|
|
|
Žemės ūkisPrasidėjo paraiškų priėmimas ES paramai gauti
Šiemet šalies ūkininkams parama teikiama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones. Smulkiesiems vertėtų paskubėti Smukieji ūkių subjektai jau gali teikti paraiškas paramai pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Vasario 1 d. prasidėjęs paraiškų priėmimas tęsis iki balandžio 3 d. Be šio pirmojo kvietimo, paraiškas pagal šią veiklos sritį bus galima teikti ir dar du kartus – birželio–liepos mėnesiais ir spalį–lapkritį. Nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. smulkieji galės teikti paraiškas ir pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Tuo pačiu metu bus priimamos ir smulkiųjų pieninės galvijininkystės sektoriaus subjektų paraiškos paramai gauti. Ketinantiems investuoti į valdas Paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas gauti bus priimamos nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų priėmimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai. KPP veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61,55 mln. Eur. Žemės ūkio ministerija, atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik patikslino naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybos fiksuotuosius įkainius, bet ir 20 proc. punktų padidino paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkyste, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste. Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 metų laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1,1 mln. Eur ir 1,5 mln. Eur. Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.
Panevėžyje pagerbti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai
Penktadienį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo apdovanoti 99 geriausiais pripažintų Lietuvos ūkių savininkai – konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai iš 33 rajonų. Tarp apdovanotųjų ir kretingiškiai: Andrius Gedvilas, Airidas ir Vaida Viskontai, Kęstutis ir Vaida Petručiai. Konkurso „Metų ūkis 2022“ laureatais iš viso tapo 55 Lietuvos augalininkystės, 19 gyvulininkystės, 21 mišrus ūkis, po 2 daržininkystės ir sodininkystės bei 3 uogininkystės ūkiai. Pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis buvo apie 250 ha, didžiausi siekė ir 1 tūkst., ir 800 ha, o mažiausias – 5 ha. Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis – 172 ha, trečiosios – 125 ha. Pažangius, įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse dalyvaujančius, savo ūkius modernizuojančius, nuolat inovatyvių sprendimų ieškančius ūkininkus pasveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Europos Parlamento nariai Bronis Ropė ir Juozas Olekas. Pirmosios vietos laimėtojams įteikti vardiniai geltoni, antrosios vietos – žali, o trečiosios – raudoni stikliniai obuoliai.
Naujame žemės ūkio strateginiame plane – vien naujovės
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje rajono ūkininkams pristatė 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. Eur, įskaičiuojant ir nacionalinį finansavimą. Dar vieną susirinkimą surengs artėjant deklaravimui Naujuoju paramos laikotarpiu bus griežtesni valdymo reikalavimai, geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai, tačiau ūkininkai galės gauti didesnes bazines tiesiogines išmokas, jiems bus papildomai atlyginama už dalyvavimą 2023–2027 m. strateginiame plane numatytose aplinkai, gyvūnų gerovei, klimatui naudingose ekoschemose – kasmet tam bus skiriama iki ketvirtadalio visų išmokų. Ypatingas dėmesys skiriamas smulkiausiems ūkininkams, susiduriantiems su didžiausiais iššūkiais. Nuo 2023 m. bus skatinami kelių smulkių ūkių bendri projektai, norint paskatinti mažų ūkių bendradarbiavimą ir kooperaciją. Plane numatyta, kad, jeigu paramos kreipsis vienas atskiras smulkus ūkis, jis galės gauti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų paramos, o kelių smulkių ūkių bendram projektui kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta tokia parama. Jeigu kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų. Didesnė parama numatyta jauniesiems ūkininkams – bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Vidutinė paramos ūkiui modernizuoti suma siekia iki 0,5 mln. eurų. Nuo 2023-iųjų jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP gaudavo 40 tūkst. eurų. Renginyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Edmundas Juknevičius dar prieš pristatant planą akcentavo, kad jame keičiasi daug kas – esą jei tiek pakeitimų būtų kelių eismo taisyklėse, tai žmonės nebemokėtų važiuoti. Tik tiek, kad eismo taisyklės paprastai keičiamos nuo sausio 1-osios, o ūkininkai, kad finansiškai mažiausiai nukentėtų, naujoves turės perprasti ir įsisavinti iki balandžio. Anksčiau pinigai pagal pasėlių deklaraciją būdavo išmokami kaip tiesioginės išmokos, paprastu būdu užpildant deklaraciją, o naujajame strateginiame plane yra sudėliotos kitos žaidimo taisyklės. „Ateinančiais metais, kai reikės rinktis, kuriose ekoschemose dalyvauti, kils sumaištis, daliai žemdirbių pajamos sumažės, nes, nieko nepasirinkus, liks tik bazinės tiesioginės išmokos, kurios bus kur kas mažesnės negu iki šiol“, – prognozavo E. Juknevičius. Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko žodžiais, šis kretingiškių žemdirbių susitikimas su viceministru davė naudos – daugeliui atsivėrė akys, kas bus pavasarį, prieš prasidedant pasėlių deklaravimui ir kas laukia ateinančiais metais. Dabar jau prieš eidamas deklaruoti ūkininkas labiau pasigilins į aplinkosaugos reikalavimus, pasižiūrės, kokius darbus galės atlikti. R. Paulikas pavasariop planuoja dar vieną panašų susirinkimą, bet mažesniu mastu, kvies tuos ūkininkus, kuriems bus aktualu.
Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojams – padėkos ir gėlės
Užvakar, prieš prasidedant Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, buvo pagerbti respublikinio konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai: pirmą vietą laimėjęs Andrius Gedvilas, Laukžemėje įsteigęs „Prieskonių jūrą“, antrą vietą pelnę Darbėnų seniūnijoje, Grūšlaukėje, augalininkystės ūkį plėtojantys Airidas ir Vaida Viskontai ir trečios vietos laimėtojai taip pat Grūšlaukėje augalininkyste užsiimantys Kęstutis ir Vaida Petručiai. Padėkas ūkininkams įteikęs rajono meras Antanas Kalnius priminė, kad šie metai paskelbti Žemaičių kalbos metais, ir nepraleido progos už darbą nominantams padėkoti žemaitiškai. „Ateinantys metai mums bus nelengvi dėl naujų reikalavimų Strateginiame žemės ūkio plane“, – akcentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, kolegoms palinkėjęs daugiau bendrauti tarpusavyje, kantrybės ir, žinoma, gero derliaus. Konkursas „Metų ūkis“ yra respublikinis, tad kretingiškiai su dideliu būriu nugalėtojų iš kitų šalies rajonų dar dalyvaus apdovanojimuose ir respublikos mastu. A. Gedvilas „Prieskonių jūros“ veiklą Laukžemėje su broliais pradėjo prieš trejus metus, kai grįžo iš Norvegijos, kur gyveno ir dirbo daugiau kaip 15 metų. Per tą laiką sakė užmezgęs naudingų pažinčių su tenykščiais ūkininkais, sumaniais šiltnamių specialistais. „Kai pasakiau, kad, įgijęs patirties, norėčiau prieskoninius augalus dabar jau auginti savo šalyje, jie mane tik sveikino, negailėjo patarimų, siuntė geriausius linkėjimus“, – teigė A. Gedvilas. Šiltnamis, taip pat visa jam reikalinga įranga nusipirkta ir parsigabenta iš Norvegijos ūkininkų, mat Lietuvoje, anot pašnekovo, būtų kainavę gerokai brangiau. Jeigu dabar užsuktumėte į „Prieskonių jūrą“, nustebintų vazonėlių su žaliuojančiais bazilikais, rozmarinais, čiobreliais, mėtomis, melisomis, petražolėmis gausa. Žolelės tarp „Lidl“, „Rimi“ prekybos centrų pirkėjų yra populiarios ne tik dėl malonaus aromato, o ir dėl to, kad auginamos nenaudojant nei pesticidų, nei kitos chemijos. „Prieskonių jūra“ verta pirmos vietos, nes šis verslas netradicinis, vienintelis toks rajone, o gal ir Lietuvoje“, – pasidžiaugė R. Paulikas. Abu augalininkystę plėtojantys grūšlaukiškiai antros ir trečios vietų laimėtojai ūkius yra perėmę iš savo tėvų – Airidas prieš 7-erius metus, Kęstas – prieš 12-a. Kad našiau dirbtų, Airidas pasakojo atsinaujinęs žemės ūkio technikos parką, be to, jis taiko dirvožemį ir aplinką tausojančią neariminę žemdirbystę, džiaugiasi, kad dėl to pasėliai užauga vešlesni, derlingesni. „Prie plūgo“ jau tikrai negrįšiu“, – patikino jis. „Aš kilęs iš Šlaveitų, ten ir buvo mano mamos ūkis. Ji laikė ir karvių. Man taip pat buvo minčių turėti mišrųjį ūkį – auginti grūdines kultūras, įsigyti mėsinių galvijų, bet apsigalvojau“, – atviravo K. Petrutis. Persikėlęs į žmonos tėviškę Grūšlaukę, per kelis kaimus ūkininkas dirba apie 200 ha žemės, augina javus.
Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. eurų. Užsitęsus deryboms su EK dėl naujųjų reglamentų, laikotarpis buvo pratęstas dvejiems metams, papildomai skiriant 1 864 mln. eurų. Pridėjus pereinamajam 2021–2022 m. skirtas lėšas, Lietuva vien KPP turėjo 2,8 mlrd. eurų. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, populiariausia priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Apie 4,5 tūkst. projektų jau įgyvendinta, kiti dar įgyvendinami. Už paramos lėšas ūkininkai pirko naują techniką, įrangą, statė gamybinius pastatus, ėmėsi perdirbti ūkyje pagamintus žemės ūkio produktus. „Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei kilusios energetinės krizės, – pažymi departamento direktorė. – Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pagal ją paramą ūkiui įkurti gavo 2 455 jaunieji ūkininkai, paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Buvo skatinamas ir ekologinis ūkininkavimas – paremti ekologiniai ūkiai, kurių bendras plotas – apie 276 tūkst. ha.“ Kadangi nemažai projektų dar įgyvendinama, iki 2025 m., kai bus galutinai išmokėtos lėšos pagal KPP, gavusiųjų paramą skaičius bus kur kas didesnis.
„Metų ūkio“ nominantai: jauni ir optimistai
Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais Kretingos rajone šiemet išrinkti prieskonines žoleles Laukžemėje auginantys palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei Mindaugas Milašius, o antra ir trečia vietos skirtos augalininkystę plėtojantiems grūšlaukiškiams Airidui Viskontui ir Kęstui Petručiui. Ministras kryžiaus nusipelnė Penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas kartu su šios organizacijos tarybos nariais Artūru Turauskiu ir Vytautu Petrausku, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovėmis Ženeta Seniūniene bei Aurelija Jurgutiene pabuvojo šiuose ūkiuose, domėjosi ateities perspektyvomis. Į akis krito ūkininkaujančių jaunų žmonių optimizmas, noras nenuleisti rankų esant sunkumams, stengtis eiti į priekį su laiku. „Jeigu pasisėjęs javus iškart imsi galvoti, kad bus blogai – neišaugs, nušals arba nukankins sausra, – tai kam ir sėti?“ – įsitikinęs antrą vietą konkurse laimėjęs A. Viskontas. Jo žodžiais, reikia turėti optimizmo, tikėti tuo, ką darai, o problemas spręsti joms kilus. Tačiau ūkininkas pripažino, kad, įgyvendinant kai kuriuos žemės ūkiui keliamus reikalavimus, reikalingi kompetentingų ministerijos specialistų sprendimai. „Dabartinis žemės ūkio ministras mūsų interesams neatstovauja, akivaizdu, kad šis žmogus – ne tose rogėse. Todėl, manau, belaukiant, kol baigsis jo kadencija, dar ne vienas kryžius po jo langais iš po nakties gali išdygti“, – juokavo Airidas, prisiminęs, kad, nebegalėdami pakęsti ministro Kęstučio Navicko politikos, pačiame Vilniaus centre, priešais Žemės ūkio ministeriją, lapkričio pradžioje nenustatyti asmenys buvo pastatę 4 metrų aukščio kryžių su kelmais ir akmenimis. „Prieš kelias savaites aš ir pats dalyvavau susirinkime Kėdainiuose. Ko mes, ūkininkai, ministro beklaustume, – vienintelis „atsakymas“ buvo: „Klausimas geras, pasidomėsiu...“, – stebėjosi grūšlaukiškis.
Strateginiame plane – daugiau dėmesio smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja išbandymų dėl klimato, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių išmėginimų, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Rezultatas – modernėjantys ūkiai „Užsitęsus deryboms su ES dėl naujųjų reglamentų, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (toliau – KPP) buvo pratęsta dvejiems metams, skiriant papildomų lėšų, tad mūsų šalis kaimo plėtrai turėjo įspūdingą biudžetą – 2,8 mlrd. eurų. Populiariausia KPP priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrangos, naujų technologinių įrengimų, statyti gamybinius pastatus, kurti savo ūkiuose pagamintų produktų perdirbimą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei šiuo metu esančios energetinės krizės. „Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pasinaudoję šia priemone, Lietuvoje jau įsikūrė 2 260 jaunųjų ūkininkų. Kiti dar įgyvendina pagal šią priemonę finansuojamus projektus. Jau paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Siekiant gyventojus aprūpinti sveikais ir kokybiškais produktais, buvo remiami ekologiniai ūkiai, užimantys 276 tūkst. hektarų“, – KPP rezultatus apžvelgia J. Stakėnienė. Nuo kitų metų pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas), kurio galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai. ŽŪM tikisi, kad šį rudenį jis bus patvirtintas, bet jau dabar aiškios pagrindinės gairės, kuriomis vadovaudamiesi ūkininkai gali rengtis kitiems metams. Strateginiam planui įgyvendinti skirta 4,2 mlrd. eurų parama. Kaip ir ankstesniųjų programų, taip ir Strateginio plano vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas.
Bulvės iš balto autobusiuko
Ir vėl ruduo – ir vėl baltas kretingsodiškio Antano Grišmanausko autobusiukas kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį stovi iš gatvės pusės palei tvorą Kretingos turgaus prieigose: ūkininkas čia atveža parduoti naują daržovių derlių. Augina daugiausiai Visuomet daugiausia augina bulvių – iš jų, sako, visus metus „biznis“, o štai kopūstai paklausūs tik iki tol, kol šeimininkės jų užsiraugs žiemai. „Vėliau tik po vieną ar dvi galvikes per dieną beparduosi“, – teigė apie 30 arų plote šią daržovę sodinantis ūkininkas. Nors pirkėjai klausinėja, kopūstų be spalio vis tiek jis nekirs. „Palijo – žiūriu, kad jie man dar vis auga! Kai taip, tai, sakau, tegul auga, neliesiu“, – juokėsi vyras. Pats pasidžiaugė šiemet prirovęs didelių, gražių, saldžių morkų, kurių kilogramą parduoda už eurą. Šioms daržovėms užaugti reikia ne tik saulės, bet ir daug žmogaus rūpesčio. Prie puikaus derliaus prisidėjęs žentas – dailiai sufrezavęs dirvą, o ruošiantis sėti morkas gerai įdirbti žemę yra ypač naudinga. Bet A. Grišmanauskas rajone labiau ir žinomas kaip bulvių augintojas. Šias lietuvių ypač mėgstamas neretai antrąja duona vadinamas daržoves jis augina nuo 1997-ųjų, beveik nuo tada, kai iš Klaipėdos miesto persikraustė gyventi į kaimą. Per abu su žmona Janina jiedu yra deklaravę nemažą bulvių plotą – apie 5 hektarus. Vienas laukas – vienoj Kretingsodžio vietoj, kitas – kitoj, o veislės visur vienodos ir laiko patikrintos: „Vineta“, „Laura“ ir „Melody“. Cepelinų iš ko virti yra, bet jie brangesni Vieni bulves renkasi pagal dydį, kiti – pagal lupenos spalvą, vieniems patinka labiau suverdančios, sukrentančios, kitiems – priešingai. O Antanas visada paklaus, ką žmogus iš jų žada gaminti. Pavyzdžiui, šviesiai gelsva „Vineta“ yra miltingesnė, krakmolingesnė, užtat tiks cepelinams, garnyrui ar bulvių košei susigrūsti. Vidutinio ankstyvumo „Laura“ – bulviniams blynams, salotoms, formos nepraras ir sriuboje. Puikaus skonio nejuoduojanti „Melody“ irgi tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Tačiau bulvės, kaip ir viskas pastaruoju metu, gerokai pabrango. Pašnekovas palygino: prieš trejus metus už kilogramą prašęs 30 centų, pernai – 60, o štai šiemet jau 80 centų. Bet turguje yra parduodančių ir brangiau, po eurą. „Nieko nepadarysi, toks gyvenimas – aš pats daugiau kaip tūkstantį eurų į trąšas sudėjau, o kiek dar pabrango technika, kuras“, – išvardijo A. Grišmanauskas. Daugiau kelti kainos artėjant žiemai jis nebežada. Ūkininko teigimu, šaltas pavasaris, karšta vasara ir, skirtingai negu Aukštaitijoje, kur dirvos per daug pažliugo, drėgmės trūkumas dvejus metus iš eilės žemaičiams lėmė mažesnį bulvių derlių. Anot pašnekovo, būdavo, kad iš po vieno kero technika išrausdavo po 6–7 ar net 8 gumbus, o šiemet tik po 2–3. Iš viso Grišmanauskai prikasė 60 tonų bulvių. Viename lauke jos nepaaugo, liko daug mažiukių, sėklinių.
Darbymetis soduose: kada obuolius skinti, kaip ilgiau išlaikyti?
Išspausdinę straipsnį apie darbėniškių Virginijos ir Adomo Poškių puoselėjamus obelų sodus, sulaukėme skaitytojų klausimų, kada geriausia skinti vaisius. Pernokusių obuolių ilgėliau nepalaikysi, o nepakankamai prinokę nebus skanūs. Pasak A. Poškio, vasarinių veislių obuoliai, pavyzdžiui, vokiečių išvesta „Piros“, latviškos „Majoru Saldais“, „Korta“ arba kiekvienam lietuviui nuo seno žinomi „Alyviniai“ skinami vos pradėjus ruduoti sėkloms. Kone visi vasariniai obuoliai skanūs išsilaiko tik maždaug dvi savaites, reta kuri veislė – iki mėnesio. Todėl, kaip sakė pašnekovas, geriausias patarimas – skinti ir iškart skanauti, mat pernokę suminkštėja, tampa miltingi. Prinokusių rudeninių obuolių, kaip, pavyzdžiui lietuviškų veislių „Auksis“, „Skaistis“, lenkiškų „Delikates“, „Vitos“, sėklos turi būti pusiau rudos, pusiau baltos. „Auksį“ jau greit bus savaitė, kai mes skiname. Šios veislės obuoliai, jeigu nesuvalgysim, išsilaikys iki pat kovo“, – neabejojo A. Poškys. Apie žieminių obuolių skynimo laiką, sakė, sprendžiama pagal visiškai parudavusias sėklas, nors vaisiai ant medžių dar gali kyboti maždaug porą savaičių. Palankiausias metas žieminių obuolių derliui nuimti – pirmasis spalio dešimtadienis. Bet taip pat svarbu atsižvelgti ir į veislę, ir į tai, kada tais metais gegužę obelys žydėjo. Pavyzdžiui, lenkiškus žieminės veislės tamsiai raudonus, tvirta žievele „Redkroft“ obuolius darbėniškiai visada skina apie rugsėjo 24–26–28 dienas. „Jeigu pražiūrėsi ir laiku nesuspėsi, tai kitą dieną visus vaisius po medžiu nukritusius rasi. Ne veltui sodininkai šią veislę, kuri šiaip yra patikima, derlinga, neserga rauplėm, o vaisius užaugina skanius, žmonių ypač mėgstamus, paleistuve vadina“, – juokėsi Adomas. Bet, sakė, ir per anksti obuolius nuskynus – nieko gero, neprinokę skonio jie neturės. Nuskintus obuolius norisi kuo ilgiau išlaikyti. A. Poškys patarė prieš į dėžes dedant nuo žemės surinktus vaisius apžiūrėti, kad nebūtų įdaužti, skinti – kad būtinai tebeturėtų kotelius – į tai neatkreipus dėmesio, greičiau pus. Retos obuolių veislės, kaip lietuviška „Vytenis“ arba lenkiška „Ligol“, kai kurios kitos, savaime turi natūralų apsauginį, puviniui įsimesti neleidžiantį vaško sluoksnį. Laikomi rūsyje obuoliai nemėgsta daržovių – ypač bulvių, morkų, svogūnų – kaimynystės, bemat prisigeria nemalonaus svetimo kvapo. Užtat labai mėgsta drėgmę – patalpoje jos turi būti apie 90 proc. Reikalinga ir dirbtinė ventiliacija, kad oras per parą pasikeistų.
|
|
