|
|
|
Žemės ūkisNaujame žemės ūkio strateginiame plane – vien naujovės
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje rajono ūkininkams pristatė 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. Eur, įskaičiuojant ir nacionalinį finansavimą. Dar vieną susirinkimą surengs artėjant deklaravimui Naujuoju paramos laikotarpiu bus griežtesni valdymo reikalavimai, geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai, tačiau ūkininkai galės gauti didesnes bazines tiesiogines išmokas, jiems bus papildomai atlyginama už dalyvavimą 2023–2027 m. strateginiame plane numatytose aplinkai, gyvūnų gerovei, klimatui naudingose ekoschemose – kasmet tam bus skiriama iki ketvirtadalio visų išmokų. Ypatingas dėmesys skiriamas smulkiausiems ūkininkams, susiduriantiems su didžiausiais iššūkiais. Nuo 2023 m. bus skatinami kelių smulkių ūkių bendri projektai, norint paskatinti mažų ūkių bendradarbiavimą ir kooperaciją. Plane numatyta, kad, jeigu paramos kreipsis vienas atskiras smulkus ūkis, jis galės gauti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų paramos, o kelių smulkių ūkių bendram projektui kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta tokia parama. Jeigu kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų. Didesnė parama numatyta jauniesiems ūkininkams – bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Vidutinė paramos ūkiui modernizuoti suma siekia iki 0,5 mln. eurų. Nuo 2023-iųjų jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP gaudavo 40 tūkst. eurų. Renginyje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Edmundas Juknevičius dar prieš pristatant planą akcentavo, kad jame keičiasi daug kas – esą jei tiek pakeitimų būtų kelių eismo taisyklėse, tai žmonės nebemokėtų važiuoti. Tik tiek, kad eismo taisyklės paprastai keičiamos nuo sausio 1-osios, o ūkininkai, kad finansiškai mažiausiai nukentėtų, naujoves turės perprasti ir įsisavinti iki balandžio. Anksčiau pinigai pagal pasėlių deklaraciją būdavo išmokami kaip tiesioginės išmokos, paprastu būdu užpildant deklaraciją, o naujajame strateginiame plane yra sudėliotos kitos žaidimo taisyklės. „Ateinančiais metais, kai reikės rinktis, kuriose ekoschemose dalyvauti, kils sumaištis, daliai žemdirbių pajamos sumažės, nes, nieko nepasirinkus, liks tik bazinės tiesioginės išmokos, kurios bus kur kas mažesnės negu iki šiol“, – prognozavo E. Juknevičius. Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko žodžiais, šis kretingiškių žemdirbių susitikimas su viceministru davė naudos – daugeliui atsivėrė akys, kas bus pavasarį, prieš prasidedant pasėlių deklaravimui ir kas laukia ateinančiais metais. Dabar jau prieš eidamas deklaruoti ūkininkas labiau pasigilins į aplinkosaugos reikalavimus, pasižiūrės, kokius darbus galės atlikti. R. Paulikas pavasariop planuoja dar vieną panašų susirinkimą, bet mažesniu mastu, kvies tuos ūkininkus, kuriems bus aktualu.
Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojams – padėkos ir gėlės
Užvakar, prieš prasidedant Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, buvo pagerbti respublikinio konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai: pirmą vietą laimėjęs Andrius Gedvilas, Laukžemėje įsteigęs „Prieskonių jūrą“, antrą vietą pelnę Darbėnų seniūnijoje, Grūšlaukėje, augalininkystės ūkį plėtojantys Airidas ir Vaida Viskontai ir trečios vietos laimėtojai taip pat Grūšlaukėje augalininkyste užsiimantys Kęstutis ir Vaida Petručiai. Padėkas ūkininkams įteikęs rajono meras Antanas Kalnius priminė, kad šie metai paskelbti Žemaičių kalbos metais, ir nepraleido progos už darbą nominantams padėkoti žemaitiškai. „Ateinantys metai mums bus nelengvi dėl naujų reikalavimų Strateginiame žemės ūkio plane“, – akcentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, kolegoms palinkėjęs daugiau bendrauti tarpusavyje, kantrybės ir, žinoma, gero derliaus. Konkursas „Metų ūkis“ yra respublikinis, tad kretingiškiai su dideliu būriu nugalėtojų iš kitų šalies rajonų dar dalyvaus apdovanojimuose ir respublikos mastu. A. Gedvilas „Prieskonių jūros“ veiklą Laukžemėje su broliais pradėjo prieš trejus metus, kai grįžo iš Norvegijos, kur gyveno ir dirbo daugiau kaip 15 metų. Per tą laiką sakė užmezgęs naudingų pažinčių su tenykščiais ūkininkais, sumaniais šiltnamių specialistais. „Kai pasakiau, kad, įgijęs patirties, norėčiau prieskoninius augalus dabar jau auginti savo šalyje, jie mane tik sveikino, negailėjo patarimų, siuntė geriausius linkėjimus“, – teigė A. Gedvilas. Šiltnamis, taip pat visa jam reikalinga įranga nusipirkta ir parsigabenta iš Norvegijos ūkininkų, mat Lietuvoje, anot pašnekovo, būtų kainavę gerokai brangiau. Jeigu dabar užsuktumėte į „Prieskonių jūrą“, nustebintų vazonėlių su žaliuojančiais bazilikais, rozmarinais, čiobreliais, mėtomis, melisomis, petražolėmis gausa. Žolelės tarp „Lidl“, „Rimi“ prekybos centrų pirkėjų yra populiarios ne tik dėl malonaus aromato, o ir dėl to, kad auginamos nenaudojant nei pesticidų, nei kitos chemijos. „Prieskonių jūra“ verta pirmos vietos, nes šis verslas netradicinis, vienintelis toks rajone, o gal ir Lietuvoje“, – pasidžiaugė R. Paulikas. Abu augalininkystę plėtojantys grūšlaukiškiai antros ir trečios vietų laimėtojai ūkius yra perėmę iš savo tėvų – Airidas prieš 7-erius metus, Kęstas – prieš 12-a. Kad našiau dirbtų, Airidas pasakojo atsinaujinęs žemės ūkio technikos parką, be to, jis taiko dirvožemį ir aplinką tausojančią neariminę žemdirbystę, džiaugiasi, kad dėl to pasėliai užauga vešlesni, derlingesni. „Prie plūgo“ jau tikrai negrįšiu“, – patikino jis. „Aš kilęs iš Šlaveitų, ten ir buvo mano mamos ūkis. Ji laikė ir karvių. Man taip pat buvo minčių turėti mišrųjį ūkį – auginti grūdines kultūras, įsigyti mėsinių galvijų, bet apsigalvojau“, – atviravo K. Petrutis. Persikėlęs į žmonos tėviškę Grūšlaukę, per kelis kaimus ūkininkas dirba apie 200 ha žemės, augina javus.
Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. eurų. Užsitęsus deryboms su EK dėl naujųjų reglamentų, laikotarpis buvo pratęstas dvejiems metams, papildomai skiriant 1 864 mln. eurų. Pridėjus pereinamajam 2021–2022 m. skirtas lėšas, Lietuva vien KPP turėjo 2,8 mlrd. eurų. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, populiariausia priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Apie 4,5 tūkst. projektų jau įgyvendinta, kiti dar įgyvendinami. Už paramos lėšas ūkininkai pirko naują techniką, įrangą, statė gamybinius pastatus, ėmėsi perdirbti ūkyje pagamintus žemės ūkio produktus. „Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei kilusios energetinės krizės, – pažymi departamento direktorė. – Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pagal ją paramą ūkiui įkurti gavo 2 455 jaunieji ūkininkai, paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Buvo skatinamas ir ekologinis ūkininkavimas – paremti ekologiniai ūkiai, kurių bendras plotas – apie 276 tūkst. ha.“ Kadangi nemažai projektų dar įgyvendinama, iki 2025 m., kai bus galutinai išmokėtos lėšos pagal KPP, gavusiųjų paramą skaičius bus kur kas didesnis.
„Metų ūkio“ nominantai: jauni ir optimistai
Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais Kretingos rajone šiemet išrinkti prieskonines žoleles Laukžemėje auginantys palangiškiai broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai bei Mindaugas Milašius, o antra ir trečia vietos skirtos augalininkystę plėtojantiems grūšlaukiškiams Airidui Viskontui ir Kęstui Petručiui. Ministras kryžiaus nusipelnė Penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas kartu su šios organizacijos tarybos nariais Artūru Turauskiu ir Vytautu Petrausku, Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovėmis Ženeta Seniūniene bei Aurelija Jurgutiene pabuvojo šiuose ūkiuose, domėjosi ateities perspektyvomis. Į akis krito ūkininkaujančių jaunų žmonių optimizmas, noras nenuleisti rankų esant sunkumams, stengtis eiti į priekį su laiku. „Jeigu pasisėjęs javus iškart imsi galvoti, kad bus blogai – neišaugs, nušals arba nukankins sausra, – tai kam ir sėti?“ – įsitikinęs antrą vietą konkurse laimėjęs A. Viskontas. Jo žodžiais, reikia turėti optimizmo, tikėti tuo, ką darai, o problemas spręsti joms kilus. Tačiau ūkininkas pripažino, kad, įgyvendinant kai kuriuos žemės ūkiui keliamus reikalavimus, reikalingi kompetentingų ministerijos specialistų sprendimai. „Dabartinis žemės ūkio ministras mūsų interesams neatstovauja, akivaizdu, kad šis žmogus – ne tose rogėse. Todėl, manau, belaukiant, kol baigsis jo kadencija, dar ne vienas kryžius po jo langais iš po nakties gali išdygti“, – juokavo Airidas, prisiminęs, kad, nebegalėdami pakęsti ministro Kęstučio Navicko politikos, pačiame Vilniaus centre, priešais Žemės ūkio ministeriją, lapkričio pradžioje nenustatyti asmenys buvo pastatę 4 metrų aukščio kryžių su kelmais ir akmenimis. „Prieš kelias savaites aš ir pats dalyvavau susirinkime Kėdainiuose. Ko mes, ūkininkai, ministro beklaustume, – vienintelis „atsakymas“ buvo: „Klausimas geras, pasidomėsiu...“, – stebėjosi grūšlaukiškis.
Strateginiame plane – daugiau dėmesio smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja išbandymų dėl klimato, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių išmėginimų, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Rezultatas – modernėjantys ūkiai „Užsitęsus deryboms su ES dėl naujųjų reglamentų, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (toliau – KPP) buvo pratęsta dvejiems metams, skiriant papildomų lėšų, tad mūsų šalis kaimo plėtrai turėjo įspūdingą biudžetą – 2,8 mlrd. eurų. Populiariausia KPP priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrangos, naujų technologinių įrengimų, statyti gamybinius pastatus, kurti savo ūkiuose pagamintų produktų perdirbimą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei šiuo metu esančios energetinės krizės. „Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pasinaudoję šia priemone, Lietuvoje jau įsikūrė 2 260 jaunųjų ūkininkų. Kiti dar įgyvendina pagal šią priemonę finansuojamus projektus. Jau paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Siekiant gyventojus aprūpinti sveikais ir kokybiškais produktais, buvo remiami ekologiniai ūkiai, užimantys 276 tūkst. hektarų“, – KPP rezultatus apžvelgia J. Stakėnienė. Nuo kitų metų pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas), kurio galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai. ŽŪM tikisi, kad šį rudenį jis bus patvirtintas, bet jau dabar aiškios pagrindinės gairės, kuriomis vadovaudamiesi ūkininkai gali rengtis kitiems metams. Strateginiam planui įgyvendinti skirta 4,2 mlrd. eurų parama. Kaip ir ankstesniųjų programų, taip ir Strateginio plano vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas.
Bulvės iš balto autobusiuko
Ir vėl ruduo – ir vėl baltas kretingsodiškio Antano Grišmanausko autobusiukas kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį stovi iš gatvės pusės palei tvorą Kretingos turgaus prieigose: ūkininkas čia atveža parduoti naują daržovių derlių. Augina daugiausiai Visuomet daugiausia augina bulvių – iš jų, sako, visus metus „biznis“, o štai kopūstai paklausūs tik iki tol, kol šeimininkės jų užsiraugs žiemai. „Vėliau tik po vieną ar dvi galvikes per dieną beparduosi“, – teigė apie 30 arų plote šią daržovę sodinantis ūkininkas. Nors pirkėjai klausinėja, kopūstų be spalio vis tiek jis nekirs. „Palijo – žiūriu, kad jie man dar vis auga! Kai taip, tai, sakau, tegul auga, neliesiu“, – juokėsi vyras. Pats pasidžiaugė šiemet prirovęs didelių, gražių, saldžių morkų, kurių kilogramą parduoda už eurą. Šioms daržovėms užaugti reikia ne tik saulės, bet ir daug žmogaus rūpesčio. Prie puikaus derliaus prisidėjęs žentas – dailiai sufrezavęs dirvą, o ruošiantis sėti morkas gerai įdirbti žemę yra ypač naudinga. Bet A. Grišmanauskas rajone labiau ir žinomas kaip bulvių augintojas. Šias lietuvių ypač mėgstamas neretai antrąja duona vadinamas daržoves jis augina nuo 1997-ųjų, beveik nuo tada, kai iš Klaipėdos miesto persikraustė gyventi į kaimą. Per abu su žmona Janina jiedu yra deklaravę nemažą bulvių plotą – apie 5 hektarus. Vienas laukas – vienoj Kretingsodžio vietoj, kitas – kitoj, o veislės visur vienodos ir laiko patikrintos: „Vineta“, „Laura“ ir „Melody“. Cepelinų iš ko virti yra, bet jie brangesni Vieni bulves renkasi pagal dydį, kiti – pagal lupenos spalvą, vieniems patinka labiau suverdančios, sukrentančios, kitiems – priešingai. O Antanas visada paklaus, ką žmogus iš jų žada gaminti. Pavyzdžiui, šviesiai gelsva „Vineta“ yra miltingesnė, krakmolingesnė, užtat tiks cepelinams, garnyrui ar bulvių košei susigrūsti. Vidutinio ankstyvumo „Laura“ – bulviniams blynams, salotoms, formos nepraras ir sriuboje. Puikaus skonio nejuoduojanti „Melody“ irgi tinka tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Tačiau bulvės, kaip ir viskas pastaruoju metu, gerokai pabrango. Pašnekovas palygino: prieš trejus metus už kilogramą prašęs 30 centų, pernai – 60, o štai šiemet jau 80 centų. Bet turguje yra parduodančių ir brangiau, po eurą. „Nieko nepadarysi, toks gyvenimas – aš pats daugiau kaip tūkstantį eurų į trąšas sudėjau, o kiek dar pabrango technika, kuras“, – išvardijo A. Grišmanauskas. Daugiau kelti kainos artėjant žiemai jis nebežada. Ūkininko teigimu, šaltas pavasaris, karšta vasara ir, skirtingai negu Aukštaitijoje, kur dirvos per daug pažliugo, drėgmės trūkumas dvejus metus iš eilės žemaičiams lėmė mažesnį bulvių derlių. Anot pašnekovo, būdavo, kad iš po vieno kero technika išrausdavo po 6–7 ar net 8 gumbus, o šiemet tik po 2–3. Iš viso Grišmanauskai prikasė 60 tonų bulvių. Viename lauke jos nepaaugo, liko daug mažiukių, sėklinių.
Darbymetis soduose: kada obuolius skinti, kaip ilgiau išlaikyti?
Išspausdinę straipsnį apie darbėniškių Virginijos ir Adomo Poškių puoselėjamus obelų sodus, sulaukėme skaitytojų klausimų, kada geriausia skinti vaisius. Pernokusių obuolių ilgėliau nepalaikysi, o nepakankamai prinokę nebus skanūs. Pasak A. Poškio, vasarinių veislių obuoliai, pavyzdžiui, vokiečių išvesta „Piros“, latviškos „Majoru Saldais“, „Korta“ arba kiekvienam lietuviui nuo seno žinomi „Alyviniai“ skinami vos pradėjus ruduoti sėkloms. Kone visi vasariniai obuoliai skanūs išsilaiko tik maždaug dvi savaites, reta kuri veislė – iki mėnesio. Todėl, kaip sakė pašnekovas, geriausias patarimas – skinti ir iškart skanauti, mat pernokę suminkštėja, tampa miltingi. Prinokusių rudeninių obuolių, kaip, pavyzdžiui lietuviškų veislių „Auksis“, „Skaistis“, lenkiškų „Delikates“, „Vitos“, sėklos turi būti pusiau rudos, pusiau baltos. „Auksį“ jau greit bus savaitė, kai mes skiname. Šios veislės obuoliai, jeigu nesuvalgysim, išsilaikys iki pat kovo“, – neabejojo A. Poškys. Apie žieminių obuolių skynimo laiką, sakė, sprendžiama pagal visiškai parudavusias sėklas, nors vaisiai ant medžių dar gali kyboti maždaug porą savaičių. Palankiausias metas žieminių obuolių derliui nuimti – pirmasis spalio dešimtadienis. Bet taip pat svarbu atsižvelgti ir į veislę, ir į tai, kada tais metais gegužę obelys žydėjo. Pavyzdžiui, lenkiškus žieminės veislės tamsiai raudonus, tvirta žievele „Redkroft“ obuolius darbėniškiai visada skina apie rugsėjo 24–26–28 dienas. „Jeigu pražiūrėsi ir laiku nesuspėsi, tai kitą dieną visus vaisius po medžiu nukritusius rasi. Ne veltui sodininkai šią veislę, kuri šiaip yra patikima, derlinga, neserga rauplėm, o vaisius užaugina skanius, žmonių ypač mėgstamus, paleistuve vadina“, – juokėsi Adomas. Bet, sakė, ir per anksti obuolius nuskynus – nieko gero, neprinokę skonio jie neturės. Nuskintus obuolius norisi kuo ilgiau išlaikyti. A. Poškys patarė prieš į dėžes dedant nuo žemės surinktus vaisius apžiūrėti, kad nebūtų įdaužti, skinti – kad būtinai tebeturėtų kotelius – į tai neatkreipus dėmesio, greičiau pus. Retos obuolių veislės, kaip lietuviška „Vytenis“ arba lenkiška „Ligol“, kai kurios kitos, savaime turi natūralų apsauginį, puviniui įsimesti neleidžiantį vaško sluoksnį. Laikomi rūsyje obuoliai nemėgsta daržovių – ypač bulvių, morkų, svogūnų – kaimynystės, bemat prisigeria nemalonaus svetimo kvapo. Užtat labai mėgsta drėgmę – patalpoje jos turi būti apie 90 proc. Reikalinga ir dirbtinė ventiliacija, kad oras per parą pasikeistų.
Šiųmetis derlius jau beldžiasi: ar tvarkingi sandėliai?
Vieni ūkininkai baigia pjauti dobilus, kiti kula kmynus, tie, kurie augina, – žieminius miežius. Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas prognozavo, kad po gerų dviejų arba trijų savaičių turėtų prasidėti ir didžioji javapjūtė. Kaip sakė Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vilius Stančikas, kol derlius dar nevežamas iš laukų, metas susitvarkyti sandėliavimo patalpas, įsitikinti, ar gerai veikia ventiliacija. Grūdų sandėlis turi būti ne tik išvalytas nuo šiukšlių, bet ir sausas, gerai vėdinamas. Sienos ir paviršiai, besiliečiantys su grūdais, taip pat turi būti švarūs, neabsorbuoti dezinsekcijos metu naudojamų medžiagų. Patalpų langai ir durys – sandarūs, viduje prieinamas valyti kiekvienas kampas, kuriame būtų palankios sąlygos veistis kenkėjams. Grūdų ruošimo procese susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles. Derlius turi būti laikomas atskirai nuo augalų apsaugos produktų ir kitų galimų taršos šaltinių, taip pat apsaugotas nuo nepalankių oro sąlygų, mikroskopinių grybų bei kitų kenksmingų mikroorganizmų, per daug aukštos temperatūros, drėgmės, įvairių vabzdžių, graužikų bei paukščių. Sandėlyje laikomi grūdai neturi įgauti pašalinio kvapo, negali būti užteršti priemaišomis. Augalų apsaugos priemonės naudojamos tinkamai ir tik Lietuvoje registruotos. Pasak V. Stančiko, nustačius viršytus didžiausius leistinus teršalų kiekius, būtų stabdomas grūdų patekimas į rinką, juos ūkininkai privalėtų sunaikinti. O jeigu grūdų sandėliavimo patalpos neatitinka higienos reikalavimų, augintojams gali būti taikomos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Jeigu grūdai transportuojami ne savo transporto priemone, vežėjai turi turėti VMVT leidimą, patvirtinantį, kad jų transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus. Norint prekiauti nuosavame ūkyje išaugintais augaliniais produktais, veiklą taip pat būtina registruoti VMVT. Iš praėjusiais metais VMVT patikrintų 19-os Lietuvos grūdų augintojų šiek tiek padidinti cheminių medžiagų kiekiai buvo rasti pas 7, tačiau nė vienu atveju kiekiai neviršijo didžiausių leistinų. Patikrinus į Lietuvą įvežamų grūdų kokybę, dviem atvejais buvo aptiktas didesnis negu leistina glifosato likučių kiekis importuojamose grikių ir sorų kruopose.
Kviečiame dalyvauti
Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia: Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.
Parama jauniesiems ūkininkams – investicija į ateitį
Jaunieji ūkininkai iki liepos 29 dienos gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kuriai šiais metais skirta beveik 23 mln. eurų. Utenos rajone įsikūrę jaunieji ūkininkai, šia parama pasinaudoję prieš šešerius metus, džiaugiasi reikšminga paspirtimi kuriantis. Paskata tapti savarankiškam Tauragnų seniūnijoje gyvenantis Arūnas Gimžauskas tradiciją ūkininkauti perėmė iš tėvų ir augina limuzinų veislės bei kitus mėsinius galvijus. Utenos rajono savivaldybės administracijos ne kartą apdovanotas už darbštumą vystant savo ūkį A. Gimžauskas ūkininkauja tėvų žemėje ir šiuo metu augina mėsinius galvijus, pienines karves, veislinius limuzinus. Ūkininko teigimu, paskata atsiskirti nuo tėvų ir pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti KPP parama jauniesiems ūkininkams. „Tuo labiau kad ji dengia išlaidas šimtu procentų, nereikia turėti savo lėšų“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad už gautą pirmąją paramą įsigijo veislinių galvijų ir pašarų dalytuvą. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad, net ir praėjus tokiam laiko tarpui, jo ūkis – dar tik pradinėje stadijoje. Jam dar reikia augti, į jį reikės investuoti ne tik nemažai lėšų, bet ir darbo.
Ragavęs emigranto ir bedarbio duonos Kaip tikino Daugailių seniūnijoje įsikūręs Žydrūnas Januškevičius, kurtis nuo nulio, kai neturi ūkininkų tėvų ar kitų giminaičių, yra žymiai sudėtingiau, bet čia labiausiai ir gelbsti KPP parama. Jaunas ūkininkas prisipažino, kad daugiau nei metus net bandė emigranto duoną. Grįžus į gimtinę iš užsienio taip pat niekas nelaukė išskėstomis rankomis – teko pabūti bedarbiu. Štai tada, pasak pašnekovo, ir šovė mintis tapti ūkininku. Mėsinius galvijus auginantis Ž. Januškevičius sakė, kad už paramos jauniesiems ūkininkams lėšas įsigijo traktorių, savo jėgomis prie jo įsigijo priekabą, šienapjovę, grėblį, pasistatė reikalingus pastatus, nusipirko galvijų. Jaunas vyras rankų nenuleidžia ir išmėgina įvairias galimybes – lanko kursus ūkininkams, bando surasti įvairių nišų savo auginamų galvijų mėsai realizuoti. „Ūkininkauji, domiesi, nesėdi vietoje, ieškai sprendimų, įdomesnių bei naudingesnių galimybių“, – šnekėjo jis. „Parama yra gerai, – tikino jaunasis ūkininkas. – Be jos nebūtų ir mano ūkio, nes žemės ūkio technika labai brangi, pačiam jos įpirkti neišeitų.“
|
|
