|
|
|
Žemės ūkisŽemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas. VVG yra stipri varomoji jėga, kuri rūpinasi kaimo gerove. Jos veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje ir skatina vietos tarpsektorinį bendradarbiavimą. VVG rengia vietos plėtros strategijas Europos Sąjungos paramai gauti. Įgyvendinant strategijas, kaimo vietovėse kuriamos naujos darbo vietos, atnaujinama infrastruktūra, sprendžiamos socialinės atskirties, skurdo mažinimo ir kitos kaimo gyventojų problemos, diegiamos inovacijos. Tačiau ministeriją vis dažniau pasiekia informacija apie savivaldybių politikų daromą įtaką VVG valdymui, strategijų tikslams. Šiuo metu vietos valdžios atstovai VVG valdyboje sudaro iki 30 proc. narių, o atstovus skiria meras arba savivaldybės taryba. ŽŪM siekia pakeisti šią praktiką ir nori, kad į sprendimo priėmimus įsitrauktų vietos bendruomenė, verslas, kitos organizacijos. Ministerija pateikė Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių pakeitimus. Taisyklėse numatyta, kad vietos valdžios interesams VVG valdyme galėtų atstovauti savivaldybės atstovas, išskyrus savivaldybės politikus ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat savivaldybės valdomos viešosios įstaigos, įmonės ar biudžetinės įstaigos arba kitos VVG teritorijoje veikiančios organizacijos, kurios valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybė, atstovai. „Siekiant didesnio skaidrumo, taisyklių pakeitimais nustatomos ir prevencinės priemonės, leisiančios užtikrinti viešųjų ir privačių interesų suderinamumą, kitų korupcijos rizikų mažinimą“, – teigia ministro patarėjas D. Rybakovas.
Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.
Parama padeda atkurti miškus
Miškus atkurti norintys jų valdytojai iki birželio 30 d. teritoriniams Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams (NMA) gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Šiam paraiškų priėmimo etapui numatyta suma – 646 tūkst. 153 Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Finansuojamos veiklos ir kas gali kreiptis Tarp finansuojamų veiklų – miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas; miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas bei stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. 9 tūkst. 616 Eur parama, atsodinant dvi (0,80 ir 2,70 ha) kirtavietes miško sklype, esančiame Janionių kaime, Panevėžio rajone, pagal projektą „Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas“ jau pasinaudojo iš viso 591 ha miškų valdantis savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“. Kaip papasakojo šios įmonės direktorius Saulius Tirevičius, tuose plotuose anksčiau augusį nebrandų ąžuolyną kaip reikiant paveikė kenkėjai – medžiai džiūvo, krito jų lapai, luposi žievė. „Sužinoję, kad yra galimybė miškus atkurti pasinaudojus KPP parama, pabandėm. Kaip reikalaujama, pirmiausia užfiksavom stichinės nelaimės faktą, gavę Valstybinės miškų tarnybos leidimą, mišką išvalėm. Pats paramos gavimo procesas nebuvo sudėtingas“, – papasakojo S. Tirevičius. Viena kirtavietė buvo atsodinta 2019 m. rudenį, kita – 2020 m. pavasarį. Tiesa, ten jau žaliuoja nebe ąžuolai, o liepos ir beržai, mat tose pačiose vietose pabijota vėl sodinti ąžuolus, kad ir jų neištiktų pirmtakų likimas.
Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bendra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones. Populiariausios veiklos sritys tarp kooperatyvų yra „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ 2014–2020 m. laikotarpiu pasinaudojo 21 kooperatyvas. Skiriant paramą pagal priemonės veiklos sritį, siekiama didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas, naujus technologinius procesus bei vystyti žemės ūkio produktų rinkodarą. Pagal naujausias veiklos srities įgyvendinimo taisykles, didžiausioji paramos suma vienam projektui negali viršyti 400 tūkst. Eur, vienam juridiniam asmeniui – iki 4 mln. Eur pagal šią priemonę visu 2014–2020 m. laikotarpiu.
Galvijai ant sniego – normalu
Išvydęs pašiūrėje laikomus ūkininko galvijus, į „Pajūrio naujienų“ redakciją paskambino susirūpinęs Imbarės seniūnijos gyventojas. Anot jo, toks vaizdas nestebintų, jeigu pastarosiomis savaitėmis nebūtų fiksuojama itin žema oro temperatūra – ar tokios sąlygos, kai dieną naktį spirgina stiprūs šalčiai, laikyti gyvulius tinka, ar neprieštarauja gyvūnų gerovei. Tačiau gyvūnų gerovę ir su ja susijusius pažeidimus kontroliuojančios Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas einantis Vilius Stančikas patikino: nėra taip blogai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, bet su sąlyga, jeigu tie galvijai – mėsiniai. Taip šios veislės galvijai laikomi ir kitose Vakarų Europos šalyse. Anot pašnekovo, žvarbiu žiemos oru pamačius ant sniego gulinčią gyvastį, iš tikrųjų gailesčio jausmas gali apimti: juk ji ten šąla! Tačiau nieko panašaus – nuo pat pradžių laikomi lauke, mėsiniai galvijai žiemos sezonui užsiaugina storą ir tankų kailį, todėl ir šaltis nėra baisus. Faktas, kad ūkininkai privalo būti įrengę sausais šiaudais kreikiamą pašiūrę, į kurią lauke laikomi galvijai bet kada galėtų įeiti ir tarp trijų sienų pasislėpti nuo vyraujančių vėjų bei lietaus, rasti ten pašaro, o neužšąlančioje girdykloje – vandens. Kaip sakė vedėjas, lauke laikomiems galvijams subalansuotų pašarų reikia kur kas daugiau ir sotesnių, kaloringesnių, nes šaltuoju metų laiku išeikvoja daugiau energijos kūnui sušildyti. „Šią savaitę pats važiavau pro vieno galvijus lauke laikančio ūkininko sodybą. Oro temperatūra lauke buvo minus 15-a, žiūriu, šalia suręsta pašiūrė, o galvijai į ją net nežada eiti, ilsisi sniege ir mėgaujasi žiemos malonumais“, – juokavo V. Stančikas. O štai pieninių veislių galvijų bei jų prieauglio, esant ypač žemai temperatūrai, lauke laikyti, sakė, nerekomenduojama. „Ūkininkai tai žino, priešingu atveju – nenaudinga ir nuostolinga, krenta produktyvumas“, – sakė vedėjas. Tačiau išleisti mociono, tai yra gryname ore pasivaikščioti esant kokiems 15-ai laipsnių šalčio, pieninius galvijus taip pat galima, jiems bus tik į sveikatą. Bet svarbu, kad pasivaikščiojimo aikštelė nebūtų slidi. --- Kretingos VMVT duomenimis, rajone apie 500 ūkininkų iš viso laiko apie 7 tūkst. galvijų. Iš jų mėsinių veislės – maždaug 800, 1 tūkst. 800 sudaro mišrūnai.
Tautvilas Putvis ūkininkauja proprosenelio žemėje
„Kiek save pamenu – visą laiką padėdavau tėvams ūkyje, tad savo ūkio įkūrimas buvo tik laiko klausimas“, – savo pasirinkimą apibūdina prieš trejus metus Kelmės rajone ūkininkauti pradėjęs 29 metų Tautvilas Putvis. Tęsia giminės tradicijas T. Putvis gimė Kaune, tačiau jau jam būnant ketverių šeima nutarė grįžti į kaimą, nes 1996 metais Tautvilo seneliai – Jadvyga ir Algis Putviai susigrąžino šeimos žemę Graužikuose. Po poros metų į gimtuosius kraštus sugrįžo ir Tautvilo tėvai – Danutė ir Vidas Putviai. Tad vaikinas vidurinį išsilavinimą įgijo jau Kelmėje. „Kai tau aštuoniolika metų, nelabai žinai, ko nori. Pasirinkau statybos inžinerijos studijas Vilniaus Gedimino universitete. Jas baigiau 2013 metais ir netrukus sugrįžau į kaimą, – pasakoja jaunasis ūkininkas. – Nesigailiu studijavęs inžinerijos mokslus. Įgytos žinios ūkyje labai praverčia. Be to, pagal specialybę dar dirbu Kelmėje. Kol ūkis kuriamas, papildomos pajamos labai reikalingos.“ 2017 metais T. Putvis įregistravo savo ūkį ir pradėjo ūkininkauti tose vietose, kuriose šia veikla užsiėmė jo proprosenelis, Graužikų dvaro savininkas, žuvininkystės pradininkas, švietėjas, knygnešių rėmėjas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Pūtvis-Putvinskis. „Man smagu, kad tęsiu giminės tradicijas. Auginu mėsinius mišrūnų veislės galvijus. Per metus užauginu ir parduodu apie 30 galvijų. Dirbu apie 65 ha žemės. Tad lygiagrečiai plėtoju ir augalininkystę. Dalį javų derliaus pasilieku pašarams, dalį – parduodu, – ūkininkavimo pradžia patenkintas pašnekovas, o pasiteiravus, kokie ryšiai jį sieja su 1935–1938 metų Vyriausybės žemės ūkio ministru Stasiu Pūtviu, paaiškina, kad tai jo prosenelio Vytauto Pūtvio brolis. – Mūsų giminė visą laiką susijusi su žemės ūkiu, tad gal todėl ir mano tėtis, ir aš tapome ūkininkais.“
Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis
Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. Eur. „Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: parama privertė pasitempti, pasukti galvą ir numatyti strategiją. Beje, iki gruodžio 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) prasideda antrasis paraiškų rinkimo etapas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pagal priemonės veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas. Dėl paramos kreiptis gali pilnametystės sulaukę fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip – mėsinių galvijų ūkis reikalauja ir darbo, ir pinigų.“ Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Justinui Petručiui gyvulininkystės ūkiui įkurti buvo skirta 33,6 tūkst. eurų parama. „Už paramos lėšas nusipirkome 15 limuzinų veislės telyčaičių, – ūkio kūrimo patirtimi dalijasi Justinas. – Ūkio plėtrai buvo reikalinga technika. Gerai, kad yra galimybė gauti paramą. Pagal programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gavome 50 tūkst. eurų, o šiemet – dar beveik 49,3 tūkst. eurų. Už paramos lėšas įsigijome ūkiui reikalingos technikos: ritinių vyniotuvą, presą, traktorių, šienapjovę, kultivatorių. Jei ne projektai ir išmokos, ūkininkauti tikrai neapsimoka. Gal dėl to jauni žmonės neskuba savo gyvenimą susieti su ūkininkavimu.“
Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis. Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų. Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurios vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo- maisto gamybos veiklą kaimo vietovėje. Siekiama išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Tikimasi, kad tokia parama pasitarnaus išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, taip pat siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos tęstinumui.
Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta kompleksinė sistema, skirta augalininkystės produkcijos kokybei kontroliuoti. „Projekto rezultatų sklaidai buvo įsipareigota pademonstruoti efektyvią kompleksinę sistemą dvidešimtyje augalininkystės ūkių, suorganizuoti devynias lauko dienas technikos galimybėms parodyti, tai ir atlikome, – sakė vedėja. – Taip pat buvo sukurta speciali interneto svetainė (lkvs.art21.lt), kurioje pateikiama projekto metu sukurta kenksmingų organizmų kontrolės metodika, detaliai aprašomi neinvaziniai duomenų rinkimo metodai, jų apdorojimo principai ir kita informacinė sistema.“ Optimalus ūkininkavimas Projekto partnerių UAB „Art21“ atstovas, projekto koordinatorius Linas Didžiulevičius aiškino, jog šios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos esmė yra spektrinės kameros, montuojamos prie drono, naudojimas. Anot pašnekovo, dronas su spektrine kamera skraidinamas virš norimo pasėlio, po skrydžio gautos nuotraukos apdorojamos specialiomis programomis – sujungiamos į vieną didelę fotografiją, nes naudojant droną vienu metu yra daroma daug skirtingo atspalvio nuotraukų. Iš bendros nuotraukos penkių atspalvių dokumentai keliami į specialią platformą lkvs.art21.lt, kur jie „prasukami“ per specialius algoritmus, galiausiai žemėlapyje atvaizduojamas visas skrydis, kuriame pažymėtos pažeistos, galimai pažeistos ir sveikos pasėlio vietos. Pasak projektų koordinatoriaus, vykdant projektą buvo tiriami laukai su keturiomis kultūromis: kviečiais, bulvėmis, serbentais ir obelimis. Visais atvejais, pasak „Art21“ atstovo, kenksmingųjų organizmų kontrolės sistema parodė pažeistas vietas. L. Didžiulevičiaus teigimu, tokia sistema leidžia ūkininkui efektyviau bei laiku reaguoti ir taip išsaugoti auginamus pasėlius, nes sistemoje fiksuojami labiausiai kenkėjų pažeisti židiniai. „Ūkininkas gali atitinkamai reaguoti ir efektyviai naudoti apsaugos priemones – herbicidus, fungicidus, insekticidus, glifosatus ir pan., – aiškino pašnekovas. – Stipriai pažeistas vietas – apdoroti intensyviau, mažiau pažeistas – mažiau, o nepažeistų visai nepurkšti ar kitaip neapdoroti. Taip taupomos ne tik cheminės priemonės, bet ir laikas bei darbo ištekliai, technika, kuriuos tuo metu galima nukreipti kitur. Prisidedama ir prie dirvožemio bei gamtos išsaugojimo, gerosios agrarinės būklės, tvaraus ūkininkavimo.“
|
|
