|
|
|
Žemės ūkisAkis paganė į spindinčią techniką
Kauno rajone, Aleksandro Stulginskio universitete, 23 kartą nušurmuliavo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi-2018“, sutraukusi daugybę dalyvių. Atskira parodos dalis buvo šviečiamoji ūkininkų programa. Vyko seminarai, forumai, konferencija. Šių renginių metu savo patirtimi ir žiniomis pasidalijo mokslininkai.
Ministro vizijoje – prekinis Lietuvos ūkis
Agluonėnuose, Klaipėdos rajone, įvykusioje Klaipėdos apskrities savivaldybių seniūnų sueigoje žemės ūkio ministras Bronius Markauskas trumpai apžvelgė Lietuvos žemės ūkio viziją.
Naujos ir pamėgtos daržovių ir gėlių veislės 2018 metų sėjai
Regis, ką tik baigėme nuimti derlių, o jau vėl metas sėti. Nors sodas ir daržas dar pačiame įmygyje, ankstyvoji sėja jau prasidėjo. Kaip ir kasmet augintojus supažindiname su puikiomis naujomis veislėmis, primename apie geriausias. Šiemet asortimente turime tris naujus itališkus paprikų hibridus: ‚Kromo‘ (geltoni vaisiai), ‚Kadmio‘ (tamsiai raudoni vaisiai) ir ‚Bixio‘ (oranžiškai raudoni vaisiai). Vaisiai užauga iki 300–380 g svorio. ‚Kubista‘ – hibridas iš Čekijos. Jo vaisiai apie 190 g svorio, oranžiniai. Neverta pamiršti ir jau žinomų hibridų ‚Arlequin‘, ‚Solario‘, ‚Rodrigo‘. Kasmet jie nustebina savo skaniais ir išvaizdžiais vaisiais.
Aptarė paukštininkystės aktualijas
Vasario pabaigoje Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai, dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) atstovams, susipažino su paukščių ligų situacija Europoje ir pasaulyje, aptarė paukščių gripo pavojų prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai ir priemones gripui išvengti. Posėdžio dalyviai svarstė lietuviškos paukštienos ženklinimo „Užauginta be antibiotikų“ galimybę, vištų dedeklių laikymo sąlygų gerinimą. Posėdyje dalyvavo kalakutų fermą Kalniškiuose turintis Vladas Baltuonis, kuris yra Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos narys.
Į Jonavą suplūdę žemdirbiai pademonstravo vienybę
Daugiau kaip 40 kretingiškių penktadienį įsiliejo į dutūkstantinę Lietuvos žmonių minią, dalyvavusią visuotiniame žemdirbių suvažiavime Jonavos rajono sporto arenoje.
„Žaliąją savaitę“ ministras palygino su Davosu
Lietuva 16-ąjį kartą dalyvauja tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“, sausio 19–28 dienomis vykstančioje Berlyne. Ši tarptautinė paroda yra 83-ioji. Iškalbingi ir „Žaliąją savaitę“ apibūdinantys skaičiai: bendras parodos plotas – 118 tūkst. kv. m, t. y. 11,8 ha, šiemet parodoje dalyvauja 1 tūkst. 616 eksponentai iš 67 šalių. Teigiama, jog jokia kita tarptautinė paroda Vokietijoje nesulaukia tiek lankytojų, kiek ši. Čia žemdirbiai ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai demonstruoja, ką turi geriausio, lankytojus vaišina savo produktais, siūlo jų ragauti, įsigyti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įrengta 262 kv. m dviejų aukštų ekspozicija lankytojus vilioja L. Sadauskienės individualios įmonės sausainiais „Grybukais“, atvežtais ir čia pat kepamais šakočiais, bendrovės „Saimeta“ namine duona, gira, sveikuolių sausainiais, A. Udrienės individualios įmonės trijų rūšių tradiciniu kaimišku alumi, Žilių šeimos ūkio ekologiškais mėsos gaminiais, bendrovės „Radviliškio kaimo kepykla“ šimtalapiais, duona su įvairiausiais pagardais. Įmonė iš Kėdainių krašto „Sušvės midus“ pristato pagal senąsias tradicijas pagamintą midų, MB „Medaus magija“ – medų, bendrovė „Spila“ – funkcinį maistą su spirulina. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyrius bei Lietuvos ūkininkų draugijos tautodailininkai demonstruoja žalvarinius papuošalus, verbas, nėrinius, molinius ąsočius. Bendrovė „Evija ir partneriai“ pristato tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus, bendrovė „Žemaitijos pienas“ – sūrius. Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga mūsų ekspozicijos lankytojams buvo pateiktas konditerinis siurprizas – per 200 kg svėręs „Skruzdėlynas“.
Ant Naujųjų slenksčio – su problemų maišu
Atsakydamas į klausimą, su kokiomis mintimis išlydi senuosius, su kokiomis pasitinka naujuosius metus, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus nedaugžodžiavo: nieko gero, bet vilties reikia turėti.
Liūtys plakė daugelį, kompensacijas gaus pavieniai
Į posėdį susirinkę rajono vadovai, tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto nariai bei seniūnai išgirdo, kad kompensacijas už liūčių padarytus nuostolius gaus ne visi nukentėję rajono žemdirbiai.
„Metų ūkio“ titulas – karteniškiui
Kretingos rajone išrinkti konkurso „Metų ūkis-2017“ nugalėtojai. Pasak vieno organizatorių Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, rajone yra daug gerai besitvarkančių, pažangiai ūkininkaujančių, į savo ūkius investuojančių žemdirbių, tačiau pagal konkurso nuostatus išrinkti reikėjo tris. Duomenis apie ūkininkus ir ūkius surinkti padėjo seniūnijų žemės ūkio specialistai. „Komisija, kurioje, be manęs, dirbo Kretingos žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Augutienė bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro vedėja Gražina Poškienė, atsižvelgę į kriterijus, vienbalsiai nutarėme, kad šių metų lyderiai yra Kartenos seniūnijoje, Gintarų kaime, ūkininkaujantis Jonas Drungilas, kuriam ir skyrėme „Metų ūkio-2017“ titulą, taip pat Antanas Duoblys iš Kūlupėnų seniūnijos (pelnė II v.) bei Vincas Pudžmys iš Darbėnų seniūnijos, Grūšlaukės kaimo (III v.)“, – sake A. Stonkus. Dvidešimt ketvirtą kartą įvykusio konkurso „Metų ūkis-2017“ nugalėtojai, kaip ir kiti savo rajonuose geriausiais pripažinti Lietuvos ūkininkai, bus pagerbti Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“. A. Stonkaus teigimu, atskirai padėkoti šauniausiems žemdirbiams nepamiršta ir Kretingos rajono savivaldybė. Tradicija tapo „Metų ūkio“ nugalėtojus pasikviesti į metams baigiantis organizuojamą šventinį rajono tarybos posėdį ir ten juos pagerbti. „Nekalbėjau dar su meru, bet esu įsitikinęs, kad ši tradicija ir toliau gyvuos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė A. Stonkus.
Įsibėgėjusi javapjūtė teikia vilčių
Sausi ir šilti orai leido įsibėgėti javapjūtei. Laukuose burzgia kombainai, keliuose vis daugiau traktorių, į supirkimo įmones tempiančių priekabas su šių metų derliumi. Žalia šviesa senai technikai Užvakar Gintarų kaime gyvenančio Jono Drungilo kieme skleidėsi aitrus šviežių kmynų kvapas. „Nežinau, kiek jų iš maždaug 90 hektarų ploto prikūliau, dar nepasvėriau, tačiau biro neblogai“, – pasidžiaugė pašnekovas. Be kmynų, jis augina žirnius, žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, grikius, iš viso valdo per 600 ha. Tai – nuosavos ir išsinuomotos žemės plotai, išsibarstę aplink bei Plungės rajone. Pernai, sakė Jonas, buvo vieninteliai metai, kai pelno gavo mažai. Kaltas ir pats – nesudarė išankstinių supirkimo sutarčių, kainos krito, perdirbėjai tuo pasinaudojo, rado dešimtis augalų ligų. „O pavasarį paskelbė, kad tos ligos buvo nekenksmingos, bet jau – šaukštai po pietų. Tokie, kaip aš, grūdus buvom pusvelčiui suvežę“, – pasakojo ūkininkas. J. Drungilas kone vienintelis iš stambiųjų ūkininkų rajone dirba daugiausia su sena tarybinių laikų technika. „Jeigu šiandien kas nors man duotų milijoną ir po mėnesio lieptų sušokti baletą, aš jo vis tiek nesušokčiau“, – šmaikštavo pašnekovas, turėdamas galvoje tai, kad, jei nemoki ar tingi, ir pati prabangiausia technika gero derliaus pasiekti nepadės. Tiesa, vieną kitą šiuolaikinį „John Deer“ pašnekovas prisipažino esąs nusipirkęs, tačiau vis tiek jam mieliausi tie senieji traktoriai ir kombainai. Pavyzdžiui, javus kulia tarybiniu laikų „Donu“, nepakeičiamas yra traktorius „Belorus“ arba „Kirov K701“, kuris iš pažiūros – primityvus gremėzdas, užtat, sakė, geras darbinis arklys! „Su kokia technika aš dirbu, niekam nerūpi. Perdirbėjai dėl to pinigų man nei daugiau, nei mažiau nemokės“, – porino Jonas. Jo filosofija tokia: kam į prabangią techniką pasakiškus pinigus investuoti, jeigu moki apsieiti pigiau. „Žinoma, galiu iš banko prisiimti paskolų ir prisipirkti naujų traktorių ar kombainų: vakare paskambinai firmai, rytojaus rytą turėsi. Bet juk visada žmogus galvoji, kad paskolos pinigus reikės sunkiai uždirbti“, – sakė jis. Šiemet J. Drungilas investavo į 36 kub. m talpos džiovyklą, tačiau kol kas nežino, ar gerai padarė. „Stebuklo ir čia nelaukiu, gal tos džiovyklos šiemet nė nejungsiu, nes vis tiek nebus geresnė, kaip ši“, – užvertęs galvą žvilgtelėjo į saulę.
|
|
