|
|
|
Žemės ūkisMiškus naudingiau užsiauginti patiems
Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir palikai ramiai sau augti – mišką nuolat reikia prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo ligų bei kenkėjų, o viskam reikalinga ne tik darbo jėga, rūpestingos rankos, bet ir investicijos“, – atviravo daugiausia egles, o ten, kur augimvietės šiems spygliuočiams netinka, – beržus ir juodalksnius sodinantis bendrovės „Savas medis“ direktorius Česlovas Petraitis iš Jurbarko rajono. Kartu su sūnumis Aivaru ir Aldu jis miškininkauja dar ir savo šeimos ūkyje – Petraičių miškų plotai driekiasi Jurbarko, Raseinių ir Tauragės rajonuose, užima apie 800 hektarų. O prieš daugiau kaip 20 metų Žindaičių kaime Česlovo įkurta įmonė „Savas miškas“ valdo maždaug 600 hektarų miškų, užsiima medienos ir biokuro gaminimu. Statybinė mediena eksportuojama ir į užsienio šalis – Prancūziją, Lenkiją, Angliją, o biokurą, laimėjusi konkursus, įmonė tiekia Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Kybartų katilinėms. „Be „Lietuvos kaimo plėtros programos“ paramos gerokai sunkiau būtų išsiversti: mokėti darbininkams atlyginimus ir taip pat plėsti miškų plotus, įsigyti modernios technikos“, – įsitikinęs Č. Petraitis. Jo vadovaujama įmonė pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ gauna kasmetinę miško priežiūros išmoką už įveisto miško plotą. Petraitį nudžiugino naujovė – šią liepą patvirtinti didesni įkainiai ne tik už jaunuolynų ugdymą, bet ir už miško įveisimą, taip pat didesnės ir kasmetinės išmokos už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą. Pagal profesiją energetikas Č. Petraitis savo verslo pradžią skaičiuoja nuo 1996-ųjų, kuomet atsidarė lentpjūvę, vėliau įkūrė įmonę ir iki šiol vykdo ūkinę veiklą. „Pritrūkus žaliavos, anksčiau dairydavomės, iš kur jos nusipirkti. Pagalvojom: kodėl neužsiauginus patiems, juolab kad tai daryti padeda europinė parama? Įsigijom miškų, juos, kaip priklauso, ne tik kertam, bet ir sodinam, prižiūrim, puoselėjam – tokia yra miškininkų kasdienybė“, – sakė jis. Ką remia, ko – ne Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, tokią žemę valdančios patikėjimo teise. Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jeigu sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje žemėje miško įveisimo išmoka neskiriama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.
Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga. Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs beveik 50 tūkst. Eur paramos. Jo partnere projekte tapo mama, taip pat ūkininkė, Gražina Gauronskienė. Gautą paramą mama ir sūnus panaudojo naujam kombainui pirkti, mat senasis vos pajėgdavo nukulti javų lauką – nuolatos strigdavo ir gesdavo. Telšių rajone ūkininkaujantis Gintas Palekas taip pat buvo vienas pirmųjų ūkininkų, pasinaudojusių smulkių ūkių bendradarbiavimui skirta parama. Finansavimą jis gavo projektui, kurio viso vertė – 150 tūkst. Eur. Už gautą paramą ūkininkas įsigijo modernų traktorių, plūgus, priekabą, skutiką. Tiesa, su partneriu, kuriuo tapo žmonos sesers vyras, turėjo investuoti ir savų lėšų – 60 tūkst. Eur. Iš tiesų, bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – tėvus, vaikus, brolius, seseris ir pan. – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą. Svarbiausia šiuo atveju – turėti bendrą tikslą. Daugiau kaip 2,3 mln. Eur Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. Eur, visu 2014–2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui ji negali viršyti 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai smulkieji ūkiai bendradarbiauja gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, yra kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal priemonės veiklos sritį remiamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą. Parama pasinaudoti gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu tik su tais partneriais, kurie užsiima ta pačia veikla, t. y. žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai paraišką teikia kartu su su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai – su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir t. t.
Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti daugiau
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą bei išgelbėti Lietuvos pieno sektorių. Kooperatyvai Lietuvoje Kaip teigia žemės ūkio specialistai, tiek ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse raida, tiek kooperatyvų veiklos patirtis mūsų šalyje rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams, ypač smulkiesiems bei vidutiniams, teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos plėtrai. Deja, bet Lietuvoje kooperatyvai kol kas nėra labai stiprūs. 47 proc. Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o daugiausia yra turinčių iki 10 narių – net 72 proc. Visgi, anot specialistų, pastaraisiais metais mūsų šalyje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo. Pažymėtina, kad dabar į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Dėl šių aplinkybių kooperatyvų narių sudėtis keičiasi gera linkme, kooperatyvų veiklos apimtys sparčiai didėja. Šis procesas stiprina kooperatyvus, o grįžtamuoju ryšiu stiprina ir jų narius. Tam pritaria ir kooperatyvų vadovai, kurie, paklausus apie kooperacijos naudą, visada pirmiausia įvardija privalumus jos nariams. Kuo tolyn, tuo geryn Anot žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorės Editos Katutienės, jų kooperatyvas buvo įsteigtas 2002 m. Mintis burtis draugėn kilo septyniems žemdirbiams iš Šilutės rajono Rusnės salos, trys iš Uostadvario kaimo ir keturi iš Rusnės miestelio. Šiuo metu, pasak pašnekovės, vadovavimą kooperatyvui perėmusios 2004 m. jie vienija apie tris šimtus narių, o per dieną bendrovė surenka apie 50 tonų pieno.
Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti
Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt. Išeitis turintiems nenašias žemes Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūkininkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą. Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apsiželdino 2 hektarus Šiaulių rajone. „Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išnuomoti tai vienam, tai kitam ūkininkui – niekas nenorėjo. Pagalvojau, na, kur aš pats ten plaksiuosi taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Mažeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visad buvo ir yra prie širdies, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, – teigė jis. O pagal KPP gavęs beveik 8 tūkst. Eur išmoką, šiuokart Aleksandras 4 hektarus apsisodino arčiau namų, Šiaudinės kaime. Šiame jo miške vyrauja beržai, ant kalniuko stiepiasi viena kita eglė. Jei kokią neplanuoto medžio sėklą vėjai ir atneš, – tebūnie. Anot pašnekovo, nebūna taip, kad apsodinai plotą mišku ir nuėjai, gyveni ramiai. Savo miškus būtina nuolat prižiūrėti – valyti, šviesinti: juk ir žolė per daug užželia, ir žvėrys „iškadų“ pridaro.
Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti
Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą poilsiauti. „Atvažiuodavo ir kitų poilsiautojų bei vis paklausdavo, ar nenuomojame baidarių, – prisiminė pašnekovė. – Mums būdavo įdomu ir keista, kodėl žmonės klausia. Taip kilo idėja pabandyti užsiimti baidarių nuoma. Prieš dvylika metų jų paklausa buvo tikrai didelė, o pasiūla gerokai mažesnė nei šiandien.“ Iš pradžių, anot verslininkės, jie įsigijo šešias baidares, vėliau – dar keturias. „Matėme, kad trūksta ne tik baidarių, bet ir stovyklavietės, pirtelės, kurių pageidavo klientai, – sakė moteris. – Pirmiausia verslo plėtrą padiktavo rinka. Taip pamažu įsirengėme stovyklavietes, sutvarkėme upės pakrantę, pastatėme namelius svečiams, pirtelę, įsigijome kubilą, įrengėme vaikų žaidimų aikštelę, kurioje yra ir sūpynės, ir čiuožykla, ir batutas.“ Šiuo metu, anot I. Kilčiauskienės, jie turi tris atskiras stovyklavietes, kiekviena iš jų turi savo teritoriją, pavėsinę, atskirą pirtį, žaidimų, tinklinio, futbolo aikšteles, yra krepšinio stovų. Trijuose kaimo turizmo sodybos namukuose verslininkė gali apgyvendinti grupes iki šešiolikos asmenų. Siūlys naujoves Kadangi KPP veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ reikalauja paraišką teikti su partneriu, vykdančiu tą pačią veiklą, I. Kilčiauskienė tai darė kartu su vyru Audriumi, kuris pagal verslo liudijimą užsiima baidarių nuoma, turi automobilį ir priekabą joms vežioti. O I. Kilčiauskienė rūpinasi svečių apgyvendinimu, prižiūri prie Šventosios upės įrengtas stovyklavietes. Parama verslininkai naudojosi jau ne kartą, štai ir dabar laukia dėl karantino užsitęsusio pernai pateiktos paraiškos patvirtinimo. „Anksčiau gautą paramą naudojome tiek pirmajai interneto svetainei kurti, tiek kompiuteriui bei spausdintuvui pirkti, tiek pirtelėms, kubilui ar vaikų žaidimų aikštelėms įsirengti, tiek baidarėms įsigyti, – teigė verslininkė. – O jei viskas bus gerai ir bus skirtos prašomos lėšos, tai statysime dar vieną namelį, nuotekų valymo įrengimus, įsirengsime saulės elektrinę ant stogo ir kaip naujovę pasiūlysime klientams kabančias palapines.“ Tokios palapinės, anot pašnekovės, Lietuvoje bus pirmosios, jos kabos ant lynų tarp medžių ir atrodys panašiai kaip hamakai, tik su stogu.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Jos teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu. Viena iš pagrindinių sąlygų gauti paskolą pagal šią priemonę yra COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu (nuo kovo 16 d.) patirti sunkumai, kurie vertinami atsižvelgiant į skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę, skolos rodiklio reikšmę arba apyvartos pokyčius. Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – priklausomai nuo paskolos dydžio ir paskolos trukmės, svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc. Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Lengvatinėms paskoloms skirta 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Per pirmą šios priemonės įgyvendinimo mėnesį ŽŪPGF jau sulaukė šiek tiek per 130 paraiškų dėl paskolų už 31 mln. eurų.
Kaimui į pagalbą ateina mokslo ir mokymo įstaigos
Ūkininkams sėkmingai atlaikyti konkurenciją ir padidinti savo pajamas vien praktinės darbo patirties nepakanka – būtina taikyti naujausias mokslo žinias, įvaldyti inovacines technologijas. Todėl labai svarbu išnaudoti didelį šalies mokslininkų bei specialistų potencialą. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Ši priemonė skatina mokslo ir studijų institucijas, profesinio mokymo įstaigas aktyviai rengti parodomuosius bandymus, organizuoti seminarus, lauko dienas ir kitus informavimo renginius kaimo plėtros, žemės, maisto ar miškų ūkio sektoriuose dirbantiems žmonėms. Įgyvendinti – ir nuotolinės priemonės Parama pagal KPP veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ skirta parodomiesiems bandymams rengti (įrengti ir vykdyti), informavimo renginiams organizuoti skleidžiant mokslo žinias ir inovacijas žemės, maisto, miškų ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose. Paraiškas gali teikti mokslo ir studijų institucijos bei profesinio mokymo įstaigos, taip pat kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą. Mokymai turi būti skirti ūkininkams, jų partneriams, ūkio darbuotojams ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tradiciniams amatininkams. Per paraiškų teikimo laikotarpį pareiškėjas gali pateikti ne daugiau kaip 3 paramos paraiškas parodomiesiems projektams įgyvendinti pagal gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir miškų ūkio sektorius. Informavimo renginiai galės būti organizuojami tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu (ūkininko ar miško valdytojo ūkyje, įmonėje, auditorijoje ir pan.). Naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nauja tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos atvejais, užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms, renginius galima organizuoti įvairiais nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines „Skype“, „Viber“ ir kt. programas).
Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų
Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija. Prieš planuodami atliko tyrimą Prieš ministerijai rengiant TI planą, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti. ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius. Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis. Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.
Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla
Tikriausiai ne veltui teigiama, jog vienybėje – stiprybė. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas tvirtino, jog kooperatyvai – didžiulė jėga, tereikia, kad jų Lietuvoje būtų daugiau ir stipresnių. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kooperatyvams skiriamas ypatingas dėmesys – ne tik specialiai jiems skirtos priemonės, bet ir tam tikros privilegijos. Aibė privalumų Kaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, patys priima sprendimus, nustato kainas. Anot jo, kooperatyvas buvo įregistruotas 2001 metų pavasarį. Iš pradžių buvo įsteigti du pieno surinkimo punktai – Virkšuose ir Žlibinuose. Tuomet kooperatyvas turėjo 15 narių. Kaip teigė pašnekovas, kooperatyvas įsikūręs pačioje Žemaitijos širdyje, kur kraštovaizdis kalvotas, žemės nederlingos. Todėl čia pieninius galvijus auginantiems ūkininkams, kurių netenkino maža tuometinė pieno supirkimo kaina, kilo mintis burtis draugėn. „Susivienijus visada galima išsiderėti geresnę kainą, – pabrėžė J. Kuzminskas. – Be to, kooperatyvas padeda apsirūpinti žolių sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, druskos laižalais, plovimo ir dezinfekavimo medžiagomis, šienainių pakavimo plėvele, melasa – viskuo, ko reikia pieno ūkiui. Kai perkamas didesnis kiekis, visada galima išsiderėti mažesnę nei rinkos kainą. Pieną kooperatyvas taip pat stengiasi parduoti brangiau, kad ūkininkams būtų didesnė nauda.“ Nepaisydami kliūčių, plėtėsi ir augo Pašnekovas aiškino, jog kuriant kooperatyvą iš pradžių buvo daug abejonių – kad kooperatyvas gyvuotų, reikėjo įsigyti brangiai kainuojančią įrangą – talpius šaldytuvus, įsirengti pieno surinkimo punktus. Pirmiesiems nariams – smulkiesiems ūkininkams – tai buvo dideli pinigai. Tiesa, J. Kuzminskas atskleidė, jog kooperatyvui pirmuosius žingsnius žengti padėjo tęstinį projektą Lietuvoje vykdę prancūzai, kurie pagelbėjo ne tik patarimais bei palaikymu, bet ir įranga – dovanojo pirmiesiems lietuvių įkurtiems kooperatyvams 28 technikos komplektus, į kuriuos įėjo traktoriai, plūgai, kultivatoriai, sėjamosios, trąšų barstytuvai, kombainai. Anot valdybos pirmininko, kooperatyvui augant teko susidurti su žmonių nepatiklumu ir baime tapti kooperatyvo nariais. „Pagalius kaišiojo daug kas. Pavyzdžiui, atiduodant vertinti pirmuosius surinkimo punktus, jiems buvo iškelta perteklinių reikalavimų. Visgi, visas kliūtis nugalėjome. Džiugu, kad ūkininkai nepatikėjo skleidžiama neigiama informacija apie kooperatyvų perspektyvą, nuolatiniais gąsdinimais, kad kooperatyvas bankrutuos ir liks skolingas ūkininkams, – sakė J. Kuzminskas. – Kooperatyvas sparčiai augo ir plėtėsi. Šiuo metu jame veikia 19 pieno punktų, taip pat superkamas pienas iš 83-ijų stambesnių ūkininkų, kurie turi savo šaldytuvus. Kooperatyvo narių skaičius per 19 metų išaugo iki 470.“ Pasak valdybos pirmininko, „Pieno gėlė“ dabar apima Rietavo, Plungės rajono, Skuodo rajono ir Šilalės rajono savivaldybes.
Žvejojantys pasyviosios žvejybos įrankiais dėl kompensacinių išmokų turėtų paskubėti
Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. Reikalavimai pareiškėjams Paraiškas gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos. Dar vienas reikalavimas pareiškėjams – jie turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos). Atkreiptinas dėmesys, kad paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur. „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Kompensavimo sistema Kompensacijos dydis priklauso nuo pareiškėjų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Jei minėtos pajamos didesnės už taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Įsidėmėtina, jei bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją didesnės už Q3, pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Visi pareiškėjai, patenkantys į šią grupę, gauna vienodo dydžio kompensacinę išmoką. Pareiškėjų bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais surūšiuojamos didėjimo tvarka. Apskaičiuojamos kvartilių taškų Q1 (apatinioji) ir Q3 (viršutinioji) reikšmės pagal aprašomosios statistikos kvartilių skaičiavimo formules. Bendras kompensacijos dydis priklauso nuo ūkio subjektui kompensuojamos pajamų dalies, ūkio subjektų, patenkančių tarp kvartilių Q3 (viršutinioji reikšmė) ir Q1 (apatinioji reikšmė), bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais sumos ir ūkio subjektų, viršijančių Q3 (viršutiniąją) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmę, skaičiaus bei apskaičiuojamas pagal atitinkamą formulę. |
|
