|
|
|
Vakarų LietuvaKam reikalingas naujas Darbo partijos lyderis?
„Darbiečiai“ turi naują jiems atstovaujantį lyderį – Valentiną Mazuronį. Jis moka sklandžiai ir gana įtaigiai kalbėti, sugeba diskutuoti su oponentais ir nėra aikštingas. Taigi mes regime žmogų, kuris gali rimtai dalyvauti politinėse kovose ir kritikuoti visas valdžias, net tas, kur jo partija yra koalicijos partnerė. Bet visuomet kyla klausimas, kodėl ir kaip partiniai žmonės išsirenka lyderį? Ar giliai ir racionaliai yra diskutuojama? Ar daug alternatyvių kandidatų iškeliama partijos lyderio rinkimams? Ar atsakingai rinkėjai žvelgia į tuos, kuriems patikima valdžia? Ir kodėl išrinko žmogų, kuris dar visai neseniai buvo kitos partijos viršuje – pavadavo R. Paksą? Ir paskutinis klausimas – ar mes, kaip demokratinė visuomenė, esame pasirengę rimtiems ir atsakingiems rinkimams?
Alsėdžių gimnazijos „arkliukas“ – gynybinis-pilietinis ugdymas
Plungės rajono Alsėdžių gimnazija žinoma ne tik savo rajone, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje. Mat ji – vienintelė šiame regione, dirbanti pagal ypač įdomią gynybinio-pilietinio ugdymo programą, turinti savą šaulių kuopą. Užtat ir mokosi čia ne tik alsėdiškiai, bet ir atvažiavusieji iš Plungės, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Gargždų ir kitų miestų. Gynybinis-pilietinis ugdymas Alsėdžiuose puoselėjamas jau penkiolika metų – tiek laiko, kiek įstaigai vadovauja direktorius Leonas Mockūnas.
Valstybės tarnybai būtini kokybiniai mpokyčiai
Įmonė iš Kretingos – „Terekas“ surado nišą pasaulinėje rinkoje
Uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“, įsikūrusi Kretingoje, kuria ir gamina plastikinės taros pūtimo technologinę įrangą, kurią parduoda 27 pasaulio šalyse. Po sėkmingo savo produkcijos pristatymo šiemet Floridos valstijoje Orlande vykusioje pasaulinėje parodoje, įmonės gaminiams veriasi ir Pietų Amerikos šalių rinka.
Viduriukas
Niekas iš dabartinių keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų Nepriklausomybės aušroje nė neįsivaizdavo, kad prabėgus ketvirčiui amžiaus reikės spręsti bemaž tokias pat problemas, kokiomis sirgo brežnevinė epocha. Kalbu apie biurokratijos absurdą, apie į valdžią patekusių žmonių supintus savų ir svetimų korupcinius ryšius, kalbu apie vogimą iš bendros kišenės.
Šilutės šauliai norėtų susitvarkyti savo būstinę
Pasak Šilutės šaulių kuopos vado Donato Jauniaus, kuopos šaulių sąraše yra apie 100 jaunuolių, kurių amžius svyruoja tarp 11 ir 18 metų. Nuolat šaulių veikoje dalyvauja 16–30 jaunuolių. Per metus į organizaciją ateina apie 20–30 naujų narių, tačiau maždaug tiek pat šaulių gretas ir palieka dėl įvairių priežasčių. Išlieka branduolys. Į šaulių kopą ateina tie, kurie nori kažko kito, nei teikia įvairūs užklasiniai būreliai, sporto klubai.
„Nugalėsim arba žūsim!“
Praėjusį penktadienį beveik 500 Klaipėdos kunigaikščio Butigeidžio bataliono dragūnų karių prisiekė tarnauti Lietuvai. Jų iškilmingą rikiuotę Klaipėdos universiteto aikštėje, šildant nekaitriai ir maloniai rudeninei saulei, su pasididžiavimu stebėjo artimieji, draugai, kariuomenės vadai, LR vyriausybės atstovai. Daugeliui jaudulys per kūną perbėgo ir širdis suvirpėjo, kai jų sūnūs ar dukros – Baltijos krantų vaikai – sušuko: „Nugalėsim arba žūsim!“
Telšiškiai A. ir M. Šimkevičiai: „Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename“
Yra dalykų, kurių žmogus negali arba tiesiog neturėtų pamiršti. Vienas jų – tai savo tautos istorijos. Tuo keliu žengiantys telšiškiai dailininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai įgyvendino projektą tremčiai atminti. Bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, dailininkai sukūrė dvylika nerūdijančio plieno plokštelių su šio krašto tremtinių laiškais ir jas pritvirtino Telšių traukinių stoties erdvėje – pastato išorėje.
Arabai Žibininkuose?
Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas? Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties?
Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki
Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas. Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.
|
|