|
|
|
Žemės ūkisŽemės ūkio rūmų atstovas – ir Kretingoje
Šią savaitę Kretingos rajono seniūnijose lankėsi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų paskirtas atstovas Kretingos, Skuodo, Plungės rajonams Paulius Šukys.
Tėvo ir sūnaus verslas: vienam rūpi krapai, o kitam – riešutai
„Jei nemyli savęs, augink krapus, eik tą lažą“, – juokavo nuo šios veiklos kuo toliau bėgantis kretingiškis Tadas Jurgila. Tačiau Kartenos miestelyje gyvenantis jo 73-jų tėvas Zenonas Jurgila patikino, jog ne viskas yra taip blogai, kaip sūnus nupiešė. Nors fizinio darbo daug, mat vienintelė derliaus nuėmimo technika – rankos ir turguje pirkti peiliai, bet, jei oro sąlygos palankios, po 20 minučių viena dėžė šviežių krapų būna pilna.
Apie pirtį ir jos karalienę vantą
Šukėje po vienu stogu įsikūrę ir jau daugiau kaip 10 metų kartu gyvenantys Vaida Bružienė bei Rimantas Liebus puoselėja svajonę prieš šias šv. Kalėdas atverti sodyboje pasistatytos pirties duris. Šis statinys, galima sakyti, bus pačių šeimininkų sunkaus darbo vaisius, kadangi darbininkų samdė nedaug, beveik viskas, kas pirtelėje padaryta, atlikta pačių rankomis.
Plieno žirgus pasikinkė septyni artojai
Antradienį Stropelių kaime įvykusiose rajono arimo varžybose netrūko nei dalyvių azarto, nei ryžto nugalėti. Renginio vedėjos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) atstovės Ramunės Sutkevičienės linkėjimas, kad sava žemė padėtų, 4 korpusų verčiamuoju plūgu arusiam Antanui Duobliui tapo pranašiškas – jis ir iškovojo pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko 5 korpusų verčiamuoju plūgu arusiam Erlėnuose ūkininkaujančiam Jurgiui Karazinui, o trečioji – grūšlaukiškiui Airidui Viskontui, arusiam 4 korpusų verčiamuoju plūgu. Artojų dosjė J. Karazinas nuo 2010 m. ūkininkauja mišriame ūkyje. Kad nestokotų teorinių ir praktinių žinių, 2015-aisiais yra įgijęs mechaniko-inžinieriaus specialybę. Šiuo metu tėvystės atostogose esantis daugiavaikis tėvas A. Viskontas – artojų varžybų debiutantas, 2011-aisiais ūkį jis perėmė iš tėvų. Netrukus 30-metį pasitiksiantis kūlupėniškis Tomas Klapatauskas augalininkystės ūkyje dirba 9-erius metus. Nepaisant jauno amžiaus, ne kartą ir anksčiau yra dalyvavęs rajoninėse bei respublikinėse arimo varžybose. Šiose arė 4 korpusų verčiamuoju plūgu.
Septynis vaikus užauginusi kraštietė: „Buvo visko“
Sutuoktiniai Danutė ir Leonas Jonušai septynių vaikų niekada neplanavo, tačiau šiandien dėl tokio likimo nesigaili. „Sutikau vyrą, kuris taip pat gimė septynių vaikų šeimoje, ir matyt taip turėjo būti. Labai džiaugiuosi visais vaikais – jie yra geri, dirbantys žmonės“, – atviravo D. Jonušienė. Nori likti Dabar šeima jau 25 metus gyvena Leono tėviškėje Senojoje Įpiltyje. Tarp vyriausio ir jauniausio vaiko yra 19 metų skirtumas. „Buvo visko. Tikrai nelengva. Tačiau, kai vieni kiek praaugo, padėdavo mums tiek buityje, tiek prižiūrint mažuosius. Kai persikėlėme čia gyventi, tuo metu griuvo bendrovės, nebuvo darbo. Tik visada turėjome ūkį, iš ko ir gyvenome. Dabar taip pat auginame ir kiaules, ir karves, vis dar tuo užsiimame“, – kalbėjo moteris. Šeima septynerius metus gyveno Latvijoje, o po to persikėlė į Senąją Įpiltį. Iš pradžių gyventi kaime nebuvo lengva, tačiau šiandien, jie tikino, tarp gyvenimo mieste ir kaime nematantys didelio skirtumo. „Jeigu ko nors reikia, sėdi į automobilį ir važiuoji“, – sakė D. Jonušienė. Keturi vyriausieji Jonušų vaikai Aistė, Martynas, Laurynas, Simonas šiuo metu gyvena Airijoje, tačiau kai kurie ketina grįžti į Lietuvą. Tėvai taip pat norėtų, kad jie grįžtų, tačiau pripažįsta, kad namai dar nėra tušti. „Jau beveik visi užaugo, tačiau du vaikai dar gyvena su mumis, o ir anūkų jau turime, todėl šurmulio netrūksta“, – tikino jie. Vis dėlto du jauniausieji vaikai Erika ir Eligijus norėtų likti gyventi Senojoje Įpiltyje. „Man čia patinka, čia aš gimiau. Norėčiau turėti savo ūkį, tik, žinoma, ne tokį didelį, kaip mano tėvai“, – sakė devyniolikmetė abiturientė Erika. Jai antrino ir jauniausias penkiolikos metų brolis Eligijus. „Čia kaimas jau miršta, todėl sunku patikėti, kad jie čia liks“, – pasvarstė jų mama. Kitas 23 metų sūnus Algimantas dabar gyvena Kaune ir į kaimą grįžti kol kas neketina.
Įvertins šalnos padarinius uogynams ir sodams
Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavasarinių šalnų Lietuvoje nukentėjo versliniai sodai bei uogynai, Žemės ūkio ministerijos nurodymu, savivaldybėse sudaromos komisijos šalnų padariniams įvertinti. Žalos faktai bus pripažįstami tik tiems sodininkams ir ūkininkams, kurie kreipsis ir kurių konkretūs nukentėjusių sodų ir uogynų plotai bus užfiksuoti komisijos dokumentuose. „Mūsų rajone nėra daug sodų ir uogynų, tad mūsų rajonas mažiau nukentėjo negu kita Lietuvos dalis, tačiau tie ūkininkai, kuriems šalnos vis tik padarė žalos, gali kreiptis į savo seniūnijų žemės ūkio specialistus“, – paragino Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Vertinant šalnos padarinius kaip profesionalius konsultantus ketinama kviestis verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ specialistus. Apžiūros metu bus atsižvelgta, ar sodo arba uogyno priežiūra atitinka technologinius reikalavimus, bus nustatytas žydėjimo gausumas, pagal galimybes – žiedų nušalimo procentas. Apžiūros duomenys reikalingi padarytų nuostolių dydžiui suskaičiuoti. Rajone gali būti ūkininkų, kurių nušalo ne uogynai ir ne sodai, bet kitos auginamos kultūros, pavyzdžiui, rapsai. Nors Žemės ūkio ministerija tokio nurodymo kol kas nedavė, Ž. Seniūnienės nuomone, šiuos faktus taip pat reikėtų užfiksuoti.
„P. n.“ informacija
Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys
38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, pernai metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad, kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėjo: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklų. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, liga neužsikrės šernai, o AKM plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti. Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais 2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šiemet dar neišplito naujuose rajonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnus neramina plitimo tendencijos. Maras laukinėje gamtoje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada AKM pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelią artėjantis šiltasis sezonas. „Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome – židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas. Šiemet 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais – 2 tūkst. 922: ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus. Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau negu 22 tūkst. kiaulių. Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komerciniams ūkiams šios taisyklės įprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių augintojams biosaugos reikalavimai buvo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veiklos praktikas. „Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kontaktų su šernais, jų produktais. Žmonės lankosi miškuose bei laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėjo prof. dr. A. Malakauskas.
Afrikinis kiaulių maras tebegresia
Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Kretingos VMVT) viršininkas Virgilijus Liepinis patikino: afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia. Šiais metais liga patvirtinta 277 šernams 149-iose vietose. Aplenkė 4 rajonus Daugiausiai AKM židinių aptinkama laukinėje faunoje: 2018 metais virusas patvirtintas 1 tūkst. 443 vietose 3 tūkst. 93 šernams (2 tūkst. 653 nugaišusiems ir 440 sumedžiotų), kiaulių ūkiuose patvirtintas 51 vietoje. Nuo 2014 metų viruso neaptikta tik 4 šalies rajonuose – Kretingos, Klaipėdos, Skuodo ir Plungės. Tačiau 2019-ųjų sausio pabaigoje Latvijos teritorijoje, 1 km iki Skuodo rajono ribos, buvo rasta užsikrėtusio AKM šerno gaišena. Todėl viršininkas neabejojo, jog kiaulių laikytojai turi būti ypač budrūs ir griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Anot V. Liepinio, apsisaugant nuo kiaulių maro labai svarbu žmogaus veiksmai, sąmoningumas. „Mūsų tarnybos specialistai dažnai organizuoja susitikimus su rajono ūkininkais, medžiotojais ir primena, kaip svarbu laikytis biologinės saugos reikalavimų: valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą bei transporto priemones, neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių, prie įėjimo į tvartus padėti dezinfekavimo kilimėlius, aptverti teritoriją“, – teigė viršininkas.
Kretingiškiai artojai – ant aukščiausios pakylos
Arimo entuziastai kretingiškis Kazys Genčius ir kūlupėniškis Antanas Duoblys iš ketvirtadienį Dotnuvoje įvykusių respublikinių varžybų parvežė pirmąsias vietas. Kelialapis į JAV Abu artojai pagal plūgų rūšį ir korpusų skaičių varžėsi skirtingose grupėse, kuriose buvo po 8 dalyvius. K. Genčius savo technikos neturi – ir traktorių, ir plūgus skolinosi iš Lietuvos artojų asociacijos. Patirties – daug, tačiau burtai lėmė toli gražu ne patį geriausią laukelį. Vietomis žemė minkštesnė, o, kur kalniukai, – kietoka. Sunkiausia buvo išlaikyti vagos tiesumą, tačiau pavyko, verčiamųjų 2–3 korpusų plūgų grupėje pagal teisėjų skirtų taškų skaičių kretingiškiui lygių nebuvo. Triuškinančios pergalės K. Genčiui tapo įprastos, ši – jubiliejinė, 15-oji. Kartu su absoliučiu nugalėtoju tradicinių patobulintų plūgų grupėje pakruojiškiu Audriumi Plerpa jis buvo vainikuotas ąžuolo lapų vainikais ir išgirdo žinią, kad yra deleguojamas į pasaulio artojų varžybas, kurios kitąmet pirmosiomis rugsėjo dienomis vyks Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiesa, Kazys dar nežino, ar ten važiuos. „Daugeliui bandau įpiršti mintį, kad, atsiradus vertam artojui, šią garbingą vietą užleisčiau“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo K. Genčius.
Baigėsi pasėlių deklaravimas: žieminių kultūrų mažiau, vasarinių – daugiau
Pasibaigė pasėlių deklaravimas. Palyginus su ankstesniais metais, skaičiai beveik nesiskiria: tiesioginėms išmokoms gauti paraiškas pateikė 2 tūkst. 483 Kretingos rajono žemdirbiai, deklaravę 53,18 tūkst. ha plotą. Vidutinis lauko dydis – 21, 42 ha.
|
|
