Pasėlių ir augalų draudimo galimybėmis besinaudojantys žemdirbiai jau spėjo pajusti naudą.
Rokiškio rajone ūkininkaujantis Jonas Žemaitis, valdantis 450 ha augalininkystės ūkį, pasėlius draudžia penktą sezoną. Tai daryti jį paskatino asmeninė patirtis ir nenuspėjamos gamtos sąlygos: „Patys esame nukentėję. Tada ir kilo idėja drausti pasėlius. Matote, kokia dabar gamta. Prieš keletą dešimtmečių nepasitaikydavo tokių kataklizmų– audrų, krušos,– kaip dabar. Po jų visas įdėtas darbas gali nueiti perniek.“ Per tuos penkerius metus ūkininkas jau įsitikino pasėlių draudimo nauda. Po vienos iš žiemų buvo iššutę apie 20 ha kvietrugių. Kadangi jie buvo apdrausti prieš žiemą, tai, pasak rokiškėno, gauta kompensacija realiai atstojo draudimui skirtas išlaidas. Tai padėjo išvengti didesnių finansinių nuostolių.
Ūkininkas Jonas patikino, jog ateityje irgi naudosis draudimo paslaugomis, kadangi didina pasėlių plotus.
| |
Skaitmeninis interaktyvus Mokomojo ūkio laukų žemėlapis leidžia susipažinti su auginimo technologijomis, sėjomaina.
Nuotrauka iš www.zua.vdu.lt
|
Parama Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių projektams skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Paraiškos pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ bus priimamos nuo rugsėjo 15 iki spalio 15 d. Paraiškų teikimo etapui numatyta 555 750 eurų.
Remiamos veiklos
„Pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ parama teikiama teminių renginių (seminarų ir konferencijų), renginių „Atviras ūkis“ bei SP priemonių viešinimo akcijos organizavimui. Finansuojama ir elektroninė komunikacija, skirta šiems renginiams viešinti, – priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento ES paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus patarėja Ieva Mizejė. – SP įgyvendinimo laikotarpiu parama bus teikiama ir mokymams, skirtiems nepriklausomų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąja patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Galima rengti fizinius ir nuotolinius seminarus, kursus.“
ŽŪM atstovė pabrėžia, kad priemonė skirta tiek nacionaliniu, tiek ir ne nacionaliniu lygmeniu veikiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra LKT nariai. LKT nariu privalu tapti iki paraiškos pateikimo dienos.
Be to, paramos besikreipiantis viešasis juridinis asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus iki paraiškos teikimo vykdęs veiklą. Šis reikalavimas netaikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis, jeigu nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei dveji metai.
| |
Savo gyvūnais reikia rūpintis atsakingai, kad AKM virusas neplistų toliau.
Gintaro Kandroto nuotr.
|
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Dėl minėtų protrūkių į ribojimų zonas pateko ir 4 stambūs kiaulininkystės ūkiai, kurie patirs nuostolių dėl prekybinių ribojimų.
„Lietuvos žemėlapis itin sparčiai pildosi naujomis ribojimų zonomis. Ūkininkai šią situaciją turi priimti labai rimtai. Visi atvejai kiaulių laikymo vietose nustatyti teritorijose, kuriose buvo aptikta ypač daug šernų, kritusių nuo AKM. Atrodytų tiek kartų kartojome – AKM į ūkį patenka iš laukinės gamtos. Tačiau ir šį kartą ūkininkas, panašu, aplaidžiai žiūrėjo į biosaugos reikalavimus: pirminiais duomenimis, šėrė savo kiaules šviežia žole, maisto atliekų likučiais ir bulvėmis, nors netoliese auginamos bulvės buvo išknistos šernų. Taigi tai galėjo būti potencialus užkrato šaltinis. Raginame kiaulių laikytojus suklusti. Noras savo gyvūnus „palepinti“ šviežia žole gali atnešti protrūkį į ūkį. Virusas iš „dangaus nenukrenta“, todėl kiekvienas veiksmas turi būti ypač atsargus. Savo gyvūnais rūpinkitės atsakingai ir neleiskite AKM virusui toliau plisti“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
| |
Žemės ūkio technika yra brangi ir vis brangsta, tad plėtoti savo ūkį be paramos – labai sunku.
Vytauto Ridiko nuotr.
|
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. ūkiai, kurių plotas iki 30 ha, sudarė beveik 90 proc. visų šalies ūkių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti šiuos ūkius, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) labai smulkių ir smulkių bei vidutinių ūkių plėtrai numatė 60 mln. eurų.
Rugsėjo 2 d.–spalio 31 d. skelbiamas kvietimas paraiškoms paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ teikti. Šiam kvietimui numatyti 9 mln. eurų paramos lėšų.
Reali paramos nauda
Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Snieguolės Valiulienės, tai jau antras kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Per praėjusių metų pabaigoje vykusį kvietimą paramos kreipėsi 81 pareiškėjas, o prašoma suma perkopė 13 mln. eurų. 36 pareiškėjams parama jau patvirtinta, kitų paraiškos dar vertinamos.
„Plėtoti smulkų ūkį be paramos labai sunku. Produkcijos supirkimo kainos mažos, o technika, įranga, technologijos – brangios ir vis brangsta. Nėra balanso tarp smulkaus ūkininko pajamų ir ūkiui modernizuoti reikalingų išlaidų, – teigia Kelmės rajone mėsinius galvijus auginantis Tadas Petkevičius. – Kadangi ūkį pradėjau kurti nuo nulio, 15 tūkst. eurų parama, suteikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, buvo labai reikšminga. Už ją nusipirkau traktorių, grėblį. Gerai, kad ir toliau remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai.“
Didžiausia parama pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – iki 200 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM. Jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas – 80 proc.
| |
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, pagal kurį žemdirbiams numatytos lankstesnės paramos skyrimo sąlygos.
ŽŪM ir asmeninio archyvo nuotr.
|
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai gera žinia žemdirbiams, dėl neatitikimų galėjusiems prarasti ekologinių sistemų išmokas.
Peržiūrėjo reikalavimus
2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams. Tačiau praktika parodė, kad dalis ūkininkų dėl minimalių neatitikimų tokiuose plotuose praranda visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas.
Tai įvertinus, birželio 17 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymo pareiškėjams, pateikusiems paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas 2023 m.“
Naujajame įsakyme nustatomos palankesnės paramos skyrimo sąlygos ir numatoma mokėti visą arba dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo ir šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.
| |
Nemažai ūkininkų paramos lėšas naudoja geresnei žemės ūkio technikai įsigyti.
Vytauto Ridiko nuotr.
|
Iki metų pabaigos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (tęstinis – tik paskoloms).
Akivaizdi paramos nauda
„Esu ne tik ūkininkas, bet ir konsultantas, daug važinėju po ūkius ir visuose matau modernią techniką, pritaikytas šiuolaikines technologijas. Didelė jų dalis įsigyta įgyvendinant investicinius projektus. Ir aš pats pasinaudojau parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Man buvo skirta 50 tūkst. eurų parama. Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas buvo 60 proc. Įgyvendindamas projektą nusipirkau diskinę pneumatinę sėjamąją, diskinį skutiką, barstytuvą“, – priemone patenkintas Ukmergės rajone augalininkystės ūkį plėtojantis Aivaras Diliūnas.
Širvintų rajone ūkininkaujantis Mindaugas Staniulis, pasinaudodamas pagal tą pačią veiklos sritį skirta 50 tūkst. eurų parama, įsigijo modernų kombainą. „Tuo metu dar buvau jaunasis ūkininkas, tad skirtos paramos intensyvumas buvo 60 proc., bet plane numatytų kombainų tuo metu rinkoje nebuvo, nusprendžiau pirkti galingesnį ir modernesnį kombainą, kainavusį 165 tūkst. eurų, tad paramos intensyvumas realiai sumažėjo. Teko kreiptis į banką paskolos, bet įsigyta technika esu patenkintas. Ši investicija labai pasiteisino“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.
Ūkininkai aktyviai naudojasi ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) investicijoms skirta parama. NMA duomenimis, per š. m. balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paramai, skiriamai dotacijomis ir lengvosiomis paskolomis, pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo pateiktos 248 paraiškos, o prašoma suma – daugiau kaip 59,8 mln. eurų. Nuo š. m. birželio 3 d. galima teikti paraiškas tik paramai lengvatinėmis paskolomis gauti.
„Įvertinus dabartinę geopolitinę situaciją, manau, parama lengvatinėmis paskolomis yra gera priemonė, padedanti išsaugoti ūkio ekonominį gyvybingumą“, – teigia A. Diliūnas.
| |
Vis daugiau ūkininkų susidomi priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, nes teikiama parama padeda stabilizuoti ūkio ekonominę padėtį.
Nuotr. iš mediakatalogas.lt
|
Iki šių metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Iš viso lengvatinėms paskoloms pagal šią intervencinę priemonę skirta 5 mln. eurų.
Tvarioms investicijoms – nauja priemonė
Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviau diegti tvaraus ūkininkavimo technologijas, šiuo finansinės paramos teikimo laikotarpiu numatyta nauja priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. „Nuo SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ naujoji skiriasi savo tikslais. Intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra skirta remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, o priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ siekiama skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų“, – priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė.
Pagal šią priemonę ūkininkai gali gauti dotaciją, lengvatinę paskolą arba dotaciją kartu su lengvatine paskola. „Jau įvyko 2 kvietimai. Per juos buvo surinkta paraiškų, kuriomis prašoma 39,8 mln. eurų paramos dotacijos forma. Šiuo metu per abu kvietimus jau yra pasirašytos sutartys 39 projektams įgyvendinti, iš viso jiems skirta 14,6 mln. eurų, – priemonę apžvelgia patarėja. – Šiuo metu priimamos paraiškos tik lengvatinei paskolai gauti. Kitais metais vėl bus skelbiamas kvietimas ir dotacijoms.“
| |
Ūkininkų derlių, jų dirbamos žemės kokybę neigiamai veikia įvairios aplinkybės: klimato kaita, gyvūnų ir augalų ligos, kenkėjai, trąšų, degalų brangimas ir daug kitų.
Ričardo Pasiliausko nuotr.
|
Vis dažnėjančios sausros, liūtys, vasarą pasipilanti kruša ūkininkams atneša nemažų nuostolių, kuriuos jie sumažina drausdamiesi. Deja, draudimo kompanijos draudžia ne nuo visų rizikų. Tačiau dabar jau yra instrumentas ir tais atvejais – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta intervencinė priemonė „Savitarpio pagalbos fondai“, skatinanti ūkininkus burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondus (RVF) ir patiems, be tarpininkų, apsaugoti ūkį nuo didelių finansinių nuostolių.
Kam naudingas RVF?
RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. „Šis finansinis instrumentas ūkininkams padeda apsisaugoti nuo galimų nuostolių, patiriamų dėl klimato kaitos, plintančių gyvūnų ir augalų ligų, kenkėjų, geopolitinių veiksnių, prekybos globalizavimosi, energetinių išteklių, trąšų, degalų brangimo, dėl ko jų pajamos tampa nestabilesnės. Patiriami dideli pajamų sumažėjimai kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir išlikimui, – galimybę ūkininkams pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė. – Šiam ūkininkams naudingam įrankiui finansuoti pagal SP intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ numatyta 1,5 mln. eurų.“
Norint pasinaudoti šia parama reikia įkurti ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) akredituoti RVF.
| |
Aktinidijas nuo šalnų saugo už paramą įsigyta rūko sistema.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
|
Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Per šį paraiškų rinkimą pateiktiems projektams numatyta beveik 45,3 mln. eurų paramos lėšų. Iš jų dotacijoms skirta 25 934 441 euras, lengvatinėms paskoloms – 19 337 149 eurai.
Priemonė – viena populiariausių
Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo populiari per visus finansinius laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP 2014–2020 m.) priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, įsikūrė apie 2700 jaunųjų ūkininkų. Jiems buvo išmokėta apie 98 mln. eurų.
„2021 m. su vyru Tadu nusprendėme įveisti 1 ha aktinidijų plantaciją, bet tam reikia nemenkų investicijų, nes nepakanka įsigyti daigų ir jais apsodinti pasirinktą plotą. Aktinidijos – sumedėjęs vijoklinis augalas, ir jam auginti reikalingos 3 metrų aukščio tvirtos metalinės atramos. Reikalinga ir augalų laistymo sistema. Kadangi aktinidija neatspari pavasarinėms šalnoms, reikalinga ir apsaugos nuo šalnų – rūko sistema. Tad tais pačiais metais pateikiau paraišką paramai pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Man buvo skirta 40 tūkst. eurų parama, už kurią įsigijau ir aktinidijų sodinukų, ir laistymo bei apsaugos nuo šalnų sistemas“, – patirtimi dalijosi Kauno rajone ūkininkaujanti Indrė Subatė.
„Jauniesiems ūkininkams skirta priemonė labai populiari ir šiuo finansiniu laikotarpiu. 2023 m. pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo gautos 1045 paraiškos dotacijai ir 124 paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios, nes dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.
| |
Apie pasėlių deklaravimo naujoves ūkininkai informuojami įvairiomis priemonėmis.
Nuotr. iš „Santarvės“ redakcijos archyvo
|
Įsibėgėja pasėlių ir naudmenų deklaravimas – žemdirbiai raginami jo neatidėlioti
Nuo gegužės 2 d. prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Nors jis tęsis iki birželio 21 d., o pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 1 d., tačiau ūkininkai raginami neatidėti iki paskutinių dienų vieno svarbiausių procesų žemės ūkyje, nes pasėlių deklaravime yra naujovių. Jas perprasti padeda įvairiais būdais teikiama informacija.
Kas keičiasi?
Tai jau antrieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai. Šįmet, siekiant aiškiau išdėstyti reikalavimus pareiškėjams, pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas, pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Jose atsiranda naujovių.
Svarbu žinoti, kad keičiama aktyviam ūkininkui taikoma leistina riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2 000 Eur (buvo 5000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams.
Kitas žinotinas dalykas – tikslinami bendrieji šienavimo reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti. Kai ekologinių sistemų ar kaimo plėtros intervencinių priemonių reikalavimuose nenustatyta kitaip, ūkininkai pievas ir ganyklas, žolinių augalų plotus privalo bent 1 kartą iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. sutvarkyti, t. y. nušienautą žolę išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius, arba žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti, arba palikti suguldytą vietoje. Turintiems daugiau kaip 0,3 sutartinių gyvulių pievų papildomai šienauti nereikia.
