|
|
|
Vakarų LietuvaKretingos jaunimas ir senjorai virtuvėje kuria ne tik patiekalus
Kretingos atvirame jaunimo centre jau nuo praėjusių metų vasaros kvepia ne tik maistu – kartą per savaitę prie bendro stalo čia susitinka dvi kartos – jaunuoliai ir Kretingos trečiojo amžiaus universiteto senjorai. Šįkart virtuvėje jie kartu minkė tešlą cepelinams, ruošė brusketas ir kepė sausainius, tuo pačiu dalindamiesi istorijomis, juoku ir kasdienybės patirtimis.
Šalčiausią naktį – solidarumo nakvynė „vilko“ urve
Šių metų žiemą, kai šaltis Lietuvoje išbando net patyrusio žygeivio ištvermę, vienas kretingiškių ryžosi neįprastam iššūkiui: Matas Mizgiris – žmogus, kuriam gamta ne tik aplinka, bet ir gyvenimo mokykla. Jis pasirinko praleisti naktį savo rankomis iškastame urve, kai termometrai lauke rimtai „kandžiojo“, o tamsa ir speigas lyg iššūkis kvietė išeiti už komforto zonos ribų.
Palangoje planuojama rekonstruoti buvusį kino teatrą „Jaunystė“
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje socialinių tinklų paskyroje pasidalijo žinia apie, jo tikinimu, ilgai lauktus pokyčius J. Basanavičiaus gatvėje. Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą rekonstruoti buvusį kino teatro „Jaunystė“ pastatą, kuris pastaraisiais metais buvo tapęs rimtų problemų židiniu.
Apie moksleivių karinį parengimą – iš ukrainiečių lūpų
Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi ukrainiečių delegacija iš Ukrainos Novovolynsko ir iš Volodymyro miestų. Agresorės Rusijos karą išgyvenančios šalies atstovų tikslas buvo pasidalinti patirtimi, kaip pas juos įgyvendinama valstybės finansuojama švietimo programa „Ukrainos gynyba“. Renginyje dalyvavo keletas rajono Tarybos narių, Savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus darbuotojų, ugdymo įstaigų vadovų, Kretingos 305-osios kuopos šaulių.
Lietuvos gynybai stiprinti – privalomosios pradinės karo tarnybos reforma
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujoji Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija kartu su šaukimo į tarnybą reforma. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, įstatymo pakeitimais siekiama sukurti aiškesnę, nuoseklesnę ir teisingesnę karo prievolės sistemą, kuri stiprintų Lietuvos gynybą ir kartu sudarytų jaunimui realias galimybes derinti tarnybą su studijomis ir profesiniu keliu. Taip pat siekiama gilinti šalies piliečių žinias, ugdyti patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai. Jei nori taikos – ruoškis karui Romos imperijos laikų posakis „Jei nori taikos – ruoškis karui“ šiandien kaip niekada aktualus. Jei prieš dešimtmetį kas nors būtų nubraižęs situacijos, kokioje esame dabar, modelį, greičiausiai būtų buvęs pavadintas turintis psichikos sutrikimų. Dabar tai jau realybė, kurią pasąmonėje galime neigti, bet, norime ar ne, blogam scenarijui privalome ruoštis visi, o skautų šūkis „Budėk!“ įgauna vis svarbesnę prasmę. Savo ginkluotųjų pajėgų neturėjome tiek dešimtmečių, jas ir įstatymų bazę teko kurti nuo pradžių pradžios. Dabar, kai matome Lietuvos kariškių pulkus, tvirtai žengiančius įvairių valstybinių švenčių proga, padedančius nelaimių atvejais ir panašiai, apima pasididžiavimo jausmas, o visuomenės pasitikėjimas kariuomene įvairiose sociologinėse apklausose yra vienas didžiausių ir nekintančių rodiklių.
Komentarai internete: policija kasmet tiria dešimtis atvejų
Internete skelbiami komentarai – viešosios erdvės dalis, tačiau ne visi jų autoriai įvertina, kad už pasisakymus socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose gali tekti atsakyti pagal įstatymus. Lietuvos policija patvirtino: nors nuolatinės visų komentarų stebėsenos nėra, į viešojoje erdvėje pasirodantį turinį reaguojama. Vertinamas kiekvienas atvejis atskirai Policija dažniausiai atkreipia dėmesį į straipsnius ir diskusijas jautriomis temomis – apie LGBT asmenis, tautines, religines ar kitas mažumas, kuriose gali pasireikšti neapykantos kalba, grasinimai ar kiti galimi pažeidimai. Reaguojama ir gavus gyventojų pranešimų. Virtualus policijos patrulis informaciją apie galimai neteisėtus komentarus gauna ir per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą – visi tokie pranešimai peržiūrimi ir įvertinami. Kaip „Pajūrio naujienoms“ atsakė Lietuvos policijos komunikacijos atstovai, nėra vieno automatinio kriterijaus, pagal kurį būtų nusprendžiama, ar komentaras pažeidžia įstatymus: „Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – atsižvelgiant į turinį, kontekstą ir kitas reikšmingas aplinkybes.“ Anot policijos, komentarai vertinami nustatant, ar juose yra nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame ar administracinių nusižengimų kodeksuose.
Palangos oro uostas muša rekordus, o regioną atranda ir turistai iš Azijos
Palangos oro uostas (PLQ) 2025 metais pasiekė visų laikų rekordą – aptarnauta 448 tūkst. keleivių, tai yra 18,7 proc. daugiau negu 2024-aisiais. Prie šio augimo prisidėjo ne tik dažnėję reguliarūs skrydžiai, bet ir naujai atsiradusios užsakomųjų reisų kryptys į Turkiją ir Egiptą, taip pat plėtra Skandinavijos kryptimi. Tačiau Vakarų Lietuvoje vis dažniau keliamas ir platesnis klausimas – ar Palangos oro uostas galėtų perimti didesnius keleivių srautus didėjant geopolitinėms įtampoms ir fiksuojant hibridines atakas Vilniaus oro uoste? Tuo tarpu pajūrio regionas grėsmėms nenusiteikęs, nes augantys turistų skaičiai ir dygstantys nauji viešbučiai pranašauja vien gerus laikus. Apgyvendinimo sektoriaus atstovai sako, kad Lietuvos pajūris kokybiškos veiklos pasiūla seniai pranašesnis už Jūrmalą, o įkurtuvėms Palangoje ir Giruliuose ruošiasi tokie prestižiniai viešbučiai kaip „Hilton“ ir „Marriott“. Todėl papildomos naudos iš Palangos turistų gali tikėtis ir savivaldybės visoje Vakarų Lietuvoje. Ir emigrantams, ir šilumos mėgėjams Palangos oro uostas išgyvena ryškiausią augimo etapą per pastaruosius dešimtmečius. Pagal trijų metų augimo tempą, Palanga tapo sparčiausiai augančiu oro uostu visoje Lietuvoje. Potencialą mato ir aviakompanijos – 2025 m. Palangoje atsirado naujas užsakomųjų skrydžių į Turkiją ir Egiptą segmentas, dažniau pradėjo skraidyti SAS, „airBaltic“, „Ryanair“, metų pabaigoje sugrįžo ir „Wizz Air“, kuri žiemos sezonu atidarė reguliarius skrydžius į Oslą, papildydama jau anksčiau šiuo maršrutu dirbusią „Norwegian“. Pirmą kartą po daugelio metų kelionių organizatorius „JoinUP“ iš Palangos atvėrė net tris atostogų kryptis – Antaliją, Hurgadą ir Šarm El Šeichą, o tai vilioja ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir Latvijos keliautojus. Rezervo naujiems skrydžiams dar yra „Lietuvos oro uostų“ (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus informavo, kad Palangos oro uostas maksimaliai per parą gali priimti iki 30–35 skrydžių, t. y. tiek gali būti pakilimų ir nusileidimų. 2025 m. PLQ per dieną jau buvo fiksuoti 25 skrydžiai. Pagrindinė riba priimant papildomus orlaivius yra perono užimtumas. LTOU vadovo teigimu, vienu metu šiame oro uoste gali parkuotis iki 7 orlaivių – 1 D kategorijos ir 6 orlaiviai – C kategorijos. Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu PLQ infrastruktūra leidžia aptarnauti iki 400 keleivių per valandą, priimti 2 skrydžius, po vieną atvykstantį ir išvykstantį.
Dokumentinėje juostoje veiviržėniškiai pristatė garsiuosius atlaidus
Kretingos rajono kultūros centre buvo pristatyta po Lietuvą keliaujanti dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“. Veiviržėnai miestelis Klaipėdos rajone nuo seno garsėja Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, kurie šio miestelio parapijiečių ir klebono Vidmanto Griciaus iniciatyva 2024-aisiais, parapijai švenčiant 255 metų jubiliejų, buvo įregistruoti Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvade. Ta proga ir buvo sukurta dokumentinė kino juosta, pristatyta Kretingos, kuri nuo seno taip pat garsėja Šv. Antano atlaidais, žmonėms. Scenoje imitavo atlaidų atmosferą Žvarbią šeštadienio popietę į filmo pristatymą gausiai susirinko žmonių iš Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Veiviržėnų, atvyko filmo kūrybinė komanda: režisierė ir scenarijaus autorė Regina Šiurytė-Šimulienė, operatoriai Ignė ir Edmundas Lukminai. Muziką filmui kūrė Andrius Šiurys, filmo kūrėjams daug talkino pats parapijos klebonas V. Gricius. Juostoje istorikas Egidijus Miltakis atskleidė gilios katalikiško maldingumo tradicijos Veiviržėnuose ištakas ir raidą, o parapijiečiai dalijosi prisiminimais apie atlaidų šventimą anksčiau ir dabar. Didžiulis dėmesys filme skirtas vainikų pynimui ir procesijai, kuri nusitęsia per visą miestelį. Renginį Kretingoje vedė veiviržėniškė parapijietė, darželio vedėja Raimonda Mockuvienė. Be sveikinimo kalbų, renginys buvo praturtintas tradicinių vainikų pynimo demonstravimu, „dūdorių“ muzika – grojo Klaipėdos krašto pučiamųjų grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio. Renginio svečiai buvo vaišinami pagal senovinius receptus pagamintais saldainiais, be kurių neįsivaizduojami atlaidai. Kretingos rajono kultūros centro vadovė Kristina Rimienė, vadovaujanti ir mišriam chorui „Kristale“, pasidžiaugė, kad filmo pristatymui trečioji veiviržėniškių pasirinkta vieta po Veiviržėnų ir Gargždų buvo Kretinga. Ji sakė, kad ir choristams yra tekę dalyvauti Veiviržėnų atlaidų eisenoje ir kartu giedoti Šv. Magdalenos giesmę. „Neapsakomas jausmas būti dalimi to, kas sakralu, kas perduodama iš kartos į kartą ir ligi šiol branginama vietos bendruomenės“, – akcentavo ji.
Atsisveikinus su kalėdine egle, „Palangos ledas“ dar neužsidarė
Kaip teigė Palangos miesto savivaldybės atstovai, visas praėjusių metų gruodis kurorte buvo kupinas šviesos, daugybės renginių, judesio, geros nuotaikos ir nuoširdžių akimirkų, kurios dar ilgai išliks tiek palangiškių, tiek miesto svečių atmintyje. Ir, nors Palanga praėjusį savaitgalį atsisveikino su žaliaskarės eglės didybe ir jos šventiniais rūbais, viena ryškiausių švenčių pažibų – „Palangos ledas“ – dar nesuskubo užverti durų: žiemos džiaugsmais bus galima mėgautis visą šią savaitę – iki sausio 18 dienos. Palangos kalėdinio laikotarpio šūkis „Daugiau stebuklų po žvaigždėtu dangumi“ tarsi idealiai apibūdino nuotaiką, tvyrojusią mieste, ir didžiulę Palangos trauką. Paskutinį praėjusių metų vakarą vien Palangos koncertų salėje į renginius susirinko beveik 5 tūkst. žiūrovų, fejerverkus nuo Palangos tilto pajūryje stebėjo dešimtys tūkstančių palangiškių ir miesto svečių, o viešbučių ir poilsio namų užimtumas švenčių dienomis siekė beveik 100 proc.
Grenlandija: Europos išbandymas pasaulyje be taisyklių
Europa į pasaulį be taisyklių nepatenka atsitiktinai. Ji ten stumiama nuosekliai ir sąmoningai, kai išimtys kaupiasi, o tai, kas anksčiau atrodė neįsivaizduojama, tampa diskutuotina. Prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms Grenlandija „absoliučiai“ reikalinga gynybos tikslais, neturėtų būti vertinamas kaip keistenybė ar retorinis perdėjimas. Tai strateginis signalas. Danija ir Grenlandija sureagavo neįprastai tiesmukai ne iš emocijų, o iš būtinybės. Jos suprato, kas čia pastatyta ant kortos. Europa privalo suprasti tą patį. Grenlandija nėra derybų objektas. Tai Europos teritorija, įtvirtinta pagal konstitucinę tvarką ir ginama principo, kurį Europos Sąjunga jau dvejus metus nuosekliai gina Ukrainoje: sienos nėra derybų objektas. Kai šis principas lengvabūdiškai ginčijamas, net ir hipotetiškai, žala nelieka lokali. Ji plinta. Naujovė čia ne ta, kad Arktis yra svarbi. Ji svarbi jau daugelį metų. Tačiau nauja yra tai, kad Vakarų aljanso lyderis viešai traktuoja NATO sąjungininko teritoriją kaip galimą įsigijimo objektą tuo pat metu, kai Europa reikalauja, jog teritorinis revizionizmas būtų atmestas visur kitur. Šis prieštaravimas nėra retorinis. Jis yra struktūrinis. Taip formuojasi pasaulis be taisyklių. Ne per teisės žlugimą, o per jos atrankinį taikymą. Sienos laikomos neliečiamomis, kai jas pažeidžia priešininkai, ir lanksčiomis, kai apie jas kalba sąjungininkai. Principai ginami ryžtingai viename regione ir tyliai reliativizuojami kitame. Rezultatas nėra chaosas. Tai erozija. O kartą normalizuota erozija tik greitėja. Europa to sau leisti negali. Pirmoji priežastis yra aljanso patikimumas. NATO atgrasymas remiasi ne tik pajėgumais, bet ir paprasta prielaida, kuri retai įvardijama, nes ilgą laiką buvo savaime suprantama: sąjungininkai negrasina sąjungininkams. Kai ši prielaida silpnėja, silpnėja ir atgrasymas. Garantijos tampa sąlyginės. Įsipareigojimai įgyja transakcinį pobūdį. Pasitikėjimą pakeičia skaičiavimas. Jei NATO sąjungininko teritorinis vientisumas gali būti aptariamas lengvabūdiškai, kiekvienas sąjungininkas neišvengiamai ima tyliai klausti, kas iš tiesų yra garantuota, o kas tik numanoma. Šis neapibrėžtumas nėra antraeilis. Tai kvietimas priešininkams, kurie specializuojasi išnaudoti dviprasmybes, o ne susidurti su jėga.
|
|
