|
|
|
Žemės ūkisParama trumpina ūkininkų produkcijos kelią pas vartotojus
Norintieji įsitraukti į trumpąsias maisto tiekimo grandines pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paraiškas gali teikti iki liepos 10 d. Kilus koronaviruso (COVID-19) protrūkiui, paraiškų tiekėjams atverta dar daugiau paramos galimybių negu anksčiau. Paramos tikslas – bendradarbiavimas Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė pastebėjo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams, tokia parama skatina ne tik ūkininkus, bet privačius (ne stambius) juridinius asmenis burtis ir bendradarbiauti. „Trumposios tiekimo grandinės leidžia sumažinti prekybos kaštus, užtikrinti maisto šviežumą ir kokybę, o tai didina pas mus užaugintų žemės ūkio produktų ir maisto gaminių paklausą, skatina pirkti lietuviškas, o ne įvežtines daržoves ar kitą iš kitur atvežtą produkciją“, – apie priemonės naudą kalbėjo ministerijos atstovė. Specialistė pabrėžė, kad partnerystės skatinimas yra vienas iš šios priemonės tikslų – tik aktyviai bendradarbiaudami smulkieji ar vidutiniai ūkininkai gali tapti konkurencingesni ir tvirtesni. Paraiška – su partneriais Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas Lietuvoje finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto lėšomis. Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba) bei viešieji juridiniai asmenys, atitikę keliamus reikalavimus. Paraišką būtina teikti kartu su partneriais. Projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip du ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, produktų realizavimu. Pareiškėjai ir partneriai, vykdydami trumpos tiekimo grandinės veiklą, gali investuoti į statinių, naudojamų žemės ūkio produkcijai gaminti ir sandėliuoti, statybos, esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus bei infrastruktūros sutvarkymą, įsigyti fasavimo, pakavimo arba perdirbimo ir paruošimo realizacijai įrangos, taip pat investuoti į steigiamas prekybos vietas, į internetinės parduotuvės ar svetainės sukūrimą ir palaikymą, skirti lėšų savo veiklai populiarinti ir rinkodarai. N. Padvaiskaitė pastebėjo, kad ši priemonė populiarėja, ja aktyviai naudojamasi. Ūkininkai (taip pat kooperatyvo nariai) jungiasi į bendrus projektus, realizuodami užaugintą ar perdirbtą produkciją, įsteigiamos naujos prekybos vietos. Vis dažniau bendrų projektų imasi ne tik artimi giminės, bet ir bendraminčiai, kaimynai.
Investuojantiems į biologinę saugą – finansinė parama
Siekiant kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino naujos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisykles. Reaguojant į paukščių gripo grėsmę paankstintas ir sutrumpintas priemonės paraiškų rinkimas – nuo kovo 2 iki kovo 31 d. Paraiškų vertinimui numatytas dviejų mėnesių terminas. Priemonės prioritetas bus teikiamas kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kadangi jie susiduria su didžiausia rizika dėl afrikinio kiaulių maro ir paukščių gripo. Paramos pagal šias taisykles gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai, ne trumpiau kaip metus vykdantys veiklą gyvulininkystės sektoriuje, į kurio biosaugos stiprinimą investuojama. Iki paramos paraiškos pateikimo ūkininkai turės būti parengę biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose, šis planas turės būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu. Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 70 tūkst. Eur ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui, kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur. Bus galima teikti tik vieną paramos paraišką tai pačiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau pareiškėjo teikiamų paramos paraiškų skaičius pagal šią priemonę neribojamas. Didžiausia bendra gauta paramos vienam paramos gavėjui (taip pat ir susijusiems asmenims) suma negali viršyti 300 tūkst. Eur pagal šią priemonę.
„P. n.“ informacija
Žemdirbiai merui išdėstė problemas
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ištesėjo „Žaliųjų kryžių“ protesto akcijos metu žemdirbiams duotą pažadą – nemažą būrį jų vakar pasikvietė į Savivaldybę, išklausė problemas ir atsakė į klausimus. Dėl nepalankių vietovių – pas ministrą Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus išvardino didžiausias nuoskaudas. Viena jų – rajonas niekaip neįsiterpia tarp nepalankių ūkininkauti vietovių, ir dėl to žemdirbiai negauna papildomos paramos už hektarą, o tai būtų didelė paspirtis, juolab kad išmokos mažos. A. Kalnius dėl šios problemos teigė suorganizuosiąs, o ir pats mielai dalyvausiąs susitikime su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. „Kada pasakysite, pažadu mikroautobusą ir šešias vietas jums“, – sakė jis. Anot A. Stonkaus, vienintelis Darbėnų miestelis rajone turi aplinkkelį, tačiau, atvažiavus nuo Salantų pusės, nėra rodyklių, rodančių kryptis – nežinia, ar suki į Vaineikius, ar į Šukę. Be to, aplinkkelis yra labai prastos būklės, nenugreideriuotas, duobėtas, ypač tai juntama važiuojant sunkia žemės ūkio technika. A. Stonkaus nuomone, dabar, kai nėra žiemos, kai orai pusiau sausi, būtų geras metas tuos kelius palyginti. Meras teigė žvyruotų kelių būkle domėjęsis – daugelis jų nusidėvėję taip, kad grandyti nebeįmanoma, būtina „maitinti“ žvyru, tačiau iškart visame rajone to nepadarys. Darbai būna sudėlioti pagal grafiką. Ir ne Savivaldybės administracija nusprendžia, kuriuos taisyti pirmiau – atsižvelgiama į su gyventojais pasitarusių seniūnaičių bei seniūnų siūlymus. Rajone siekiama kuo daugiau kelių išasfaltuoti. A. Stonkus kėlė ir alksnių bei karklų prižėlusių kanalų ties vieškeliais problemą. Važiuojamąją dalį užgulusios šakos, sakė, trukdo vairuotojų matomumui. Susitikime su žemdirbiais dalyvavęs vicemeras Dangiras Samalius teigė šią problemą perduosiąs svarstyti rajono Saugaus eismo komisijai.
Įkurtuves atšventė su savo klientais
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuras tebegyvena įkurtuvių nuotaikomis – prieš pat šv. Kalėdas persikėlė į miesto centrą, adresu Vytauto g. 22. Šį įvykį darbuotojų komanda prie kavos puodelių paminėjo su savo klientais, kuriems surengė dvi atvirų durų dienas. „Elektroniniu paštu gavę kvietimus, vieni žmonės pas mus užsuko daugiau iš smalsumo, kiti tai derino su noru gauti jiems rūpimos informacijos, patarimų. Bet kuriuo atveju atmosfera buvo draugiška ir šilta“, – įspūdžiu pasidalijo biuro vedėja Gražina Poškienė. Ieškotis naujos vietos biurui prireikė po to, kai rajono Savivaldybė nebepratęsė anksčiau turėtų patalpų sename bendrabutyje, esančiame prie Kretingos muziejaus, nuomos sutarties. Penki jaukūs, šviežumu kvepiantys kabinetai, kuriuose dirba specialistai-konsultantai, išsidėstę per du privataus namo dalies aukštus, apstatyti naujais baldais. Pirmame aukšte, be vedėjos kabineto, yra erdvė pasitarimams, nedideliems seminarams, mokymams. Dažnas renginys būna organizuojamas su dalyvių maitinimu, todėl patogu, kad miesto centre, kur įsikūrė biuras, yra šias paslaugas galinčių teikti kavinių. Čia pat – ir rajono Žemės ūkio skyrius, ir Ūkininkų sąjunga – su šiomis organizacijomis biuras palaiko ryšį, bendradarbiauja rengiant kursus, seminarus, artojų varžybas, vakarones, derliaus šventes, „Metų ūkio“ konkursą. Išvardinusi daug naujosios vietos pranašumų, biuro vedėja pripažino kol kas matanti vienintelį nesklandumą – nelabai yra, kur arti parkuoti automobilius. Tačiau su tuo, sakė, susiduria tik iš svetur atvykę interesantai – vietiniai esą jau įsitikino, kad pakanka vietos palei kelią, kuriuo biuro link atvažiuoja. Gausų klientų būrį aptarnaujantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuras teikia visas ūkiui reikalingas paslaugas: konsultuoja augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, darbų ir priešgaisrinės saugos, verslo ekonomikos klausimais, veda buhalterinę apskaitą, organizuoja mokymus. Pasak G. Poškienės, nebūtinai visų šių sričių konsultantai dirba Kretingos biure – pasitelkus informacines technologijas, bendradarbiaujama tarp šių institucijų visoje Lietuvoje. Vedėja pasidžiaugė, kad pastaruosius kelerius metus konsultacijų kreipiasi ne tik ūkininkai – buhalterinę apskaitą biuro specialistai tvarko ir fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla.
Žemės ūkio rūmų atstovas – ir Kretingoje
Šią savaitę Kretingos rajono seniūnijose lankėsi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų paskirtas atstovas Kretingos, Skuodo, Plungės rajonams Paulius Šukys.
Tėvo ir sūnaus verslas: vienam rūpi krapai, o kitam – riešutai
„Jei nemyli savęs, augink krapus, eik tą lažą“, – juokavo nuo šios veiklos kuo toliau bėgantis kretingiškis Tadas Jurgila. Tačiau Kartenos miestelyje gyvenantis jo 73-jų tėvas Zenonas Jurgila patikino, jog ne viskas yra taip blogai, kaip sūnus nupiešė. Nors fizinio darbo daug, mat vienintelė derliaus nuėmimo technika – rankos ir turguje pirkti peiliai, bet, jei oro sąlygos palankios, po 20 minučių viena dėžė šviežių krapų būna pilna.
Apie pirtį ir jos karalienę vantą
Šukėje po vienu stogu įsikūrę ir jau daugiau kaip 10 metų kartu gyvenantys Vaida Bružienė bei Rimantas Liebus puoselėja svajonę prieš šias šv. Kalėdas atverti sodyboje pasistatytos pirties duris. Šis statinys, galima sakyti, bus pačių šeimininkų sunkaus darbo vaisius, kadangi darbininkų samdė nedaug, beveik viskas, kas pirtelėje padaryta, atlikta pačių rankomis.
Plieno žirgus pasikinkė septyni artojai
Antradienį Stropelių kaime įvykusiose rajono arimo varžybose netrūko nei dalyvių azarto, nei ryžto nugalėti. Renginio vedėjos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) atstovės Ramunės Sutkevičienės linkėjimas, kad sava žemė padėtų, 4 korpusų verčiamuoju plūgu arusiam Antanui Duobliui tapo pranašiškas – jis ir iškovojo pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko 5 korpusų verčiamuoju plūgu arusiam Erlėnuose ūkininkaujančiam Jurgiui Karazinui, o trečioji – grūšlaukiškiui Airidui Viskontui, arusiam 4 korpusų verčiamuoju plūgu. Artojų dosjė J. Karazinas nuo 2010 m. ūkininkauja mišriame ūkyje. Kad nestokotų teorinių ir praktinių žinių, 2015-aisiais yra įgijęs mechaniko-inžinieriaus specialybę. Šiuo metu tėvystės atostogose esantis daugiavaikis tėvas A. Viskontas – artojų varžybų debiutantas, 2011-aisiais ūkį jis perėmė iš tėvų. Netrukus 30-metį pasitiksiantis kūlupėniškis Tomas Klapatauskas augalininkystės ūkyje dirba 9-erius metus. Nepaisant jauno amžiaus, ne kartą ir anksčiau yra dalyvavęs rajoninėse bei respublikinėse arimo varžybose. Šiose arė 4 korpusų verčiamuoju plūgu.
Septynis vaikus užauginusi kraštietė: „Buvo visko“
Sutuoktiniai Danutė ir Leonas Jonušai septynių vaikų niekada neplanavo, tačiau šiandien dėl tokio likimo nesigaili. „Sutikau vyrą, kuris taip pat gimė septynių vaikų šeimoje, ir matyt taip turėjo būti. Labai džiaugiuosi visais vaikais – jie yra geri, dirbantys žmonės“, – atviravo D. Jonušienė. Nori likti Dabar šeima jau 25 metus gyvena Leono tėviškėje Senojoje Įpiltyje. Tarp vyriausio ir jauniausio vaiko yra 19 metų skirtumas. „Buvo visko. Tikrai nelengva. Tačiau, kai vieni kiek praaugo, padėdavo mums tiek buityje, tiek prižiūrint mažuosius. Kai persikėlėme čia gyventi, tuo metu griuvo bendrovės, nebuvo darbo. Tik visada turėjome ūkį, iš ko ir gyvenome. Dabar taip pat auginame ir kiaules, ir karves, vis dar tuo užsiimame“, – kalbėjo moteris. Šeima septynerius metus gyveno Latvijoje, o po to persikėlė į Senąją Įpiltį. Iš pradžių gyventi kaime nebuvo lengva, tačiau šiandien, jie tikino, tarp gyvenimo mieste ir kaime nematantys didelio skirtumo. „Jeigu ko nors reikia, sėdi į automobilį ir važiuoji“, – sakė D. Jonušienė. Keturi vyriausieji Jonušų vaikai Aistė, Martynas, Laurynas, Simonas šiuo metu gyvena Airijoje, tačiau kai kurie ketina grįžti į Lietuvą. Tėvai taip pat norėtų, kad jie grįžtų, tačiau pripažįsta, kad namai dar nėra tušti. „Jau beveik visi užaugo, tačiau du vaikai dar gyvena su mumis, o ir anūkų jau turime, todėl šurmulio netrūksta“, – tikino jie. Vis dėlto du jauniausieji vaikai Erika ir Eligijus norėtų likti gyventi Senojoje Įpiltyje. „Man čia patinka, čia aš gimiau. Norėčiau turėti savo ūkį, tik, žinoma, ne tokį didelį, kaip mano tėvai“, – sakė devyniolikmetė abiturientė Erika. Jai antrino ir jauniausias penkiolikos metų brolis Eligijus. „Čia kaimas jau miršta, todėl sunku patikėti, kad jie čia liks“, – pasvarstė jų mama. Kitas 23 metų sūnus Algimantas dabar gyvena Kaune ir į kaimą grįžti kol kas neketina.
Įvertins šalnos padarinius uogynams ir sodams
Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavasarinių šalnų Lietuvoje nukentėjo versliniai sodai bei uogynai, Žemės ūkio ministerijos nurodymu, savivaldybėse sudaromos komisijos šalnų padariniams įvertinti. Žalos faktai bus pripažįstami tik tiems sodininkams ir ūkininkams, kurie kreipsis ir kurių konkretūs nukentėjusių sodų ir uogynų plotai bus užfiksuoti komisijos dokumentuose. „Mūsų rajone nėra daug sodų ir uogynų, tad mūsų rajonas mažiau nukentėjo negu kita Lietuvos dalis, tačiau tie ūkininkai, kuriems šalnos vis tik padarė žalos, gali kreiptis į savo seniūnijų žemės ūkio specialistus“, – paragino Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Vertinant šalnos padarinius kaip profesionalius konsultantus ketinama kviestis verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ specialistus. Apžiūros metu bus atsižvelgta, ar sodo arba uogyno priežiūra atitinka technologinius reikalavimus, bus nustatytas žydėjimo gausumas, pagal galimybes – žiedų nušalimo procentas. Apžiūros duomenys reikalingi padarytų nuostolių dydžiui suskaičiuoti. Rajone gali būti ūkininkų, kurių nušalo ne uogynai ir ne sodai, bet kitos auginamos kultūros, pavyzdžiui, rapsai. Nors Žemės ūkio ministerija tokio nurodymo kol kas nedavė, Ž. Seniūnienės nuomone, šiuos faktus taip pat reikėtų užfiksuoti.
„P. n.“ informacija
|
|
