|
|
|
Žemės ūkisPasiūlė naują sąlygą
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas rajono Savivaldybės politikams buvo pasiūlęs, kad suinteresuotoms įmonėms seniūnijos leistų iš jų teritorijose esančių melioracijos griovių išsikirsti krūmus. Šįkart jis pateikė ir sąlygą – tuo pačiu išvalyti ir drenažo žiotis. Nuomonės išsiskyrė „Tai nėra finansiškai labai didelė našta, bet žiotis valyti reikia. Jeigu jos neveikia, kanalai užželia, vandeniui nėra kur nubėgti“, – naują savo siūlymą pagrindė R. Paulikas. Jis neabejojo, kad, siūlant išsikirsti griovius, ši sąlyga turėtų būti privaloma. „Griovių yra tiek ir tiek, kas nori, tegul augmeniją išsikerta, – prašom. Ją išsiveža, susitvarko, bet su sąlyga, kad išvalys žiotis“, – akcentavo R. Paulikas. Esą taip finansinė našta būtų nuimta nuo Žemės ūkio skyriaus, būtų sutaupyta nemažai lėšų. Tačiau komiteto pirmininko pavaduotojas Simas Končius buvo kitos nuomonės: jeigu įmonėms, kurios krūmus išsikerta biokurui gaminti, reikės dar ir žiotis valyti, – neapsimokės, pigiau bus nusipirkti medį, jį „sutarkuoti“ ir parduoti, negu samdyti ekskavatorių. „Nereikia nė svajoti, kad kas dirbs nemokamai, reikia tik džiaugtis, kad bent krūmus iškirs“, – įsitikinęs S. Končius. Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės duomenimis, Kretingos rajono teritorijoje yra 850 km melioracijos griovių, pagal skiriamas lėšas kasmet išvaloma po 8–10 km, tai yra 1 proc. Išvalyti vieną kilometrą kainuoja vidutiniškai 4,5–5 tūkst. eurų. Prie kiekvieno išvalyto melioracijos griovio grįžti reikėtų bent kas 8-erius metus, kadangi krūmais ir kemsynais greit apauga iš naujo. Pavyzdžiui, per 5-erius metus karklas į viršų pasistiebia 4 ar 5 metrus.
Laukus tręšiantiems tik mėšlu ir (ar) srutomis tręšimo planų nereikia
Patvirtinti atnaujinti Valdymo reikalavimai ne tik nesukuria žemės ūkio subjektams naujų prievolių, bet ir supaprastina jų įgyvendinimą bei mažina administracinę naštą, atsiranda daugiau lankstumo. Tręšiantiems TIK mėšlu ir (ar) srutomis arba tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis) tręšimo planas NĖRA PRIVALOMAS. Anksčiau tręšiantiems mėšlu toks planas buvo privalomas. Po šio keitimo tręšimo planas privalomas tik jeigu tręšiama kompleksiškai, t. y. ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis. Kitaip tariant, tręšimo planas reikalingas tik šiais trimis išskirtinais atvejais, t. y. kai tas pats laukas: • tręšiamas mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis; • tręšiamas srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis; • tręšiamas mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis.
Ūkiams kurti ir investicijoms į žemės ūkio valdas – lengvatinės paskolos
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP) parama teikiama ne tik dotacijomis, bet ir lengvatinėmis paskolomis, skirtomis tiek investicijoms, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol jau gauta paraiškų daugiau kaip už 11 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijai pakeitus paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštį, jau nuo kovo 3 d. bus galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal intervencines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paskolos jauniesiems ūkininkams Lengvatinėms paskoloms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skirta 19,94 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. eurų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ lengvatinei paskolai gauti pateiktos 56 paraiškos, kuriomis prašoma skirti 2,5 mln. eurų. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos. Paskola investicijoms gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o paskola apyvartiniam kapitalui 3 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Lengvatinė paskola teikiama žemės ūkio produktų pirminei gamybai ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą. (Veikloms, kurių tikslas gauti ar parduoti kailius, parama neskiriama.) Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Lietuvos ūkiams grėsmę keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad, norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Teisę į nuostolių kompensavimą turi: • ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise; • jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą; • jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos; • jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai; • kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį; • kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
Padvariuose ūkininkai susiorganizavo šventę
Nors šeštadienį oras nelepino, gausus būrys aktyvių Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko sutelktų žemdirbių buvo susirinkę į Padvarius: TECH4S ir kitų šalia esančių įmonių teritorijoje pastatytoje palapinėje skambėjo muzika, garavo kava ir arbata, kvepėjo „Misterio ūkio“ savininkų Monikos ir Raimondo Pareigių kepamais mėsainiais.
Gausūs krituliai nuliūdino ir ūkininkus: dalis derliaus žus
Dėl didelio kritulių kiekio 5-iose Kretingos rajono seniūnijose buvo paskelbta ekstremali situacija: kai kur paplūdo gyvenamosios sodybos, bet ežerai tyvuliuoja ir ne vieno žemdirbio laukuose. Pasak Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, užteks, kad žieminės kultūros apsemtos pabus savaitę, – derliaus tose vietose nelauk. Patarė riziką įsivertinti iš anksto „Mano paties laukuose, arčiau kanalų, situacija bloga, – apie 20 procentų pasėlių garantuotai bus žuvę, išretėję“, – neabejojo R. Paulikas. Jo nuomone, sprendimus iš anksto turi prisiimti patys ūkininkai: arba tokiuose laukuose žieminių kultūrų nesėti, arba prisiimti riziką, kad gali tekti dalyje plotų atsėti iš naujo. O kai žemė dukart įdirbama, dukart sėjama, atsiliepia derliaus savikainai. Pirmininko teigimu, lengviausia yra skųstis, kaltinti, kad neveikia drenažo sistema, dar kas nors. „Bet būkim realistai, iš anksto žiūrėkim, kokioje vietoje ūkininkaujam, kokioje vietoje plėtojam savo verslą, pagaliau – kur statomės namus. Daugeliui ir miesto žmonių dėl gražaus vaizdo norisi gyventi prie upės, bet gal pirmiau susitvarkykim drenažą? Ta pati taisyklė – įsivertinti riziką – galioja visiems“, – sakė R. Paulikas.
Investicijoms į žemės ūkio valdas numatyta dar 40 mln. eurų
Iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Parama bus teikiama supaprastinta tvarka ir atsisakant perteklinių reikalavimų. Ūkio modernizavimas – būtinybė Ūkių modernizavimas – kelias į tvarios žemės ūkio gamybos kūrimą, naujų technologijų ir inovacijų diegimą, konkurencingumo pasaulio rinkoje didinimą. „Labai gerai, kad yra galimybė gauti paramą ūkiui modernizuoti. Mes savo produkciją esame priversti parduoti ne taip, kaip, tarkime, kavinėje, kur lankytojas moka tiek, kiek nustatyta. Mums kainą nustato supirkėjai. Jie pasako, kad mokės tiek ir tiek. Nori parduok, nenori, apsisukam ir išvažiuojam. Laikyk tu tuos savo ekologiškai auginamus gyvulius. Jei ne parama, nežinau, ar daug kas galėtų įsigyti naujos technikos ar įrangos“, – vidutinio ūkio rūpesčiais dalijasi Skuodo rajone mišrų ekologinį ūkį plėtojantis Henrikas Stripinis. Jis 2020 m., pasinaudodamas paramos, suteiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ lėšomis, įgijo prie traktoriaus kabinamą šienapjovę ir ritininį presą. „Turėdami modernesnę techniką, pasiekiame didesnį darbo našumą ir geresnių rezultatų. Juk mes, ūkininkai, dirbame ne tik sau, bet ir kitiems, nes nuo mūsų darbo priklauso, kokie maisto produktai pateks ant šalies gyventojų stalo. Todėl nereikėtų galvoti, kad modernią techniką perkame norėdami pasirodyti prieš kaimyną. Ūkius modernizuojame todėl, kad to reikalauja gyvenimas. Pagaliau nauja technika draugiškesnė aplinkai“, – svarsto ūkininkas.
Mažesnė administracinė našta laukus tręšiantiems mėšlu
Atsižvelgiant į ūkininkų pasiūlymus, buvo parengti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai, kuriuos patvirtino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Kaip buvome pasižadėję socialiniams partneriams, ūkininkams mažiname administracinę naštą, perteklinius reikalavimus“, – pabrėžia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pakeisti reikalavimai tręšimo planams Laukus mėšlu ir srutomis tręšiantiems ūkininkams pakeista tręšimo plano rengimo tvarka. „Iki šiol tręšimo planą turėjo rengti ūkininkai tręšiantys mėšlu ir srutomis 30 ha ir daugiau. Nuo šiol šie ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami laukus tręšti mėšlu ir (arba) srutomis ir tręšiamaisiais produktais, – pakeitimus apžvelgia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Varanauskas. – Atsisakius tręšimo planų prievolės susiejimo su tręšiamu plotu, planą konkrečiam laukui reikės sudaryti vadovaujantis Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis. Mes neabejojame, kad daugelis ūkininkų puikiai išmano, kaip reikia optimizuoti ir garantuoti savo veiklos efektyvumą bei pelningumą, bet pradedantiems ūkininkauti ar juntantiems žinių spragą, rengiant tręšimo planus, rekomenduojame susipažinti bei pasinaudoti Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika, Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksu ir Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis ir patarimais. Visi šie dokumentai yra paskelbti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.“ Reikalavimai azoto kiekiui nesikeičia Nepaisant tręšimo plano rengimo pasikeitimų, azoto kiekis, patenkantis į dirvą iš mėšlo ir (ar) srutų, negalės būti didesnis kaip 170 kg/ha. Ūkininkas dalį arba visą mėšlo kiekį gali perduoti kitiems. Perduodant daugiau negu 100 tonų mėšlo, reikia sudaryti sutartį, perduodant mažesnį kiekį jokio dokumento nereikia, bet ir tokiais atvejais ūkininkai dažniausiai sudaro sutartį fiksuodami mėšlo panaudojimo faktą perdavimo kitam asmeniu būdu. Mokslininkų teigimu, perteklinis azoto kiekis trukdo optimaliam augalų vystymuisi, mažindamas mikroorganizmų įvairovę ir veiksmingumą, neigiamai veikia dirvožemio struktūrą.
Žemdirbiai galės įsigyti dirbamos valstybinės žemės
Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Jais siekiama spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo problemas, gaunant didžiausią ekonominę naudą valstybei. Šiuo metu pernuomojant valstybinės žemės plotus, neretai pelnomasi žemę dirbančių žmonių sąskaita. Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.
Plečiasi Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto geografija
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6945,3 mln. eurų. Tai yra 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija, įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportą“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus. Plečiasi eksporto geografija Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais. Vienas pastarųjų eksporto didinimui svarbių ŽŪM vadovų susitikimų įvyko rugsėjo 9 d. Tąkart dvišalis bendradarbiavimas ir didesnės lietuviškos produkcijos eksporto galimybės buvo aptartos su į Lietuvą atvykusia JAV Pensilvanijos žemės ūkio sektoriaus delegacija. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie naujas aukštos kokybės eksporto nišas. JAV rinka jau atvira lietuviškai jautienai ir kiaušinių produkcijai. Pradėta procedūra paukštienos eksporto leidimui gauti, vyksta derybos dėl leidimo eksportuoti vartojimui skirtus kviečius. 2023 m. iš Lietuvos į JAV žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 88,6 mln. eurų, 0,7 proc. aplenkiant 2022 m. Pagal eksporto apimtis JAV buvo 21 šalis iš 157 Lietuvos eksporto partnerių. Kaip akcentuoja žemės ūkio viceministras V. Tomkus, be JAV, ministerija didelį dėmesį skiria Jungtinės Karalystės, Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Persijos įlankos, Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalims. „Džiugu, kad, nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais ir gėrimais su pagrindiniais eksporto partneriais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymi viceministras. ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc., Ukrainą – 47,8 proc. Viceministro teigimu, tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelerių metų nuoseklaus darbo, stiprinant prekybos ryšius, rezultatas.
|
|
