Pajūrio naujienos
Help
2020 Lapkritis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 100 %
Naktį0°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar patogu išmesti šiukšles į naujuosius požeminius konteinerius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės bei kitas personalas. Tuo pačiu stengiamasi sukurti tokią aplinką ir atmosferą, kurioje gimdyvė jaustų palaikymą, kur ji pasitikėtų savimi – jau 12 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kurį Klaipėdos universitetinė ligoninė atidarė pirmoji šalyje.


Braškyno priežiūra rudeniop

  • Vakarų Lietuva
  • 2020-08-18

Rudenėjant – tinkamas laikas tvarkyti braškynus. Patarimais apie braškių priežiūrą pasidalino Šukės kaime Kretingos rajone gyvenantys ir jau penktus metus braškes auginantys jauni ūkininkai Kristina ir Viktoras Kavaliauskai.


Rekonstruotoje aikštėje įrengtus atrakcionus kaip mat išbandė ir mažiausieji, ir vyresnieji.

Šventojiškiai ir į šį kurortinį miestelį atvykstantys svečiai sulaukė neeilinio įvykio: pirmąjį rugpjūčio šeštadienį iškilmingai atidaryta ilgai laukta centrinė miestelio aikštė, jau iš tolo akį traukianti išskirtiniais grindinio raštais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus. Atsinaujinusioje erdvėje ir fontanas, ir vaikų žaidimo aikštelė, ir kultūros bei turizmo reikmėms skirtas paviljonas.

Įpynė kuršių motyvus

Aikštės atidarymo ceremonijos metu Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė neabejojantis, kad miestelio puošmena tapusi rekonstruota centrinė Šventosios aikštė bus renginių, laisvalaikio, žmonių susibūrimo vieta. Juo labiau kad projektuojant būsimą aikštę buvo numatytos erdvės ne tik renginiams, jaukiems pasisėdėjimams prie kavos ar arbatos puodelio, bet ir vaikams žaisti skirtos zonos.

Svarstant, kaip turėtų atrodyti viena pagrindinių Šventosios viešųjų erdvių, buvo atidžiai išstudijuota Šventosios istorija, dar prieškariu parengtas stačiakampis miestelio kompozicijos ir užstatymo planas ir savitas, nuo centrinės Palangos dalies gerokai besiskiriantis kuršiškas Šventosios charakteris.

Šventosios centrinė aikštė jau iš tolo akį traukia išskirtiniais grindinio raštais, kurie tapo pagrindiniu jos akcentu – grindinys padabintas etnografiniais elementais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus.


Sukilo prieš „Raguvilę“

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-08-04

Augančio Klaipėdos rajono Šimkų kaimo gyventojai surinko ir Savivaldybei įteikė per 700 parašų, reikalaudami sustabdyti praėjusį rudenį Šimkuose apleisto aerodromo 3 ha sklypą nusipirkusios uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ veiklos plėtrą, neleisti įmonei čia statyti padangų perdirbimo fabriko.


Kino ir televizijos operatorius, fotokorespondentas Eugenijus Macius (dešinėje) parodoje rado 1931 m. pagamintą kino kamerą – su tokia jam teko dirbti Lietuvos kino studijoje 1959–1960 m.

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia į iki 1944 m. Užkanavėje gyvenusio, Amerikos lietuvių kino metraštininku vadinamo Vytauto Petrulio Lietuvai padovanotos kino kamerų, kino projektorių bei fotoaparatų kolekcijos paroda. Joje – per 100 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų eksponatų, seniausias jų – 1925 m. Prancūzijoje pagaminta kino kamera „Patex“.

Pristatydamas parodą „Vytauto Petrulio (JAV) kino kameros“ jos kuratorius Vidmantas Kazlauskas priminė, kad 2017-aisiais Lietuvą pasiekusioje kolekcijoje – net 1 tūkst.710 garsiausiose pasaulio firmose 1925–1990 m. pagamintų filmavimo ir fotografavimo technikos vienetų.

Parodos atidarymo metu vaizdo skambučiu buvo susiekta su tądien 90 metų jubiliejų šventusiu šiuo metu Kalifornijoje, Santa Monikoje, gyvenančiu architektu, kolekcininku, kino mėgėju Vytautu Petruliu. Jis papasakojo savo biografiją ir tai, kad nuo 1950 m. pradėjo rinkti kolekciją ir filmuoti viską, kas susiję su JAV bei Kanados lietuviais: Dainų šventes Kanadoje, atlikėjų Stasio Povilaičio, Vytauto Kernagio ir kitų gastroles, pirmąjį Vytauto Landsbergio apsilankymą Kalifornijoje, jo paskaitą Amerikos klubui. Juostose atspindėti archeologės Marijos Gimbutienės, aktorės Rūtos Lee gyvenimo epizodai.

Kelionių į Lietuvą metu V. Petrulis fiksuodavo Palangos, Šventosios ir kitų Lietuvos gražiausių vietų vaizdus, kuriuos galima pamatyti ekrane šalia parodų salės.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė ir Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė pasidžiaugė pirma bendra paroda, kuri yra kartu įgyvendinimo projekto „Meniniai pasisveikinimai“ dalis.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Salantų regioninis parkas: programos, ekskursijos, žygiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-06-30
Salantų regioninio parko direkcija prie įėjimo įrengė lesyklėlę, kurioje bet kada galima pačiam pasiimti lankytojo pasą ir užsidėti jame antspaudą.

Salantų regioninis parkas šią vasarą, kuomet žmonės, vengdami tolimų kelionių, stengsis labiau pažinti savąjį kraštą ir savo šalį, ragina vietinius ir svečius aplankyti Salantų– Kartenos (Kretingos r.) apylinkes, – tam parengė naujų turistinių maršrutų ir organizuoja keliautojų pamėgtus pėsčiųjų žygius.

Lesyklėlė su pasais

Salantų regioninio parko direkcija dalyvauja saugomų teritorijų paso iniciatyvoje, kurią koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. „Šią vasarą raginame aplankyti Lietuvos saugomas teritorijas, ir, užsukus į regioninių ar nacionalinių parkų direkcijas, rinkti ant-spaudus. Kiekvienas lankytojas, saugomų teritorijų pase surinkęs visų direkcijų antspaudus, Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje dovanų gaus knygą. O tam, kuris pateiks ir tų saugomų teritorijų lankytojo bilietą, bus įteikta keliautojo kuprinė“, – apie parkų direkcijų sumanytus krašto pažinimo skatinimo būdus kalbėjo Salantų regioninio parko vyriausioji specialistė Irma Žąsytienė.

Kiekvienas regioninis parkas lankytojus ragina įsigyti simbolinį lankytojo bilietą už 1 eurą, – yra ir kitokių būdų lėšomis paremti saugomas šalies teritorijas.

„O tam, kad kiekvienas, aplankęs Salantų regioninį parką, bet kokiu paros metu galėtų įsigyti saugomų teritorijų pasą ir pats jame užsidėti antspaudą, Salantų regioninio parko direkcija lauke, prie įėjimo į direkcijos pastatą, įrengė lesyklėlę su pasais, ten pat pritvirtino ir antspaudą“, – apie naujas iniciatyvas pasakojo I. Žąsytienė.

Ir suaugusiems, ir vaikams

Birželio–rugsėjo mėnesiais Salantų regioninio parko direkcija kartu su Kretingos rajono turizmo informacijos centru dalyvauja bendrame projekte ir siūlo turistams nuolatines šio sezono ekskursijas pagal iš anksto numatytas datas.

Salantų regioninio parko direkcija kviečia į ekskursijas „Paskendusi Kartenos pilis“ ir „Salantų miesto paslaptys“, – birželio 18-ąją Kartenoje įvyko pirmoji šio projekto ekskursija.

Šiais metais Salantų regioninio parko direkcija pradėjo teikti dvi kultūros paso edukacines programas „Salantų kaštono žvaigždžių valanda“ ir „Kuršių pilies beieškant“, skirtas I–IV ir V–VIII klasių moksleiviams.

„Kultūros paso programos yra žinomos mokykloms ir pedagogams, tad į šias edukacines programas reagavome ir mes. Abi minėtos mūsų programos yra gamtamokslinės: pirmoji – po Salantų parką, supažindinant su unikaliu gamtos paminklu – storiausiu Lietuvoje kaštonu, kurio apimtis 4,8 m, skersmuo – 1,53 cm, aukštis 28 m. O antroji – pažintis su Kartenos piliakalnio kompleksu, paįvairinta edukacinėmis užduotimis“, – kultūros paso programas apibūdino specialistė.

Keliautojai pamėgo žygius

Itin pamėgta krašto pažinimo kryptis yra pėsčiųjų žygiai. Birželio 20 d. Salantų regioninio parko direkcija organizavo pėsčiųjų žygį nauju maršrutu po Minijos slėnį.

Jame, pasak I. Žąsytienės, dalyvavo per 70 žygeivių, – jie nužygiavo daugiau nei 20 km parko ekologo Antano Kubiliaus ištyrinėtais ir išmintais takais, raguvomis, pievomis ir kalvomis.

„Trasa buvo labai įvairi, ją žygeiviai užbaigė mirkdami gausioje liūtyje, tačiau džiaugsminga nuotaika, – pasakojo I. Žąsytienė. – Šis žygis sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl liepos 4-ąją ketiname vėl žygiuoti pakartotinai ta pačia trasa, tik galbūt su naujomis staigmenomis, edukacijos pertraukėlėmis, kad žmonės galėtų labiau tarpusavyje pabendrauti“, – kalbėjo specialistė, patikindama, kad šią vasarą parko direkcija planuoja ir daugiau pėsčiųjų žygių.

Numatė neregėtą staigmeną

Pasak I. Žąsytienės, vienas populiariausių Salantų regioninio parko direkcijos rengiamų žygių vis dar tebėra „Septynių piliakalnių žygis“, kuris šiemet vyks rugpjūčio 8 d. penktojo Kartenos festivalio „Kuršių genties vartus pravėrus“ metu.

„Žygeivių lauks septynios skirtingos stotelės, pradedant nuo Imbarės piliakalnio, toliau einat Sauserių–abiejų Dauginčių–Martinaičių–Gintarų–Kartenos piliakalnių link. Bus pamatytos ir patirtos septynios skirtingos istorijos, etninės kultūros pamokos, įgyta žinių ir bendrystės“, – tikino pašnekovė.

Jos žodžiais, šiemet Kartenos festivalis dėl susiklosčiusių koronaviruso aplinkybių bus kiek kitoks: „Tačiau organizatoriai numatė ypatingą staigmeną, kurios negaliu atskleisti. Jie tvirtina surengsią dar niekur pasaulyje neregėtą piliakalnio šou, kurį tiesiogiai transliuos internetu“, – sensacingai kalbėjo I. Žąsytienė.


„Šalta, sausa ir dar – šiaurės vėjai“, – pagrindinius šio pavasario gamtos iššūkius įvardino Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas.

Kretingos bitininkų draugija vienija 105 bitininkus iš Kretingos rajono, Palangos, Klaipėdos, bičiuliai draugijos nariai prižiūri per 2 tūkst. bičių šeimų. Ir, nors pavasaris buvo nelengvas, bitininkai jau išsuko pirmąjį medų.

Tačiau krašto bitininkams didžiausi – ne gamtos iššūkiai: kasmet vis sunkiau darosi parduoti iš bičių gaunamą produkciją, o ir kaina ne itin tenkina. To priežastis – masiškai iš trečiųjų šalių – Kinijos, Ukrainos – įvežamas medus, kuris yra gerokai pigesnis už mūsų, vietinį, ir gudrių prekybininkų „prakišamas“ kaip neva kokybiškas produktas.

Betgi Kretingos bitininkų draugijos nariai įsitikinę: geresnio medaus negu vietinis nerasite. Iš pievų, miškų, sodų surinktas lietuviškas medus yra geros kokybės, kurią įvertina atitinkamos institucijos. Kad medus – kokybiškas, surinktas Lietuvos laukuose ir miškuose, patvirtina ir LBS lipdukas, pažymintis, kad medus – tikrai lietuviškas. Šiuo lipduku medaus kokybę patvirtina tik LBS nariai.

Lietuviško medaus pirkėjams reikėtų dairytis turguose, mugėse, dar geriau – per draugus ir pažįstamus susirasti bitininką, pas kurį medaus ar kitų bičių produktų – žiedadulkių, duonelės, pikio – bus galima nusipirkti vietoje, kaip sakoma, tiesiai iš rankų. Susirasti sąžiningai bitininkaujantį bičiulį padės ir bitininkų draugija – tereikia netingėti tuo pasidomėti.

Medaus mėgėjai dažnai klausia, koks gi medus yra geras. Anot bitininkų, visas medus yra geras, tik pavasarinio skonis bus vienoks, vasarinio – kitoks. Kitokį skonį ir spalvą medus įgauna priklausomai nuo to, kur buvo surinktas: pavyzdžiui, liepų žiedų medus bus šviesus, o grikių – jau tamsus. Vis dar skeptiškai pirkėjai vertina rapsų medų, tačiau bet kuris bitininkas pasakys, kad rapsų medus 10 kartų yra geriau už bet kurį cukrų, be to, rapsų medų ypač vertina vokiečiai, šveicarai, vartojantys jį ir kaip saldumyną, ir kaip sveikatą gerinantį maisto produktą. Kai kurių šaltinių teigimu, rapsų medų gali vartoti ir sergantieji diabetu, tik, žinoma, prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

Kad ir kokio medaus beįsigytume, pravartu žinoti – nors skonis ir spalva skirtingi, pagal atliktus mokslinius tyrimus, maistinės savybės iš esmės nesiskiria.

„Vakarų Lietuvos“ informacija


Ikonų triptike – pirmieji pranciškonų šventieji

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-06-23
Per karantiną užgimė Boriso Jokubauskio ikonų triptikas, vaizduojantis pirmuosius pranciškonų šventuosius.

Klaipėdietis 62-jų dailininkas Borisas Jokubauskis per karantiną sakraliojo meno gerbėjus nustebino unikaliu kūriniu – žmogaus ūgio ikonų triptiku, vaizduojančiu šventuosius Pranciškų ir Antaną bei Maroko kankinius. Šį triptiką broliai pranciškonai virtualiai jau pristatė visuomenei. Juo bus papuošta dabar įrengiama koplyčia Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne Klaipėdoje.

Šventieji susiję tarpusavyje

Pasak ikonų tapytojo, pirmieji pranciškonų kankiniai yra vadinami Maroko kankiniais: gavę šv. ordino įkūrėjo Pranciškaus palaiminimą, jie iškeliavo į musulmonų kraštus skelbti Evangeliją. Jų pavyzdys misionieriškai veiklai vėliau įkvėpė ir Antaną Paduvietį. Liudyti Dievo žodį į musulmonų žemes buvo iškeliavęs ir pats šv. Pranciškus, bet jam Dievo buvo parengtas kitoks planas.

„Taigi jie visi tarpusavyje yra susiję savo gyvenimais, veikla ir pašaukimu. Verždamiesi į krikščionims pavojingas zonas, per kankinystę jie siekė šventumo. Paaukoję save dėl Evangelijos, savo žemiškuoju gyvenimu, įtikėję amžinuoju, jie nugalėjo mirtį“, – triptiko siužetą, jo idėją apibūdino B. Jokubauskis.

Menininkas sakė, kad idėja pavaizduoti pirmuosius pranciškonų kankinius gimė Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonui Benediktui Jurčiui, o jis ją realizavęs. Mintį brandinęs metus laiko, o nutapęs per karantiną. Didžiosios ikonos, vaizduojančios Maroko kankinius, matmenys 145x165 cm, o dviejų mažesnių – po 65x155 cm. Kadangi tokio neįprasto dydžio ikonoms reikėjo erdvės, jų užbaigti savo dirbtuvėse jis neturėjęs galimybių. Todėl ir dirbęs vienuolyne, kurio aplinka, tyla ir ramybė leido susikaupti ir įkvėpė dvasiškai.

„Man šis darbas – artumo su šiais šventaisiais atradimas. Anksčiau niekuomet nesigilinau į jų biografijas. Šie kankiniai savo ryžtu, atsidavimu, nuolankumu nušvietė mano gyvenimą. Bažnyčios šiandien tuštėja, telefonai – pilni informacijos ir paveikslėlių, o aš radau savo gyvenimo prasmę – daryti tai, kam, manau, esu pašauktas“, – atviravo B. Jokubauskis.


Poilsio ir sveikatingumo komplekso direktorius Ričardas Jovaiša patikino, kad „Atostogų parkas“ pirmenybę teikia Vakarų Lietuvos regiono gyventojams.

Paskelbus karantiną duris klientams užvėrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ virė statybos, remonto darbai – per du mėnesius parkui atnaujinti įmonė išleido apie 300 tūkst. eurų. Parkas vėl atsidarė paskutinį gegužės šeštadienį, jau kitą dieną – sekmadienį pramogų, procedūrų pasiilgę žmonės kompleksą buvo užpildę beveik 100 procentų. Praėjusios savaitės darbo dienomis užimtumas siekė apie 50 proc. Šiandieną „Atostogų parkas“ klientus priima tik iš Lietuvos, užsieniečiams rezervacijas poilsiui atideda.

Pagerino sąlygas klientams ir darbuotojams

„Vakarų Lietuvos“ gidu po atsinaujinusį „Atostogų parką“ buvo jo direktorius ir įkūrėjas Ričardas Jovaiša. Ši poilsio bazė Palangos kurorto pašonėje Žibininkuose Kretingos rajone pastatyta buvo prieš daugiau kaip ketverius metus. Direktoriaus teigimu, kompleksą atnaujinti jau reikėjo, o karantinas tam pasitarnavo, nes neliko klientų.

„Atostogų parko“ viešbutyje ir šalia esančio Mėguvos kaimo rąstinėse vilose vienu metu apsistoti gali 300 svečių. „Viešbučio interjeras buvo daugiau ekonominės klasės, jį pagyvinome“, – sakė R. Jovaiša, rodydamas naujus ir atnaujintus baldus kambariuose, naujais tapetais papuoštas sienas, šviežiai perdažytas tiek kambarių, tiek koridorių sienas, lubas.

SPA registratūros zonos linoleumas pakeistas vientisa kilimine danga. Lubos ir sienos atnaujintos pirtyse, jų zonoje bei kitose patalpose. Vaikams nuo šiol saugiau jiems skirtame baseine – pastatė pertvarą, kuri atskiria vandens nusileidimo taką nuo žaidimų aikštelės.

Prašviesėjo pušų, beržų paunksmėje esantis „Atostogų parko“ Mėguvos kaimas. „Per tuos du mėnesius iškirtome senus medžius, kurie per audras griuvo ant rąstinių vilų ir kėlė pavojų žmonių saugumui“, – kalbėjo R. Jovaiša. Į saulę jau stiebiasi iškirstųjų vietoje pasodinti jauni medžiai. Prie vieno aukšto rąstinių namelių buvo įrengtos nuo 5 iki 15 kv. m dydžio lauko terasos, pastatyti skėčiai, saugantys nuo saulės ir lietaus. Šalia Mėguvos vilų kaimo esančios „Parko rančos“ balkone įrengta nauja banketinė salė šią linksmybių vietą padarė dar erdvesne. Įprastai rančos virtuvė dirbdavo iki 2 val. nakties, o šokiai tęsdavosi iki 4 val. ryto. Karantiną sušvelninus, bet galutinai jo dar neatšaukus, „Parko ranča“ dirba iki 23 val. vakaro.

„Atostogų parko“ vadovybė sąlygas pagerino ir darbuotojams, kurių įmonėje yra per 190. Štai dirbantiems administracijoje įrengti papildomi nauji kabinetai. „Jų trūko, nes parkas per ketverių metų laikotarpį išsiplėtė, reikėjo naujų kvalifikuotų darbuotojų sklandžiai parko veiklai, kokybiškoms paslaugoms užtikrinti“, – tvirtino „Atostogų parko“ vadovas, tarstelėjęs, kad administracijai iki šiol turėtose patalpose jau buvę ankšta, kabinetuose žmonės dirbo susispaudę.


Pinigus išgrynindavo Kretingos rajone

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-05-26

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai baigė tirti didelės apimties sukčiavimo bylą, kurioje įrodymai surinkti dėl dešimties epizodų. Buvo išaiškintas fiktyviai Vilniuje ir Klaipėdoje butus nuomojęs asmuo.

Sukurdavo fiktyvius skelbimus

Žmonės buvo apgaudinėjami visoje šalyje, tačiau pinigai išgryninami Kretingos rajone. „Kai būna neaiškūs įtariami asmenys, ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atlieka tas policijos komisariatas, kurio veiklos teritorijoje buvo išgryninti pinigai. Dėl to visi ikiteisminiai tyrimai buvo perduoti mūsų komisariatui“, – paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Nusikalstamos veikos buvo vykdomos iš Marijampolės pataisos namų. Nustatyta, kad šiose pataisos namuose bausmę jau atliekantis 1989 m. gimęs asmuo nukopijuodavo vieno skelbimų portalo skelbimus, kuriuose pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto nuomą, taip pat pasisavindavo ir ten įkeltas tų butų nuotraukas. Po to sukurdavo naują, apgaulingą skelbimą apie tariamai Klaipėdoje ir Vilniuje nuomojamus butus. Tos pačios nuotraukos kartodavosi keliuose fiktyviuose skelbimuose.

Jais susidomėję būsto ieškantys asmenys sukčiui pervesdavo sutartas rezervacijos sumas, kai kuriais atvejais – ir dviejų mėnesių nuomos sumą. Telefonu jiems būdavo paaiškinama, kad pinigus esą reikia pervesti notarui, buto savininkui, dukrai, žmonai, draugui, agentui ar panašiai.

Kad yra apgauti, žmonės suprasdavo tuomet, kai, susitarus susitikti ir apžiūrėti neva nuomojamą būstą, susisiekti su „nuomotoju“ nebepavykdavo.

Panašus apgaulės būdas vienu atveju buvo panaudotas ir tariamai parduodant automobilį.

Įprastai išviliotos sumos siekdavo nuo 200 iki 640 eurų. Iš viso apgaulės būdu buvo pasisavinta 3 tūkst. 400 eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš šių sukčiavimo atvejų buvo pradėtas praėjusių metų birželio mėnesį. Paskutinis, dešimtasis, atvejis buvo gautas šių metų balandžio mėnesį. Ikiteisminį tyrimą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai užbaigė šių metų gegužės mėnesio viduryje.

Po keturis tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus pradėta Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose bei Kretingoje.

„Buvo pakankamai sudėtinga ištirti, nes nusikalstamos veikos vykdytos iš pataisos namų. Vienu metu net buvo kilusi mintis sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kaip neįrodžius kaltės tam tikriems asmenims“, – apie kilusius sunkumus kalbėjo A. Pužauskas.

Kretingos rajono policijos pareigūnai kaltinamajam aktui surašyti bylą perdavė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Bylą sudaro dešimt dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų. „Galimas atvejis, kad tokių epizodų yra ir daugiau, galbūt ne visi žmonės pranešė policijai apie galimą apgavystę, – sakė A. Pužauskas, pasidžiaugęs, kad yra ištirta dar daugiau nusikalstamų veikų. – Tikiuosi, kad kalti asmenys bus patraukti atsakomybėn.“

Įtariamasis pareigūnams gerai žinomas – ne kartą teistas už vagystes, plėšimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kitus nusikaltimus. Tyrėjams jis prisipažino sukčiavęs, teigė, kad veikė vienas.

Už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas