|
|
|
Mūsų žmonėsLietuvai „magaryčių“ – penkios atžalos
„Nesuprantu jaunimo, kodėl tiek mažai begimdo vaikų. Dvi atžalos - į tėvų vietą, trys – jau šiokios tokios „magaryčios“ Lietuvai, - kalbėjo Valerija Lukauskienė iš Kūlupėnų, pagimdžiusi, išauginusi ir gerai išauklėjusi 7 vaikus. – Mano „magaryčios“ - penki vaikai“. V.Lukauskienei, tarp kitų 45-ių Lietuvos daugiavaikių motinų, per iškilmes Prezidentūroje nusilenkė šalies vadovas Valdas Adamkus ir apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Svarbiausia gyvenime – pasitikėti vienas kitu
“Kai tuokėmės, oras buvo toks baisus – pats pavasarinis polydis, kad nei su ratais, nei su rogėmis nebuvo galima važiuoti”, - prisiminė Jadvyga Kviklienė, kartu su vyru - Šventosios girininku Rimantu - ne per seniausiai atšventusi auksines vestuves. Tačiau blogas oras vestuvių dieną neužtraukė negandos jų gyvenimui. Abu jie vienas kitam dėkoja už tai, kad per penkis bendro gyvenimo dešimtmečius sugebėjo sutarti ir būti bendražygiais.
Kazino liūno dugne – rusiška ruletė
„Atvirai papasakoti savo istoriją mane paskatino lošimo namų reklama apie tai, kad jie rengia popietes šeimoms su vaikais. Į jas pasikviečia netgi klounus. Laikraščiuose rašo, kad lošimo namai paremia sportininkus. Iš tiesų, jūs net neįsivaizduojate, kaip gudriai yra organizuotas klientų viliojimo mechanizmas, kuris įklampina žmogų ir siurbia jo pinigus, žlugdo šeimos santarvę“, - redakcijai pasakojo iš lošimo priklausomybės besivaduojantis 33 metų Tadas (vyro vardas pakeistas, - red. pastaba).
Keliautojo po Kalnų Altajų „namai“ sutilpo ant dviračio
Kretingoje viešėjęs keliautojas Ričardas Urbonavičius Pranciškonų vienuolyne surengtame susitikime pasidalijo kvapą gniaužiančiais įspūdžiais, kuriuos jis išgyveno dviračiu keliaudamas po Kalnų Altajų. Kalnais ir stepėmis, besidriekiančiais palei Mongolijos sieną, dviratininkas įveikė 2 tūkst. km. Keliautojas pabuvojo vietose, kur ligi šiol dar gyva senoji pagonių religija – šamanizmas. Kelionėje R.Urbonavičius domėjosi ir specifiniu klajoklių instrumentu – dambreliu, ieškojo senųjų jį gaminančių meistrų.
Sunkiame darbe suranda ir romantikos
Kretingiškė veterinarijos gydytoja Benedikta Vasiliauskienė šį darbą dirba beveik keturis dešimtmečius. Moteris kartais pasvajoja – o, kad būtų bent dešimt metų jaunesnė: šiais naujos informacijos laikais būtų galima labiau pasinaudoti laikmečio teikiamomis galimybėmis ir pritaikyti jas praktikoje.
Kretingiškė surengė pirmąją mandalų parodą
Praėjusį penktadienį kretingiškė dizainerė Aušra Juknevičienė knygyne „Atrask save“ savo bičiuliams pristatė akrilo ir tekstiliniais dažais ant popieriaus nutapytas mandalas. Tai – pirmoji A.Juknevičienės tapybos darbų paroda.
Žibininkų automobilių kolekcija – nesena sovietinė praeitis
Žibininkų „Juozo alaus“ pramogų komplekso automobilių stovėjimo aikštelės pašonėje išsirikiavę senoviniai automobiliai, anot jų bei komplekso šeimininko Juozo Matulevičiaus, tai – mūsų sovietinė praeitis. Tarp daugiau kaip dešimties automobilių, išrikiuotų kolona, tik vienas užsienietiškas: tai - trabantas. Visi kiti – moskvičiai, volgos, pobeda, - automobiliai, kokį įsigyti dar prieš porą - trejetą dešimtmečių buvo ne vieno svajonė.
Kolekcininkas kuria filmus apie Atlanto nugalėtojus
Kauno aviacijos muziejaus muziejininkas, kolekcininkas Jonas Čepas kartu su operatoriumi Stasiu Dargiu kuria jau antrą dokumentinį filmą apie lietuvių tautos lakūnus, įveikusius Atlantą: prieš metus pasirodė dviejų dalių filmas „Atlanto nugalėtojui Feliksui Vaitkui – 100“. Šiuo metu jiedu kuria dokumentinį filmą apie Darių ir Girėną „Lituanicos didvyriai amžinai gyvi“.
Gatvės Riešinės – etnokultūrinis paveldas ir naujausia mada
Mada mėgsta kartotis – tai, kas seniau buvo madinga ir užmiršta, vėl grįžta. Tai, ką nešiojo mūsų senelės, tampa gražu ir aktualu mums. Kartais mados slėpynės trunka kelias dešimtis metų ar net šimtmetį. Žinoma, galbūt pūstos krinolino suknios ir nebebus madingos, tačiau prieš šimtmečius nešiotos tautinių rūbų detalės grįžta net į garsiausių dizainerių kolekcijas. Riešinės – naujas reiškinys, grįžęs į aprangos stilių po daugiau negu šimto metų užmaršties.
Į susitikimą surinko kone pusę tūkstančio giminaičių
Treji metai darbo, nuo pokalbių kaistantis telefonas, šimtai nuvažiuotų kilometrų, dešimtys aplankytų namų, šūsniai nuotraukų ir schemų – taip gimė Mamių kaimo Rojų giminės medis. „Giminės medžio kūrimas yra išties įdomus, tačiau daug laiko ir kantrybės reikalaujantis dalykas. Laiką, kurį užtruksite kurdami medį, lemia tai, kokio dydžio giminė, kiek kartų prisimenate pats ar jūsų giminaičiai. Darbas vertas vargo, nes informacija lieka ateities kartoms“, - mano salantiškis Adolfas Stanevičius, sukūręs savo tėvų giminės medžius.
|
|
