|
|
|
KuprinėBeglobiai keturkojai – mūsų visų
Įsisukus šventiniam maratonui ant žmonių pečių gula daug svarstymo reikalaujantys sprendimai – ką gi dovanoti artimam draugui ar šeimos nariui. Populiarus pasirinkimas – augintinis. Nors „gyvųjų dovanų“ fenomenas vis dar gajus, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ Klaipėdos filialo darbuotoja Eglė Mulevičiūtė patikino, jog žmonės vis dažniau užsuka ne atiduoti nereikalingo gyvūno, o aplankyti beglobius.
„Smalsutis“ – gabiems vaikams, iniciatyviems pedagogams
Mokslui talentingus mokinius į gabumų ugdymo akademiją „Smalsutis“ sutraukusi Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla metus tradiciškai užbaigė konferencija, kurioje gabūs vaikai vieni kitiems demonstravo žinias ir kūrybiškumą, gimstantį ne tik mokantis lietuvių kalbos pamokose, bet ir matematikos ar pasaulio pažinimo.
Profesija – mylėti tėvynę
Studijos – bene kebliausias klausimas, su kuriuo neišvengiamai susiduria kiekvienas gimnazistas. Bandymas suderinti mokslus, užklasinę veiklą bei laisvalaikį nepalieka laiko įsigilinti į galimas studijų kryptis, būsimos profesijos pasirinkimui įtaką daro aplinkinių nuomonė bei nusistovėję stereotipai. Apie savo pasirinktą studijų kryptį ir įgytą profesiją su „Kuprine“ sutiko pasikalbėti valstybės sienų apsaugos tarnyboje dirbanti 23-ejų Evelina Jasulaitytė, kilusi iš Vydmantų.
Koja kojon su išmaniąja karta
Vis modernėjančiame pasaulyje neišvengiamai tenka susidurti su tobulėjančiomis išmaniosiomis technologijomis bei jų grėsmėmis. Žvilgtelėti į jas iš arčiau ir sužinoti šį tą naujo Kretingos rajono moksleiviai susitiko Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vykusiame seminare „Papildyta realybė ir dronų technologijos mūsų kasdienybėje“.
Vaikščiojant su Kristumi, paprastinant širdį
Piligriminė kelionė – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę. Santiago de Compostela – Šv. Jokūbo kelią – išgyvenęs buvęs Kretingos Pranciškonų gimnazijos auklėtinis Žygimantas Bieliauskas tikino atradęs savo būdą eiti su Kristumi. – Kas yra Šv. Jokūbo kelias? – Tai – viena seniausių piligrimysčių pasaulyje. Krikščionys eidavo tris pagrindinius kelius: į Jeruzalę, Romą, o IX a. prasidėjo piligrimystė į Santiago miestą, kuriame saugomi šv. Jokūbo palaikai. – Kas tave pastūmėjo leistis į šią piligriminę kelionę? – Pirmiausia, prieš 7 metus, kai buvau Tezė, brolis pranciškonas Paulius Vaineikis papasakojo apie šią piligrimystę, o vėliau surinko mokinių grupę Pranciškonų gimnazijoje ir aš buvau vienas iš pakviestųjų juo eiti. Tiesa, tąkart mes nuėjome tik dalį kelio, apie 120 kilometrų. Tada aš patyriau tą jausmą, kai tu tiesiog eini pėsčiomis, ir panorau nueiti visą kelią, jį užbaigti. Praėjusiais metais, baigiant studijas, man toptelėjo mintis apie Santiago – gal pagaliau ryžtis jį pereiti. Atidaviau tą mintį maldoje Jėzui, galvojau, jei norės, tai ir išeisiu. Ir viskas susidėliojo taip, kad išėjau į Santiago.
Laisvalaikio žemėlapis jaunimo akimis
Nors ruduo jau eina į pabaigą ir po truputį vietą užleidžia šaltesniam metų sezonui – žiemai, pasivaikščioti lauke, kol dar nėra visiškai žvarbu ir tamsu ankstyvais vakarais, nori kiekvienas. Kur nukeliauti Kretingos rajone, kad būtų įdomu apsilankyti ir smagu pamatyti kažką naujo, neatrasto, domėjosi „Kuprinė“, kalbindama kretingiškius.
Šarūnė SRIEBALIŪTĖ
Apranga jaunimui sukurta jaunimo
Turbūt daugeliui mūsų yra toptelėjusi, atrodytų, paprasta, tačiau geniali idėja, kuri laikui bėgant buvo užmiršta ir netapo realybe. Užsivertus kasdieniais darbais mums tiesiog pritrūksta drąsos ir ryžto įgyvendinti tai, kas gali būti raktas į mūsų sėkmę. Visiškai priešingai pasielgė trys jauni palangiškiai – septyniolikmečiai Albertas Petkevičius bei Modestas Ramanauskas ir trejais metais už juos vyresnis Laurynas Sakalauskas – įkūrę nuosavą jaunimo jau pamėgtą drabužių liniją „Hush“.
Į sostinę – kultūrinių atradimų
„Bėgikas“ – Valstybinio jaunimo teatro spektaklis, į Vilnių išviliojęs vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktorius bei Meno mokyklos mokinius.
Kelionė į Latviją: nuo pilies iki televizijos bokšto
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų, tyrinėjo Rygą, o pakeliui aplankė ir Rundalės pilį, tapusią pirmąja stotele.
Jaunieji verslininkai dalijosi sėkmės receptais
Kai kalba sukasi apie jauną verslininką, neabejotinai įsivaizduojama brandi, motyvuota, netikėtai iškilusi ar išgarsėjusi asmenybė. Antrajame renginių ciklo „Ateik. Išgirsk. Veik“, kurį organizuoja asociacija „Ateities specialistų klubas“, susitikime Palangoje visi norintieji turėjo galimybę susipažinti su tokių pasisekimo sulaukusių žmonių istorijomis. Svarbiausia vertybė – šeima Viena renginio pranešėjų –kraštietė, vydmantiškė, restoranėlio „A–petit“ savininkė ir vadovė Milda Gečienė. Ypatingo entuziazmo nestokojanti jauna mama augina dvejų metų sūnų ir dabar jau gali drąsiai teigti: labai norint, galima viską suderinti. „Kai augi kurorte, tu tampi jo dalimi ir supranti, kad čia yra tas traukos centras, į kurį žmonės atvyksta kažką pamatyti, pailsėti, o tau, kaip vietiniam, belieka dirbti,“ – kalbėjo M. Gečienė. Kadangi, išskyrus darbą restoranuose ar viešbučiuose, pats kurortas neturėjo daugiau ko pasiūlyti, jaunoji verslininkė ir pirmą savo uždarbį gavo kaip pagalbinė padavėja. Tiesa, šią savo patirtį lektorė įvardijo bene baisiausia, mat jos užduotis tuomet buvo ne tik plauti įrankius, valyti stalus, bet ir už baro pilstyti alų. „Ilgą laiką dirbant toje pačioje sferoje užgimė idėja ir noras turėti kažką savo“, – sakė ji. Kadangi kartu su seserimi Kristina merginos jau buvo sukaupusios nemažą praktikos ir patirties bagažą, idėją pradėjo plėtoti, kol užgimė ir pats „A–petit“ restoranėlis. Kaip ir bet kuriam verslininkui, pradžia M. Gečienei ir jos šeimai, kuri mielai prisidėjo prie šios veiklos, nebuvo paprasta. „Buvome jauni, labai bijojome atsiliepimų, tačiau atidavėme viską“, – prisiminimais dalijosi verslininkė. Anot M. Gečienės, restoranėlis duris atvėrė 2013 m. gruodžio mėnesį, todėl pirmasis mėnuo Palangoje buvo itin sudėtingas, padėties nelengvino ir šventinis laikotarpis. Negana to, tuo metu jaunoji verslininkė dar spėjo apsiginti švietimo vadybos magistro laipsnį Klaipėdos universitete ir pagimdyti sūnų. „Mūsų finansai buvo lygūs nuliui“, – teigė M. Gečienė sakydama, jog uždirbtus pinigus jauna šeima gana greitai išleisdavo savo reikmėms. O be to investuota ir į restoranėlio aplinką, kad susikurtų ją tokią, kokios norėjo jaunieji verslininkai. „A–petit“ vadovės manymu, be artimųjų paramos tokio projekto nebūtų pavykę įgyvendinti: „Ko gero be šeimos, be to branduolio nė vienas iš čia esančių jaunųjų verslininkų nebūtų net pradėję.“ Jos teigimu, šiuo metu restoranėlis jau sieja keturias šeimas, kurios tarsi jungiasi į vieną bendrą. Anot M. Gečienės, „A – petit“ buitis itin glaudi, todėl vyrauja kitoks požiūris ir į jauną, darbo ieškantį žmogų – svarbu suteikti jam šansą.
|
|
