|
|
|
Žemės ūkisTrumpesnis kelias vartotojo link
„Trumposios tiekimo grandinės – puiki galimybė ūkininkams, kurie nori be tarpininkų realizuoti savo produkciją“, – teigia Prienų rajone įsikūrusios UAB „Du Medu“ direktorius Vytautas Račickas, dalydamasis patirtimi, įgyta įgyvendinant du projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (KPP 2014–2020) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP). Praplėtė prekybos geografiją „Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakoja UAB „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“ Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei. „Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis. „Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai: įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sako V. Račickas. Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po 7 darbo vietas.
Investicijos į biosaugą padeda valdyti užkrečiamųjų ligų riziką
Lietuvoje periodiškai nustatomi nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl ūkininkai kviečiami investuoti į savo ūkių biologinį saugumą. Nuo kovo 4 dienos startuoja naujas šiam tikslui skirtos Strateginio plano intervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti atseikėta daugiau nei vienas milijonas eurų. Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d. Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. Eur paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų. Tai – galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą. „Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai reiškia ekonominius nuostolius dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidas, negautą produkciją. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė. Ministerijos atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.
Priimamos paraiškos paramai melioracijos sistemoms atnaujinti
„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. – Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių.“ Kritinė melioracijos būklė Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. „Iš 2,5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentuoja ministerijos atstovė. Pasak jos, lėšų poreikis tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų. „Panevėžio rajonas yra viena daugiausia melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos 115,5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta nedidelė jų dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 km griovių, o jų rajone yra apie 2 tūkst. km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
„Metų ūkio“ apdovanojimuose – pagiriamasis žodis ūkininkams
Trisdešimtieji, jubiliejiniai, respublikinio konkurso „Metų ūkis 2023“ nugalėtojų apdovanojimai įvyko Mažeikių kultūros centre. Tarp 34-ių šalies savivaldybių atstovų nuskambėjo ir kretingiškių – pirmos vietos laimėtojų Jolantos ir Virginijaus Čėsnų, antrą vietą pelniusių Lenos ir Mindaugo Narvilų, trečią – Jono Drungilo vardas. Įtampa nenuslūgo, situacija stebima „Protestai yra protestai, o šventės lieka šventėmis. Norisi pasidžiaugti tais kolegomis, kurie ir sudėtingoms aplinkybėms esant nenuleidžia rankų, dirba žemę, kuria savo ūkius, juos išlaiko, diegia inovacijas, siekia rezultato. Yra ir šaunių jaunų žemdirbių, dar tik besispiriančių nuo dugno, tačiau tikinčių, kad kada nors vis tiek bus geriau“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Anot jo, ir protesto akcijoms nuslūgus, įtampa tebetvyro. Trečiadienį įvykusiame nuotoliniame Ūkininkų sąjungos pirmininkų susirinkime taip pat buvo kalbama apie tai, jog kol kas, kad ir dėl tų pačių daugiamečių pievų atkūrimo problemos, apie kurią pastarosiomis savaitėmis tiek daug diskutuojama žiniasklaidoje, tebėra tik pažadai, konkrečių veiksmų, kad prievolė išlaikyti pievas bus panaikinta, nėra. „Laukiame, situaciją stebime“, – atviravo R. Paulikas.
Rengiami svarbūs ūkininkams pokyčiai
Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros. Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu. Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję. Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą VĮ Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis, taip pat – kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote. Sulaukusi pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija rado sprendimą ir nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha. Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai. ŽŪM taip pat primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Tai leistų geriau pasiruošti tiek institucijoms, tiek ūkininkams šio standarto įgyvendinimui.
Ūkininkai baigė metus: kokį paveikslą piešia statistika
Nepalankios gamtos sąlygos – šalnos, sausra, drėgmės perteklius. Taip pat medžiojamųjų gyvūnų daroma žala, melioracijos įrenginiai – tokias pagrindines ūkininkų problemas baigiantis metams, išvardino Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Šalnos paveikė uogynus ir riešutynus, sausra – viską Žemės ūkio skyriaus duomenimis, 23 ūkininkai, auginantys uogynus, riešutus, šiemet patyrė nuostolių dėl šalnų. Informacija apie patirtą žalą perduota Žemės ūkio ministerijai ir Žemės ūkio duomenų centrui. Manoma, kad dalis patirtų nuostolių bus iš dalies kompensuota.
Dėl sausros rajone buvo paskelbta ekstremali situacija, į Žemės ūkio skyrių kreipėsi 55 rajone ūkininkaujantys asmenys, patyrę žalą 1 tūkst. 840 ha plote.
Ūkininkai, apdraudusieji pasėlius, 63 procentuose apdraustų plotų patyrė žalą, kurią draudimas apmokėjo. Dėl sausros rizikos 2022–2023 metais Kretingos rajone ūkininkai nesidraudė.
Vienkiemyje už Plikių, ant Kretingos ir Klaipėdos rajonų ribos, ūkininkaujantis 43-jų Kęstutis Paulauskas jau kelintus metus Kalėdoms užaugina pulką žąsų ne vien savo šeimos šventiniam stalui, bet ir draugams, pažįstamiems, kurie šį tradicinį paukštį užsisako dar rugsėjį.
Prieš šias Kalėdas K. Paulausko ūkyje vis dar gagena 38 žąsų pulkas – šie naminiai paukščiai mūsų karšte vis labiau tampa tradiciniu Kalėdų stalo, kur jie nukeliaus, patiekalu. „Baltaplunksnės žąsies patiekalas baltam Kalėdų stalui, – nuotaikingai kalbėjo paukščių augintojas. – Anksčiau auginau ir margas žąsis, bet pastaruosius metus jas išgryninau – liko vien baltos, nes primena žiemą, sniegą. Šiemet sniego – apstu, bet kai jo nebūna, kai gamtoje pilka ir nyku, balta spalva labiau sukuria kalėdinę nuotaiką.“
K. Paulauskas džiaugsmingai pasakojo apie tai, kad žąsys savo kasdieniu gagenimu ūkyje, atėjus jas lesinti, jam keliančios nuotaiką. „Mano žąsys draugiškai sugyvena su kudakuojančių vištų ar tyliai rupšnojančių triušių pulku“, – meiliai apie savo augintines, su kuriomis vėl teks išsiskirti – toks gyvenimas! – kalbėjo ūkininkas.
Žąsis, tikino jis, auginąs sveikai ir ekologiškai: vasarą laiko jas lauko aptvare, kur šios sočiai prisilesa žolės, o rudenį ir žiemą minta grūdais, kopūstlapiais, burokais. Per 7–8 mėnesius, nuo gegužės, kai iš žinomo veisėjo nusiperka žąsiukus, iki Kalėdų įprastai šie paukščiai užauga nuo 3 iki 6 kg.
Vyras tikino su šeima ūkininkaujantis jau apie 15 metų, kai plynoje vietoje pasistatė trobesius, aplinkui dirba per 30 ha žemės. Verčiasi augalininkyste – augina grūdines kultūras ir daržoves: bulves, kopūstus, svogūnus, morkas, burokėlius, moliūgus. O gyvulininkystė – tik pagalbinis verslas: greta paukščių, triušių dar bandė auginti ir avis, tačiau nepasiteisino ir šių atsisakė.
Ūkyje K. Paulauskui talkina visa šeima: žmona Malvina ir trys jųdviejų vaikai – 17-metė Gabrielė, 10-metė Rugilė ir 7-erių Kristupas.
Smulkieji ūkiai paramą dažnai naudoja naujai, moderniai technikai įsigyti.
Ričardo Pasiliausko asociatyvi nuotr.
Iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Abejones išsklaidė pirmoji parama
„Ūkininkauju apie 20 metų, bet paramos kreipiausi tik pastaraisiais metais. Pateikiau paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. 2022 metais buvo skirta 15 000 eurų parama. Nusipirkau diskinį skutiką, bulvių kasimo kombainą ir sodinimo mašiną, purkštuvą, modernesnį plūgą, kaupikus, – įsigytus žemės dirbimo padargus vardijo daržininkystę plėtojanti Dalia Vitėnienė. – Parama buvo labai naudinga.“
Ignalinos rajone, Tverečiuje, ūkininkaujanti Dalios ir Dariaus Vitėnų šeima turi 8,8 ha, ilgą laiką žemei dirbti reikalingą techniką ir padargus pirko naudodamiesi banko paskolomis.
Žemės mokesčio lengvatos dėl praėjusią vasarą sausros pražudyto derliaus tikėtis gali ne visi Kretingos rajono ūkininkai, o tik tie, kurie pateikė informaciją apie sausros padarytą žalą – jų yra 55 iš 1,5 tūkst. įregistravusiųjų savąjį ūkį.
Dėl stichinės sausros praėjusį birželį Kretingos rajone buvo paskelbta ekstremali situacija. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės teigimu, sausra labiausiai nualino vasarinių grūdinių kultūrų laukus, išdegė ir pievų žolė, tačiau rugsėjį palijus atolą ūkininkai pjovė ir kelis kartus.
Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Šeirienė sakė, kad svarstoma kompensuoti 50 proc. mokesčio sumos. Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete buvo siūlymų leisti visiems rajono ūkininkams, ne vien per sausrą užsiregistravusiems, teikti prašymus lengvatai gauti. Tam pritarė komiteto pirmininkas Vytautas Ročys. „Žemės ūkio skyrius turėtų informuoti ūkininkus apie tokią galimybę“, – sakė jis. Tarybos narė Violeta Turauskaitė pasiūlė, kad tam pritartų Savivaldybės taryba. „Turime leisti, kad kreiptis galėtų visi ūkininkai, ne tik į sąrašą įrašyti vasarą“, – tarė ji. Tarybos narys Tomas Abelkis buvo įsitikinęs, kad apie galimybę siekti mokesčio lengvatos ūkininkai vasarą buvo gana plačiai informuoti, rajoninėje spaudoje taip pat. „Tie, kurie nuo sausros nukentėjo ir norėjo kompensacijos už patirtus nuostolius, prašymus pateikė. Teikiant dabar kas beįvertins, ar nuostoliai buvo dėl išdžiūvusių laukų, ar dėl brangiai pirktų trąšų, kitų su sausra nesusijusių priežasčių“, – kalbėjo politikas. Meras Antanas Kalnius jam pritarė patikinęs, kad ūkininkams reikalinga informacija paskelbta buvo, žemės ūkio specialistai dirbo įtemptai, važiavo į ūkius, fiksavo situaciją. „Dėl ūkininkams sausros padarytų nuostolių atlyginimo Savivaldybė raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Atsakymas buvo – pinigų iš valstybės tam nulis“, – teigė meras.
Parama ūkiams – ir naudinga, ir reikalinga: pavyzdžiui, pienininkystės veikloje ji svarbi, nes pieno supirkimo kainos daug metų nedidėja, o visa kita brangsta.
Ričardo Pasiliausko nuotr.
Lietuvoje vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai, tad jų modernizavimas svarbus šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti. Tęsiant ankstesniųjų programų praktiką, šiems ūkiams numatyta parama ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą – nuo spalio 31 iki gruodžio 29 dienos priimamos paraiškos pagal intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“.
Nauda akivaizdi
„Parama smulkiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ buvo itin populiari, sulaukusi didelio pareiškėjų susidomėjimo“, – teigė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per visą KPP laikotarpį su smulkių ūkių savininkais pasirašyta daugiau kaip 10 tūkst. sutarčių. Dauguma pareiškėjų paramos lėšas naudojo žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti.
„Mums parama buvo labai naudinga. Plėtojame pienininkystės ūkį. Turime 16 melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos jau daug metų nedidėja, o viskas brangsta. Jei ne parama, nebūtume galėję atnaujinti šienavimo technikos, – sakė Pagėgių savivaldybėje ūkininkaujantys Rasa ir Bronius Jucikai. – Už gautą 15 tūkst. eurų paramą nusipirkome krautuvą, presą, įrangą žolei pjauti ir sugrėbti. Pirkome dalį naujos, dalį jau naudotos, bet modernesnės technikos.“
|
|
