Pajūrio naujienos
Help
2021 Liepa
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 5 %
Naktį18°C debesuotumas 2 %
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

„Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio proga senelių sukauptame dokumentų archyve atlikau reviziją ir atradau keletą Vasario 16-osios Akto signatarų parašų. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui nusprendžiau surinkti visus – teberenku dar dabar“, – Palangoje pristatydamas parodą „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ kalbėjo ekspozicijos autorius, Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis.


Klaipėdiečiams netrukus bus pasiūlyta dar viena galimybė patogesniam gyvenimui – UAB „Liepų terasos” pradeda gyvenamųjų namų kvartalo „Liepų terasos” statybas. Unikalioje miesto geografinėje vietoje šalia Danės upės atsiras moderni nauja gyvenamoji infrastruktūra su poilsio ir laisvalaikio zonomis.

Per artimiausius kelerius metus daugiau kaip 4 ha teritorija Arimų g. (buv. Šaulių k.) neatpažįstamai pasikeis: bus statomi jau naujų energinio naudingumo klasių (A+, A++ ir t.t.) gyvenamieji namai su išskirtiniu butų išplanavimu, terasomis, verandomis, balkonais ir lodžijomis, kombinuotais išorės sprendimais iš ventiliuojamų bei tinkuojamų fasadų.

Kvartale bus įrengtos krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelės su lauko žaidimų inventoriumi, tamsiu paros metu veiks jaukios apšvietimo zonos. Pagal miesto vystymo planus, šalia naujojo kvartalo ketinama įrengti mažųjų laivų uostelį, net dvi viešojo transporto stoteles, o pagal visą Danės upės krantą – rekreacinę zoną poilsiui su dviračių ir pėsčiųjų takais iš abiejų upės pusių.

Numatoma, kad kvartalas bus pusiau uždaro tipo. Įvažiavimo ribojimus valdys patys gyventojai.

Automobiliams statyti bus įrengtos ne tik atviros parkavimo vietos, bet ir ribotas skaičius prie kvartalo architektūros derančių stoginių su sandėliukais.


„Terekas“ gamybos apimtis padidino beveik 20 procentų

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-06-08
Bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis

Kretingoje PET taros, kitų produktų iš plastiko gamybos technologijas kurianti ir parduodanti uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ per pandemiją gamybos apimtis padidino 17,5 proc., užsakymų produkcijai turi daugiau negu metams, planuoja trečią darbuotojų pamainą, baigia kurti apsauginio skafandro gamybos technologiją ir išskėstomis rankomis laukia konstruktorių, IT, kitų specialistų.

Parduoda nuotoliniu būdu

Iki pandemijos pas potencialius PET taros gamybos technologijų pirkėjus įmonė siųsdavo pardavimų vadybininkus, kurie per metus vien į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) skrisdavo apie 50 kartų. Per pandemiją „Tereko“ eksportas į JAV, Kanadą išaugo 65 proc. Visi pardavimai šiandieną vyksta nuotoliniu būdu. Kai anksčiau kelią pas potencialius užsakovus pramindavo pardavimų specialistai, dabar galimiems užsakovams veža jūriniame konteineryje sumontuotą, instaliuotą PET taros pūtimo universalią „Flex Blow“ mašiną – mini gamyklą. Klientas savaitę kitą mašiną išbando, padedant „Tereko“ specialistams per nuotolį, interneto ryšiu. Jeigu mašina patinka, įmonė gauna užsakymą šiai technologinei įrangai pagaminti, o bandomoji įranga konteineriu gabenama kitam potencialiam pirkėjui. „Tokią išeitį radome, kai dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos nebeliko pasaulinių parodų, kuriose pristatydavome savo produkciją, karantinas suvaržė keliones tarp valstybių ir jų viduje“, – teigė bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Pasikeitė ir atsarginių detalių klientams tiekimas. Šiaurės Amerikos rinkai skirtos detalės dabar laikomos siuntų kompanijos sandėlyje JAV, iš kur reikalinga detalė klientui žemyne pristatoma per parą. Iki pandemijos detalės buvo siunčiamos tiesiogiai iš įmonės Lietuvoje.

Viena universali PET taros pūtimo mašina kainuoja iki 0,5 mln. eurų. Pagal našumą „Flex Blow“ yra 3 tipų, mažesnio, vidutinio ir didžiausio. Skiriasi mašinų išorės dizainas – amerikiečiai jo nori įmantresnio, o štai skandinavams to nereikia.

„Užsakymų technologinei įrangai turime daugiau negu metams, kai iki pandemijos 2–3 mėnesiams būdavo“, – išaugusia produkcijos paklausa pasidžiaugė įmonės vadovas.

„Terekas“ šiandieną savo produkciją parduoda į 27 pasaulio šalis.


Prie Kretingos – garsiausias kuršių archeologinis kompleksas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-06-01
Kretingos miesto prieigose esantis Ėgliškių-Andulių kompleksas skaičiuoja tūkstantmetę istoriją.

Važiuojant per Kretingą Klaipėdos link, išsyk už Bajorų gyvenvietės pasukus į dešinę, žvyruotas kelias už 1 km atveda prie Ėgliškių-Andulių piliakalnio, kur stovėjo Kretingos pilis, Livonijos ordino sudeginta 1263 m. Tačiau mūsų protėviai šiose apylinkėse gausiai apsigyveno dar pirmaisiais amžiais prieš Kristų, – tai liudija greta aptiktas kapinynas ir pilkapiai, kurie išvien su pilimi ir priešpiliu, gyvenviečių liekanomis ir alkakalniu sudaro didžiausią ligi šiol ištyrinėtą ir Europoje žinomiausią kuršių žemės archeologinį kompleksą.

Ėgliškių-Andulių kompleksą tyrinėjusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktarė Audronė Bliujienė patikino, kad šis archeologinis kompleksas išsiskiria itin plačia chronologine aprėptimi – nuo ankstyvojo geležies amžiaus iki XIII a., kol buvo sudeginta pilis.

„Vien kapinynas užima 2,62 ha plotą. Archeologinių tyrimų duomenys rodo, kad jame žmonės buvo laidojami visą tūkstantmetį – nuo II iki XIII a.: II–VIII a. mirusieji laidoti nedeginti, o nuo IX a. iki XIII a. jau vyravo mirusiųjų deginimo paprotys. Netoliese yra kitas įdomus romėniškojo laikotarpio – nuo II a. iki Kristaus – kapinynas su degintinais kapais urnose. Romėniškojo laikotarpio ir didįjį kapinynus skiria nemažas atstumas“, – Kretingos muziejuje surengtoje mokslinėje konferencijoje „Kretingos rajono archeologiniai tyrinėjimai ir perspektyvos“ kalbėjo A. Bliujienė.


Rekonstruoja nenudailintą pokario istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-06-01
Partizanų istorijos rekonstruktoriaus Aurimo Rapalio rankose – prosenelio kurpalis, pabuvojęs Sibire ir parvežtas atgal.

1947-ųjų gegužė. Notėnų bažnyčoje vyksta pamaldos. Į jas netikėtai įžengia 15 ginkluotų partizanų, deda ginklus į šoną, išsitraukia rožančius, maldaknyges ir su visais meldžiasi. Po pamaldų „miško broliai“ surengia kaime vakaronę su trankia muzika ir šokiais, į kuriuos pakviečia jaunimą ne tik iš Notėnų, bet ir – Salantų, Platelių, Mosėdžio, o sutemus dingsta iš kaimo. Saugumas tai suuodžia tik kitądien.

Tokį šokiruojantį vaizdą praėjusį savaitgalį Notėnuose atkartojo ir nufilmavo kuršių ir partizanų istorija bei rekonstrukcija besidomintys bendraminčiai, susivieniję į nevyriausybines organizacijas „Ceklio kuršiai“ ir „Pilsots“.

Partizanų troboje – pokario muziejus

Vienas aktyviausių šių organizacijų idėjų generatorių – „Ceklio kuršiai“ vadovas salantiškis Aurimas Rapalis. Kartu su Kaišiadoryse gyvenančiu profesionaliu kariu Jonu Laurinavičiumi prieš kelerius metus sumanė pastarojo motinai vilnietei Romualdai Laurinavičienei priklausančios šimtametės jos senelio, garsaus salantiškio vaistininko Prano Mikutos trobos viename gale įkurti partizanams skirtą ekspoziciją ir pavadino ją Partizanų troba. Beje, šioje sodyboje dešimtmetį yra gyvenęs ir salantiškių giminaitis rašytojas Algimantas Mikuta.

„Atvėrėme balkius – palikome rąstus, senoviškai pravedėme elektros laidus, kad atrodytų kuo autentiškiau – norėjome, kad aplinka detalėmis ir simboliais primintų pokarį. Visų pirma iš Ypatingojo archyvo, Kretingos muziejaus, darbėniškio kraštotyrininko Stanislovo Burbos archyvo čia atkeliavo „Kardo“ rinktinės, veikusios Žemaitijoje – Kretingos, Kartenos, Darbėnų, Platelių, Salantų, Mosėdžio, Skuodo, Endriejavo, Kulių, Palangos apylinkėse – fotografijų parodos“, – pasakojo A. Rapalis.

Sugrįžo ir radiniai – granatos žiedas ir gilzės – iš 2019-aisiais išvien su vilniečiais archeologais „Ceklio kuršių“ atliktų žvalgomųjų Platelių kuopos bunkerio aplinkos tyrimų. „Šie radiniai 1950-ųjų gruodžio 10 dieną kainavo 3 jaunų partizanų ir jų vado Igno Žabinsko-Auklėtojo gyvybes. Tie jauni 18–19 metų vyrukai buvo „kieti“ – liko paskutiniai, jiems siūlė pasiduoti, bet jie ėjo iki pergalės. Toje vietoje pastatėme jiems paminklą“, – rodydamas bunkeryje aptiktas nuotraukas, pasakojo A. Rapalis.


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – 500 robotinių operacijų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-05-25

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) buvo surengta konferencija, skirta apžvelgti robotinės chirurgijos pasiekimus, galimybes ir planus. KUL yra pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje pradėta vystyti robotinė chirurgija – šiemet gegužės 14-ąją joje buvo atlikta jau 500-oji operacija.


Skulptūrą siūloma gaminti iš rūdijančio plieno.

Palanga yra pasirengusi atiduoti pagarbą buvusiam Prezidentui, čia progimnaziją baigusiam ir būnant valstybės vadovu kasmet po mėnesį – pusantro atostogaudavusiam Antanui Smetonai. Jau numatyta ir vieta, kur galėtų iškilti paminklas, kurio, kaip teigiama, nebenori sostinė: skveras Birutės alėjoje šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios prie J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtos.

Pasak Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus, 2021 metais pastatydami paminklą Prezidentui A. Smetonai palangiškiai ne tik pagerbtų buvusio Lietuvos valstybės vadovo atminimą – tai būtų dar vienas gražus akcentas minint Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Juolab kad A. Smetona kartu su Edinburgo profesoriumi J. Simpsonu dalyvavo Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai darbe ir įnešė svarų didelį indėlį priimant sprendimą, lėmusį, kad šiandien kurortas su pajūrio ruožu iki Būtingės priklauso Lietuvai.

Dėl paminklo perkėlimo iš Vilniaus, kur jam buvo numatyta vieta Gedimino pr., kitapus Vinco Kudirkos aikštės, į Palangą kultūros ministras Simonas Kairys neprieštarauja. Kaip tikino meras Š. Vaitkus, neprieštarauja ir paminklo autoriai: pernai Vyriausybės skelbtą meninės-architektūrinės idėjos konkursą laimėję Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Iš 7 konkursui pateiktų projektų nugalėtoju buvo išrinkta knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario Prezidento portretu vaizduojanti skulptūra. Projekto autoriai sakė pasirinkę akcentuoti A. Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie įtraukųjį ugdymą – vis dažniau jo idėjos aptariamos ne tik Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose, mokslinėse publikacijose ar spaudoje, bet pamažu skinasi kelią ir į bendrojo ugdymo įstaigas. Kas tai yra įtraukusis ugdymas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros lektorės Jūratė Klizaitė ir Aurelija Valaitienė.

Anot jų, įtraukusis ugdymas siejamas su personalizuotu kiekvieno ugdytinio ugdymu, visų besimokančiųjų įsitraukimu į ugdymo procesą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir galimybes. „Jau esama gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių, bet jų nėra tiek daug, kad būtų galima teigti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema“, – pastebėjo lektorės.

Ugdymo dalyviai susiduria su nemenkais iššūkiais, kuriuos ne visada pavyksta įveikti. Šiuo ugdymu siekiama suteikti lygias ugdymosi galimybes visiems vaikams. Plėtojant įtraukiojo ugdymo idėją, kur svarbus mokymasis bendradarbiaujant, partnerystė, būtina yra padėti labiausiai pažeidžiamiems, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ugdytiniams.

Įtraukiojo ugdymo vyksmui svarbus tinkamas mokytojų pasirengimas ugdyti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Svarbus ugdymo dalyvių poreikis – pažinti vaiką, jo galias ir sunkumus, o tai turėtų būti daugeliu atveju ir yra kiekvieno šeimos nario noras bei kiekvieno mokytojo pagalba jam atsiskleisti. Labai svarbus mokytojo požiūris, principai, kuriais vadovaudamasis jis organizuoja ugdymo procesą; gebėjimas įvardinti, kad vaikai yra skirtingi, bet tai nėra jų trūkumas; gebėjimas kurti įgalinančias aplinkas; parinkti alternatyvius ugdymo metodus, būdus ir tikslingai juos taikyti, pedagogines strategijas, kad kiekvienas ugdytinis galėtų dalyvauti į visą grupę ar klasę orientuotame ugdymo procese, o tai yra patirties ir pedagoginio meistriškumo reikalaujantis mokytojo bruožas. Įtraukiojo ugdymo sąlygomis ypač svarbi kokybiška pedagoginė sąveika ir pagarba grįsta aplinka tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje. Pedagogai ir tėvai yra dvi sąsajos, kurios atsakingos už vaiko auklėjimą ir paruošimą savarankiškam gyvenimui. Pagrindinis šeimos ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimo pagrindas – vaikas, jo gerovė ir harmoninga raida. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste, yra ypač reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.


Investicinis auksas – būdas apsaugoti savo pinigus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-04-27
Petras Zykas įsitikinęs, kad investuoti – vadinasi, apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo.

Kompanijos Global SUCCES Management konsultantas-vadybininkas Petras Zykas, atstovaujantis elektroninei prekybos platformai GIG-OS, kuri ir yra viena kompanijos sudėtinių dalių, įsitikinęs: mūsų žmonėms jau laikas keisti mąstymą ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo. Vienas tokių būdų – įsigyti investicinio aukso arba vertybinių popierių.

„Elektroninės prekybos platforma sieja klientus-pardavėjus, prekiaujančius investiciniu auksu“, – P. Zykas paaiškino, kad žmogus, tarkim, nusprendęs įsigyti 100 g investicinio aukso, tai gali padaryti neiškart, o pirkdamas po 5 ar 10 gramų.

Kompanija, anot konsultanto-vadybininko, dirba visame pasaulyje, klientų turi visuose penkiuose kontinentuose. „Aš pats į šią veiklą įsitraukiau nuo 2013 metų, ir tai man davė galimybę pačiam užsidirbti investicinio aukso, nes už veiklą buvo mokama ne pinigais, o auksu“, – kalbėjo P. Zykas, paaiškinęs, kad nuo 2010 m. veikianti kompanija sparčiai plėtėsi ir jau nuo 2016 m. pati pradėjo gaminti investicinio aukso luitelius su savo logotipu GIG-OS – prieš tai ji perpardavinėjo kitų kompanijų aukso luitelius.

Lietuvoje kompanijos Global SUCCES Management veikla yra pakankamai aukšto lygio – anot P. Zyko, Lietuvos piliečiai užima vieną pirmaujančių vietų tarp investuotojų, kompanijos veikloje dalyvauja 3 kategorijos žmonių – kompanijos klientai, verslo partneriai, investuotojai. Prieš kelerius metus, 2017-aisiais, kompanija išleido ir vertybinius popierius ECN.


Išsipildžiusi vaikystės svajonė atima visą laisvą laiką

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2021-04-20
Kretingiškė Milda Galdikaitė ir jos žirgas Abu Dabi

Kretingiškė 27-erių veterinarijos gydytoja Milda Galdikaitė Atvirame Lietuvos konkūrų čempionate užlipo ant prizininkų pakylos: kartu su žirgu Abu Dabiu pirmojoje mėgėjų grupėje jie tapo III v. laimėtojais.

Per 3 dienas trukusį konkūrą reikėjo pademonstruoti greitį, be klaidų įveikti kliūtis ir, tai sėkmingai padarius, – rungtis finale.

„Puikus debiutas, – raitelę debiutantę ir jos žirgą pagyrė Palangos jojimo sporto klubo „Zigmo žirgai“ treneris Tadas Šeškas. – Pirmąsias dvi konkūro dienas Milda pataupė jėgas, o tada smogė iš visų jėgų – tai ir lėmė prizinę vietą.“

Treneris įsitikinęs, kad

M. Galdikaitė kartu su Abu Dabiu ateityje gali tapti ir čempionais, ir dar – ne mėgėjų, o aukštesnėje klasėje. „Mildai ir Abu Dabiui dar reikia vienas kitą atrasti – kuo tvirtesnis psichologinis ryšys sieja žirgą su raiteliu, tuo greičiau galima tikėtis pergalių“, – kalbėjo T. Šeškas.

M. Galdikaitė irgi neslėpė, kad iš Abu Dabio ateityje tikisi tikrai daugiau, juolab kad jis su ankstesniu raiteliu yra šokęs per 1,3–1,45 m kliūtis, laimėjęs apdovanojimų.

Abu Dabi – 13 metų sportinis žirgas, Latvijos jojamasis, yra M. Galdikaitės nuosavas žirgas, kuriam dėmesio šeimininkė skiria kiekvieną dieną.

„Būna, pavargstu po darbo, galvoju, gal pailsėti reiktų. Bet tokios mintys trunka ilgiausiai 10 minučių. Apsisuku ir – į žirgyną“, – kad žirgo priežiūra, treniruotės užima visą laisvą laiką, pripažino Milda.

Jos augintinis Abu Dabi – labai meilus, geras žirgas, tačiau, anot raitelės, yra bailiukas, vis kažko išsigąsta, todėl šeimininkės užduotis – jį nuraminti. „Matau, kad Abu Dabi turi potencialo – su juo tikrai dar galime daug ko pasiekti. Amžiaus limito, iki kada žirgai gali startuoti varžybose, nėra – viskas priklauso nuo žirgo sveikatos, formos. Startuoti žirgai pradeda maždaug nuo 4-erių metų amžiaus, varžybose galime pamatyti ir 16-os, ir 20-ies metų žirgų“, – kad Abu Dabi dar turi galimybių atsiskleisti, neabejojo raitelė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas