|
|
|
Vakarų LietuvaTremties praretintas giminės stalas pildomas atsiminimais
Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – Kretingos rajono Grūšlaukės kaimo gyventojai susirinko į renginį „Toks tuščias ilgas suolas giminės“. Žiūrovams buvo pademonstruota per ekspedicijas į Sibirą „Aš einu senelių ir tėvų pramintu kančių taku“ surinkta medžiaga.
Mikelis Balčius: „Nė vienas lietuvis nepasakys, kad briedis – jo giminė“
Savamokslio archeologo ir istorijos žinovo, kolekcionieriaus, Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjo, 60-mečio Mikelio Balčiaus dėka jo senelio žemėje Šventojoje buvo atrasta seniausia Lietuvoje - neolito (II –III tūkst. pr.m.e.) laikotarpio – gyvenvietė. M.Balčius mano, jog nė vienas lietuvis šiandien nepasakytų, kad briedis yra jo giminaitis. Nors tuo tvirtai tikėjo mūsų protėviai. Užtat lietuviai, ypač sulaukę Naujųjų metų, noriai susitapatina su kiaule, beždžione ar žiurke.
Pomėgis tapo darbu, teikiančiu malonumą
Jūratė Čiakienė ir Loreta Sungailaitė – seserys, kilusios iš Jokūbavo (Kretingos rajono). Jų pomėgis – fotografija. J.Čiakienei šis pomėgis tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Dabar, norint įsiamžinti jos fotostudijoje, įsikūrusioje Tiltų gatvėje Klaipėdoje, gali tekti palaukti net kelis mėnesius.
Konkursą laimėjęs drožėjas iš savo amato nepragyventų
Kūlupėnuose (Kretingos r.) gyvenantis medžio drožėjas, tautodailininkas Antanas Lubys dalyvavo konkurse „Lietuviškas suvenyras“ ir pateko tarp šešių laureatų. Konkursą rengusi Lietuvos kaimo smulkiųjų verslininkų ir amatininkų sąjunga A.Lubio sukurtą medžio paveikslą - bareljefą „Piemenėlis“ - išrinko kaip suvenyrą, geriausiai atspindintį lietuvišką dvasią.
Senoji kuršių gyvenvietė įamžinama ąžuolų drožiniais
Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Įpilties kaime, esančiame prie pat Latvijos pasienio, vietinių žmonių iniciatyva kūrybiškai tvarkoma senoji kuršių gyvenvietė. Prieš keletą dienų XIII amžių siekiančios gyvenvietės pakraštyje buvo pastatyti trys ąžuoliniai stogastulpiai protėvių dievų – Perkūno, Saulės ir Žemynos – garbei. Aukuro akmenį nuo šiol „saugos“ ąžuolinis Žolininkas.
Palangiškis parašė knygą apie kurorto vandentiekio istoriją
Kitąmet sukaks 100 metų, kai 1908 m. Palangoje buvo nutiestas centralizuotas vandentiekis. Tai buvo privatus grafų Tiškevičių J.Basanavičiaus gatvės prieigose išgręžtas gręžinys. „Palangos vandentiekio istorija jau seniai gulėjo mano galvoje. Jubiliejaus išvakarėse atsirado stimulas išguldyti tą istoriją į atskirą knygą“, - kalbėjo buvęs ilgametis Palangos vandens ūkio vadovas, 70-metis Vitalius Litvaitis.
Būtingės latvių bendrija stengiasi išsaugoti savitumą
Lietuvos latvių bendruomenė yra susitelkusi į nevyriausybines organizacijas. Praėjusiais metais Lietuvoje aktyviai veikė 9 latvių organizacijos. Viena iš jų – Būtingės (kaimas šiaurinėje Palangos kurorto dalyje) latvių bendrija, kuri priklauso Klaipėdos apskrities latvių asociacijai „Atpūta“. Šį rudenį Būtingės latvių bendrijai sukaks penkeri metai. Bendrijoje, kuriai vadovauja Juris Putrius, yra 18 narių.
Svetingumo klubas – nemokama nakvynė bet kurioje šalyje
Kretingiškė Eglė Stanevičiūtė rado būdą, kaip keliaujant po pasaulį sutaupyti pinigų. Tapusi tarptautinio Svetingumo klubo (Hospitality club) nare, keliaudama nakvynei ji pasirenka ne viešbutį, o draugiškų žmonių namus.
Vieno kambario bute telpa visas „aerodromas“
Kosminis laivas “Buranas”, lėktuvai AN-2, “Vilga-35A”, L-29, Jak-52, lėktuvų propeleriai – visas šis „aerodromas“ sutelpa kretingiškio Algimanto Piekaus vieno kambario bute. Visi lėktuvų modeliai – suvenyrai yra tikslios tikrų lėktuvų kopijos, padarytos iš medžio: ąžuolo, uosio, beržo.
Salantiškė savo išaustus rankšluosčius skaičiuoja kilometrais
Šešiasdešimt septynerių salantiškė Regina Jablonskienė tvirtino, jog per keturias dešimtis metų staklėmis ji yra priaudusi kilometrus rankšluosčių: „Gal kokius penkis kilometrus, nes rankšluosčiai - laidotuvių ir suvenyriniai – sovietmečiu buvo populiariausias austas rankdarbis“. Dabar moteris dažniausiai audžia grubaus lino kilimėlius, kuriuos noriai perka užsieniečiai.
|
|
