|
|
|
Žemės ūkisGamta galią parodė ir sodininkams, ir uogininkams
„Dvejus metus iš eilės obelys pusantro metro nuo žemės buvo nubaigtos, tačiau bent viršuje sveikų žiedų dar likdavo. Šį šaltą ir sausą pavasarį šalnos sugriebė tiek, kiek įstengė – švaru“, – juokėsi rajone žinomas sodininkas darbėniškis Adomas Poškys. Lietaus reikia kaip aukso Iš kur toks optimizmas, kai, regis, tiek praradus, verkti reiktų? Bet Adomas porina toliau ta pačia gaida: esą verk neverkęs, sau „nepamačysi“. Žmogus – tik tarpininkas tarp dangaus ir žemės. Kiek gėrio Dievulis duoda, su tiek reikia tenkintis. O tas sodininkas, kuris neturi santaupų visiems metams „į priekį“, sodininku negalįs vadintis. „Va, „Bohemia Gold“, obelaitė iš Algirdo Amšiejaus medelyno parsivežta, rudenį pasodinta. Pukšt pukšt – palietus krenta nurudavę sausi žiedai. Vaisių iš čia jau negausi“, – patirtimi dalijasi šeimininkas. Daugiau kaip 4 hektarus ploto Medomiškių kaime užimančia valda žygiuojam toliau. Po medžiais žemė plika, be žolių, juoduoja. „Ūkis sertifikuotas, chemijos, kad piktžoles nuėstų, negalim purkšti. Nusipirkom brangų itališką frezą – tikimės, atsipirks, su sūnum Donatu sufrezavom, pasisėjom žemaūgių dobilų, sakėm, nauda bus keleriopa: ir azotu obelų šaknis aprūpins, ir dėl grožio baltai žydės, o ir nuosavos bitės pasikeisdamos ratus suks, maitinsis, nektarą iš tų dobiliukų siurbs. Bet kad nė vienas dobilas neišdygo, visi išdegė“, – pasakoja A. Poškys. Sodininkas stabteli prie kito, ketverius metus auginamo, vaismedžio, pirštais pakedena taip pat sudžiūvusį žiedyną, vėjas bemat tuos lapelius pagauna, kažkur skraidina. Adomas atvirauja: tikėjosi po 5 ar net 10 kilogramų obuolių nuo tos obels, bet nepavyks. Nors, sako, negali žinoti, ko iki rudens sulauks. Gal uraganai nesiautės, liūtys nedrengs, kruša nekapos, gal gamta išties bus rami ir sodui palanki? Bent šiomis dienomis tai lietus už auksą būtų brangesnis.
Pieno gamintojai jau gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti
8 mln. eurų siekiančią nacionalinę paramą galės gauti 9 iš 10 šalies pieno gamintojų. Kretingos rajone reikalavimus paramai gauti atitinka 97 pieno gamintojai, o tai yra 84 proc. nuo bendro gamintojų skaičiaus rajone. Paraiškoms nustatyti terminai Paraiškos paramai gauti priimamos nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure), būtina pridėti ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Vėliau pateiktos paraiškos nebus priimamos. Paraiškas renka rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracija arba seniūnija. Ji jau yra gavusi iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro galinčiųjų pretenduoti gauti pagalbą suvestines pagal seniūnijas. Savivaldybės darbuotojas suves duomenis į paraiškos formą ir atspausdins 2 jos egzempliorius. Pareiškėjas ir savivaldybės darbuotojas parašais patvirtins paraiškos duomenų teisingumą. Pasirašyta pagalbos paraiška bus laikoma pateikta, vienas paraiškos egzempliorius atiduodamas pareiškėjui, kitas bus saugomas savivaldybėje. Jeigu skirtingų pareiškėjų paraiškose nurodyti duomenys nesutaps, VĮ Žemės ūkio duomenų centras paprašys pareiškėjų pateikti papildomą informaciją raštu. Pareiškėjai tokią informaciją turės patikslinti per 5 darbo dienas. Parama ūkininkus turėtų pasiekti po birželio 1 d.
Žemdirbių protestai kitom akim: tai nėra išeitis
Į prie Seimo Vilniuje nušniokštusią protesto akciją, kurioje ūkininkai reikalavo ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo ir 40 mln. eurų paramos patirtiems nuostoliams dėl smarkiai kritusių pieno kainų kompensuoti, visa širdimi kaimą ir žemdirbį užstojantis Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius žvelgia kitaip: einama ne tuo keliu. Atvėrė ilgai brendusią piktžaizdę R. Skipariaus įsitikinimu, protestai rezultato neduos, jie tik apnuogino piktžaizdę, brendusią daug metų. „Dėl ko piktžaizdė brendo?“ – retoriškai klausė pašnekovas ir pats atsakė: esą žmonės pripratę, kad kažkas jiems kažką turi atnešti, duoti, remti pinigais. Kai tesugebama nuvažiuoti iki Vilniaus, kelias valandas pastreikuoti ir sugrįžti namo nieko nepešus, – ne problemos sprendimas iš esmės. „Reikalaujama ministro „galvos“. Pas šį ministrą pats aš lankiausi dukart ir galiu pasakyti, kad jis nėra toks blogas, koks akcijos organizatorių „piešiamas“. Būtent Kęstutis Navickas vienas iš nedaugelio anksčiau šiame poste buvusiųjų bent teiraujasi nuomonės, tariasi, diskutuoja“, – sakė R. Skiparius. Gerokai seniau vieną buvusių žemės ūkio ministrų esą jis buvo įpykinęs po to, kai paklaustas, ar ūkininkus geriau remti rajonuose steigiant konsultavimo įstaigas, žemės ūki skyrius, ar tiesiogiai, paminėjęs antrąjį variantą. „Pasakiau, kad tiesiogiai. Aš ir dabar nuoširdžiai sakau, kad nesuprantu, kam tos biurokratinės įstaigos, kurių, kiek domėjausi, nei Lenkijoje, nei kitose Europos šalyse nėra, savivaldybėse reikalingos? Kokias funkcijas atlieka ir kodėl valstybė turi jas išlaikyti?“– svarstė R. Skiparius, žemės ūkio skyrius pavadinęs sovietmečio atgyvena. Pašnekovo nuomone, Premjerės Ingridos Šimonytės ūkininkams šiuo metu pažadėta 38 eurų išmoka už laikomą karvę – iš tikrųjų yra tarsi pasityčiojimas, tačiau akivaizdu, kad valstybė daugiau duoti nepajėgi. Yra kitas, geriausias, variantas – patiems žemdirbiams imtis veiksmų: susiburti, steigti kooperatyvus – ir ne vien tik žaliavos supirkimo, bet ir perdirbimo, ir pardavimo. Tik tada ūkininkai bus savo padėties šeimininkai, žinos kainas ir perspektyvą. Anot R. Skipariaus, kooperatyvui „Pienas LT“ įsteigti Vyriausybė kažkada skyrė 46 milijonus eurų. Dabar užtektų ir 10 ar15 milijonų – šalyje šiuo metu yra bankrutuojančių pieninių, gavę valstybės paramą, susivieniję ūkininkai tas pienines galėtų perimti su visa ten esama įranga, dirbti norinčiais darbininkais, specialistais, o per laiką ir išsipirkti.
Iš protesto akcijos sugrįžo nepakylėti
Iš ketvirtadienį prie Seimo įvykusio protesto mitingo, kuriame Lietuvos žemdirbiai išreiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministru, nepasitenkinimą dėl itin nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų ir Žemės ūkio ministerijos bei Vyriausybės reakcijos į visa tai, kretingiškiai ūkininkai grįžo toli gražu nepakilios nuotaikos, tačiau ir iki galo dar nepraradę vilties. Ministru nori matyti Kazį Starkevičių „Juk Seime yra 141 narys. Galbūt ne visų jų požiūris į dabartinį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir į žemės ūkio ateitį apskritai yra toks pat, koks Premjerės“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Nuo scenos prie Seimo nuskambėjo interpeliacijos ministrui iniciatoriaus, vieno iš šios protesto akcijos organizatoriaus Pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidento Jono Vilionio mintis iš posto išklibinus K. Navicką prašyti, kad žemės ūkio ministru sutiktų būti Kazys Starkevičius. Nors šis Seime taip pat atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, yra frakcijos narys, bet tai – geresnė išeitis, turint galvoje, kad konservatoriai šios pozicijos kitoms partijoms neužleis. K. Starkevičius ministerijai yra vadovavęs jau anksčiau. Idėją dabartinį ministrą pakeisti K. Starkevičiumi ūkininkai pasitiko gausiais plojimais. „Tik kažin, ar Vyriausybė to norės – jai turbūt pats geriausias tas ministras, kuris yra paklusnus, vykdo, ką reikia, ir nekelia problemų“, – svarstė R. Paulikas. Protesto akcijos dalyviai prašė gelbėti visą žemės ūkį, o pieno ūkininkų vienas pagrindinių reikalavimų – skirti 40 mln. eurų dėl žemų pieno kainų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Kol kas Žemės ūkio ministerija žada suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, bet ši suma netenkina.
K V I E T I M A S: deklaravimo naujovės
Kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose nuotoliniuose informaciniuose seminaruose „2023 M. ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ DEKLARAVIMAS“. Seminaruose bus pristatytos naujosios Žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, tiesioginių išmokų bei paramos priemonių administravimo, patikrų atlikimo aktualijos. Seminaruose taip pat bus aptartos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, kurių paramos paraiškos teikiamos kartu su žemės ūkio naudmenų deklaracijomis.
Seminarai vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“. Prisijungimus prie seminarų rasite Žemės ūkio ministerijos Naujienų skiltyje (www.zum.lrv.lt). Renginio trukmė – 2,5 val. SEMINARO DATA ir LAIKAS: kovo 21 d. (antradienis), 14.00–16.30 val. Spustelėkite čia norėdami prisijungti prie susitikimo
Prasidėjo paraiškų priėmimas ES paramai gauti
Šiemet šalies ūkininkams parama teikiama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones. Smulkiesiems vertėtų paskubėti Smukieji ūkių subjektai jau gali teikti paraiškas paramai pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Vasario 1 d. prasidėjęs paraiškų priėmimas tęsis iki balandžio 3 d. Be šio pirmojo kvietimo, paraiškas pagal šią veiklos sritį bus galima teikti ir dar du kartus – birželio–liepos mėnesiais ir spalį–lapkritį. Nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. smulkieji galės teikti paraiškas ir pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Tuo pačiu metu bus priimamos ir smulkiųjų pieninės galvijininkystės sektoriaus subjektų paraiškos paramai gauti. Ketinantiems investuoti į valdas Paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas gauti bus priimamos nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų priėmimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai. KPP veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61,55 mln. Eur. Žemės ūkio ministerija, atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik patikslino naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybos fiksuotuosius įkainius, bet ir 20 proc. punktų padidino paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkyste, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste. Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 metų laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1,1 mln. Eur ir 1,5 mln. Eur. Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.
Panevėžyje pagerbti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai
Penktadienį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo apdovanoti 99 geriausiais pripažintų Lietuvos ūkių savininkai – konkurso „Metų ūkis 2022“ nugalėtojai iš 33 rajonų. Tarp apdovanotųjų ir kretingiškiai: Andrius Gedvilas, Airidas ir Vaida Viskontai, Kęstutis ir Vaida Petručiai. Konkurso „Metų ūkis 2022“ laureatais iš viso tapo 55 Lietuvos augalininkystės, 19 gyvulininkystės, 21 mišrus ūkis, po 2 daržininkystės ir sodininkystės bei 3 uogininkystės ūkiai. Pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis buvo apie 250 ha, didžiausi siekė ir 1 tūkst., ir 800 ha, o mažiausias – 5 ha. Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis – 172 ha, trečiosios – 125 ha. Pažangius, įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse dalyvaujančius, savo ūkius modernizuojančius, nuolat inovatyvių sprendimų ieškančius ūkininkus pasveikino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Europos Parlamento nariai Bronis Ropė ir Juozas Olekas. Pirmosios vietos laimėtojams įteikti vardiniai geltoni, antrosios vietos – žali, o trečiosios – raudoni stikliniai obuoliai.
|
|
