Istorikas Vacys Vaivada ėmėsi ilgo, sunkaus ir atsakingo darbo – jis suskaitmenino kunigo pranciškono Viktoro Vinco Gidžiūno Krokuvos archyvuose surinktą medžiagą apie LDK bernardinų istoriją.

Klaipėdietis istorikas humanitarinių mokslų daktaras 67-erių Vacys Vaivada ėmėsi didžiulio darbo – per dvejus metus jis suskaitmenino milžiniškos apimties užatlantės pranciškonų kunigo Viktoro Vinco Gidžiūno (1912–1984) Krokuvoje surinktą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pranciškonų kone 500 metų – nuo XV iki XIX a. – istorijos archyvą ir skaitmeną perdavė Kretingos pranciškonų vienuolynui. „Tai, ką šiandieną turi Kretinga, yra istorinė brangenybė“, – akcentavo profesorius V. Vaivada.

Atliko titaniškus darbus

Klaipėdos universiteto afilijuotas (priklausantis mokslo įstaigai, – red. pastaba) profesorius V. Vaivada gavo Kretingos pranciškonų parapijos klebono Pauliaus Sauliaus Bytauto rūpesčiu išvien su kitais broliais iš JAV į Lietuvą pargabentą medžiagą – kunigo V. V. Gidžiūno nufotografuotą ir ant plono popieriaus išleistų 15,5 tūkst. tekstų nuotraukų.

Šią itin gausią archyvų medžiagą V. Vaivada suskaitmenino galingu Klaipėdos universiteto skeneriu ir atliko tai dviem režimais: vieną – paprastesnį, o kitą techniškai pajėgesnį – 600 taškų, kad prireikus galima būtų atkurti „išplaukusias“ fotografijų vietas. Viena skaitmena liko Klaipėdos universitete, jeigu, pasak V. Vaivados, studentai norėtų tęsti LDK bernardinų istorijos tyrinėjimą, o kita elektroniniu pavidalu grįžo pas brolius pranciškonus.

Kretingos parapijos klebono P. S. Bytauto žodžiais, V. Vaivada atliko ne tik Lietuvos pranciškonų, bet ir visos Lietuvos istorijai itin svarbų darbą, – beje, dirbdamas savanoriškai, be jokio atlygio.

Tačiau profesorius gana kukliai tevertino savo indėlį, jis sakė, kad patį juodžiausią darbą atliko nežinomu išlikęs šviesuolis archyvaras, kuris Krokuvoje kruopščiai atrinko ir kunigui V. V. Gidžiūnui pateikė susistemintą didžiulę teritoriją apimančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pranciškonų brolijos medžiagą. V. Gidžiūnas ją nufotografavo į 400 juostelių. „Įsivaizduokit, koks tai turėjo būti ilgas ir kruopštus darbas, naršant po milžiniškus archyvus ir atrenkant tai, kas esminga. Manau, kad tai turėjo trukti kelerius metus“, – pasvarstė pašnekovas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kazio Varnelio namai-muziejus Vilniuje suteikė neeilinę progą pamatyti išskirtinį gotikos kūrinį – Lietuvos nacionalinio muziejaus Kazio Varnelio namuose-muziejuje visuomenei pristatyta gotikinė Laukžemės Madona – seniausia Žemaitijoje išlikusi medinė skulptūra, menanti XV a. pradžią.

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios prieangyje, sieninio laikrodžio spintoje, 1990 m. dailėtyrininkė Marija Matušakaitė (1924–2016) aptiko gausiai papuoštą Dievo Motinos su kūdikiu skulptūrą ir atpažino gotikinį kūrinį.

Skulptūra, pavadinta Laukžemės Madona, sukurta Vidurio Europoje ir datuojama apie 1420 m., yra viena ankstyviausių iš Lietuvoje itin retų gotikinių skulptūrų. Be to, tai seniausia išlikusi medinė skulptūra Žemaitijoje.

Per 600 metų Laukžemės Madona buvo daugybę kartų „patobulinta“ – perdažyta visa arba dalimis, o skulptūrą dengiantys dažų sluoksniai paslėpė drožybos elementus ir gotikinę polichromiją. Užtruko 10 metų, kol milimetras po milimetro pašalinti perdažymo sluoksniai ir atidengta subtili gotikinė drožyba ir gerai išlikusi polichromija.

Skulptūros atsiradimo istoriją Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčioje gaubia paslaptis. Nežinia, kada ir iš kurios Europos šalies ji galėjo būti atvežta. Tikėtina, kad anuomet Madona atkeliavusi iš kaimyninių katalikiškų kraštų – Livonijos, Prūsijos, Lenkijos, Čekijos ar šiaurinių vokiečių kunigaikštysčių, kuriose klestėjo medinė gotikinė skulptūra.

Taigi parodos lankytojai ne tik pamatys pačią Laukžemės Madoną, bei ir galės sužinoti intriguojančią skulptūros atradimo istoriją, išmokti atpažinti gotikinę skulptūrą, įsijausti į dailės istoriko ir restauratoriaus darbo specifiką.

Paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ veiks iki 2026 m. vasario 22 d.

Parodos kuratorės – menotyrininkė dr. Lijana Birškytė-Klimienė, LNM Restauravimo centro restauratorė Vita Blažiūnienė, parodos architektas ir vizualinio identiteto autorius – Justinas Dadonas. Vienas parodos partnerių – Kretingos muziejus.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Atkasus bunkerį, grupė entuziastų su Aurimu Rapaliu (pritūpęs prieky) įsiamžino nuotraukoje.

Gerokai anksčiau partizanų žūties vietą savanoriai paženklino atminimo ženklu.

Praeinančios vasaros ir šio rudens sandūroje grupė salantiškių entuziastų ir jų bendraminčių po kelerių metų pertraukos vėl ėmėsi tyrinėti partizanų bunkerį Montvidinės miške netoli Platelių. Archeologinė ekspedicija truko 8 dienas, per ją atkastos bunkerio liekanos, surinkti keli šimtai radinių – daugiausiai skeveldrų ir gilzių. Apie ekspediciją ir ten kovojusių bei žuvusių partizanų istorijos bus pasakojamos rugsėjo 22-ąją Partizanų troboje Salantuose surengtoje Europos kultūros paveldo dienų popietėje.

Detaliai ištirta per 10 bunkerių

Šios ekspedicijos organizatorius – Salantų kultūros centro vadovas Aurimas Rapalis atviravo, kad po Salantų miesto šventės ir bemiegio savaitgalio nėrė į kitą sritį, kaip pajuokavo, į savo „širdies festivalį“ – Kardo rinktinės partizanų istorijos paieškas, konkrečiai – į tolimesnius Montvidinės bunkerio tyrinėjimus. Tam savanoriškai be jokio atlygio savo laiką aukojo ir žiniomis dalijosi tyrimams vadovavę vilniečiai archeologai Arijana Kotova, Divonis Piličiauskas, talkinat būriui šiai veiklai prijaučiančių savanorių iš Kretingos ir Plungės rajonų bei šauliai.

A. Rapalio žodžiais, tokio masto partizanų bunkerio detalių archeologinių tyrimų ligi šiol nebuvo atlikta nei Kretingos, Plungės ar Skuodo rajonuose. O ir Lietuvoje detaliai tėra ištirta per 10 partizanų bunkerių.

Tyrinėjant vietovę, buvo rasta keli šimtai radinių – daugiausia skeveldros, gilzės ir kiti keturių partizanų, slapyvardžiais Auklėtinis, Pelėda, Audra ir Ąžuolas, paskutinio mūšio prieš okupantus liudijimai. Po archeologų apžiūros, manoma, radiniai iškeliaus į Kretingos muziejų.

• Rašyti komentarą (67)
• Plačiau ...

Besidomintieji savo krašto istorija unikalių eksponatų gali atrasti ne tik didžiuosiuose, bet ir kukliuose muziejuose ar privačiose kolekcijose. Neseniai keliuose medinio namo kambariuose įsikūrusį Gargždų krašto muziejų aplankęs šių eilučių autorius čia netikėtai atrado porcelianinę cukrinę su tarpukariu Kretingoje veikusios Judelio Taico ir Eniko Šero arbatos svarstymo bendrovės „Virdulys“ ženklu.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Apsupta draugų ir bendraminčių Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Kretingos brolijos sesuo kretingiškė Aleksandra Kleinauskienė OFS (Ordo Franciscanus Sacularis) atšventė 100 metų sukaktį. Ta proga rugpjūčio 5-ąją – tikrąją jubiliatės gimimo dieną – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje buvo aukojamas šv. Mišios. Brolijos nariai, sveikindami ir laimindami A. Kleinauskienę, dėkojo Viešpačiui už šios moters gyvenimo ir pašaukimo liudijimą. Kai Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, įteikęs puokštę gėlių, paklausė, kur ilgo gyvenimo paslaptis, ji atsakė: „Nebūkit pikti, gyvenkite taikoje su visais.“

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Liepos 8 d. Vilniuje, iškart po Palangoje įvykusių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, 122 išeivijos atstovai iš 35 pasaulio šalių susirinko į Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVIII Seimo pirmąją sesiją. Seimas išrinko prezidiumą, o prezidiumo pirmininku tapo 2003 m. į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) emigravęs salantiškis Artūras Žilys. Trečdalis – apie 1,3 mln. – lietuvių šiandieną gyvena užsienyje. PLB – lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija, jungianti 55 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes. PLB Seimas yra aukščiausias Pasaulio lietuvių bendruomenės valdymo organas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Nors kone pusę savo gyvenimo Stepas Žilys pragyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten saugo ir puoselėja lietuvybę, o gimtinės trauka jo širdyje – gyva ir stipri.

Buvęs Kretingos sporto mokyklos krepšinio treneris Stepas Žilys, jau 25-erius metus gyvenantis ir dirbantis JAV, Ilinojaus valstijoje, Lemonto mieste, treniruoja krepšinio klubo „Lituanica“ vaikus. Būrį jaunųjų krepšininkų vyriausiuoju klubo treneriu dirbantis S. Žilys buvo atsivežęs į Palangoje įvykusias Pasaulio lietuvių žaidynes. Šioms pasibaigus, liepos 21–26 dienomis S. Žilys dar yra pakviestas padirbėti garsių šalies krepšininkų Ronaldo Seibučio ir Rimanto Kaukėno organizuotoje stovykloje „Krepšinio laboratorija“.

Į Lietuvą – su džiaugsmu

Kone kasmet atostogų į Lietuvą sugrįžtantis 59-erių S. Žilys pasakojo, kad į Pasaulio lietuvių žaidynes, kurios labiau orientuotos į suaugusiųjų sportą, jis atsivežęs dešimt savo treniruojamų dvylikamečių, – komanda pasivadino „Lituanica U-12“. Kadangi žaidynėse nebuvo numatyta panašaus amžiaus komandų, jis sutarė su senų laikų bičiuliais – Palangos sporto centro treneriu Regimantu Juška ir krepšininku R. Seibučiu, kad bus suburtos panašaus amžiaus komandos. Turnyre „Lituanica“ varžėsi su komandomis iš Klaipėdos, Plungės ir dviem iš Palangos, užėmė III vietą.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Šiuo metu Kretingos muziejuje vykstančios parodos / sugrįžimo „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ lankytojai gali susipažinti su Antaninos ir Felikso Tiškevičių rūmuose Palangoje buvusių beveik 40 meno kūrinių, 1940 m. sovietinės valdžios nusavintų ir patekusių į Kretingos ir Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kretingos muziejuje iki kitų metų rugpjūčio pabaigos bus eksponuojama paroda „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“, simboliškai įvardinta dar kaip ir sugrįžimas – į Kretingos muziejų atkeliavo ir pirmą kartą apskritai eksponuojami kažkuriuo laikotarpiu Tiškevičių dvarą Palangoje puošę meno kūriniai, dalis kurių 1940 m. buvo perduoti Kretingos muziejui. „Tai – didelis ir svarbus įvykis, kokio mūsų muziejus nėra regėjęs. Vienoje vietoje išvysti net ir XVII a. dailininkų kūrinius yra didelė vertybė – ji kilstelėjo tiek, kad galime pasijausti kaip tikrame dvare“, – įsitikinusi parodos kuratorė ilgametė muziejininkė Danutė Šorienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Palangos tiltas buvo mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta. XX a. 4-as deš. Jono Buračo nuotr., Antano Buračo archyvas

Nors Palangos pajūrį bene pirmasis „atrado“ 1824 m. vasarą čia poilsiavęs didysis poetas romantikas Adomas Mickevičius ir jį aprašė savo poemoje „Konradas Valenrodas“, lietuviai jį dažniau pradėjo lankyti tik beveik po 100 metų, 1921 m. kovo 31 d. Lietuvai atgavus Palangos kraštą iš Latvijos.

Po nepriklausomybės kovų atkūrus šalies ūkį ir pramonę, susiformavus didesnes pajamas gaunančių žmonių – politikų, verslininkų, inžinierių, dvasininkų, kultūrinės inteligentijos – sluoksniui, poilsis prie jūros tapo svarbia jų vasaros atostogų dalimi. „Kelios savaitės ar mėnuo Palangoje gali sustiprinti sveikatą ir sukurti geros nuotaikos kapitalą žiemai“, – tokią žinią skleidė Lietuvos laikraščiai.

Poilsiautojai įprastai traukiniu atvykdavo į Kretingos geležinkelio stotį, iš kur automobiliais ar autobusais pasiekdavo Palangą. Taip iš Lenkijos okupuoto Vilniaus 1924 m. atvykęs dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) liepos–rugpjūčio mėnesiais čia praleido nemažai laiko ne tik ilsėdamasis, bet ir keliaudamas po pajūrį, kartu su kunigu ir poetu Jonu Mačiuliu-Maironiu aplankęs ir garsiuosius Kretingos Porciunkulės atlaidus. Po jo viešnagės prie jūros vedantis grafų Tiškevičių prospektas buvo pervadintas J. Basanavičiaus vardu, o Kretingoje vietoje dar I pasaulinio karo metais okupacinės Vokietijos valdžios statyto vargano geležinkelio stoties pastato pagal architekto Edmundo Alfonso Fryko (1876–1944) projektą 1925 m. buvo pastatyta nauja, Palangos medinių vasarnamių architektūrą primenanti geležinkelio stotis, į kurią atvykti ne tik eiliniams poilsiautojams, bet ir garbingiems svečiams nebuvo gėda. Palangos kurortas ypač suklestėjo XX a. 4-ame deš., kai jame buvo pastatyta daugiau kaip 150 naujų namų, vilų ir pensionatų, o 1933 m. buvo suteiktos miesto ir kurorto teisės.

Vasarą Palanga tapdavo vasaros sostine, nes ten poilsiauti iš Kauno atvykdavo ne tik šalies prezidentas Antanas Smetona su šeima ir palyda, bet ir daugybė kitų garsių žmonių: politikai, verslininkai, kūrybinės inteligentijos atstovai, teatrų aktoriai ir operos dainininkai, dvasininkai, apie kurių poilsį Palangoje, norint populiarinti kurortą ir pritraukti daugiau poilsiautojų, pranešdavo šalies laikraščiai.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

1 / 109 2 / 109 3 / 109 4 / 109 5 / 109 6 / 109 7 / 109 8 / 109 9 / 109 10 / 109 11 / 109 12 / 109 13 / 109 14 / 109 15 / 109 16 / 109 17 / 109 18 / 109 19 / 109 20 / 109 21 / 109 22 / 109 23 / 109 24 / 109 25 / 109 26 / 109 27 / 109 28 / 109 29 / 109 30 / 109 31 / 109 32 / 109 33 / 109 34 / 109 35 / 109 36 / 109 37 / 109 38 / 109 39 / 109 40 / 109 41 / 109 42 / 109 43 / 109 44 / 109 45 / 109 46 / 109 47 / 109 48 / 109 49 / 109 50 / 109 51 / 109 52 / 109 53 / 109 54 / 109 55 / 109 56 / 109 57 / 109 58 / 109 59 / 109 60 / 109 61 / 109 62 / 109 63 / 109 64 / 109 65 / 109 66 / 109 67 / 109 68 / 109 69 / 109 70 / 109 71 / 109 72 / 109 73 / 109 74 / 109 75 / 109 76 / 109 77 / 109 78 / 109 79 / 109 80 / 109 81 / 109 82 / 109 83 / 109 84 / 109 85 / 109 86 / 109 87 / 109 88 / 109 89 / 109 90 / 109 91 / 109 92 / 109 93 / 109 94 / 109 95 / 109 96 / 109 97 / 109 98 / 109 99 / 109 100 / 109 101 / 109 102 / 109 103 / 109 104 / 109 105 / 109 106 / 109 107 / 109 108 / 109 109 / 109