|
|
|
Žemės ūkisKaimui į pagalbą ateina mokslo ir mokymo įstaigos
Ūkininkams sėkmingai atlaikyti konkurenciją ir padidinti savo pajamas vien praktinės darbo patirties nepakanka – būtina taikyti naujausias mokslo žinias, įvaldyti inovacines technologijas. Todėl labai svarbu išnaudoti didelį šalies mokslininkų bei specialistų potencialą. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Ši priemonė skatina mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas aktyviai rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius kaimo plėtros, žemės, maisto ar miškų ūkio sektoriuose dirbantiems žmonėms. Įgyvendinti – ir nuotolinės priemonės Parama pagal KPP veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ skirta parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose. Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijos bei profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Mokymai turi būti skirti ūkininkams, jų partneriams, ūkio darbuotojams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams. Per paraiškų teikimo laikotarpį pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip 3 paramos paraiškas parodomiesiems projektams įgyvendinti pagal gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir miškų ūkio sektorius. Informavimo renginiai galės būti organizuojami tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu (ūkininko ar miško valdytojo ūkyje, įmonėje, auditorijoje ir pan.). Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nauja tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos atvejais, užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms, renginius galima organizuoti įvairiais nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines „Skype“, „Viber“ ir kt. programas).
Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų
Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija. Prieš planuodami atliko tyrimą Prieš ministerijai rengiant TI planą, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti. ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius. Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis. Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.
Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla
Tikriausiai ne veltui teigiama, jog vienybėje – stiprybė. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas tvirtino, jog kooperatyvai – didžiulė jėga, tereikia, kad jų Lietuvoje būtų daugiau ir stipresnių. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kooperatyvams skiriamas ypatingas dėmesys – ne tik specialiai jiems skirtos priemonės, bet ir tam tikros privilegijos. Aibė privalumų Kaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, patys priima sprendimus, nustato kainas. Anot jo, kooperatyvas buvo įregistruotas 2001 metų pavasarį. Iš pradžių buvo įsteigti du pieno surinkimo punktai – Virkšuose ir Žlibinuose. Tuomet kooperatyvas turėjo 15 narių. Kaip teigė pašnekovas, kooperatyvas įsikūręs pačioje Žemaitijos širdyje, kur kraštovaizdis kalvotas, žemės nederlingos. Todėl čia pieninius galvijus auginantiems ūkininkams, kurių netenkino maža tuometinė pieno supirkimo kaina, kilo mintis burtis draugėn. „Susivienijus visada galima išsiderėti geresnę kainą, – pabrėžė J. Kuzminskas. – Be to, kooperatyvas padeda apsirūpinti žolių sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, druskos laižalais, plovimo ir dezinfekavimo medžiagomis, šienainių pakavimo plėvele, melasa – viskuo, ko reikia pieno ūkiui. Kai perkamas didesnis kiekis, visada galima išsiderėti mažesnę nei rinkos kainą. Pieną kooperatyvas taip pat stengiasi parduoti brangiau, kad ūkininkams būtų didesnė nauda.“ Nepaisydami kliūčių, plėtėsi ir augo Pašnekovas aiškino, jog kuriant kooperatyvą iš pradžių buvo daug abejonių – kad kooperatyvas gyvuotų, reikėjo įsigyti brangiai kainuojančią įrangą – talpius šaldytuvus, įsirengti pieno surinkimo punktus. Pirmiesiems nariams – smulkiesiems ūkininkams – tai buvo dideli pinigai. Tiesa, J. Kuzminskas atskleidė, jog kooperatyvui pirmuosius žingsnius žengti padėjo tęstinį projektą Lietuvoje vykdę prancūzai, kurie pagelbėjo ne tik patarimais bei palaikymu, bet ir įranga – dovanojo pirmiesiems lietuvių įkurtiems kooperatyvams 28 technikos komplektus, į kuriuos įėjo traktoriai, plūgai, kultivatoriai, sėjamosios, trąšų barstytuvai, kombainai. Anot valdybos pirmininko, kooperatyvui augant teko susidurti su žmonių nepatiklumu ir baime tapti kooperatyvo nariais. „Pagalius kaišiojo daug kas. Pavyzdžiui, atiduodant vertinti pirmuosius surinkimo punktus, jiems buvo iškelta perteklinių reikalavimų. Visgi, visas kliūtis nugalėjome. Džiugu, kad ūkininkai nepatikėjo skleidžiama neigiama informacija apie kooperatyvų perspektyvą, nuolatiniais gąsdinimais, kad kooperatyvas bankrutuos ir liks skolingas ūkininkams, – sakė J. Kuzminskas. – Kooperatyvas sparčiai augo ir plėtėsi. Šiuo metu jame veikia 19 pieno punktų, taip pat superkamas pienas iš 83-ijų stambesnių ūkininkų, kurie turi savo šaldytuvus. Kooperatyvo narių skaičius per 19 metų išaugo iki 470.“ Pasak valdybos pirmininko, „Pieno gėlė“ dabar apima Rietavo, Plungės rajono, Skuodo rajono ir Šilalės rajono savivaldybes.
Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti
Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. Reikalavimai pareiškėjams Paraiškas gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos. Dar vienas reikalavimas pareiškėjams – jie turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos). Atkreiptinas dėmesys, kad paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur. „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Kompensavimo sistema Kompensacijos dydis priklauso nuo pareiškėjų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Jei minėtos pajamos didesnės už taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Įsidėmėtina, jei bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją didesnės už Q3, pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Visi pareiškėjai, patenkantys į šią grupę, gauna vienodo dydžio kompensacinę išmoką. Pareiškėjų bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais surūšiuojamos didėjimo tvarka. Apskaičiuojamos kvartilių taškų Q1 (apatinioji) ir Q3 (viršutinioji) reikšmės pagal aprašomosios statistikos kvartilių skaičiavimo formules. Bendras kompensacijos dydis priklauso nuo ūkio subjektui kompensuojamos pajamų dalies, ūkio subjektų, patenkančių tarp kvartilių Q3 (viršutinioji reikšmė) ir Q1 (apatinioji reikšmė), bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais sumos ir ūkio subjektų, viršijančių Q3 (viršutiniąją) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmę, skaičiaus bei apskaičiuojamas pagal atitinkamą formulę. Pandemijos pasekmėms švelninti žemės ūkyje – įvairios pagalbos priemonės
Pirmoji koronaviruso banga, pavasarį apėmusi visą pasaulį, neaplenkė ir mūsų šalies žemės ūkio. Pandemijos pasekmes pajutę žemdirbiai džiaugiasi, kad jas švelnina valstybės parama. Iš valstybės biudžeto pagalbos sulaukė produkcijos tiekėjai, žemdirbiai ir perdirbėjai. Be to, taikoma ne tik finansinė pagalba, bet ir kitos situaciją lengvinančios priemonės. Labiausiai nukentėjo perdirbėjai Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, apžvelgdamas COVID-19 pasekmių lengvinimo priemones žemės ūkyje, yra sakęs, kad blogiausias scenarijus nepasitvirtino – per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą pavyko išvengti itin didelių ekonominių nuosmukių. Žemės ūkiui pagelbėjo ir tai, kad perdirbimo sektorius pirmosios koronaviruso bangos metu atrado racionalius sprendimus ir puikiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais bei išvengė viruso protrūkių įmonėse. Vis tik pandemijos pasekmių, paveikusių žemės ūkį, neišvengta, todėl Žemės ūkio ministerijos užduotis buvo padėti įveikti sunkumus, pajamų netektis. Labiausiai nukentėjo perdirbėjai, nes pandemijos laikotarpiu užsidarė nemaža dalis aukštos pridėtinės vertės produktų eksportavimo rinkų. Be to, sumažėjo ir eksportuojamų produktų kainos. Žemės ūkio ministerija informavo, kad Vyriausybė, siekdama sumažinti koronaviruso pasekmes, skyrė 165 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Parama buvo skaičiuota pagal sektorių gamybos pajėgumus, identifikuojant ir kainų kritimo lygį. Paramos gavėjų sąrašas – įvairus Žemės ūkio ministerijos pagalbos patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos mechanizmas, žemės ūkio ministro A. Palionio teigimu, parengtas diskutuojant ir tariantis su socialiniais partneriais, maisto gamybos ir perdirbimo pramonės atstovais. Valstybės pagalba skiriama pieno ūkiams, galvijų augintojams, kiaušinių, vištienos, kiaulininkystės, daržininkystės ūkiams, į pagalbos gavėjų sąrašą nepapuola tik grūdinių kultūrų augintojai. Nemažai Lietuvos gamintojų produktų, pavyzdžiui, pienas, yra greitos realizacijos produktai. Tad juos gaminantys ūkininkai būna įspausti į kampą ir sutinka parduoti savo produkciją ir už žemesnę kainą. Todėl ir valstybės parama dėl pandemijos pasekmių pirmiausia pasiekė pieno gamintojus: už balandžio ir gegužės mėnesių pajamų netektis dėl koronaviruso pandemijos poveikio jie sulaukė 18,5 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje pieno gamintojus turėtų pasiekti išmokos už vasaros mėnesius – 19,2 mln. eurų. Parama neaplenkė ir galvijų laikytojų: už galvijus, parduotus šių metų balandžio–birželio mėnesiais, buvo išmokėta beveik 2,5 mln. eurų. Paraiškos už kitus šios pagalbos teikimo laikotarpius bus renkamos spalio 1–15 d. (už antrąjį pagalbos teikimo laikotarpį) ir gruodžio 1–4 d. (už trečiąjį pagalbos teikimo laikotarpį).
Gaudučiai. Grafo Adomo Pliaterio mėgstamiausia valda
Į rytus nuo Kartenos, prie plento Palanga–Šiauliai, stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos žymi Gaudučių kaimą, kurio žemė nusidriekusi iki pat Alanto ir Karkluojės upių santakos. Tai buvusi mėgstamiausia Šateikių ir Kartenos dvarininko Adomo Pliaterio valda, kurioje jis užbaigė savo gyvenimo kelią.
Vilniaus gatvės remonto pabaigtuvės tolsta
Vilniaus gatvės Kretingoje renovacijos problemas trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis aptarė Automobilių kelių direkcijoje Vilniuje, dalyvaujant renovaciją vykdančio rangovo įmonės „Šilutės keliai“ ir archeologinius tyrimus kasinėjamoje gatvėje atliekančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimai“ atstovams.
Kelią užtvėrė, gindamiesi nuo triukšmo ir dulkių
Padvarių kaimo Sodų gatvei priklausančio nedidelio – 4-ių individualių namų – kvartalo gyventojai, siekdami ramybės, pavargę nuo automobilių keliamo triukšmo ir dulkių, galutinai užtvėrė – įrengė užkardą – privačia nuosavybe įteisintą keliuką, kuriuo ir Padvarių gyventojai, ir miestelėnai pasiekdavo Šiaulių–Palangos plento infrastruktūrą: parduotuves, servisus, mokymo, sveikatos ir kt. įstaigas.
Žemės ūkio ministerija kviečia socialinius partnerius elgtis atsakingiau ir neužsiimti interpretacijomis bei žemdirbių kiršinimu
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai dirba, kad padėtų Lietuvos pieno sektoriui, ir visi pieno gamintojai patirtų kuo mažiau sunkumų bei nuostolių šiais įtemptais metais. Parengti net du paramos projektai. Tačiau Žemės ūkio rūmai skleidžia žemdirbių bendruomenę kiršinančią realybės neatitinkančią informaciją, pagardintą epitetais „šokiruojantis projektas“, „padaryta klaida“, „ignoruojami maži ūkiai“, „nesitariama su socialiniais partneriais“. Atkreiptinas dėmesys, kad, rengiant paramos schemas, visada tariamasi su socialiniais partneriais, jiems pristatoma visa juos dominanti informacija, o ŽŪM gauti pieno gamintojų organizacijų raštai yra įdėmiai išanalizuojami ir jį juos atsižvelgiama. O iš tiesų reali situacija paprasta – paramos schemų yra ne viena dėl to, kad egzistuoja skirtingi ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą skirtingomis sąlygomis mažiems, vidutiniams ir dideliems ūkiams. Balandžio mėnesį ŽŪM pradėjo konsultacijas su Europos Komisija ir gegužę pateikė oficialiai derinti dvi paramos schemas pieno sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos. Pirmoji schema – pieno gamintojų rėmimas mokant valstybės pagalbą už pienines karves, o antroji – valstybės pagalbos suteikimas pieno perdirbimo įmonėms su sąlyga, kad jos pieno gamintojams už superkamą pieną mokės 2017–2019 m. mokėtas vidutines kainas. Pirmajai pagalbos schemai Europos Komisija pritarė birželio 5 d., paraiškos buvo operatyviai surinktos ir jau liepos mėnesio antroje pusėje daugiau kaip 27 tūkst. pieno gamintojų planuojama išmokėti daugiau kaip 18 mln. Eur. Šia parama, kuria kompensuojamos balandžio–gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys, siekiama išsaugoti visą Lietuvos pieno gamybos potencialą. O antrąją, sudėtingesnę, paramos schemą Europos Komisija vis dar nagrinėja. Žemės ūkio ministerija, suprasdama karantino pasekmes pieno sektoriui ir norėdama pasiruošti atvejui, jeigu Europos Komisija nepatvirtintų antrosios pagalbos schemos, parengė dar dvi papildomas naujas pagalbos priemones pieno gamintojams už birželio–rugpjūčio mėnesius. Viena jų skirta pieno gamintojams, laikantiems 150 ir daugiau pieninių karvių (už faktiškai ūkyje patirtus nuostolius pardavus pieną), o antroji – pagalba ūkiams, laikantiems iki 149 pieninių karvių. Tai padaryta dėl to, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms (ūkiams) skiriasi. Atsižvelgiant į tai ir ministro įsakymų projektai buvo parengti ir paskelbti ne vienu metu. Pirmajai pagalbos schemai pastabas ir pasiūlymus buvo galima pateikti iki liepos 1 d., o antrasis įsakymo projektas paskelbtas liepos 10 d. ir pastabas jam buvo galima teikti iki liepos 17 d. (imtinai). Su abiem įsakymo projektais galima susipažinti: Pirmasis (per 150 karvių): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/15b23380b55111ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=22&searchModelUUID=95d2707f-1879-4a54-8749-a6e2cd1769eb . Antrasis (iki 149 karvių): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5eb903f0c2a411eaae0db016672cba9c . Ministerija kviečia Žemės ūkio rūmus kilus klausimams kreiptis ir aiškintis, o ne viešoje erdvėje spekuliuoti klaidinga informacija.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Sulaukė pirmųjų braškių
Kretingos r. Šukės kaime ūkininkaujantys Kristina ir Viktoras Kavaliauskai penktus metus augina braškes. Šiemet lauke jų pasisodino daugiau kaip 1 hektarą, dar šiek tiek specialiuose durpių substrato maišuose – šiltnamyje. Čia braškės jau raudonuoja, pirmąsias uogas galima skanauti. Uogą reikia gerbti „Dirbam tai, kas patinka, bėdoti nemėgstam, gal dėl to ir sekasi“, – atviravo Kristina. Uogų nusipirkti į Šukę atvažiuoja žmonės ne tik iš aplinkinių vietovių, Kretingos, bet ir iš Palangos ar Klaipėdos, nes, anot pašnekovės, geriausia reklama ta, kuri perduodama iš lūpų į lūpas. Pernai buvo pirmieji metai, kai klientai patys sau braškių galėjo ir prisiskabyti, mat dėl itin karšto sauso vasaros oro visos veislės sirpo vienu metu, uogyno savininkai tokius didelius kiekius priskinti būtų nespėję. „Uogą mes patys gerbiame – ar ji maža ir pigesnė, ar brangesnė ir didelė būtų, braškyno svečių prašome to paties: ir skinti, ir į krepšelį dėti atsakingai, kad paskui patys namo parsivežtų ne tik šviežių, bet ir gražių braškių, pasidžiaugtų jų skoniu, išvaizda“, – sakė itin daug dėmesio kokybei ir geram savo braškyno vardui skirianti pašnekovė. Kavaliauskų braškynas yra lauke, prie tame pačiame kaime esančios Kristinos tėvų ūkininkų Genovaitės ir Stasio Lomsargių sodybos. Apie 80 proc. daigais užsodinto ploto apklota balta plėvele, o dalis daigų veši atviroje dirvoje. Ankstyvųjų veislių braškės ir lauke jau krauna žiedynus, o pirmųjų uogų čia galima tikėtis po 4–5 savaičių. Iš viso šeima turi 12 braškių veislių. Pasiteisinusias, tokias, kaip nuo pat pirmųjų braškyno užveisimo metų auginamą, šalnas gerai atlaikančią, tamsiai raudonus vaisius nokinančią „Malviną“ arba gausų gražių, didžiulių, saldžių, sultingų uogų derlių dovanojančią „Asia“ atsodina kiekvienais metais, šiemet išbandys ir tris naujas veisles – labai ankstyvą „Magnum“, vėlyvąją „Malling Allure“ ir visą sezoną atsinaujinančią aromatingo skonio remontantinę „Mariguette“.
|
|
