|
|
|
Žemės ūkisEkologinis ūkininkavimas: naudingas ūkininkui, vartotojui ir gamtai
Iki birželio 21 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Jos priimamos kartu su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškomis. Parama ekologiniams ūkiams „Siekiant, kad ūkininkams būtų paprasčiau, šiemet sujungtos ekologiniams ūkiams skirtos SP paramos priemonės – ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ perkeltos į kaimo plėtros priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, nustatant dvi veiklas: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, skirtą perėjimo nuo įprastinio prie ekologinio ūkininkavimo praktikos skatinimui, ir „Ekologinis ūkininkavimas“, skirtą jau ekologiškai ūkininkaujantiesiems remti, ? šio kvietimo naujovę pristato Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė. ? Taigi 2024 m. pereinantys prie ekologinės gamybos ir ekologinės gamybos plotai bus deklaruojami ir kompensacinės išmokos mokamos pagal vieną SP paramos priemonę.“
Palanki žinia ūkininkams: visi formalumai suderinti, šįmet daugiamečių pievų atkurti tikrai nereikės
Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus, todėl pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės. Dar iki Europos Komisijos (EK) priimto teisės akto Žemės ūkio ministerija buvo informavusi ūkininkus apie numatomą palankų sprendimą, kad jie laiku galėtų pradėti pavasarinius darbus. Atsižvelgė į Lietuvos prašymą Kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Europos Komisija (EK) rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams šiuo metu yra viena aktualiausių, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmetinio santykio skirtumą nuo referencinio. Pasiūlymas buvo įtrauktas į deleguotojo akto pakeitimą, kuris po konsultacijų su šalių narių delegatais, kovo 12 d., buvo priimtas EK. Po to šiam deleguotajam aktui rašytine forma pritarė Europos Taryba ir galiausiai – Europos Parlamentas.
Iš naujo pakedeno kooperatyvų temą
Pasėlius deklaravę ūkininkai išsikovojo, kad daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės, nes Europos Parlamentas patvirtino reglamento pakeitimus. „Su savo traktoriais suvažiavo „stambieji“ Vilniun, protestu pasiekė tą patį, ką ir kiti Europos ūkininkai. Bet šis laimėjimas su Lietuvos įstatymais nesusijęs. Man atrodo, daug svarbiau vidaus dalykai – ar normalu, kiek dabar žemdirbiams mokama už pieną? Išnaudojami „smulkieji“ pieno ūkius uždaro, kalbos apie kooperatyvų steigimą nėra,“ – problemas dėstė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius. Mokymų per prievartą nebruka Anot R. Skipariaus, grūdų augintojams kooperatyvą steigti nerūpi, jiems svarbu turėti didelius dirbamos žemės plotus, iš valdžios išsireikalauti kuo daugiau tiesioginių išmokų, kompensacijų už kurą ir kt. Derlių pagal sutartis pardavę supirkimo įmonėms, jie tarsi nusišluosto rankas, o rinką užkariauja svetimų šalių produkcija. „Kodėl mūsų ūkininkai nemąsto taip, kaip skandinavai? Kodėl grūdų augintojams nesusivienijus, nepasistačius savo malūno, kodėl patiems negaminus pašarų? Taip būtų kuriamos ir darbo vietos, kaimai pagyvėtų“, – jau apie 30 metų požiūrio į žemės ūkį ir kooperaciją nekeičia R. Skiparius. Jis pripažino, kad įsteigti kooperatyvą, juolab perdirbimo, nėra vienadienis reikalas: būtina įgyti žinių, pasiruošti, turėtų būti organizuojamos kompetentingų specialistų konsultacijos. Pasak Rimanto, kol kas Savivaldybės Žemės ūkio skyrius šiuo klausimu – nebylus, iš Žemės ūkio rūmų – jokios naudos, Lietuvos ūkininkų sąjunga mokymų taip pat neorganizuoja. „Visame pasaulyje valstybės mastu šviečiamoji veikla vykdoma, rengiami ūkininkų kursai, ekskursijos į pažangius ūkius – pas mus nedaroma nieko“, – apgailestavo pašnekovas. „Ar turėčiau vaikščioti į kiekvieno žmogaus namus ir klausinėti, nori jis tų kursų ar nenori?“ – ironizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Jeigu ūkininkai kreiptųsi, – kita kalba. Noras jų pačių turi būti, o ne kažkieno primestas. „Kam tie mokymai, jeigu į juos niekas neateis, ar tuščiai salei?“ – svarstė pirmininkas.
Miškų sodinti – ir šeimomis, ir pavieniui
„Kad giria žaliuotų“ – įprasminant Dainų šventės šimtmetį taip buvo pavadintas šis Nacionalinis miškasodis. Didžiausioje Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuotoje akcijoje dalyvavo rekordinis būrys piliečių. Iš viso Lietuvoje buvo pasodinta daugiau, kaip 100 girių, tikimasi, kad nauji medeliai prigis ir 4-iose Kretingos regioninio padalinio vietose. Ošia juodalksniai, eglės ir pušys Kaip sakė VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, dvi vietos naujiems medeliams buvo paskirtos Darbėnų, po vieną Kartenos ir Šernų (Klaipėdos r.) girininkijose. Šįkart pasirinktas mišrusis kirtaviečių atkūrimo būdas, kai būsimo miško rūšių sudėtį sudaro sodinami medeliai kartu su natūraliai augančiais. Iš viso per akciją pasodinta beveik 25 tūkst. medelių: 1 tūkst. juodalksnių, 3 tūkst. 500 eglių ir 19 tūkst. 900 pušų. Eglių sodinukai išauginti Kretingos, juodalksnių – Telšių medelynuose, o pušų sodinukai, išaugę iš pajūrio zonoje surinktų sėklų, į Žemaitiją sugrįžo išauginti Varėnos medelyne. Tiek, kiek per nacionalinį miškasodį pasodinama su visuomene, – lašas jūroje, nes kiekvieną pavasarį VMU Kretingos regioninio padalinio valstybiniai miškai praturtėja daugiau, kaip 1 mln. medelių. Talkininkus urėdija ne tik aprūpina sodinukais ir įrankiais, bet specialistai parodo, pamoko, patikrina sodinimo kokybę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad medelį pasodinti lengva, o iš tikrųjų, anot G. Banienės, tai yra labai atsakingas darbas. „Smagu girdėti, kai į tokias akcijas su vaikais atvykę tėvai arba seneliai jiems rodo pavyzdį, pasakoja prisiminimus, kaip jie patys dar vaikystėje medelius yra sodinę savo gimtinėse“, – įspūdžiais dalijosi G. Banienė. Anot jos, šiais metais nacionaliniame miškasodyje trečią kartą dalyvavo kretingiškė Saulė, kuriai dar nėra trejų metų, ją tėvai atsiveža nuo 6 mėnesių amžiaus.
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, balandžio mėnesio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas bei pažangius sprendimus siekiama įtraukti pačius gyventojus. Tad vietos veiklos grupės (VVG) gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis Sumanių kaimų strategijų (toliau – Strategija) teikimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Skatina išnaudoti vietos stipriąsias puses ir galimybes 2023–2027 metų strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ turi pirmiausia skatinti pačią vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus. Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones. Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Sumanaus kaimo strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo 2024 metų balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.
Modernizuoti ūkius padeda investicinė parama į žemės ūkio valdas
Nuo balandžio 2 iki gegužės 31 d. priimamos paraiškos investicinei paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (dotacijoms ir paskoloms). Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant. Paramos nauda – modernėjantis ūkis Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6 968 skirta beveik 695 mln. eurų. „2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas.“ Bendra projekto vertė – 137 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes vertinant projektą papildomi balai buvo skirti kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą dėmesį jauniesiems ūkininkams akcentuoja Šiaulių rajone veislinę avininkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis. Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti. „Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje 1928 metais. Pastatui buvo būtinas remontas, tad pasinaudodami parama jį atnaujinome. Susiremontavome ir šalia esančią tais pačiais metais pastatytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme jų laikymo plotą ir dabar galime didinti bandą, – paramos naudą apžvelgia ūkininkai. – Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.“
Draustis pasėlius skatina įmokų kompensavimas
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda, administracijose. Pajuto draudimo naudą „Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, – patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. – Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų.“ Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.
Patvirtintos atnaujintos tiesioginių išmokų taisyklės
Atsižvelgiant į praėjusių metų patirtis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos atnaujintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (TI taisyklės). Reikalavimai bazinei išmokai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatytos šios tiesioginių išmokų rūšys: bazinė išmoka, perskirstomoji išmoka, jaunojo ūkininko išmoka, susietoji parama ir ekologinės sistemos (ekoschemos) išmoka. „Tiesioginės išmokos susietos su valdymo reikalavimais ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartais (GAAB), kurių privalu laikytis ūkininkams. Šie reikalavimai yra pagrindas pareiškėjui pretenduoti į TI“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov. SP numatyti devyni GAAB standartai, kurie susieti su kiekvieno ūkio individualumu. Dalis jų, atsižvelgus į praėjusių metų patirtį, pakeista. „Gera žinia ūkininkams – nereikės 2024 m. atkurti daugiamečių pievų“, – pažymi pašnekovas. Pakeista pievų tvarkymo tvarka – žolę mulčiuoti leidžiama visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų laikomų sutartinių gyvulių skaičiaus. Be to, susietosios paramos už daržoves galės prašyti ir moliūgų augintojai, tačiau jei deklaruojamas bendras 1 ha ir didesnis moliūgų plotas, privalu per „NMA agro“ programėlę pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur matytųsi užaugintas moliūgų derlius. Pagal atnaujintas taisykles sumažinta aktyviam ūkininkui taikoma leistina riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2000 Eur (buvo 5000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams.
Trumpesnis kelias vartotojo link
„Trumposios tiekimo grandinės – puiki galimybė ūkininkams, kurie nori be tarpininkų realizuoti savo produkciją“, – teigia Prienų rajone įsikūrusios UAB „Du Medu“ direktorius Vytautas Račickas, dalydamasis patirtimi, įgyta įgyvendinant du projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (KPP 2014–2020) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP). Praplėtė prekybos geografiją „Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakoja UAB „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“ Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei. „Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis. „Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai: įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sako V. Račickas. Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po 7 darbo vietas.
Investicijos į biosaugą padeda valdyti užkrečiamųjų ligų riziką
Lietuvoje periodiškai nustatomi nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl ūkininkai kviečiami investuoti į savo ūkių biologinį saugumą. Nuo kovo 4 dienos startuoja naujas šiam tikslui skirtos Strateginio plano intervencinės priemonės kvietimas, kuriam įgyvendinti atseikėta daugiau nei vienas milijonas eurų. Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d. Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. Eur paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų. Tai – galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą. „Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai reiškia ekonominius nuostolius dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidas, negautą produkciją. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė. Ministerijos atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.
|
|
