|
|
|
Mūsų žmonėsErlėniškis kalvis tęsia prosenelio amatą
Imbarės seniūnijoje, Erlėnų kaime gyvenantį 65-erių Algimantą Jonutį aplinkiniai žmonės vadina auksinių rankų kalviu ir civilizacijos nepaliestu mohikanu, o jo meilė arkliams – paveldėta iš tolimos giminės.
Meilę futbolui matavo ne pinigais
Kretingiškių gerai žinomas futbolo treneris Algirdas Andriuškevičius šį rudenį atsisveikino ir su trenerio darbu, ir su Kretingos sporto mokykla, kurioje dirbo nuo pat jos įkūrimo 1965 metais. „Kad ir kaip buvo sunku atsisveikinti su darbu, reikėjo tą padaryti – vietą reikia užleisti jaunimui“, - kalbėjo treneris, rugsėjo pabaigoje švęsiantis 72-ąjį gimtadienį.
Suvienyti to paties likimo
„Stiprūs žmonės“, - tokia pirmoji mintis ateina į galvą, bendraujant su tremtiniais. Žmonėmis, kurie išgyveno tremtį, joje patirtas netektis, nepriteklius, tačiau niekada neišsižadėjusiais tvirto tikėjimo ir meilės Lietuvai.
Jonas Gricius: „Reikėjo sulaukti 100 metų, kad išgarsėčiau“
Gargždelės kaime, greta Salantų, pas dukterį Augeniją Narvaišienę gyvenantis Jonas Gricius rugsėjo 4-ąją su giminėmis jau atšventė savo 100-mečio jubiliejų. Tačiau šimtamečio dokumentuose įrašyta kitokia gimimo data – rugsėjo 20-oji: šią dieną jį ir ketina pasveikinti Kretingos rajono savivaldybės bei seniūnijos atstovai.
Gaisras nesudegino tikėjimo žmonių gerumu
„Galėčiau išvardinti daug žmonių, kurie mums padėjo. Tačiau nenoriu, kad šiame sąraše vieno pavardė būtų paminėta pirmiau negu kito – visiems vienodai esu labai dėkingas“,- teigė Kęstutis Lukauskas, kurio šeima po gaisro 2009 metų gruodžio 30 dieną liko be namų. Po nelaimės atsitiesianti ir iš naujo gyvenimą kurianti Lukauskų šeima sakė patyrusi, kad už juodus gaisro dūmus daug aitresnės buvusios žmonių apkalbos.
Įžiebusi švietimo ugnį Kretingoje
Garsių žmonių kalvė, dvasinė tvirtovė, inteligentijos lopšys – taip, vaikštant istorijos takais, galima vadinti Pranciškonų ordino gimnaziją. Jos atsiradimui 1932 metais „taip“ tarė pats popiežius. Per keturis mėnesius pastatyta mokykla visiems laikams pakeitė ne tik išorinį, bet ir dvasinį Kretingos miesto veidą.
Į kunigystę – dramatiškų išbandymų keliu
Laukžemėje užaugęs 27-erių Ernestas Želvys šį rugsėjį – penktakursis Kauno kunigų seminarijos klierikas. Vaikinas tikisi, jog kitą pavasarį jau galės priimti kunigystės šventimus. Mat, jo gyvenime žiaurius likimo smūgius keitė dramatiški lūžiai: kūdikystėje jis buvo paliktas girtaujančių tėvų, po to - įvaikintas. Sykį įstojęs į Kunigų seminariją, ją metė ir vos nenusivedė prie altoriaus savo vaikystės draugės. Po audringų jaunystės išbandymų E.Želvys antrąkart sugrįžo į kunigystės kelią.
Stažuotė Europos Sąjungos širdyje – vertinga patirtis
„Bent kartą gyvenime pabuvoti Europos Sąjungos širdyje tikrai verta. Kad savo akimis pamatytum, kaip gimsta sprendimai, nulemiantys visos Europos gyvenimą“,- tvirtino kretingiškė 24 metų Jorūnė Martinavičiūtė, neseniai grįžusi iš Belgijos sostinės Briuselio, kur 5 mėnesius stažavosi Europos Sąjungos Regionų komitete.
Afganistanas: gyvenimas tarp XXI ir XIII amžių
Atostogų į Lietuvą sugrįžęs Vygaudas Ušackas, Europos Sąjungos ambasadorius Afganistane, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje surengė susitikimą su visuomene. Ambasadorius papasakojo apie šalį, jos žmones bei problemas, kurių sprendimui daug dėmesio skiria pasaulio lyderiai bei Europos Sąjunga (ES). Lietuva padeda atkurti Goro provinciją.
Žaibo nukirstą šimtametį ąžuolą pavertė baubliu
Į karteniškio Viktoro Mačernio sodybą nuo vakar dienos vis užsuka smalsuolių: 66-erių vyras ką tik pabaigė didžiausią savo vasaros darbą – iš du kartus žaibo kirsto giminės ąžuolo karteniškis pagamino baublį. Vyras teigė, kad baublių Kretingos rajone, o ir visoje Žemaitijoje, yra labai nedaug – juk norint pasigaminti tokią medžio trobelę, tinkamo ąžuolo reikia laukti kelis šimtus metų.
|
|