|
|
|
KuprinėDarbas su jaunimu – neišblėstanti gyvenimiška patirtis
,,Kuprinės“ šeimą aplankė jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė, supažindinusi, kaip veikia ir kokią reikšmę turi jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos.
Neaprėpiamos perspektyvos, matomos tik per mikroskopą
Genetika, klonas, modifikuotas genomas – žodžiai, dažniau siejami su moksline fantastika negu realybe. Vis dėlto prieš penkerius metus Pranciškonų gimnaziją baigusi kretingiškė Giedrė Piluckytė su tokiomis ir panašiomis sąvokomis susiduria bene kasdien. Jau spėjusi apsiginti medicininės ir veterinarinės genetikos bakalaurą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dabar ten pasinėrusi ir į magistrantūros studijas, mergina neslepia, jog savo darbą dirba su meile ir dėl pasirinkimo nesigaili. Buvo sunku, tačiau verta Būdama dar tik dešimtokė, Giedrė jau žinojo, kokios karjeros trokšta: „Visada galvojau apie biomedicinos sritį. Todėl ir genetikos studijas pasirinkau neatsitiktinai – pasirodė labai įdomi, plati ir gana mažai ištyrinėta kryptis.“ Mergina pasakojo, kad medicininės ir veterinarinės genetikos programa ją patraukė ir tuo, kad joje yra rengiami plataus profilio specialistai, turintys tiek medicinos, tiek veterinarijos žinių. „Genetikos mokslas, drįsčiau teigti, sparčiausiai progresuojantis, o žiūrint į ateities kontekstą – labai perspektyvus, todėl ir genetikos specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga“, – teigė pašnekovė. Pasirinktas akademinis kelias lengvas nebuvo, mat Giedrė ne tik turėjo įsisavinti didelį kiekį teorinių žinių, bet ir išmokti jas pritaikyti praktikoje. Vis dėlto, nors pareikalavo didelio pasirengimo ir laiko, realaus darbo patirtis studentei patiko labiausiai: „Profesinę praktiką atlikau Kauno klinikų klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje, kai studijavau ketvirtame kurse. Tada pagaliau paragavau „genetiko duonos“. Pagrindinis mano darbas buvo FISH metodu nustatyti tam tikrų genų mutacijas, kurios lemia onkologinio susirgimo išsivystymą, tačiau taip pat teko interpretuoti ir vertinti laboratorinių genetinių tyrimų rezultatus.“ Pašnekovė teigė, jog norėdamas dirbti genetikos srityje, žmogus turi mąstyti kritiškai, būti imlus mokslo naujovėms, labai kruopštus, atsakingas ir kantrus.
Be istorijos – be ateities?
Nors su šalies istorija moksleiviai susipažįsta pamokose, gimtojo miesto istorijai jose skiriama vis mažiau laiko, o pasidomėti savarankiškai susirengia retas. „Kuprinė“ nusprendė išsiaiškinti, ar tikrai internetinėje erdvėje pasiklydę ir per savo išmaniojo telefono ekraną pasaulį stebintys jaunuoliai nesidomi savo gimtojo krašto praeitimi.
Erdvė aktyviam jaunimui
Balandį Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ pagaliau atvėrė nuosavo biuro duris ir linksmu šurmuliu pakvietė lankytojus į jaukias įkurtuves.
Knyga informacinių technologijų pasaulyje
Nėra nieko nuostabesnio už knygą, ji – būdas pažinti pasaulį. Ši mintis turbūt keistai skamba šiandienos paaugliams, apsuptiems tobulėjančių technologijų. Jie knygoms ne visada atranda laiko. Susidaro nuomonė, kad dėl išpopuliarėjusių išmaniųjų prietaisų jaunas žmogus yra visiškai nutolęs nuo literatūros ir skaitymo. Ar iš tikrųjų taip yra? Kodėl jauni žmonės vis mažiau skaito? Ar knygai dar yra galimybė tapti populiariai? Atsakymų į šiuos klausimus „Kuprinės“ žurnalistės ieškojo kalbindamos savo bendraamžius, mokytojus ir bibliotekos darbuotojus.
Tegyvuoja teatras!
„Būti ar nebūti?“ – į tokį klausimą turėjo atsakyti jaunuoliai, spręsdami, ar apsilankyti kasmetiniame Pranciškonų gimnazijos renginyje „Para su teatru“. Apie 100 bemiegę naktį pasirinkusių jaunuolių nenusivylė – juk rutiną iškeitė į meninį pakylėjimą ir gerų emocijų bangą. Bendraudami bei pramogaudami kartu, dalyviai ugdė vaizduotę, kūrybiškumą, gilino savo supratimą apie teatro meną, mat mokyklos tradicija tapusio renginio metu jaunuoliai pabuvojo kūrybinėje laboratorijoje, grupelėmis ruošė originalius pasirodymus, klausėsi gimnazijos mokinių koncerto, tyrinėjo bažnyčios požemius ir lipo į jos bokštą. Negana to, susirinkusieji turėjo unikalią galimybę pamatyti Pranciškonų gimnazijos absolventės Deimantės Šipalytės monospektaklį, pastatytą pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę „Natašos svajonė“. Renginio, kurį organizavo Pranciškonų gimnazijos teatro studija, savanoris Povilas Tamošauskas teigė, jog pagrindinis šio projekto tikslas – supažindinti jaunimą su teatro ypatingumu, padėti jiems įveikti scenos baimę: „Galbūt giliau susipažinę su šiuo menu dalyviai pradės labiau juo domėtis – nors ši teatrinė patirtis man nebuvo pirmoji, manau, jog dažniau imsiu vaikščioti į įvairius spektaklius.“
Eglė DIRMEITYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Jaunimas ir paukščiai: ar vieni pažįsta kitus
Matome paukščius kiekvieną dieną: ar mieste, ar laukymėje, eidami iš vieno taško iki kito. Nors sparnuotieji padarėliai mus supa, dauguma nežino, kaip jie vadinasi, ir šaukia varnomis, žvirbliais, balandžiais ar tiesiog bevardžiais paukščiais. Ne vienas eilėraštis parašytas apie juos, ne kartą giesmės jų girdėtos, bet jau sklinda kalbos, kad jaunimas nepažįsta paukščių ir atitolo nuo gamtos.
Spausk „like“ – gausi nuomonę
Pastaruoju metu feisbuke vis labiau populiarėja raginimai asmeniškai išsakyti savo nuomonę vienas kitam. Tai tampa savotišku žaidimu ir laiko praleidimo būdu ar net naujos draugystės pradžia. Ar jaunam žmogui svarbu žinoti, ką apie jį mano aplinkiniai ir kieno nuomonę jaunimas laiko reikšmingesne – bendraamžių ar suaugusiųjų – aiškinosi „Kuprinė“.
Tyla – akistata su savimi
Aną dieną susimąsčiau apie tylą: kodėl mes bijome būti vieni su savo mintimis, vengiame realių aplinkos garsų? Ir iš tiesų, kasdienė mano kelionė į mokyklą turbūt neįmanoma be ausinukų ir nuotaiką atitinkančios muzikos, o pastarosiomis dienomis pastebėjau, kad tai būdinga ne tik man. Apskritai mokykloje pertraukų, netgi pamokų metu daugelio išmanųjį bei ausį jungia šis mažas prietaisas.
Žalioji palangė – žydinčiam miestui
Antrus metus iš eilės Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos būrelio „Žaliuoju taku“ nariai dalyvauja respublikiniame konkurse „Žalioji palangė“.
|
|
