|
|
|
Žemės ūkisAfrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys
38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, pernai metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad, kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėjo: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklų. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, liga neužsikrės šernai, o AKM plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti. Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais 2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šiemet dar neišplito naujuose rajonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnus neramina plitimo tendencijos. Maras laukinėje gamtoje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada AKM pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelią artėjantis šiltasis sezonas. „Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas. Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais – 2 tūkst. 922: ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus. Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau negu 22 tūkst. kiaulių. Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komerciniams ūkiams šios taisyklės įprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktikas. „Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontaktų su šernais, jų produktais. Žmonės lankosi miškuose bei laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėjo prof. dr. A. Malakauskas.
Afrikinis kiaulių maras tebegresia
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kretingos VMVT) viršininkas Virgilijus Liepinis patikino: afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia. Šiais metais liga patvirtinta 277 šernams 149-iose vietose. Aplenkė 4 rajonus Daugiausiai AKM židinių aptinkama laukinėje faunoje: 2018 metais virusas patvirtintas 1 tūkst. 443 vietose 3 tūkst. 93 šernams (2 tūkst. 653 nugaišusiems ir 440 sumedžiotų), kiaulių ūkiuose patvirtintas 51 vietoje. Nuo 2014 metų viruso neaptikta tik 4 šalies rajonuose – Kretingos, Klaipėdos, Skuodo ir Plungės. Tačiau 2019-ųjų sausio pabaigoje Latvijos teritorijoje, 1 km iki Skuodo rajono ribos, buvo rasta užsikrėtusio AKM šerno gaišena. Todėl viršininkas neabejojo, jog kiaulių laikytojai turi būti ypač budrūs ir griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Anot V. Liepinio, apsisaugant nuo kiaulių maro labai svarbu žmogaus veiksmai, sąmoningumas. „Mūsų tarnybos specialistai dažnai organizuoja susitikimus su rajono ūkininkais, medžiotojais ir primena, kaip svarbu laikytis biologinės saugos reikalavimų: valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą bei transporto priemones, neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių, prie įėjimo į tvartus padėti dezinfekavimo kilimėlius, aptverti teritoriją“, – teigė viršininkas.
Kretingiškiai artojai – ant aukščiausios pakylos
Arimo entuziastai kretingiškis Kazys Genčius ir kūlupėniškis Antanas Duoblys iš ketvirtadienį Dotnuvoje įvykusių respublikinių varžybų parvežė pirmąsias vietas. Kelialapis į JAV Abu artojai pagal plūgų rūšį ir korpusų skaičių varžėsi skirtingose grupėse, kuriose buvo po 8 dalyvius. K. Genčius savo technikos neturi – ir traktorių, ir plūgus skolinosi iš Lietuvos artojų asociacijos. Patirties – daug, tačiau burtai lėmė toli gražu ne patį geriausią laukelį. Vietomis žemė minkštesnė, o, kur kalniukai, – kietoka. Sunkiausia buvo išlaikyti vagos tiesumą, tačiau pavyko, verčiamųjų 2–3 korpusų plūgų grupėje pagal teisėjų skirtų taškų skaičių kretingiškiui lygių nebuvo. Triuškinančios pergalės K. Genčiui tapo įprastos, ši – jubiliejinė, 15-oji. Kartu su absoliučiu nugalėtoju tradicinių patobulintų plūgų grupėje pakruojiškiu Audriumi Plerpa jis buvo vainikuotas ąžuolo lapų vainikais ir išgirdo žinią, kad yra deleguojamas į pasaulio artojų varžybas, kurios kitąmet pirmosiomis rugsėjo dienomis vyks Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiesa, Kazys dar nežino, ar ten važiuos. „Daugeliui bandau įpiršti mintį, kad, atsiradus vertam artojui, šią garbingą vietą užleisčiau“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo K. Genčius.
Baigėsi pasėlių deklaravimas: žieminių kultūrų mažiau, vasarinių – daugiau
Pasibaigė pasėlių deklaravimas. Palyginus su ankstesniais metais, skaičiai beveik nesiskiria: tiesioginėms išmokoms gauti paraiškas pateikė 2 tūkst. 483 Kretingos rajono žemdirbiai, deklaravę 53,18 tūkst. ha plotą. Vidutinis lauko dydis – 21, 42 ha.
Ką Nasrėnuose valgė gėrė Palangos Juzė
Garsi Nasrėnų kaimo šeimininkė Regina Simonaitienė per susibūrimus gamina ir svečius vaišina tuo, ką pati išmoko iš savo motinos nasrėniškės Emilijos Viskontaitės, o ši – dar iš savo „babūnės“. Todėl tikėtina, kad žmonės ir šiandien skanauja silkę, kastinį ar „cibulynę“ pagal receptus to meto, kai po gimtąjį Motiejaus Valančiaus kaimą vaikštinėjo „kriaučius“ Viskontas, rašytojo pavadintas Palangos Juze.
Statybininkas ėmėsi gaminti actą
Laukžemėje prieš kelerius metus pagal savitus filosofinius bei architektūrinius principus įsirengęs naują namą, 47-erių klaipėdietis Artūras Šorys ėmėsi gaminti actą. „Pirmiausia susidomėjau actu gydymo, po to – sveikatinimo tikslais ir galop, – kaip jį naudoti kosmetikoje bei kulinarijoje“, – kalbėjo gyvenimo pokyčius mėgstantis vyras.
Ūkininkai bijo: problema gali sprogti kaip bomba
Javapjūtė šiemet baigėsi maždaug trimis savaitėmis anksčiau, tačiau džiaugsmo žemdirbių akyse – nedaug: grūdų derlius Lietuvoje 25 proc. mažesnis, o Kretingos rajone jo negauta nė pusės. Nerimą kelia baimė sankcijų dėl neįvykdytų sutarčių su supirkėjais, o tiems ūkininkams, kurie pasiėmę dideles sumas paskolų, – dar ir su bankais. „Kol kas – štilis, tačiau problema netrukus smogs visa galia“, – neabejojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.
Septynioliktą kartą dalyvaus Pasaulinėse artojų varžybose
Artojas iš Kretingos Kazys Genčius šeštadienį išvyksta į Pasaulines artojų varžybas Vokietijoje, netoli Štutgarto miesto.
Grūdų supirkėjai dėl šiųmetinio derliaus nesiskundžia
Ūkininkams dejuojant, kad sausra šiemet pasiglemžė nuo 30 iki 50 proc. (priklausomai nuo ūkio vietovės Lietuvoje) javų derliaus, grūdų supirkėjai jų planuoja supirkti ne mažiau negu pernai.
Sodo derlių parduoti tarpininkų pagalbos neprašo
Darbėnų miestelyje gyvenantys Virginija ir Adomas Poškiai pirmuosius 200 aukštaūgių obelų veislių sodinukų pasisodino 1991-aisiais. Tiek obuolių, kiek pusės hektaro dydžio sklype priskynė, šeima nesuvalgė, o parduoti kiekis buvęs per mažas. Tada ir kilo mintis pasididinti plotus. Augina 27 obelų veisles Adomo žodžiais, apsisprendus iš Klaipėdos miesto, kur anksčiau gyveno ir dirbo, sugrįžti į kaimą, ar šiaip ar taip būtų reikėję prasimanyti verslą, iš kurio toliau duoną valgys. Žmonos senelių žemės, esančios už 3 km, Medamiškių kaime, javams auginti buvo per mažai, o sodui plėsti – kaip tik. Taip beveik po dešimtmečio šalia jau augančių „Auksių“, „Telisarių“, „Mėlių“, „Štarių“, „Kulono Renetų“, „Norių“ , pamažu atsirado naujų malonaus skonio pusiau žemaūgių obelų veislių: „Connel Red“, „Delikates“, „Redkroft“, „Šampion“, „Ligol“. Tarp obelų veislių Poškių soduose dabar galima ir pasiklysti – iš viso augina 27-ias, mat iki 4 ha išaugęs sodas buvo ne pabaiga – prieš porą metų šeimininkai obelyną vėl padidino, šalia esančiame Medšarkių kaime 1,7 hektaro lauke užveisę ligoms itin atsparių 2 tūkst. 500 medelių, tarp kurių nemažai ir vasarinių. Čia obelaitės pasodintos jau pagal naująją technologiją – paliekant 1,5 m tarpus. Kaip paaiškino Adomas, taip siekiama didesnio derliaus ne iš medelio, o iš hektaro. Tačiau šie ir praėjusieji metai dėl gamtos sąlygų sodininkams apskritai buvo nuostolingi – daug obelų nugeibo žiemą prieš vegetaciją užklupus šalčiams arba po žydėjimo pakandus šalnoms. V. ir A. Poškiai tikisi, kad bent šiemet gamta piktų išdaigų neiškrės.
|
|
