|
|
|
Vakarų LietuvaBesidalinanti žiniomis, kaip pasiekti sielos ir kūno harmoniją
„Būkite sveiki ir stiprūs“, – kiekvieną mėnesį Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytojams linki Regina Domarkienė, kuri jau kelerius metus yra rubrikos „Pelėdos kertelė“ autorė ir sumanytoja. Šioje rubrikoje ji dalinasi patarimais, kaip šiuolaikinis žmogus, skirdamas dėmesio bei laiko sau ir savo sveikatai, gali pasiekti sielos ir kūno harmonijos.
Kas gresia įvykdžius valstybinių miškų valdymo reformą
Kretingoje, laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje įvyko apskritojo stalo pokalbis su regiono miškininkais bei urėdijų rangovais. Susitikimo dalyviai aptarė ketinamą įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformą ir, nepritardami jai, priėjo prie išvados, jog valstybinius miškus administruojančių urėdijų struktūrinė pertvarka tikrai neprisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo bei regionų plėtros. Atvirkščiai, – drastiškai sunaikinus savarankiškai ir efektyviai dirbančias valstybines įmones miškų urėdijas, regionuose sumažės ir darbo vietų: sugriovus dabar veikiančią sistemą, be darbo liktų 3 tūkst. miškininkystės sektoriaus darbuotojų, tad, įskaitant jų šeimos narius, reforma tiesiogiai turėtų įtakos 15 tūkst. regionuose gyvenančių žmonių. Bet svarbiausia, ką pastebėjo diskusijos dalyviai, yra tai, jog reformos autoriai nekalba apie esminius dalykus – kieno gi rankose atsidurs valstybinis šalies turtas – miškai – ir kas valdys šiuos resursus, kai reformos iniciatoriai įgyvendins savo sumanymą 42 šalies miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę, o Generalinę miškų urėdiją – išvis panaikinti. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška, buvęs ilgametis šios urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, Mažeikių miškų urėdas Gintaras Nemunis, šios urėdijos vyriausiais inžinierius Juozas Kėsas, Rietavo miškų urėdo pareigas laikinai einantis vyriausiais miškininkas Žydrūnas Mažeika, Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkas Jonas Šedbaras, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys, Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius, šios urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas, bendrovės „Skatulė“ iš Rusnės vadovas Silvas Kaulius, bendrovės „Jono miškas“, dirbančios su regiono miškų urėdijomis, savininkas Jonas Būdvytis, Klaipėdos r. Dovilų seniūnė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentė Nijolė Ilginienė. Jų išsakytos mintys – tai šios dienos aktualija, pateikiama „Vakarų Lietuvos“ skaitytojams.
Teisme pasirodė ne visi kaltinamieji
Kretingos rajono apylinkės teismas nusprendė 38 metų kaunietį Raimondą Jančiauską ir 35 metų klaipėdietį Rolandą Šveikauską į kitą teismo posėdį atvesdinti, mat šiems nepasirodžius pirmajame posėdyje, taip ir nebuvo galima pradėti nagrinėti bylos. Prokuratūros duomenimis, šie vyrai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė 52 metų Javita Anužytė sukūrė ir panaudojo schemą, kaip neteisėtai užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę Kretingos rajone.
Įžvelgia nesąžiningą konkurenciją
Jau trečius metus galiojanti tvarka, kai transporto priemonė yra automatiškai išregistruojama, jei pasibaigė techninės apžiūros ar privalomojo valdytojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimas, atvėrė vartus nelegaliam verslui. Panašu, kad dabar gi automobilius ardo dalimis kas tik nori – taip valstybė netenka dalies mokesčių, o į gamtą keliauja pavojingos atliekos.
„Terekas“ aštuntąkart pelnė auksą
Kretingoje įsikūrusi 54-erių verslininko Juozo Maksvyčio vadovaujama bendrovė „Terekas“ jau aštuntą kartą pamečiui Vyriausybės vadovų buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtu Aukso medaliu už novatoriškiausią Lietuvos metų gaminį – šįkart už PET (plastiko) taros pūtimo įrenginį „Flex Blow („Lankstus pūtimas“) 6-4“.
Kalėdomis sušildytų pragertų vaikų širdis
Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos (rūpybos) tarnyba ieško šeimų, kurios šioms Kalėdoms galėtų prie savo šeimos stalo pasodinti ir namų šiluma pasidalinti su 13 tikrųjų tėvų meilės netekusių vaikų. O ketverių, septynerių ir 10 metų broliams iš vienos biologinės šeimos ieškoma nuolatinių globėjų.
Eksporto lyderis sėkmei pasikinko ir paspirtukus
Pasikalbėti apie plėtros ir eksporto galimybes į Kretingos rajono savivaldybę įstaigos „Versli Lietuva“ sukviesti regiono verslininkai patirties sėmėsi ir iš eksporto lyderės rajone bendrovės „Terekas“ sėkmės istorijos.
Vis tebekuria savąjį plieno žirgą
Į tolimas keliones kretingiškis verslininkas Pranas Varkojis su žmona Jūrate leidžiasi ant neįprasto, prieš 7 metus Vokietijoje specialiai jam surinkto motociklo „Ruko Explorer 1250“, kurio dizainą, tvirtino, ligi šiol vis pats dar tobulina.
Kumpikų žmonės dosnūs alkstantiems
Kai visoje šalyje šiandieną rengiamos viešos „Maisto banko“ akcijos, ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ šeimininkė Apolonija Bernotienė pasidžiaugė, kad jau prieš du dešimtmečius varguolius šelpė ir ligi šiol valgyklą teberemia dosnūs Kretingos rajono Kumpikų bei Latvelių kaimo ūkininkai. Viena iš jų – 81-erių Angelė Kontrimienė ir jos dukters Janinos Leonavičienės šeima. A. Kontrimienė sakė, jog dukart per metus – rudenį ir pavasarį – rinkti aukų pas juos vienuolyno mikroautobusu atvažiuojanti pati Olytė, – taip devintąją dešimtį baigiančią, tačiau nepailstančią vargšų globėją A. Bernotienę vadina ne tik kasdien į valgyklą besirenkantys valgytojai, bet ir šios valgyklos veiklą remiantys žmonės. Tik jų dėka valgykla išliko vienintelė visoje Lietuvoje, nenutraukusi veiklos per visą Nepriklausomybės laikotarpį. „Kaimo žmonės padeda, kaip kas gali: vieni – bulvių maišą, kiti – morkų, kopūstų, svogūnų, obuolių maišelius prikrauna. Visos gėrybės – iš to, ką patys užaugina. Vieni maišus pas mus suneša, kiti, į darbus anksti išvykstantys, prie gatvės padeda. Sėdam kartu su Olyte į autobusą ir apvažiuojam visą kaimą. Kartais po 10 maišų visokių gėrybių prirenkam“, – tvirtino A. Kontrimienė.
Muokyklelė, kor vėsas pamuokas – žemaitėška
Nu 1989 metu Kretinguos muziejou veik muokyklelė „Žemaitoka muziejėnoka“. Ana vaduovau Etnuografėjės skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė.
Isteigt muokyklelė ėr bova pačiuos Nijuolės mintis. Ana saka laba stebiejusis, kodiel Kretinguo vaka tep maža tekalb žemaitėška.
„Būdava nuenu pas pažistamus a kuokius sava gėmėnės, matau, ka suaugė žmuonis šeimuo tarp savės rokounas žemaitėška, vo ka rek so vakas – už karta pakeit tarmė ė praded literatūrėška. Anėj galvuo, ka je literatūrėška numūs rokousės, ta vaka geriau muokykluo muokysės skaitytė ėr rašytė. Tas yr neteisybė, bet nepamėslėj dar ėr api kėtkū – ka iš sava atžalū atem dėdžiausi torta – prigimtėnė kalba. Pats vaks tū dalyka sopras praejus kuokims 20 metu, o gal i daugiau“, – isitėkėnosi Nijuolė.
Dar ana laba keista ėr nerame pasėdarė, ka sužėnuojė, kap kėtė vaka muokykluos tyčiuojas ėš i anu klasės atejusiu naujuoku, katrėj so sava tievas i Kretinga gyventė atsėkraustė ėš Plungės a Skuoda rajuonu ėr per pertraukas tarp pamuoku šnekas žemaitėška.
Vo žemaitiu kalba, pagal Nijuolė, yr pati iduomiausė, pati meluodingiausė Lietuvuo. Daug senuoviniu žuodiu šėndėin mes ni nebžėnuom. Sakykem, kas yr jekšis (kėrvis), kas yr videlčius (šakutė), kas – jiekelis (šepetys, skėrts linams šukouti)... Svarbiausis „Žemaitoku muziejėnoku“ tėkslos – primintė seniau vartuotus žuodius ėr tus, katrus dabar vartuo tėkrė žemaite.
|
|
