|
|
|
Žemės ūkisŽemės ūkis – svarbi nacionalinio saugumo sritis
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama žemės ūkį pripažinti nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Kodėl reikalingas toks įstatymas? „Anksčiau kiekvienas kaimo gyventojas ir daržą turėjo, ir gyvulius laikė, todėl ir karą, ir kitas nelaimes išgyveno. Ir patys maistu apsirūpindavo, ir miestiečius nuo bado apgindavo, o kaip kilus karui išgyventume dabar, kai tiek miestiečiai, tiek kaimiečiai produktus prekybos tinkluose perka“, – į svarstymus leidosi turguje žalumynais prekiaujanti garbingo amžiaus moteris. Išties Lietuvoje jau kelinti metai kalbama apie nacionalinio saugumo stiprinimą, didžiausią dėmesį skiriant ginklų įsigijimui, išorinių sienų apsaugai ir kitos karinės infrastruktūros plėtrai, kibernetinėms grėsmėms, bet neakcentuojamas gyventojų aprūpinimo maistu klausimas, kilus kariniam konfliktui ar ekstremaliai situacijai, kuri gali neigiamai atsiliepti žemės ūkio gamybai. Net ją sustabdyti! Karas Ukrainoje, pandemija, stichinės nelaimės, kylančios įvairiose šalyse ir net žemynuose, akivaizdžiai parodė, kaip greitai sutrinka maisto tiekimo grandinės. Gyventojų aprūpinimas maistu susidarius kritinei padėčiai yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Kad vienas iš pagrindinių valstybės prioritetų yra gyventojų aprūpinimas maistu, konstatavo ir Europos vadovų bei Europos Sąjungos tarybos. Kokie svarbiausi siūlymai? Žemės ūkio ministerija, įvertinusi sparčiai besikeičiančią geopolitinę situaciją, stichinių nelaimių dažnėjimą, parengė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma žemės ūkį pripažinti nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Įstatymo projekte teigiama, kad valstybės užduotis yra kurti ir palaikyti atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Taip pat užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ir maisto ūkio plėtrai. Be to, įstatymo projekte numatyta valstybės prievolė sudaryti teisines, ekonomines ir kitas reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų nenutraukiamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremalių situacijų ar krizių metu bei šalinant jų padarinius, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Paukštininkystės verslas „užkabino“ ir nepaleidžia
„Nesu didelis žemdirbys, nesėju javų ir tokios technikos, kaip kiti ūkininkai, neturiu, vaikų taip pat nėra šalia – tai ką dirbti gyvenant kaime? Beliko vištas auginti“, – juokėsi Rimantas Skiparius, kurio vištidėje pastarosiomis savaitėmis apsigyveno dar viena nedidukių prancūzų „Sasso“ veislės rudųjų mėsinių viščiukų partija. Iš viso jų – 130. Vištos vis tiek pirmiau R. Skiparių kretingiškiai pirmiausia pažįsta kaip šilauogių augintoją – jo uogynas, į kurį sudėta patirtis danų ūkiuose, prie namų Kveciuose užima ne vieną dešimtį arų. „Bet juk mano paukštininkystė vis tiek prasidėjo anksčiau, dar nuo 1982-ųjų, kai buvo paskelbta Gorbačiovo „perestroika“, ir žmonėms buvo leidžiama rangos būdu ką nors auginti“, – ta pačia linksma gaida tęsė pašnekovas. Pasakojo, iš kolūkio tuomet gavęs fermą, pats išsibetonavęs, įsirengęs, susitvarkęs ir pirmai pradžiai parsivežęs auginti 4 tūkst. vienadienių broilerių. „Biznis“ pasisekė taip gerai, kad pinigų užteko net „Žiguliams“ nusipirkti. Atėjus Lietuvos nepriklausomybės metams, Rimantas sugalvojo parsivežti 1 tūkst. vienadienių dedeklių. Užaugino jas ir... bankrutavo. Visa bėda, kad tuomet naminių kiaušinių nelabai kas ieškojo. Ir apie tuos, kuriais kveciškis prekiavo Klaipėdoje, sakydavo neva jie iš Kurmaičių paukštyno parsivežti, neva perpardavinėjami. „Daėdė“, pavargau nuo visko, nuo kalbų, net susirgau. Ačiū, kad gelbėjo bičiulis kalakutų augintojas Vladas Baltuonis – priglaudė pas save tas mano višteles visas, o aš tuomet atsidūriau ligoninėj“, – gyvenimo momentus prisiminė R. Skiparius. Bet pasveikęs negi be darbo bus? Et, ir vėl nusprendė imtis paukščių. Pirmiausia, dėl savęs, dėl savo šeimos. „Ką aš padarysiu, kad negaliu nei to valdiško kiaušinio, nei „krautuvinės“ mėsos praryti?“ – pasvarstė jis. Įsigijo 20, 30, 40 mielų prancūziškų „Sasso“ vištukių, paskui, pagalvojo, gerai būtų jų turėti ir daugiau. Juolab paragavę ir pritarę, kad mėsa ypatinga, giminaičiai nuteikė optimistiškai – sakė, kiek užaugins, tiek visi ir išsidalins, nuostolio nebus.
Kompensuos nuostolius, patirtus dėl šalnų
Nuo užsitęsusių šalnų nukentėję ūkininkai galės gauti gauti kompensacijas. Antradienį įvykusiame Vyriausybės posėdyje visoje šalyje paskelbta ekstremalioji situacija. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie balandžio–gegužės mėnesiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį užsitęsusias šalnas ir sukeltus padarinius. Kai kuriuose regionuose pažeista ar sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus, o kai kuriose vietovėse – ir iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus. Kad atvykusi komisija įvertintų nuostolius, į savo seniūnijas raginami kreiptis ir Kretingos rajono sodininkai bei daržininkai. Redakcijos žiniomis, kol kas kreipėsi tik vienas sodininkas iš Darbėnų seniūnijos.
„P. n.“ informacija
Smulkių ūkių gyvybingumą palaiko kooperacija
„Norėdamas išsilaikyti rinkoje ūkininkas visą laiką turi investuoti į savo ūkį, tačiau smulkiųjų ir net vidutinių ūkių gaunamos pajamos labai apriboja investavimo galimybes. Mes įsitikinome, kad susikooperavus atsiranda galimybė brangiau parduoti savo produkciją. Ypač tai svarbu pieno ūkiams“, – patirtimi dalijasi buvusi ilgametė žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „EKO tikslas“ valdybos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė ir pabrėžia, kad susikooperavę ūkininkai gauna ir ekonominės, ir socialinės naudos. Kooperuotis paskatino supirkimo kainos „Mūsų kooperatyvui jau 18 metų, – kooperatyvo kūrimąsi apžvelgia Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, ūkininkaujanti D. Lūžienė-Malijonienė. – Burtis į kooperatyvą paskatino mažos pieno supirkimo kainos. Smulkiam ūkiui išsiderėti iš pieno supirkėjo didesnės kainos neįmanoma. Arba parduodi už tokią kainą, kokią moka supirkėjas, arba dėk pieną, kur nori. Kooperatyvo įsteigimas 2006 metų pabaigoje mums buvo išsigelbėjimas.“ Kooperatyvą įsteigė penki Rokiškio rajono ekologiniai pieno ūkiai. Pašnekovės teigimu, dydžiu jie buvo labai panašūs – 20–45 melžiamos karvės. „Susikooperavę mes jau turėjome daugiau kaip šimtą karvių. Su tokio dydžio pieno gamintoju visai kitaip pradėjo kalbėtis pieno supirkėjai, ir mes jau pieną galėjome brangiau parduoti, – pasakoja D. Lūžienė-Malijonienė, melžiamų karvių bandą išauginusi nuo 20 iki 70. – Iš pradžių pieną surinkdavome ir perdirbėjui nuveždavome išsinuomotu pienovežiu. Vėliau įsigijome veiklai reikalingos technikos, patalpas. Tam naudojomės ne tik kooperatyvo uždirbtomis lėšomis, bet ir paskolomis, kooperatyvams skiriama parama.“
Akmenalių ūkininkas perdirbėjams uždirbti neduoda
„Į svečius atvažiavęs giminaitis stebėjosi: darbo čia jums – dviem gyvenimams... Aš atkirtau, kad ir per vieną turim suspėti. Tik va, nei išeiginių, nei atostogų tai jau nesitikim“, – atviravo Akmenalių kaime su žmona Aurelija ir dviem sūnumis ūkininkaujantis Česlovas Rancas. Pirkėjus pažįsta iš veido Jau kuris laikas Česlovo darbo vieta yra tapęs baltas specialiai įrengtas autobusiukas, iš kurio aplinkiniuose miestuose – Kretingoje, Klaipėdoje, Rietave, Palangoje – jis pardavinėja savo ūkio moderniame ceche gaminamus pieno produktus: varškę, sviestą, kastinį, desertus, išrūgas, grietinę. Vien sūrių turi tiek rūšių, kad ir pats skaičiuodamas susimąsto, kurio dar nepaminėjo: su kmynais, be jų, saldaus, džiovinto, rūkyto, kepto? O gal naminio fermentinio? Tiesa, su fermentiniu buvę vargelio. Ir į Aukštaitiją patirties semtis važiavo – nesisekė suspausti, nors tu ką: kiek bebandytų, išsipučia, pradeda rūgti ir tenka išmesti lauk. Pašnekovo žodžiais, visos kaimo vištos to sūrio buvo prilesusios. O paaiškėjo, kad viso labo kaltas neteisingas temperatūros režimas. Kas gi padeda šeimai tiek daug visko aprėpti? Pasirodo, talkina ir keturios samdomos moterys. „Mes nesam iš tų, kurie perdirbėjams duodam uždirbti. Per dieną primelžiam daugiau kaip toną pieno, kurį savo ceche sunaudojam iki paskutinio lašo“, – juokėsi Česlovas, vis atitrūkdamas nuo pokalbio, mat Palangoje, aikštėje už „Rimi“, kur jo autobusiukas vis toje pačioje vietoje „prisišvartuoja“ penktadieniais, – pirkėjas po pirkėjo.
Kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos – parama stipresnei biosaugai
„Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga porakanopiai, labai užkrečiamas ir labai sparčiai plintantis bei didžiulius nuostolius nešantis susirgimas. Ja serga galvijai, ožkos, avys, kiaulės“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio apygardos priežiūros vedėjas Alvydas Stukas. Ligos simptomai Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys jau užsikrėtęs. Galvijai pradeda karščiuoti, jie praranda apetitą. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagėse ir apynagės odoje atsiranda vandeningų pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietoje atsiveria opos. Pūslelės gali atsirasti ant tešmens. Ligai komplikuojantis opos atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvūnai nugaišta. Karščiavimas būdingas ir avims, ožkoms bei kiaulėms. Avims ir ožkoms atsiranda seilėtekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagės ir tarpunagėje susiformuoja pūslelės. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiškai užtrūkti. Prieauglis gaišta. Kiaulėms atsiranda nagų pažeidimų, ant kojų, ypač apie rišus, susiformuoja pūslelių. Nustačius susirgimą, visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.
Kovotojui už kooperatyvus vilčių teikia dvigubi nauji rinkimai
Kaune įvykęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narių susirinkimas, kuriame išrinkta nauja pirmininkė Eglė Markevičiūtė, Kvecių ūkininkui Rimantui Skipariui tapo stimulu pakalbėti ir apie galimą šeimos ūkių atgimimą, ir galbūt vėl „pažadinti“ skaudamą kooperacijos temą. Lietuviai sau nuo amžių gamino Šie rinkimai, iš kurių daug tikimasi, įvyko tais pačiais metais, kaip ir Seimo rinkimai. Apie smulkių ūkių perspektyvas R. Skipariui yra tekę kalbėtis ir su tuomet dar kandidatais į Parlamentą Violeta Turauskaite Kretingoje bei Remigijumi Žemaitaičiu Palangoje. „Mačiau, kad jie apie kaimą galvoja, žada padėti. O kada ta proga, jeigu ne dabar, esant valdžioje?“ – svarstė jis. Anot Rimanto, daugiau kaip 30 metų reikalai iš vietos nejuda, kaimai tuštėja. O kodėl turėtų būti kitaip, jeigu ten nėra absoliučiai nieko – nei pramonės, nei perdirbimo kooperatyvo? Daugelio ūkininkų vaikai išvažiavę. Jeigu tėvai ir prašytų grįžti, – ką kaime veiks? Ant lietuvio stalo daugiausia dabar atvežtinė produkcija – dažnai pigesnė, bet neaišku, kiek išlaikyta, kiek chemikalų pripurkšta ir konservantų pridėta. Kveciškį ūkininką pribloškė viešoje erdvėje oficialiai paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvoje iš gyventojų surinktos 36 tonos vaistų su pasibaigusiu galiojimo terminu. „Išsigandau – kam mums tiek vaistų? Blogai skrandis virškina – geriam, negalim užmigti, negalim be papildų sportuoti – vėl geriam. Tai gal geriau žiūrėkim, ką valgom, jeigu organizmas nebegali susitvarkyti natūraliai?“ – kalbėjo R. Skiparius.
Pasėlių deklaravimas: mažiau reikalavimų, daugiau galimybių
Balandžio 14 d. prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių deklaravimas ir truks iki birželio 13 d. Pavėlavusieji paraiškas dar galės pateikti iki birželio 23 d., bet jiems už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc. Susiaurinta apsaugos juosta Kaip pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė, pagal naująjį žemės ūkio ministro patvirtintą Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų aprašą, sumažinti GAAB 4 dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių reikalavimai. „Nuo šių metų 3 m apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne trumpesni kaip 3 km arba kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km ir kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus. Prie visų kitų melioracijos griovių pakaks palikti 1 m apsaugos juostą, kurioje draudžiama arti ir tręšti, – teigia patarėja. – Ūkininkams nereikės savarankiškai atlikti jokių vertinimų ir skaičiavimų, nes deklaruojant paraiškų priėmimo sistemoje tai jau bus pažymėta. Po šio pakeitimo apie 95 proc. pareiškėjų bereikės palikti tik metro apsaugos juostą.“ Sutrumpinti laikotarpiai Pakeisti GAAB5 (erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga) ir GAAB6 (dirvos apsauga jautriausiu periodu) reikalavimuose numatyti minimalios žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminai. Ankstesniais metais dangą buvo privalu išlaikyti nuo lapkričio 15 iki kovo 15 d. Šiemet šis terminas sutrumpintas – dirva turi būti uždengta iki kovo 1 dienos. Vadovaujantis šiuo pakeitimu, terminai sutrumpinti ir atitinkamose ekologinėse sistemose.
Kiaulių maro grėsmė jau pakibo ir virš kaimyninio Skuodo
Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), per pirmuosius šių metų mėnesius afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 146-iose Lietuvos vietose, liga pasitvirtino 243 šernams: 211-ai gaišenų ir 32-iem sumedžiotiems. Šiais metais viruso grėsmė iškilo Skuodo, N. Akmenės, Joniškio, Zarasų savivaldybių teritorijoms. VMVT specialistai akcentuoja, kad medžiotojai sumedžiotus šernus privalo tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse, o, gyvūną transportavus, būtina skalbti drabužius, dezinfekuoti įrangą ir transporto priemonę. Suaktyvėjus ligai tarp šernų, yra tikimybė, kad virusas bet kada gali būti perneštas ir į kiaulių ūkius. VMVT duomenimis, padidėjęs kiaulių maro plitimas tarp laukinių gyvūnų šiemet stebimas ir kaimyninėse valstybėse. Sausio–vasario mėnesiais virusas labiausiai pasireiškė Estijoje ir, lyginant su 2024 m., jau pasiekė net 70 proc. pernai metų rodiklio. Lenkijoje stebimas 49 proc., Latvijoje – 30 proc., o Lietuvoje – 28 proc. visų 2024 m. nustatytų AKM atvejų skaičiaus.
„P. n.“ informacija
Parama investicijoms į tvarią gamybą ir žemės ūkio produkcijos perdirbimą
Siekiantiems tvariai kurti žemės ūkio produktų gamybą – galimybė pasinaudoti parama. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ iki metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Visus 2025 metus dėl paramos gali kreiptis ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai. Tvariai gamybai skatinti SP intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ tikslas – remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą. Viena paramos formų – lengvatinė paskola ir jau nuo kovo 3 d. bus galima teikti paraiškas jai gauti. Didžiausia paskolos suma vienam gavėjui – 200 tūkst. eurų. Paskolos iki 5 m. laikotarpiui teikiamos investicijoms arba investicijoms ir apyvartiniam kapitalui ir iki 3 m. laikotarpiui tik apyvartiniam kapitalui. Paskolos lėšomis remiamas: * šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (privaloma veikla), * biodujų gamyba iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų, * investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų. Už paskolos investicijoms lėšas galima įrengti naujus ar rekonstruoti esamus tvartus, mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus, statyti ir įrengti biodujų jėgaines, kurti gyvulių ir paukščių auginimo infrastruktūrą, įsigyti ūkinius gyvūnus. Paskolos apyvartiniam kapitalui lėšos gali būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, su ūkio veikla susijusiems mokesčiams ir einamosioms išlaidoms (turto mokestis, turto nuoma, turto draudimo išlaidos, komunalinės išlaidos, administravimo išlaidos, anksčiau sudarytų paskolų, jei jos nebuvo finansuotos ES lėšomis, palūkanos ir kt.), debitoriniams įsipareigojimams ir kitoms apyvartinėms išlaidoms, būtinoms ūkinei veiklai vykdyti, išlaidoms PVM, sumokėtam už prekes ar paslaugas, susijusioms su investicijomis į materialųjį, nematerialųjį ar biologinį turtą. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Galimi pareiškėjai – tiek fiziniai asmenys, turintys savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (ar) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai. Paraiškos NMA teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą.
|
|
