|
|
|
Žemės ūkisŠiųmetis derlius jau beldžiasi: ar tvarkingi sandėliai?
Vieni ūkininkai baigia pjauti dobilus, kiti kula kmynus, tie, kurie augina, – žieminius miežius. Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas prognozavo, kad po gerų dviejų arba trijų savaičių turėtų prasidėti ir didžioji javapjūtė. Kaip sakė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas, kol derlius dar nevežamas iš laukų, metas susitvarkyti sandėliavimo patalpas, įsitikinti, ar gerai veikia ventiliacija. Grūdų sandėlis turi būti ne tik išvalytas nuo šiukšlių, bet ir sausas, gerai vėdinamas. Sienos ir paviršiai, besiliečiantys su grūdais, taip pat turi būti švarūs, neabsorbuoti dezinsekcijos metu naudojamų medžiagų. Patalpų langai ir durys – sandarūs, viduje prieinamas valyti kiekvienas kampas, kuriame būtų palankios sąlygos veistis kenkėjams. Grūdų ruošimo procese susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles. Derlius turi būti laikomas atskirai nuo augalų apsaugos produktų ir kitų galimų taršos šaltinių, taip pat apsaugotas nuo nepalankių oro sąlygų, mikroskopinių grybų bei kitų kenksmingų mikroorganizmų, per daug aukštos temperatūros, drėgmės, įvairių vabzdžių, graužikų bei paukščių. Sandėlyje laikomi grūdai neturi įgauti pašalinio kvapo, negali būti užteršti priemaišomis. Augalų apsaugos priemonės naudojamos tinkamai ir tik Lietuvoje registruotos. Pasak V. Stančiko, nustačius viršytus didžiausius leistinus teršalų kiekius, būtų stabdomas grūdų patekimas į rinką, juos ūkininkai privalėtų sunaikinti. O jeigu grūdų sandėliavimo patalpos neatitinka higienos reikalavimų, augintojams gali būti taikomos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Jeigu grūdai transportuojami ne savo transporto priemone, vežėjai turi turėti VMVT leidimą, patvirtinantį, kad jų transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus. Norint prekiauti nuosavame ūkyje išaugintais augaliniais produktais, veiklą taip pat būtina registruoti VMVT. Iš praėjusiais metais VMVT patikrintų 19-os Lietuvos grūdų augintojų šiek tiek padidinti cheminių medžiagų kiekiai buvo rasti pas 7, tačiau nė vienu atveju kiekiai neviršijo didžiausių leistinų. Patikrinus į Lietuvą įvežamų grūdų kokybę, dviem atvejais buvo aptiktas didesnis negu leistina glifosato likučių kiekis importuojamose grikių ir sorų kruopose.
Kviečiame dalyvauti
Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia: Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.
Parama jauniesiems ūkininkams – investicija į ateitį
Jaunieji ūkininkai iki liepos 29 dienos gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kuriai šiais metais skirta beveik 23 mln. eurų. Utenos rajone įsikūrę jaunieji ūkininkai, šia parama pasinaudoję prieš šešerius metus, džiaugiasi reikšminga paspirtimi kuriantis. Paskata tapti savarankiškam Tauragnų seniūnijoje gyvenantis Arūnas Gimžauskas tradiciją ūkininkauti perėmė iš tėvų ir augina limuzinų veislės bei kitus mėsinius galvijus. Utenos rajono savivaldybės administracijos ne kartą apdovanotas už darbštumą vystant savo ūkį A. Gimžauskas ūkininkauja tėvų žemėje ir šiuo metu augina mėsinius galvijus, pienines karves, veislinius limuzinus. Ūkininko teigimu, paskata atsiskirti nuo tėvų ir pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti KPP parama jauniesiems ūkininkams. „Tuo labiau kad ji dengia išlaidas šimtu procentų, nereikia turėti savo lėšų“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad už gautą pirmąją paramą įsigijo veislinių galvijų ir pašarų dalytuvą. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad, net ir praėjus tokiam laiko tarpui, jo ūkis – dar tik pradinėje stadijoje. Jam dar reikia augti, į jį reikės investuoti ne tik nemažai lėšų, bet ir darbo.
Ragavęs emigranto ir bedarbio duonos Kaip tikino Daugailių seniūnijoje įsikūręs Žydrūnas Januškevičius, kurtis nuo nulio, kai neturi ūkininkų tėvų ar kitų giminaičių, yra žymiai sudėtingiau, bet čia labiausiai ir gelbsti KPP parama. Jaunas ūkininkas prisipažino, kad daugiau nei metus net bandė emigranto duoną. Grįžus į gimtinę iš užsienio taip pat niekas nelaukė išskėstomis rankomis – teko pabūti bedarbiu. Štai tada, pasak pašnekovo, ir šovė mintis tapti ūkininku. Mėsinius galvijus auginantis Ž. Januškevičius sakė, kad už paramos jauniesiems ūkininkams lėšas įsigijo traktorių, savo jėgomis prie jo įsigijo priekabą, šienapjovę, grėblį, pasistatė reikalingus pastatus, nusipirko galvijų. Jaunas vyras rankų nenuleidžia ir išmėgina įvairias galimybes – lanko kursus ūkininkams, bando surasti įvairių nišų savo auginamų galvijų mėsai realizuoti. „Ūkininkauji, domiesi, nesėdi vietoje, ieškai sprendimų, įdomesnių bei naudingesnių galimybių“, – šnekėjo jis. „Parama yra gerai, – tikino jaunasis ūkininkas. – Be jos nebūtų ir mano ūkio, nes žemės ūkio technika labai brangi, pačiam jos įpirkti neišeitų.“
Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės. ---
Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo. Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje. „Pieno žaliavos kokybė yra labai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtikrinti. Vis dėlto dalis mažų ūkininkų neturi techninių galimybių – tinkamos galios elektros įvadų, patalpų ir kita – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi parduoti pieną. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, susitikę su mažaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą. Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, kad reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia, papildomomis priemonėmis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Pasėlių deklaravimas: bus naujovių
Ūkininkai, taip pat ir seniūnijų žemės ūkio specialistai ruošiasi balandžio 19 d. prasidėsiančiam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Paraiškose ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyta ne viena naujovė. Paraiškos teikimo ir keitimo metu galima deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kurie naudojami ar valdomi teisėtai. Šiems plotams įbraižymo metu patenkant į „valstybinės žemės“ ar „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentai turi būti registruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo datos. Dokumentų neturint, šių valstybinės žemės plotų Valdų registre nebus galima įbraižyti. Įbraižant valstybinės žemės plotus taikoma 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha paklaida laukui. Pareiškėjai, deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie pastaruosius 5-erius metus buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, plotą privalo išlaikyti. Nauja tai, kad pievų atnaujinimas naudojant bearimes technologijas nebus laikomas suarimu. Ūkininkams, laikantiems žolėdžių ūkinių gyvūnų, vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 sąlyginio gyvulio pievos hektarui, didinamas nupjautos žolės smulkinimo ir jos paskleidimo plotas iki 10 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Pernai šis reikalavimas siekė 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto. Iki šiol buvo reikalaujama, kad juodasis pūdymas būtų periodiškai įdirbamas, o dabar pakaks, kad jis būtų įdirbtas bent kartą po birželio 1 dienos. Iki šiol taisyklėse nebuvo reikalavimų auginantiems žolinius augalus sėklai – dabar tokių augalų plotuose derlius turės būti nuimtas iki einamųjų metų spalio 1 d. Taisyklės numato, kad plotai, kuriuose atvirame ar uždarame grunte auginami augalai, kaip sodinukai, skirti persodinti į kitą vietą arba dėl ūglių, skiepų ar poskiepių, turi būti deklaruojami kaip medelynai.
Pirmauja kviečiai, mėsiniai galvijai ir kalakutai
Statistikos duomenimis, Kretingos rajone per praėjusius metus įregistruoti 46 ūkininko ūkiai, ir tai yra 10-čia daugiau negu užpernai. Specialistų manymu, gali būti, kad įtakos tam turi Ūkininko ūkio įstatymo reikalavimas duomenis registre atnaujinti kiekvienais metais, mat neatnaujinus ūkiai yra išregistruojami. Augalininkystės ūkių – daugiausiai Pernai rajone buvo išregistruoti 33 ūkininko ūkiai, o 1 tūkst. 348-ių duomenys atnaujinti. 2020-aisiais išregistruoti 434 ūkiai, 1 tūkst. 197-ių duomenys atnaujinti. 2019 m. išregistruoti 64, 1 tūkst. 348-ių duomenys atnaujinti. Statistikos duomenimis, iš viso pernai Kretingos rajone buvo registruoti 1 tūkst. 453 ūkininko ūkiai, palyginus su 2020-aisiais, 13, o su 2019-aisiais – 385 ūkiais mažiau. Vidutinis ūkininko ūkio dydis pernai buvo 14,97 ha, o 2020-aisiais ir 2019-aisiais atitinkamai 14, 86 ir 11,60 ha. Respublikoje vidutinis ūkininko ūkis 2021-aisiais – 15,55 ha, kai dvejais ankstesniais metais 15,67 ir 12,06 ha. Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti praėjusiais metais buvo pateiktos 2 tūkst. 429 paraiškos, ūkininkai deklaravo 50,42 tūkst. ha. Užpernai buvo pateiktos 2 tūkst. 473 paraiškos ir deklaruota 51,33 tūkst. ha, kai, pavyzdžiui, 2017 m. pateikta 2 tūkst. 511 paraiškų, deklaruota 53,39 tūkst. ha ploto, 2016-aisiais atitinkamai 2 tūkst. 575 ir 54,04 tūkst. ha. „Manome, kad ateityje ūkiai stambės, o pareiškėjų mažės“, – ateities perspektyva pasidalijo rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Už deklaruotus plotus prašoma paramos suma – beveik 7,8 mln. Eur, kai užpernai daugiau kaip 8,7 mln. Eur, o 2019-aisiais – 8,3 mln. Eur. Vidutinis deklaruotas ūkio dydis yra 20,62 ha, 2020-aisiais buvo 20,76, o 2019-aisiais – 21,23 ha.
Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. „Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nacionalinė parama pieno gamintojams - jau netrukus
Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2020 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.
Pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) pardavė pieną, tačiau šių metų sausio–birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama. Paramos dydis – 14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Paramą kiekvienam gamintojui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikės, nes duomenys imami iš turimų registrų. Paramos mokėjimo taisyklės patvirtintos 2021 m. rugsėjo 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-552. ES parama – žemės ūkio produktų perdirbėjams
Rugsėjo 1–30 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Šia priemone pasinaudojo ir tuo labai džiaugiasi žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“ savininkai bei nariai. Jie tikino, kad be paramos būtų sunkiai įsivaizduojamos „Jakiškių“ veiklos perspektyvos ir išlikimas.
Savivaldybės domisi trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrų steigimu
Galimybe kurti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus domisi ne tik potencialūs jų steigėjai, bet ir savivaldybėse dirbantys politikai. Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene ir Kretingos rajono mero pavaduotoju Dangiru Samaliumi, aptarė tokių centrų steigimo galimybes pajūryje. Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
|
|
