviečiantis čaižus skambutis, pritildęs po 50-ies metų pirmąkart susitikusių buvusių aštuntokų klegesį, žurnalas jų auklėtojos Valės Norkienės rankose ir tas, visai kaip anuomet, griežtas klausimas – ar visi šiandien klasėje? – buvusius Rūdaičių mokyklos auklėtinius tarsi sugrąžino į prabėgusią vaikystę.
Daina ir muzika tapo gyvenimo būdu
Ji bando džiazuoti ir groja fleita. Jai patinka lyrinės dainos, o muzikinį vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Karalienė Luizė“ ji įvardina kaip naują patirtį. Ji atstovavo Lietuvai vaikų Eurovizijoje Armėnijoje ir svajoja kada nors sudalyvauti suaugusiųjų Eurovizijoje. Ji gali dainuoti keliomis kalbomis, bet dar neturi sceninio slapyvardžio...
Tokia ji – 15-metė palangiškė Paulina Skrabytė – yra šiandien. Ir tik ji viena giliai širdyje žino, kokia bus ateityje, nes tikslo – tapti scenos žmogumi – mergina siekia nuosekliai ir tvirtai žinodama, ko iš tiesų nori gyvenime. Dainuoja nuo ankstyvos vaikystės Būsimoji Palangos senosios gimnazijos II klasės gimnazistė dainuoti pradėjo ypač anksti – būdama vienerių jau atkartodavo per televiziją išgirstų filmukų, reklamų melodijas. „Taip supratome, kad duktė turi gerą klausą, po to išryškėjo ir geras balsas, gebėjimas išgirstas daineles, melodijas atkartoti natą į natą“, – teigė Paulinos mama Renata, kuri pasirūpino, kad mergaitė nuo penkerių mokytųsi vokalo pas profesionalius mokytojus. Tada Paulina ir sudalyvavo Dainų dainelėje, lankė Yamaha muzikos mokyklą, vėliau mokėsi ir baigė Palangos meno mokyklą, kurioje perprato fleitą ir pianiną. Į konkursus pradėjo važinėti būdama aštuonerių-devynerių, ir jau tada, būdama vaikas, suprato, jog konkursai – tai ne tik scena, įvaizdis, laimėjimai, bet ir sunkus darbas, ilgos repeticijos, būtinybė paisyti konkursų reikalavimų, o ir repertuarą renkantis tai padaryti reikia taip profesionaliai, kad daina neprasilenktų su atlikėjo balso galimybėmis, kūrinio turinys – atitiktų amžių.
Didžiausias bajoraitės turtas – vaikai
Padvariuose, pas dukterį Birutę Bagdonienę gyvenanti 91-erių Elena Šoblinskienė, pasitikusi korespondentus, pati išskirtinai raiškiai ir be akinių perskaitė iš Prezidentūros jai atsiųstą raštą, kad yra apdovanojama ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už tai, jog užaugino ir dorai išauklėjo 7 vaikus.
Neseniai archyvuose šių eilučių autoriaus rasta Bagdanavičių šeimos tremties byla – unikalus sovietinio laikotarpio dokumentas, bylojantis apie šios šeimos ryžtą ir pasiaukojimą nacistinės okupacijos 1941–1944 m. gelbėjant nuo genocido niekuo nekaltus Darbėnų miestelio žmones bei vėliau jai tekusią rūsčią tremtinių dalią.
„Esu laimingas, kad mano gyvenime yra teatras“, –
teigė balandžio 13 d. 70-mečio slenkstį peržengęs Valdemaras Povilaitis – to meto aktorius, kai į spektaklius žmonės atsinešdavo savo kėdes, nes perpildytose salėse nelikdavo ant ko atsisėsti, o teatro žmonės Kretingoje buvo tikrosios žvaigždės – atpažįstamos, mylimos ir lepinamos gėlėmis.
Pasidalijo tolimos praeities prisiminimais
Palangiškis tremtinys Palangos jūros šaulių VI kuopos būrio vadas Petras Neverauskas, savo bendraminčius vis aplankantis ir Kretingoje, su skaitytojais panoro pasidalinti tolimos praeities prisiminimais: tremtyje patirti įvykiai, sakė vyras, negali nugrimzti į nebūtį – apie tai, ką mūsų tautos žmonės patyrė, ką išgyveno toli nuo savo namų, turi sužinoti ir dabartinis jaunimas, ir ateities kartos.
Grožį bei turtą matavo pagal sijonus ir skaras
„Mūsų prosenelės negailėdavo nei vilnos, nei medvilnės savo rūbams, kad tik būtų kuo ryškesnės, spalvingesnės. O Šiaurės vakarų žemaičių – palangiškių, kretingiškių, skuodiškių – sijonai, kurių išsyk segėdavo po kelis, visoje Lietuvoje buvo patys raudoniausi“, – tvirtino Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė.
Iš Kauno kavinės – į „Holivudo“ sceną
„Maniau, kad tokios istorijos nutinka tik amerikietiškuose filmuose“, – juokėsi iš Kartenos kilusi ir Kaune šiuo metu studijuojanti 22-ejų Brigita Stonkutė. Ją, bepilstančią kavą vienoje Kauno kavinių, pastebėjo ir į naują savo projektą – spektaklį „Holivudas“ – pakvietė serialo „Naisių vasara“ scenarijaus autorius Erikas Kundreckas. „Į savo darbą žiūriu su meile – nenustygstu vietoje, nuolat šypsausi ir su visais bendrauju. Taip susipažinau ir su Eriku. Nė nenutuokiau, kas jis toks – laikiau jį eiliniu klientu, ateinančiu gerti kavos ir kavinėje skiriančiu darbinius susitikimus, kaip daugelis mūsų lankytojų. Pasirodo, visą šį laiką jis stebėjo, kaip dirbu ir bendrauju su žmonėmis, kaip judu, o po poros savaičių tarė – „turiu tau pasiūlymą“, – su šypsena prisiminė mergina. Iššūkio stovėti vienoje scenoje su patyrusiais aktoriais nepabūgusi Brigita su pasiūlymu sutiko kone iš karto, tik pasitarusi su svarbiausiu žmogumi – mama Ingrida, ir netrukus jau dalyvavo naujojo spektaklio „Holivudas“ repeticijose, o šiuo metu jau gastroliuoja po Lietuvą. „Niekas iš tiesų nenustebo, kad mane pakvietė vaidinti, – juokėsi B. Stonkutė. – Visi kartojo, kad aš – būtent toks žmogus, kuriam taip ir turėjo nutikti.“
Pakrančių senbuviui Akmena – tarsi bičiulė
Prezidento anūką kvietė į dvaro virtuvę
Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos bendruomenė šį rudenį juos aplankiusį Prezidento anūką Joną Juozevičių su žmona Daina pasitiko neįprastai – svečiai buvo pakviesti į gardaus naminio maisto kvapais viliojančią „Stulginskio dvaro gėrybių parodą“.
|