|
|
|
Žemės ūkisPratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės. ---
Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo. Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje. „Pieno žaliavos kokybė yra labai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtikrinti. Vis dėlto dalis mažų ūkininkų neturi techninių galimybių – tinkamos galios elektros įvadų, patalpų ir kita – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi parduoti pieną. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, susitikę su mažaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą. Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, kad reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia, papildomomis priemonėmis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Pasėlių deklaravimas: bus naujovių
Ūkininkai, taip pat ir seniūnijų žemės ūkio specialistai ruošiasi balandžio 19 d. prasidėsiančiam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Paraiškose ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyta ne viena naujovė. Paraiškos teikimo ir keitimo metu galima deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kurie naudojami ar valdomi teisėtai. Šiems plotams įbraižymo metu patenkant į „valstybinės žemės“ ar „laisvos valstybinės žemės“ sluoksnius, tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentai turi būti registruoti Valdų registre iki paraiškos patvirtinimo ar keitimo datos. Dokumentų neturint, šių valstybinės žemės plotų Valdų registre nebus galima įbraižyti. Įbraižant valstybinės žemės plotus taikoma 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha paklaida laukui. Pareiškėjai, deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie pastaruosius 5-erius metus buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, plotą privalo išlaikyti. Nauja tai, kad pievų atnaujinimas naudojant bearimes technologijas nebus laikomas suarimu. Ūkininkams, laikantiems žolėdžių ūkinių gyvūnų, vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 sąlyginio gyvulio pievos hektarui, didinamas nupjautos žolės smulkinimo ir jos paskleidimo plotas iki 10 proc. nuo viso deklaruoto ploto. Pernai šis reikalavimas siekė 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto. Iki šiol buvo reikalaujama, kad juodasis pūdymas būtų periodiškai įdirbamas, o dabar pakaks, kad jis būtų įdirbtas bent kartą po birželio 1 dienos. Iki šiol taisyklėse nebuvo reikalavimų auginantiems žolinius augalus sėklai – dabar tokių augalų plotuose derlius turės būti nuimtas iki einamųjų metų spalio 1 d. Taisyklės numato, kad plotai, kuriuose atvirame ar uždarame grunte auginami augalai, kaip sodinukai, skirti persodinti į kitą vietą arba dėl ūglių, skiepų ar poskiepių, turi būti deklaruojami kaip medelynai.
Pirmauja kviečiai, mėsiniai galvijai ir kalakutai
Statistikos duomenimis, Kretingos rajone per praėjusius metus įregistruoti 46 ūkininko ūkiai, ir tai yra 10-čia daugiau negu užpernai. Specialistų manymu, gali būti, kad įtakos tam turi Ūkininko ūkio įstatymo reikalavimas duomenis registre atnaujinti kiekvienais metais, mat neatnaujinus ūkiai yra išregistruojami. Augalininkystės ūkių – daugiausiai Pernai rajone buvo išregistruoti 33 ūkininko ūkiai, o 1 tūkst. 348-ių duomenys atnaujinti. 2020-aisiais išregistruoti 434 ūkiai, 1 tūkst. 197-ių duomenys atnaujinti. 2019 m. išregistruoti 64, 1 tūkst. 348-ių duomenys atnaujinti. Statistikos duomenimis, iš viso pernai Kretingos rajone buvo registruoti 1 tūkst. 453 ūkininko ūkiai, palyginus su 2020-aisiais, 13, o su 2019-aisiais – 385 ūkiais mažiau. Vidutinis ūkininko ūkio dydis pernai buvo 14,97 ha, o 2020-aisiais ir 2019-aisiais atitinkamai 14, 86 ir 11,60 ha. Respublikoje vidutinis ūkininko ūkis 2021-aisiais – 15,55 ha, kai dvejais ankstesniais metais 15,67 ir 12,06 ha. Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti praėjusiais metais buvo pateiktos 2 tūkst. 429 paraiškos, ūkininkai deklaravo 50,42 tūkst. ha. Užpernai buvo pateiktos 2 tūkst. 473 paraiškos ir deklaruota 51,33 tūkst. ha, kai, pavyzdžiui, 2017 m. pateikta 2 tūkst. 511 paraiškų, deklaruota 53,39 tūkst. ha ploto, 2016-aisiais atitinkamai 2 tūkst. 575 ir 54,04 tūkst. ha. „Manome, kad ateityje ūkiai stambės, o pareiškėjų mažės“, – ateities perspektyva pasidalijo rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Už deklaruotus plotus prašoma paramos suma – beveik 7,8 mln. Eur, kai užpernai daugiau kaip 8,7 mln. Eur, o 2019-aisiais – 8,3 mln. Eur. Vidutinis deklaruotas ūkio dydis yra 20,62 ha, 2020-aisiais buvo 20,76, o 2019-aisiais – 21,23 ha.
Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. „Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skirta tikslingai tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Nacionalinė parama pieno gamintojams - jau netrukus
Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2020 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.
Pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) pardavė pieną, tačiau šių metų sausio–birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama. Paramos dydis – 14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Paramą kiekvienam gamintojui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikės, nes duomenys imami iš turimų registrų. Paramos mokėjimo taisyklės patvirtintos 2021 m. rugsėjo 3 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-552. ES parama – žemės ūkio produktų perdirbėjams
Rugsėjo 1–30 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Šia priemone pasinaudojo ir tuo labai džiaugiasi žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“ savininkai bei nariai. Jie tikino, kad be paramos būtų sunkiai įsivaizduojamos „Jakiškių“ veiklos perspektyvos ir išlikimas.
Savivaldybės domisi trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrų steigimu
Galimybe kurti regioninius trumpųjų maisto tiekimo grandinių logistikos centrus domisi ne tik potencialūs jų steigėjai, bet ir savivaldybėse dirbantys politikai. Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene ir Kretingos rajono mero pavaduotoju Dangiru Samaliumi, aptarė tokių centrų steigimo galimybes pajūryje. Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei perdirbimu. Paraiškos paramai užsiimti šia veikla teikiamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Parama numatoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas. VVG yra stipri varomoji jėga, kuri rūpinasi kaimo gerove. Jos veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje ir skatina vietos tarpsektorinį bendradarbiavimą. VVG rengia vietos plėtros strategijas Europos Sąjungos paramai gauti. Įgyvendinant strategijas, kaimo vietovėse kuriamos naujos darbo vietos, atnaujinama infrastruktūra, sprendžiamos socialinės atskirties, skurdo mažinimo ir kitos kaimo gyventojų problemos, diegiamos inovacijos. Tačiau ministeriją vis dažniau pasiekia informacija apie savivaldybių politikų daromą įtaką VVG valdymui, strategijų tikslams. Šiuo metu vietos valdžios atstovai VVG valdyboje sudaro iki 30 proc. narių, o atstovus skiria meras arba savivaldybės taryba. ŽŪM siekia pakeisti šią praktiką ir nori, kad į sprendimo priėmimus įsitrauktų vietos bendruomenė, verslas, kitos organizacijos. Ministerija pateikė Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių pakeitimus. Taisyklėse numatyta, kad vietos valdžios interesams VVG valdyme galėtų atstovauti savivaldybės atstovas, išskyrus savivaldybės politikus ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat savivaldybės valdomos viešosios įstaigos, įmonės ar biudžetinės įstaigos arba kitos VVG teritorijoje veikiančios organizacijos, kurios valdyme dalyvauja valstybė ar savivaldybė, atstovai. „Siekiant didesnio skaidrumo, taisyklių pakeitimais nustatomos ir prevencinės priemonės, leisiančios užtikrinti viešųjų ir privačių interesų suderinamumą, kitų korupcijos rizikų mažinimą“, – teigia ministro patarėjas D. Rybakovas.
Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.
Parama padeda atkurti miškus
Miškus atkurti norintys jų valdytojai iki birželio 30 d. teritoriniams Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams (NMA) gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Šiam paraiškų priėmimo etapui numatyta suma – 646 tūkst. 153 Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Finansuojamos veiklos ir kas gali kreiptis Tarp finansuojamų veiklų – miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas; miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas bei stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. 9 tūkst. 616 Eur parama, atsodinant dvi (0,80 ir 2,70 ha) kirtavietes miško sklype, esančiame Janionių kaime, Panevėžio rajone, pagal projektą „Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas“ jau pasinaudojo iš viso 591 ha miškų valdantis savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“. Kaip papasakojo šios įmonės direktorius Saulius Tirevičius, tuose plotuose anksčiau augusį nebrandų ąžuolyną kaip reikiant paveikė kenkėjai – medžiai džiūvo, krito jų lapai, luposi žievė. „Sužinoję, kad yra galimybė miškus atkurti pasinaudojus KPP parama, pabandėm. Kaip reikalaujama, pirmiausia užfiksavom stichinės nelaimės faktą, gavę Valstybinės miškų tarnybos leidimą, mišką išvalėm. Pats paramos gavimo procesas nebuvo sudėtingas“, – papasakojo S. Tirevičius. Viena kirtavietė buvo atsodinta 2019 m. rudenį, kita – 2020 m. pavasarį. Tiesa, ten jau žaliuoja nebe ąžuolai, o liepos ir beržai, mat tose pačiose vietose pabijota vėl sodinti ąžuolus, kad ir jų neištiktų pirmtakų likimas.
|
|
