|
|
|
Žemės ūkisGalvijai ant sniego – normalu
Išvydęs pašiūrėje laikomus ūkininko galvijus, į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambino susirūpinęs Imbarės seniūnijos gyventojas. Anot jo, toks vaizdas nestebintų, jeigu pastarosiomis savaitėmis nebūtų fiksuojama itin žema oro temperatūra – ar tokios sąlygos, kai dieną naktį spirgina stiprūs šalčiai, laikyti gyvulius tinka, ar neprieštarauja gyvūnų gerovei. Tačiau gyvūnų gerovę ir su ja susijusius pažeidimus kontroliuojančios Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas einantis Vilius Stančikas patikino: nėra taip blogai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, bet su sąlyga, jeigu tie galvijai – mėsiniai. Taip šios veislės galvijai laikomi ir kitose Vakarų Europos šalyse. Anot pašnekovo, žvarbiu žiemos oru pamačius ant sniego gulinčią gyvastį, iš tikrųjų gailesčio jausmas gali apimti: juk ji ten šąla! Tačiau nieko panašaus – nuo pat pradžių laikomi lauke, mėsiniai galvijai žiemos sezonui užsiaugina storą ir tankų kailį, todėl ir šaltis nėra baisus. Faktas, kad ūkininkai privalo būti įrengę sausais šiaudais kreikiamą pašiūrę, į kurią lauke laikomi galvijai bet kada galėtų įeiti ir tarp trijų sienų pasislėpti nuo vyraujančių vėjų bei lietaus, rasti ten pašaro, o neužšąlančioje girdykloje – vandens. Kaip sakė vedėjas, lauke laikomiems galvijams subalansuotų pašarų reikia kur kas daugiau ir sotesnių, kaloringesnių, nes šaltuoju metų laiku išeikvoja daugiau energijos kūnui sušildyti. „Šią savaitę pats važiavau pro vieno galvijus lauke laikančio ūkininko sodybą. Oro temperatūra lauke buvo minus 15-a, žiūriu, šalia suręsta pašiūrė, o galvijai į ją net nežada eiti, ilsisi sniege ir mėgaujasi žiemos malonumais“, – juokavo V. Stančikas. O štai pieninių veislių galvijų bei jų prieauglio, esant ypač žemai temperatūrai, lauke laikyti, sakė, nerekomenduojama. „Ūkininkai tai žino, priešingu atveju – nenaudinga ir nuostolinga, krenta produktyvumas“, – sakė vedėjas. Tačiau išleisti mociono, tai yra gryname ore pasivaikščioti esant kokiems 15-ai laipsnių šalčio, pieninius galvijus taip pat galima, jiems bus tik į sveikatą. Bet svarbu, kad pasivaikščiojimo aikštelė nebūtų slidi. --- Kretingos VMVT duomenimis, rajone apie 500 ūkininkų iš viso laiko apie 7 tūkst. galvijų. Iš jų mėsinių veislės – maždaug 800, 1 tūkst. 800 sudaro mišrūnai.
Tautvilas Putvis ūkininkauja proprosenelio žemėje
„Kiek save pamenu – visą laiką padėdavau tėvams ūkyje, tad savo ūkio įkūrimas buvo tik laiko klausimas“, – savo pasirinkimą apibūdina prieš trejus metus Kelmės rajone ūkininkauti pradėjęs 29 metų Tautvilas Putvis. Tęsia giminės tradicijas T. Putvis gimė Kaune, tačiau jau jam būnant ketverių šeima nutarė grįžti į kaimą, nes 1996 metais Tautvilo seneliai – Jadvyga ir Algis Putviai susigrąžino šeimos žemę Graužikuose. Po poros metų į gimtuosius kraštus sugrįžo ir Tautvilo tėvai – Danutė ir Vidas Putviai. Tad vaikinas vidurinį išsilavinimą įgijo jau Kelmėje. „Kai tau aštuoniolika metų, nelabai žinai, ko nori. Pasirinkau statybos inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino universitete. Jas baigiau 2013 metais ir netrukus sugrįžau į kaimą, – pasakoja jaunasis ūkininkas. – Nesigailiu studijavęs inžinerijos mokslus. Įgytos žinios ūkyje labai praverčia. Be to, pagal specialybę dar dirbu Kelmėje. Kol ūkis kuriamas, papildomos pajamos labai reikalingos.“ 2017 metais T. Putvis įregistravo savo ūkį ir pradėjo ūkininkauti tose vietose, kuriose šia veikla užsiėmė jo proprosenelis, Graužikų dvaro savininkas, žuvininkystės pradininkas, švietėjas, knygnešių rėmėjas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Pūtvis-Putvinskis. „Man smagu, kad tęsiu giminės tradicijas. Auginu mėsinius mišrūnų veislės galvijus. Per metus užauginu ir parduodu apie 30 galvijų. Dirbu apie 65 ha žemės. Tad lygiagrečiai plėtoju ir augalininkystę. Dalį javų derliaus pasilieku pašarams, dalį – parduodu, – ūkininkavimo pradžia patenkintas pašnekovas, o pasiteiravus, kokie ryšiai jį sieja su 1935–1938 metų Vyriausybės žemės ūkio ministru Stasiu Pūtviu, paaiškina, kad tai jo prosenelio Vytauto Pūtvio brolis. – Mūsų giminė visą laiką susijusi su žemės ūkiu, tad gal todėl ir mano tėtis, ir aš tapome ūkininkais.“
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis
Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. Eur. „Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: parama privertė pasitempti, pasukti galvą ir numatyti strategiją. Beje, iki gruodžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) prasideda antrasis paraiškų rinkimo etapas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas. Dėl paramos kreiptis gali pilnametystės sulaukę fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip – mėsinių galvijų ūkis reikalauja ir darbo, ir pinigų.“ Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Justinui Petručiui gyvulininkystės ūkiui įkurti buvo skirta 33,6 tūkst. eurų parama. „Už paramos lėšas nusipirkome 15 limuzinų veislės telyčaičių, – ūkio kūrimo patirtimi dalijasi Justinas. – Ūkio plėtrai buvo reikalinga technika. Gerai, kad yra galimybė gauti paramą. Pagal programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gavome 50 tūkst. eurų, o šiemet – dar beveik 49,3 tūkst. eurų. Už paramos lėšas įsigijome ūkiui reikalingos technikos: ritinių vyniotuvą, presą, traktorių, šienapjovę, kultivatorių. Jei ne projektai ir išmokos, ūkininkauti tikrai neapsimoka. Gal dėl to jauni žmonės neskuba savo gyvenimą susieti su ūkininkavimu.“
Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis. Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų. Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurios vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo- maisto gamybos veiklą kaimo vietovėje. Siekiama išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Tikimasi, kad tokia parama pasitarnaus išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, taip pat siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos tęstinumui.
Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybei kontroliuoti. „Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonstruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas technikos galimybėms parodyti, tai ir atlikome, – sakė vedėja. – Taip pat buvo sukurta speciali interneto svetainė (lkvs.art21.lt), kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema.“ Optimalus ūkininkavimas Projekto partnerių UAB „Art21“ atstovas, projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos esmė yra spektrinės kameros, montuojamos prie drono, naudojimas. Anot pašnekovo, dronas su spektrine kamera skraidinamas virš norimo pasėlio, po skrydžio gautos nuotraukos apdorojamos specialiomis programomis – sujungiamos į vieną didelę fotografiją, nes naudojant droną vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penkių atspalvių dokumentai keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, galiausiai žemėlapyje atvaizduojamas visas skrydis, kuriame pažymėtos pažeistos, galimai pažeistos ir sveikos pasėlio vietos. Pasak projektų koordinatoriaus, vykdant projektą buvo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelimis. Visais atvejais, pasak „Art21“ atstovo, kenksmingųjų organizmų kontrolės sistema parodė pažeistas vietas. L. Didžiulevičiaus teigimu, tokia sistema leidžia ūkininkui efektyviau bei laiku reaguoti ir taip išsaugoti auginamus pasėlius, nes sistemoje fiksuojami labiausiai kenkėjų pažeisti židiniai. „Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus, glifosatus ir pan., – aiškino pašnekovas. – Stipriai pažeistas vietas – apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti ar kitaip neapdoroti. Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo ištekliai, technika, kuriuos tuo metu galima nukreipti kitur. Prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo.“
Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti sistema. M. Laukaitis neslepia, kad šie sprendimai – dar ne pabaiga – norint plėsti ir vystyti veiklą, būtina didinti daržovių rūšiavimo ir sandėliavimo patalpas. „Parduodami ir realizuojami daržovių kiekiai auga. Teikėme paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, nes tai yra mūsų šansas plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Gauta parama leis didinti rūšiavimo ir sandėliavimo plotus. Įrengsime didesnę rūšiavimo liniją, kurios našumas bus dvigubas: 30 tonų per valandą“, – planus dėsto ūkininkas. Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ direktorius M. Laukaitis pasakojo: tuo, kad naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama verta, jau įsitikino ir anksčiau. Šiam verslininkui jau pavyko įrengti daržovių sandėliavimo aikštelę, įsigyti pažangią palečių krovimo įrangą. Dėl to, kaip jis tikina, galima krauti iki 35 maišų per minutę. „Kadangi tai jau penktas ar šeštas projektas paramai gauti, baimės nebeliko jokios. Vienas esminis patarimas – žmogus turi žinoti, ko tiksliai nori. Jeigu žmogus, kuris kreipiasi dėl paramos, tiksliai supranta, koks jo siekiamas rezultatas, viskas bus gerai“, – patikina M. Laukaitis.
Konsultavimo paslaugos kaime – abipusė nauda
Siekiantiems tobulėti ūkininkams – gera žinia. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos jie gali pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Profesionalūs mokymai įvairiomis temomis Pagal veiklos sritį ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pretenduoti į paramą mokymams žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos miško valdoje, įmonių ekonominės veiklos, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo ir panašiomis temomis. Mokymus Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikia atrinktas konsultavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuris yra ir paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. 2020–2022 metais ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai pagal veiklos sritį pasidalys 167 945 Eur, miško valdytojams šiam laikotarpiui skirta 64 500 Eur paramos. Kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės ateinančius dvejus metus dalysis 46 500 Eur, miško valdytojai – 64 500 Eur. Reikalavimai – pagal pareiškėjų veiklos kryptį Gauti paramą visai nesudėtinga. Svarbiausia pareiškėjams neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui bei neturėti finansinių sunkumų – nebūti bankrutuojantiems arba likviduojamiems. Tiesa, ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, be to, dar turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat nurodoma, kad jų ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur. Į paramą konsultavimo paslaugoms pretenduojantys miško valdytojai asmeniškai taip pat turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jų miško valda turi būti ne mažesnė kaip 1 ha, vertinant pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės turi atitikti smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir veikti kaimo vietovėse.
Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo. Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai Netoli Palangos, Klaipėdos rajone, Peskojų kaime ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas. Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana – 2,5 ha žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės ir jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą. Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. Alksnė pateikė 2015 m. gegužės mėn. Paramą gavo po metų, t. y. 2016 m. gegužės mėn. Visam A. Alksnės ūkiui modernizuoti skirta beveik 64 tūkst. Eur. „Dėl paramos kreipiausi todėl, kad pirkti naują žemės ūkio techniką yra labai brangu ir į dideles banko skolas nesinori lįsti, o sena technika labai dažnai genda ir tenka nuolat remontuoti. Parama ūkininkams labai palengvina šią dalią ir suteikia galimybę įsigyti naują žemės ūkio techniką su mažesne ūkininko įnašo dalimi nei įprastai“, – sako ji. Už gautas paramos lėšas ūkininkė įsigijo traktorių su navigacija, JCB krautuvą, kultivatorių ir sėjamąją. „Kreiptis dėl paramos tikrai verta, nes, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas, tausojame aplinką dėl mažesnių kuro sąnaudų, o investicijos į naują žemės ūkio techniką dėl paramos tampa mažesnės“, – sako A. Alksnė.
Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų
Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu. Apdraudė galvijus Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gimžauskas šiuo metu augina apie trisdešimt mėsinių galvijų, dešimt pieninių karvių, dvidešimt du veislinius limuzinus. Anot A. Gimžausko, paskata pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkas naudojosi KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pagalba. Utenos rajono ūkininkas apdraudė ir savo augintinius, kad užsitikrintų finansinę pagalbą net galvijus užklupus pavojingai užkrečiamajai ligai. Be abejonės, A. Gimžauskas pasinaudojo ir KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ parama bei kompensavo sumokėtas draudimo įmokų sumas. Pasinaudojęs ES parama, jaunasis ūkininkas per penkerius savarankiško ūkininkavimo metus pasistatė tvartą, siloso tranšėją, įsigijo technikos – du traktorius: vieną su frontaliniu krautuvu, kitą – be priedų. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad net ir praėjus, atrodytų, netrumpam laiko tarpui jo ūkis – „naujokas“. Pasak vyro, jam dar reikia augti, į jį nemažai reikės investuoti ne tik lėšų, bet ir darbo. Mums kalbantis jaunasis ūkininkas darbavosi prie naujo savo paties sugalvoto projekto – pavėsinės gyvuliams, kad net ir šaltuoju metų laiku jie turėtų galimybę išeiti iš tvarto, pabūti gryname ore ir pramankštinti kojas. Paramos gavėjai Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektas, kuris laiko ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre ūkininko vardu teisės aktų nustatyta tvarka; yra savo vardu kaip valdos valdytojas įregistravęs žemės ūkio valdą teisės aktų nustatyta tvarka. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 mln. eurų paramos lėšų. Pagal KPP priemonę remiami sektoriai: galvijininkystė; avininkystė; ožkininkystė; arklininkystė; kiaulininkystė; paukštininkystė. Draudžiamos gali būti šių ūkinių gyvūnų rūšys: galvijai, avys, ožkos, arkliai, kiaulės, antys, kalakutai, vištos, putpelės, žąsys ir stručiai. Kompensuojama dalis išlaidų Parama pagal veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Paramos intensyvumas – 70 proc. Tokia dalimi kompensuojamos sumokėtos draudimo įmokos sumos (neviršijant apskaičiuotos didžiausios kompensuotinos draudimo įmokos sumos dydžio). Paramos lėšos paramos gavėjams išmokamos draudimo sutarčiai pasibaigus taikant išlaidų kompensavimo būdą. Beje, pareiškėjas sudaromoje draudimo sutartyje turi numatyti sąlygą prisiimti tam tikrą nuostolių dalį. Šiuo metu draudėjo nuostolio slenkstis (t. y. galima draudimo išmoka esant mažesnei žalai) yra 20 proc. Taigi, jei kritusių gyvūnų vertė sudaro daugiau nei 20 proc. vidutinės metinės vertės, tai bus traktuojama kaip draudiminis įvykis.
|
|
