|
|
|
Žemės ūkisPandemijos pasekmėms švelninti žemės ūkyje – įvairios pagalbos priemonės
Pirmoji koronaviruso banga, pavasarį apėmusi visą pasaulį, neaplenkė ir mūsų šalies žemės ūkio. Pandemijos pasekmes pajutę žemdirbiai džiaugiasi, kad jas švelnina valstybės parama. Iš valstybės biudžeto pagalbos sulaukė produkcijos tiekėjai, žemdirbiai ir perdirbėjai. Be to, taikoma ne tik finansinė pagalba, bet ir kitos situaciją lengvinančios priemonės. Labiausiai nukentėjo perdirbėjai Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, apžvelgdamas COVID-19 pasekmių lengvinimo priemones žemės ūkyje, yra sakęs, kad blogiausias scenarijus nepasitvirtino – per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą pavyko išvengti itin didelių ekonominių nuosmukių. Žemės ūkiui pagelbėjo ir tai, kad perdirbimo sektorius pirmosios koronaviruso bangos metu atrado racionalius sprendimus ir puikiai susitvarkė su pandemijos iššūkiais bei išvengė viruso protrūkių įmonėse. Vis tik pandemijos pasekmių, paveikusių žemės ūkį, neišvengta, todėl Žemės ūkio ministerijos užduotis buvo padėti įveikti sunkumus, pajamų netektis. Labiausiai nukentėjo perdirbėjai, nes pandemijos laikotarpiu užsidarė nemaža dalis aukštos pridėtinės vertės produktų eksportavimo rinkų. Be to, sumažėjo ir eksportuojamų produktų kainos. Žemės ūkio ministerija informavo, kad Vyriausybė, siekdama sumažinti koronaviruso pasekmes, skyrė 165 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Parama buvo skaičiuota pagal sektorių gamybos pajėgumus, identifikuojant ir kainų kritimo lygį. Paramos gavėjų sąrašas – įvairus Žemės ūkio ministerijos pagalbos patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos mechanizmas, žemės ūkio ministro A. Palionio teigimu, parengtas diskutuojant ir tariantis su socialiniais partneriais, maisto gamybos ir perdirbimo pramonės atstovais. Valstybės pagalba skiriama pieno ūkiams, galvijų augintojams, kiaušinių, vištienos, kiaulininkystės, daržininkystės ūkiams, į pagalbos gavėjų sąrašą nepapuola tik grūdinių kultūrų augintojai. Nemažai Lietuvos gamintojų produktų, pavyzdžiui, pienas, yra greitos realizacijos produktai. Tad juos gaminantys ūkininkai būna įspausti į kampą ir sutinka parduoti savo produkciją ir už žemesnę kainą. Todėl ir valstybės parama dėl pandemijos pasekmių pirmiausia pasiekė pieno gamintojus: už balandžio ir gegužės mėnesių pajamų netektis dėl koronaviruso pandemijos poveikio jie sulaukė 18,5 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje pieno gamintojus turėtų pasiekti išmokos už vasaros mėnesius – 19,2 mln. eurų. Parama neaplenkė ir galvijų laikytojų: už galvijus, parduotus šių metų balandžio–birželio mėnesiais, buvo išmokėta beveik 2,5 mln. eurų. Paraiškos už kitus šios pagalbos teikimo laikotarpius bus renkamos spalio 1–15 d. (už antrąjį pagalbos teikimo laikotarpį) ir gruodžio 1–4 d. (už trečiąjį pagalbos teikimo laikotarpį).
Gaudučiai. Grafo Adomo Pliaterio mėgstamiausia valda
Į rytus nuo Kartenos, prie plento Palanga–Šiauliai, stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos žymi Gaudučių kaimą, kurio žemė nusidriekusi iki pat Alanto ir Karkluojės upių santakos. Tai buvusi mėgstamiausia Šateikių ir Kartenos dvarininko Adomo Pliaterio valda, kurioje jis užbaigė savo gyvenimo kelią.
Vilniaus gatvės remonto pabaigtuvės tolsta
Vilniaus gatvės Kretingoje renovacijos problemas trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis aptarė Automobilių kelių direkcijoje Vilniuje, dalyvaujant renovaciją vykdančio rangovo įmonės „Šilutės keliai“ ir archeologinius tyrimus kasinėjamoje gatvėje atliekančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimai“ atstovams.
Kelią užtvėrė, gindamiesi nuo triukšmo ir dulkių
Padvarių kaimo Sodų gatvei priklausančio nedidelio – 4-ių individualių namų – kvartalo gyventojai, siekdami ramybės, pavargę nuo automobilių keliamo triukšmo ir dulkių, galutinai užtvėrė – įrengė užkardą – privačia nuosavybe įteisintą keliuką, kuriuo ir Padvarių gyventojai, ir miestelėnai pasiekdavo Šiaulių–Palangos plento infrastruktūrą: parduotuves, servisus, mokymo, sveikatos ir kt. įstaigas.
Žemės ūkio ministerija kviečia socialinius partnerius elgtis atsakingiau ir neužsiimti interpretacijomis bei žemdirbių kiršinimu
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai dirba, kad padėtų Lietuvos pieno sektoriui, ir visi pieno gamintojai patirtų kuo mažiau sunkumų bei nuostolių šiais įtemptais metais. Parengti net du paramos projektai. Tačiau Žemės ūkio rūmai skleidžia žemdirbių bendruomenę kiršinančią realybės neatitinkančią informaciją, pagardintą epitetais „šokiruojantis projektas“, „padaryta klaida“, „ignoruojami maži ūkiai“, „nesitariama su socialiniais partneriais“. Atkreiptinas dėmesys, kad, rengiant paramos schemas, visada tariamasi su socialiniais partneriais, jiems pristatoma visa juos dominanti informacija, o ŽŪM gauti pieno gamintojų organizacijų raštai yra įdėmiai išanalizuojami ir jį juos atsižvelgiama. O iš tiesų reali situacija paprasta – paramos schemų yra ne viena dėl to, kad egzistuoja skirtingi ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą skirtingomis sąlygomis mažiems, vidutiniams ir dideliems ūkiams. Balandžio mėnesį ŽŪM pradėjo konsultacijas su Europos Komisija ir gegužę pateikė oficialiai derinti dvi paramos schemas pieno sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos. Pirmoji schema – pieno gamintojų rėmimas mokant valstybės pagalbą už pienines karves, o antroji – valstybės pagalbos suteikimas pieno perdirbimo įmonėms su sąlyga, kad jos pieno gamintojams už superkamą pieną mokės 2017–2019 m. mokėtas vidutines kainas. Pirmajai pagalbos schemai Europos Komisija pritarė birželio 5 d., paraiškos buvo operatyviai surinktos ir jau liepos mėnesio antroje pusėje daugiau kaip 27 tūkst. pieno gamintojų planuojama išmokėti daugiau kaip 18 mln. Eur. Šia parama, kuria kompensuojamos balandžio–gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys, siekiama išsaugoti visą Lietuvos pieno gamybos potencialą. O antrąją, sudėtingesnę, paramos schemą Europos Komisija vis dar nagrinėja. Žemės ūkio ministerija, suprasdama karantino pasekmes pieno sektoriui ir norėdama pasiruošti atvejui, jeigu Europos Komisija nepatvirtintų antrosios pagalbos schemos, parengė dar dvi papildomas naujas pagalbos priemones pieno gamintojams už birželio–rugpjūčio mėnesius. Viena jų skirta pieno gamintojams, laikantiems 150 ir daugiau pieninių karvių (už faktiškai ūkyje patirtus nuostolius pardavus pieną), o antroji – pagalba ūkiams, laikantiems iki 149 pieninių karvių. Tai padaryta dėl to, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbą mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms (ūkiams) skiriasi. Atsižvelgiant į tai ir ministro įsakymų projektai buvo parengti ir paskelbti ne vienu metu. Pirmajai pagalbos schemai pastabas ir pasiūlymus buvo galima pateikti iki liepos 1 d., o antrasis įsakymo projektas paskelbtas liepos 10 d. ir pastabas jam buvo galima teikti iki liepos 17 d. (imtinai). Su abiem įsakymo projektais galima susipažinti: Pirmasis (per 150 karvių): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/15b23380b55111ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=22&searchModelUUID=95d2707f-1879-4a54-8749-a6e2cd1769eb . Antrasis (iki 149 karvių): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5eb903f0c2a411eaae0db016672cba9c . Ministerija kviečia Žemės ūkio rūmus kilus klausimams kreiptis ir aiškintis, o ne viešoje erdvėje spekuliuoti klaidinga informacija.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Sulaukė pirmųjų braškių
Kretingos r. Šukės kaime ūkininkaujantys Kristina ir Viktoras Kavaliauskai penktus metus augina braškes. Šiemet lauke jų pasisodino daugiau kaip 1 hektarą, dar šiek tiek specialiuose durpių substrato maišuose – šiltnamyje. Čia braškės jau raudonuoja, pirmąsias uogas galima skanauti. Uogą reikia gerbti „Dirbam tai, kas patinka, bėdoti nemėgstam, gal dėl to ir sekasi“, – atviravo Kristina. Uogų nusipirkti į Šukę atvažiuoja žmonės ne tik iš aplinkinių vietovių, Kretingos, bet ir iš Palangos ar Klaipėdos, nes, anot pašnekovės, geriausia reklama ta, kuri perduodama iš lūpų į lūpas. Pernai buvo pirmieji metai, kai klientai patys sau braškių galėjo ir prisiskabyti, mat dėl itin karšto sauso vasaros oro visos veislės sirpo vienu metu, uogyno savininkai tokius didelius kiekius priskinti būtų nespėję. „Uogą mes patys gerbiame – ar ji maža ir pigesnė, ar brangesnė ir didelė būtų, braškyno svečių prašome to paties: ir skinti, ir į krepšelį dėti atsakingai, kad paskui patys namo parsivežtų ne tik šviežių, bet ir gražių braškių, pasidžiaugtų jų skoniu, išvaizda“, – sakė itin daug dėmesio kokybei ir geram savo braškyno vardui skirianti pašnekovė. Kavaliauskų braškynas yra lauke, prie tame pačiame kaime esančios Kristinos tėvų ūkininkų Genovaitės ir Stasio Lomsargių sodybos. Apie 80 proc. daigais užsodinto ploto apklota balta plėvele, o dalis daigų veši atviroje dirvoje. Ankstyvųjų veislių braškės ir lauke jau krauna žiedynus, o pirmųjų uogų čia galima tikėtis po 4–5 savaičių. Iš viso šeima turi 12 braškių veislių. Pasiteisinusias, tokias, kaip nuo pat pirmųjų braškyno užveisimo metų auginamą, šalnas gerai atlaikančią, tamsiai raudonus vaisius nokinančią „Malviną“ arba gausų gražių, didžiulių, saldžių, sultingų uogų derlių dovanojančią „Asia“ atsodina kiekvienais metais, šiemet išbandys ir tris naujas veisles – labai ankstyvą „Magnum“, vėlyvąją „Malling Allure“ ir visą sezoną atsinaujinančią aromatingo skonio remontantinę „Mariguette“.
Parama trumpina ūkininkų produkcijos kelią pas vartotojus
Norintieji įsitraukti į trumpąsias maisto tiekimo grandines pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ paraiškas gali teikti iki liepos 10 d. Kilus koronaviruso (COVID-19) protrūkiui, paraiškų tiekėjams atverta dar daugiau paramos galimybių negu anksčiau. Paramos tikslas – bendradarbiavimas Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė pastebėjo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams, tokia parama skatina ne tik ūkininkus, bet privačius (ne stambius) juridinius asmenis burtis ir bendradarbiauti. „Trumposios tiekimo grandinės leidžia sumažinti prekybos kaštus, užtikrinti maisto šviežumą ir kokybę, o tai didina pas mus užaugintų žemės ūkio produktų ir maisto gaminių paklausą, skatina pirkti lietuviškas, o ne įvežtines daržoves ar kitą iš kitur atvežtą produkciją“, – apie priemonės naudą kalbėjo ministerijos atstovė. Specialistė pabrėžė, kad partnerystės skatinimas yra vienas iš šios priemonės tikslų – tik aktyviai bendradarbiaudami smulkieji ar vidutiniai ūkininkai gali tapti konkurencingesni ir tvirtesni. Paraiška – su partneriais Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas Lietuvoje finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies biudžeto lėšomis. Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba) bei viešieji juridiniai asmenys, atitikę keliamus reikalavimus. Paraišką būtina teikti kartu su partneriais. Projekte turi dalyvauti ne mažiau kaip du ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, produktų realizavimu. Pareiškėjai ir partneriai, vykdydami trumpos tiekimo grandinės veiklą, gali investuoti į statinių, naudojamų žemės ūkio produkcijai gaminti ir sandėliuoti, statybos, esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus bei infrastruktūros sutvarkymą, įsigyti fasavimo, pakavimo arba perdirbimo ir paruošimo realizacijai įrangos, taip pat investuoti į steigiamas prekybos vietas, į internetinės parduotuvės ar svetainės sukūrimą ir palaikymą, skirti lėšų savo veiklai populiarinti ir rinkodarai. N. Padvaiskaitė pastebėjo, kad ši priemonė populiarėja, ja aktyviai naudojamasi. Ūkininkai (taip pat kooperatyvo nariai) jungiasi į bendrus projektus, realizuodami užaugintą ar perdirbtą produkciją, įsteigiamos naujos prekybos vietos. Vis dažniau bendrų projektų imasi ne tik artimi giminės, bet ir bendraminčiai, kaimynai.
Investuojantiems į biologinę saugą – finansinė parama
Siekiant kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino naujos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisykles. Reaguojant į paukščių gripo grėsmę paankstintas ir sutrumpintas priemonės paraiškų rinkimas – nuo kovo 2 iki kovo 31 d. Paraiškų vertinimui numatytas dviejų mėnesių terminas. Priemonės prioritetas bus teikiamas kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kadangi jie susiduria su didžiausia rizika dėl afrikinio kiaulių maro ir paukščių gripo. Paramos pagal šias taisykles gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai, ne trumpiau kaip metus vykdantys veiklą gyvulininkystės sektoriuje, į kurio biosaugos stiprinimą investuojama. Iki paramos paraiškos pateikimo ūkininkai turės būti parengę biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose, šis planas turės būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu. Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 70 tūkst. Eur ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui, kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur. Bus galima teikti tik vieną paramos paraišką tai pačiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau pareiškėjo teikiamų paramos paraiškų skaičius pagal šią priemonę neribojamas. Didžiausia bendra gauta paramos vienam paramos gavėjui (taip pat ir susijusiems asmenims) suma negali viršyti 300 tūkst. Eur pagal šią priemonę.
„P. n.“ informacija
Žemdirbiai merui išdėstė problemas
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ištesėjo „Žaliųjų kryžių“ protesto akcijos metu žemdirbiams duotą pažadą – nemažą būrį jų vakar pasikvietė į Savivaldybę, išklausė problemas ir atsakė į klausimus. Dėl nepalankių vietovių – pas ministrą Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus išvardino didžiausias nuoskaudas. Viena jų – rajonas niekaip neįsiterpia tarp nepalankių ūkininkauti vietovių, ir dėl to žemdirbiai negauna papildomos paramos už hektarą, o tai būtų didelė paspirtis, juolab kad išmokos mažos. A. Kalnius dėl šios problemos teigė suorganizuosiąs, o ir pats mielai dalyvausiąs susitikime su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. „Kada pasakysite, pažadu mikroautobusą ir šešias vietas jums“, – sakė jis. Anot A. Stonkaus, vienintelis Darbėnų miestelis rajone turi aplinkkelį, tačiau, atvažiavus nuo Salantų pusės, nėra rodyklių, rodančių kryptis – nežinia, ar suki į Vaineikius, ar į Šukę. Be to, aplinkkelis yra labai prastos būklės, nenugreideriuotas, duobėtas, ypač tai juntama važiuojant sunkia žemės ūkio technika. A. Stonkaus nuomone, dabar, kai nėra žiemos, kai orai pusiau sausi, būtų geras metas tuos kelius palyginti. Meras teigė žvyruotų kelių būkle domėjęsis – daugelis jų nusidėvėję taip, kad grandyti nebeįmanoma, būtina „maitinti“ žvyru, tačiau iškart visame rajone to nepadarys. Darbai būna sudėlioti pagal grafiką. Ir ne Savivaldybės administracija nusprendžia, kuriuos taisyti pirmiau – atsižvelgiama į su gyventojais pasitarusių seniūnaičių bei seniūnų siūlymus. Rajone siekiama kuo daugiau kelių išasfaltuoti. A. Stonkus kėlė ir alksnių bei karklų prižėlusių kanalų ties vieškeliais problemą. Važiuojamąją dalį užgulusios šakos, sakė, trukdo vairuotojų matomumui. Susitikime su žemdirbiais dalyvavęs vicemeras Dangiras Samalius teigė šią problemą perduosiąs svarstyti rajono Saugaus eismo komisijai.
Įkurtuves atšventė su savo klientais
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuras tebegyvena įkurtuvių nuotaikomis – prieš pat šv. Kalėdas persikėlė į miesto centrą, adresu Vytauto g. 22. Šį įvykį darbuotojų komanda prie kavos puodelių paminėjo su savo klientais, kuriems surengė dvi atvirų durų dienas. „Elektroniniu paštu gavę kvietimus, vieni žmonės pas mus užsuko daugiau iš smalsumo, kiti tai derino su noru gauti jiems rūpimos informacijos, patarimų. Bet kuriuo atveju atmosfera buvo draugiška ir šilta“, – įspūdžiu pasidalijo biuro vedėja Gražina Poškienė. Ieškotis naujos vietos biurui prireikė po to, kai rajono Savivaldybė nebepratęsė anksčiau turėtų patalpų sename bendrabutyje, esančiame prie Kretingos muziejaus, nuomos sutarties. Penki jaukūs, šviežumu kvepiantys kabinetai, kuriuose dirba specialistai-konsultantai, išsidėstę per du privataus namo dalies aukštus, apstatyti naujais baldais. Pirmame aukšte, be vedėjos kabineto, yra erdvė pasitarimams, nedideliems seminarams, mokymams. Dažnas renginys būna organizuojamas su dalyvių maitinimu, todėl patogu, kad miesto centre, kur įsikūrė biuras, yra šias paslaugas galinčių teikti kavinių. Čia pat – ir rajono Žemės ūkio skyrius, ir Ūkininkų sąjunga – su šiomis organizacijomis biuras palaiko ryšį, bendradarbiauja rengiant kursus, seminarus, artojų varžybas, vakarones, derliaus šventes, „Metų ūkio“ konkursą. Išvardinusi daug naujosios vietos pranašumų, biuro vedėja pripažino kol kas matanti vienintelį nesklandumą – nelabai yra, kur arti parkuoti automobilius. Tačiau su tuo, sakė, susiduria tik iš svetur atvykę interesantai – vietiniai esą jau įsitikino, kad pakanka vietos palei kelią, kuriuo biuro link atvažiuoja. Gausų klientų būrį aptarnaujantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuras teikia visas ūkiui reikalingas paslaugas: konsultuoja augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, darbų ir priešgaisrinės saugos, verslo ekonomikos klausimais, veda buhalterinę apskaitą, organizuoja mokymus. Pasak G. Poškienės, nebūtinai visų šių sričių konsultantai dirba Kretingos biure – pasitelkus informacines technologijas, bendradarbiaujama tarp šių institucijų visoje Lietuvoje. Vedėja pasidžiaugė, kad pastaruosius kelerius metus konsultacijų kreipiasi ne tik ūkininkai – buhalterinę apskaitą biuro specialistai tvarko ir fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems ne žemės ūkio veikla.
|
|
