|
|
|
Žemės ūkisAkmenalių ūkininkas perdirbėjams uždirbti neduoda
„Į svečius atvažiavęs giminaitis stebėjosi: darbo čia jums – dviem gyvenimams... Aš atkirtau, kad ir per vieną turim suspėti. Tik va, nei išeiginių, nei atostogų tai jau nesitikim“, – atviravo Akmenalių kaime su žmona Aurelija ir dviem sūnumis ūkininkaujantis Česlovas Rancas. Pirkėjus pažįsta iš veido Jau kuris laikas Česlovo darbo vieta yra tapęs baltas specialiai įrengtas autobusiukas, iš kurio aplinkiniuose miestuose – Kretingoje, Klaipėdoje, Rietave, Palangoje – jis pardavinėja savo ūkio moderniame ceche gaminamus pieno produktus: varškę, sviestą, kastinį, desertus, išrūgas, grietinę. Vien sūrių turi tiek rūšių, kad ir pats skaičiuodamas susimąsto, kurio dar nepaminėjo: su kmynais, be jų, saldaus, džiovinto, rūkyto, kepto? O gal naminio fermentinio? Tiesa, su fermentiniu buvę vargelio. Ir į Aukštaitiją patirties semtis važiavo – nesisekė suspausti, nors tu ką: kiek bebandytų, išsipučia, pradeda rūgti ir tenka išmesti lauk. Pašnekovo žodžiais, visos kaimo vištos to sūrio buvo prilesusios. O paaiškėjo, kad viso labo kaltas neteisingas temperatūros režimas. Kas gi padeda šeimai tiek daug visko aprėpti? Pasirodo, talkina ir keturios samdomos moterys. „Mes nesam iš tų, kurie perdirbėjams duodam uždirbti. Per dieną primelžiam daugiau kaip toną pieno, kurį savo ceche sunaudojam iki paskutinio lašo“, – juokėsi Česlovas, vis atitrūkdamas nuo pokalbio, mat Palangoje, aikštėje už „Rimi“, kur jo autobusiukas vis toje pačioje vietoje „prisišvartuoja“ penktadieniais, – pirkėjas po pirkėjo.
Kad būtų išvengta snukio ir nagų ligos – parama stipresnei biosaugai
„Snukio ir nagų liga (SNL), kuria serga porakanopiai, labai užkrečiamas ir labai sparčiai plintantis bei didžiulius nuostolius nešantis susirgimas. Ja serga galvijai, ožkos, avys, kiaulės“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio apygardos priežiūros vedėjas Alvydas Stukas. Ligos simptomai Gyvulių augintojams A. Stukas pataria atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad gyvulys jau užsikrėtęs. Galvijai pradeda karščiuoti, jie praranda apetitą. Sumažėja melžiamų karvių produktyvumas. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagėse ir apynagės odoje atsiranda vandeningų pūslelių. Joms plyšus, pažeidimo vietoje atsiveria opos. Pūslelės gali atsirasti ant tešmens. Ligai komplikuojantis opos atsiveria ant liežuvio, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Jauni gyvūnai nugaišta. Karščiavimas būdingas ir avims, ožkoms bei kiaulėms. Avims ir ožkoms atsiranda seilėtekis, dantenų pažeidimų. Ant apynagės ir tarpunagėje susiformuoja pūslelės. Sumažėja avių ir ožkų produktyvumas, jos gali ir visiškai užtrūkti. Prieauglis gaišta. Kiaulėms atsiranda nagų pažeidimų, ant kojų, ypač apie rišus, susiformuoja pūslelių. Nustačius susirgimą, visi gyvuliai naikinami 3 km spinduliu nuo ligos židinio.
Kovotojui už kooperatyvus vilčių teikia dvigubi nauji rinkimai
Kaune įvykęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narių susirinkimas, kuriame išrinkta nauja pirmininkė Eglė Markevičiūtė, Kvecių ūkininkui Rimantui Skipariui tapo stimulu pakalbėti ir apie galimą šeimos ūkių atgimimą, ir galbūt vėl „pažadinti“ skaudamą kooperacijos temą. Lietuviai sau nuo amžių gamino Šie rinkimai, iš kurių daug tikimasi, įvyko tais pačiais metais, kaip ir Seimo rinkimai. Apie smulkių ūkių perspektyvas R. Skipariui yra tekę kalbėtis ir su tuomet dar kandidatais į Parlamentą Violeta Turauskaite Kretingoje bei Remigijumi Žemaitaičiu Palangoje. „Mačiau, kad jie apie kaimą galvoja, žada padėti. O kada ta proga, jeigu ne dabar, esant valdžioje?“ – svarstė jis. Anot Rimanto, daugiau kaip 30 metų reikalai iš vietos nejuda, kaimai tuštėja. O kodėl turėtų būti kitaip, jeigu ten nėra absoliučiai nieko – nei pramonės, nei perdirbimo kooperatyvo? Daugelio ūkininkų vaikai išvažiavę. Jeigu tėvai ir prašytų grįžti, – ką kaime veiks? Ant lietuvio stalo daugiausia dabar atvežtinė produkcija – dažnai pigesnė, bet neaišku, kiek išlaikyta, kiek chemikalų pripurkšta ir konservantų pridėta. Kveciškį ūkininką pribloškė viešoje erdvėje oficialiai paskelbta informacija apie tai, kad Lietuvoje iš gyventojų surinktos 36 tonos vaistų su pasibaigusiu galiojimo terminu. „Išsigandau – kam mums tiek vaistų? Blogai skrandis virškina – geriam, negalim užmigti, negalim be papildų sportuoti – vėl geriam. Tai gal geriau žiūrėkim, ką valgom, jeigu organizmas nebegali susitvarkyti natūraliai?“ – kalbėjo R. Skiparius.
Pasėlių deklaravimas: mažiau reikalavimų, daugiau galimybių
Balandžio 14 d. prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių deklaravimas ir truks iki birželio 13 d. Pavėlavusieji paraiškas dar galės pateikti iki birželio 23 d., bet jiems už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc. Susiaurinta apsaugos juosta Kaip pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė, pagal naująjį žemės ūkio ministro patvirtintą Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų aprašą, sumažinti GAAB 4 dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių reikalavimai. „Nuo šių metų 3 m apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne trumpesni kaip 3 km arba kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km ir kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus. Prie visų kitų melioracijos griovių pakaks palikti 1 m apsaugos juostą, kurioje draudžiama arti ir tręšti, – teigia patarėja. – Ūkininkams nereikės savarankiškai atlikti jokių vertinimų ir skaičiavimų, nes deklaruojant paraiškų priėmimo sistemoje tai jau bus pažymėta. Po šio pakeitimo apie 95 proc. pareiškėjų bereikės palikti tik metro apsaugos juostą.“ Sutrumpinti laikotarpiai Pakeisti GAAB5 (erozijai jautrių teritorijų (šlaitų) apsauga) ir GAAB6 (dirvos apsauga jautriausiu periodu) reikalavimuose numatyti minimalios žolinių augalų augmenijos ar jų liekanų išlaikymo terminai. Ankstesniais metais dangą buvo privalu išlaikyti nuo lapkričio 15 iki kovo 15 d. Šiemet šis terminas sutrumpintas – dirva turi būti uždengta iki kovo 1 dienos. Vadovaujantis šiuo pakeitimu, terminai sutrumpinti ir atitinkamose ekologinėse sistemose.
Kiaulių maro grėsmė jau pakibo ir virš kaimyninio Skuodo
Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), per pirmuosius šių metų mėnesius afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 146-iose Lietuvos vietose, liga pasitvirtino 243 šernams: 211-ai gaišenų ir 32-iem sumedžiotiems. Šiais metais viruso grėsmė iškilo Skuodo, N. Akmenės, Joniškio, Zarasų savivaldybių teritorijoms. VMVT specialistai akcentuoja, kad medžiotojai sumedžiotus šernus privalo tvarkyti tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse, o, gyvūną transportavus, būtina skalbti drabužius, dezinfekuoti įrangą ir transporto priemonę. Suaktyvėjus ligai tarp šernų, yra tikimybė, kad virusas bet kada gali būti perneštas ir į kiaulių ūkius. VMVT duomenimis, padidėjęs kiaulių maro plitimas tarp laukinių gyvūnų šiemet stebimas ir kaimyninėse valstybėse. Sausio–vasario mėnesiais virusas labiausiai pasireiškė Estijoje ir, lyginant su 2024 m., jau pasiekė net 70 proc. pernai metų rodiklio. Lenkijoje stebimas 49 proc., Latvijoje – 30 proc., o Lietuvoje – 28 proc. visų 2024 m. nustatytų AKM atvejų skaičiaus.
„P. n.“ informacija
Parama investicijoms į tvarią gamybą ir žemės ūkio produkcijos perdirbimą
Siekiantiems tvariai kurti žemės ūkio produktų gamybą – galimybė pasinaudoti parama. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ iki metų pabaigos priimamos paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Visus 2025 metus dėl paramos gali kreiptis ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai. Tvariai gamybai skatinti SP intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ tikslas – remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą. Viena paramos formų – lengvatinė paskola ir jau nuo kovo 3 d. bus galima teikti paraiškas jai gauti. Didžiausia paskolos suma vienam gavėjui – 200 tūkst. eurų. Paskolos iki 5 m. laikotarpiui teikiamos investicijoms arba investicijoms ir apyvartiniam kapitalui ir iki 3 m. laikotarpiui tik apyvartiniam kapitalui. Paskolos lėšomis remiamas: * šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje (privaloma veikla), * biodujų gamyba iš gyvulininkystėje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų, * investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės standartų. Už paskolos investicijoms lėšas galima įrengti naujus ar rekonstruoti esamus tvartus, mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus, statyti ir įrengti biodujų jėgaines, kurti gyvulių ir paukščių auginimo infrastruktūrą, įsigyti ūkinius gyvūnus. Paskolos apyvartiniam kapitalui lėšos gali būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, su ūkio veikla susijusiems mokesčiams ir einamosioms išlaidoms (turto mokestis, turto nuoma, turto draudimo išlaidos, komunalinės išlaidos, administravimo išlaidos, anksčiau sudarytų paskolų, jei jos nebuvo finansuotos ES lėšomis, palūkanos ir kt.), debitoriniams įsipareigojimams ir kitoms apyvartinėms išlaidoms, būtinoms ūkinei veiklai vykdyti, išlaidoms PVM, sumokėtam už prekes ar paslaugas, susijusioms su investicijomis į materialųjį, nematerialųjį ar biologinį turtą. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Galimi pareiškėjai – tiek fiziniai asmenys, turintys savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tiek juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (ar) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai. Paraiškos NMA teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą.
Pasiūlė naują sąlygą
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas rajono Savivaldybės politikams buvo pasiūlęs, kad suinteresuotoms įmonėms seniūnijos leistų iš jų teritorijose esančių melioracijos griovių išsikirsti krūmus. Šįkart jis pateikė ir sąlygą – tuo pačiu išvalyti ir drenažo žiotis. Nuomonės išsiskyrė „Tai nėra finansiškai labai didelė našta, bet žiotis valyti reikia. Jeigu jos neveikia, kanalai užželia, vandeniui nėra kur nubėgti“, – naują savo siūlymą pagrindė R. Paulikas. Jis neabejojo, kad, siūlant išsikirsti griovius, ši sąlyga turėtų būti privaloma. „Griovių yra tiek ir tiek, kas nori, tegul augmeniją išsikerta, – prašom. Ją išsiveža, susitvarko, bet su sąlyga, kad išvalys žiotis“, – akcentavo R. Paulikas. Esą taip finansinė našta būtų nuimta nuo Žemės ūkio skyriaus, būtų sutaupyta nemažai lėšų. Tačiau komiteto pirmininko pavaduotojas Simas Končius buvo kitos nuomonės: jeigu įmonėms, kurios krūmus išsikerta biokurui gaminti, reikės dar ir žiotis valyti, – neapsimokės, pigiau bus nusipirkti medį, jį „sutarkuoti“ ir parduoti, negu samdyti ekskavatorių. „Nereikia nė svajoti, kad kas dirbs nemokamai, reikia tik džiaugtis, kad bent krūmus iškirs“, – įsitikinęs S. Končius. Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės duomenimis, Kretingos rajono teritorijoje yra 850 km melioracijos griovių, pagal skiriamas lėšas kasmet išvaloma po 8–10 km, tai yra 1 proc. Išvalyti vieną kilometrą kainuoja vidutiniškai 4,5–5 tūkst. eurų. Prie kiekvieno išvalyto melioracijos griovio grįžti reikėtų bent kas 8-erius metus, kadangi krūmais ir kemsynais greit apauga iš naujo. Pavyzdžiui, per 5-erius metus karklas į viršų pasistiebia 4 ar 5 metrus.
Laukus tręšiantiems tik mėšlu ir (ar) srutomis tręšimo planų nereikia
Patvirtinti atnaujinti Valdymo reikalavimai ne tik nesukuria žemės ūkio subjektams naujų prievolių, bet ir supaprastina jų įgyvendinimą bei mažina administracinę naštą, atsiranda daugiau lankstumo. Tręšiantiems TIK mėšlu ir (ar) srutomis arba tręšiamaisiais produktais (azoto trąšomis) tręšimo planas NĖRA PRIVALOMAS. Anksčiau tręšiantiems mėšlu toks planas buvo privalomas. Po šio keitimo tręšimo planas privalomas tik jeigu tręšiama kompleksiškai, t. y. ir mėšlu, ir (ar) srutomis, ir azoto turinčiomis trąšomis. Kitaip tariant, tręšimo planas reikalingas tik šiais trimis išskirtinais atvejais, t. y. kai tas pats laukas: • tręšiamas mėšlu ir azoto turinčiomis trąšomis; • tręšiamas srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis; • tręšiamas mėšlu ir srutomis bei azoto turinčiomis trąšomis.
Ūkiams kurti ir investicijoms į žemės ūkio valdas – lengvatinės paskolos
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP) parama teikiama ne tik dotacijomis, bet ir lengvatinėmis paskolomis, skirtomis tiek investicijoms, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol jau gauta paraiškų daugiau kaip už 11 mln. eurų. Žemės ūkio ministerijai pakeitus paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštį, jau nuo kovo 3 d. bus galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal intervencines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paskolos jauniesiems ūkininkams Lengvatinėms paskoloms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skirta 19,94 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. eurų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ lengvatinei paskolai gauti pateiktos 56 paraiškos, kuriomis prašoma skirti 2,5 mln. eurų. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos. Paskola investicijoms gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o paskola apyvartiniam kapitalui 3 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Lengvatinė paskola teikiama žemės ūkio produktų pirminei gamybai ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą. (Veikloms, kurių tikslas gauti ar parduoti kailius, parama neskiriama.) Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Lietuvos ūkiams grėsmę keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo
Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad, norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių. Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Teisę į nuostolių kompensavimą turi: • ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise; • jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą; • jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos; • jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai; • kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį; • kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
|
|
