|
|
|
KuprinėKą manote apie švietimo ministrės idėją atsisakyti namų darbų?
Kodėl jauni žmonės „kelia sparnus“ iš Lietuvos
Valstybės pastangos įvairiais kultūriniais renginiais ir televizijos laidomis skatinti jaunimą didžiuotis savo gimtąja šalimi ir formuoti idėją kurti gyvenimą Lietuvoje yra tik tuščias pinigų švaistymas. Emigracijos mastai tik didėja ir, specialistų teigimu, vis daugiau jaunų žmonių gyvenimą nori kurti užsienyje ne tik dėl ekonominės mūsų šalies padėties, bet ir bendros psichologinės atmosferos. Apie tai – pokalbis su pernai Vydmantų gimnaziją baigusiais jaunais žmonėmis. Lietuvos elektroninio dienyno TAMO atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 80 proc. visų apklaustų IX-XII klasių moksleivių nurodė, jog apie emigraciją mano teigiamai. Beveik trečdalis (31,9 proc.) nurodė norį iš Lietuvos išvykti visam laikui. O kaip tokia statistika atrodo realiai gyvenime? Štai, pavyzdžiui, pernai Vydmantų gimnaziją baigė 21 abiturientas – iš jų 5 mokiniai, o tai sudarytų beveik 24 proc., emigravo iš mūsų šalies. Norėjo pažinti kitas šalis Vydmantų gimnaziją baigęs 19 metų Vilius Kasparavičius šiuo metu gyvena Airijoje, Monachano mieste ir dirba didelėje įmonėje „Combilift“. Vaikinas teigė nusprendęs emigruoti, nes Lietuvoje nematė perspektyvos, galimybės uždirbti pakankamai pajamų. Dabar jo planuose – ir profesijos mokymasis institute. Viliaus bendraklasė 19 metų Agnė Vaičikauskaitė šiuo metu gyvena ir mokosi Austrijoje, Kremso prie Dunojaus mieste. Mergina studijuoja taikomuosius mokslus IMC FH (Fachhochschule) Krems universitete ir tikina emigravusi, nes norėjo pamatyti pasaulio, pažinti kitas kultūras.
Gero gyvenimo receptas iš garsių žmonių lūpų
Kretingos kultūros centre jau antrus metus iš eilės vyko VIII–XII klasių mokiniams skirtas renginys „Drymų organaizeris“, kurį organizavo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacija „Kretingos apskritasis stalas“. Renginio dalyviai diskutavo su dviem Lietuvoje gerai žinomais žmonėmis: aktore, radijo laidų vedėja Skaiste Anusevičiūte ir žurnalistu, rašytoju Andriumi Užkalniu.
Gimnazistų krikštynose – „FUX seimas"
Jau visą mėnesį Pranciškonų gimnazijos pirmokai gimnazistai – visaverčiai gimnazijos nariai. Jie sėkmingai išgyveno pirmokų krikštynas, kurios šiemet pakvietė į „FUX seimo“ neeilinę sesiją. Jos metu pirmokų gimnazistų partijos siekė kuo geriau pristatyti save ir tapti „FUX seimo“ vadovaujančia partija.
Ar Kretingą pasiekė korėjietiškų serialų mada?
Korėjietiškas serialas arba korėjietiška drama (kor. ??????) – draminis televizijos serialas korėjiečių kalba. Daug tokių serialų išpopuliarėjo Azijoje, sukeldami „Korėjos bangos“ fenomeną, kai kuriose šalyse žinomą kaip „Hallyu“ (kor. ??) ir „serialų karštine“ (angl. drama fever). Patys populiariausi Korėjos serialai taip pat sulaukė populiarumo ir kitose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir kitur. O kaip Kretinga – ar ją jau pasiekė korėjietiškų serialų mada?
Išsklaidė mitus, kad elektroninės cigaretės nekenkia sveikatai
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog elektroninės cigaretės nekelia didelio pavojaus asmens sveikatai, tačiau tiesa yra tokia, kad iki šiol nėra ištirtos visos galimos jų vartojimo pasekmės, tad ir pasakyti, ar elektroninės cigaretės yra sveikiau, negu paprastos – dar anksti. Aišku tik viena – elektroninės cigaretės tarp jaunimo sparčiai populiarėja dėl iš anksto susidarytos apgaulingos nuomonės.
Jaučiamės kaip namie
Noriu pasidalinti naujienomis apie mūsų gimnazijoje veikiančią atvirą erdvę, kuri dar kitaip vadinama IMK (Iniciatyvių mokinių klubas) būstine. Esame įsikūrę mokyklos rūsyje, nes manome, kad ten galime triukšmauti, garsiai kalbėti, žaisti, klausytis muzikos ir netrukdyti vykstančioms pamokoms. Mūsų kambariukas labai jaukus: sienos šviesios, išpuoštos mūsų rankų darbo drugeliais, kambariuke yra dvi sofos, staliukas, televizorius, kuriame veikia internetas, biliardo stalas, stalo futbolas bei daug įvairių kitokių stalo žaidimų. Vis dar negalime atsidžiaugti ir pačiais naujausiais pirkiniais, tai yra žaidimų konsolė „ XBOX“ bei judesių aptikimo įranga (angl. Kinect). Visas šias priemones mes perkame iš pinigų, kuriuos gauname parašę projektus. Beje, projektus rašome patys mokiniai, o mums visada nuoširdžiai padeda gimnazijos pavaduotoja ugdymui Vilma Gedvilienė. Mūsų kambariuką retai kada rasi neužimtą. Jame visada mokiniai leidžia laisvas pamokas, per ilgąją pertrauką pietauja, geria arbatą. Taip pat ten vyksta daug įvairių renginių: naujų klubo narių krikštynos, Kalėdinė popietė, filmų vakarai , biliardo turnyrai ir t.t. Mūsų kambariukas yra puiki ir jauki vieta praleisti laisvalaikį mokykloje. Jame tikrai gali jaustis kaip namuose.
Giedrė PILELYTĖ
Salantų gimnazijos mokinių prezidentė
Draugystė, kuriai reikalingi žygio batai
Dar neišblėso įspūdžiai, kuriuos grupė Pranciškonų gimnazijos mokinių bei mokytojų vasarą patyrė Italijoje. Ši viešnagė – bendras dviejų mokyklų – Italijos G. Leopardi licėjaus ir Kretingos Pranciškonų gimnazijos – projektas, skatinantis dviejų šalių ir šių mokyklų partnerystės ryšius bei tarpusavio bendravimą. Draugystės tikslas – susipažinti su kita kultūra, praplėsti savo horizontus, prisiimti atsakomybę už tave supantį pasaulį ir išmokti kurti bendruomenę, kurioje kiekvienas galėtų atrasti savo vietą.
Kelios taisyklės, kurios padės viską suspėti
Kartais moksleiviai taip įsitraukia į įvairias užklasines veiklas, lanko meno ar sporto mokyklas, kad ne visada spėja pasiruošti rašomiesiems darbams ar padaryti tai, kas užduota namų darbų. Tad mokytojai vis dažniau mato būtinybę su mokiniais kalbėti apie tai, kaip jiems planuoti savo laiką.
Savo pašaukimą atrado, išbandžiusi įvairias meno sritis
Aktorė Skaistė Anusevičiūtė – pažįstamas veidas televizijos žiūrovams: ją galima išvysti filmo „Moterys meluoja geriau“ naujame sezone, seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ ir jo tęsinyje „Laisvės kaina. Partizanai“. Tačiau ne visi žino, kad žymiajai aktorei nesvetimas miestas Kretinga – čia ji praleido savo vaikystę. Gimusi Klaipėdoje, bet nuo 5 metų vaikystę praleidusi Kretingoje pas senelius, S. Anusevičiūtė lankė darželį „Ąžuoliukas“ ir net ėjo į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Pasak jos, mylimiausia vieta – Kretingos meno mokykla, kuri padovanojo gražiausius prisiminimus. Po dešimties metų S. Anusevičiūtė grįžo į Klaipėdą, tačiau teigė savęs nepriskirianti jokiam miestui. „Šiandien gyvenu Vilniuje, bet nelaikau savęs vilniete. Aktyviai tenka lankytis visuose Lietuvos miestuose ir visi jie man – artimi, o kai kas nors klausia, iš kur aš kilusi, atsakau – iš pajūrio“, – su šypsena mintimis dalinosi aktorė. Meninė veikla nuo ankstyvo amžiaus Nuo pat mažumės, aktorė pasakojo, turėjusi daugybę energijos, tad išbandė save įvairiose meninėse veiklose. „Pradėjau nuo sportinių šokių, jų, deja, teko atsisakyti dėl ligos, kuri išsivystė po to, kai mane užpuolė vilkinis šuo. Tada užsimaniau groti pianinu. Iš pradžių lankiau privačias fortepijono pamokas, o po to mokytoja, kuri pastebėjo gabumus, rekomendavo man pereiti į meno mokyklą, kurioje mokiausi chorinio dainavimo“, – pasakojo S. Anusevičiūtė. Jaunoji aktorė prisipažino, kad jai neteko lankyti teatro studijos Kretingoje ir dėl to jaučiasi daug praradusi. „Visas jėgas buvau sutelkusi į muziką, o apie teatrą, kad jam tikčiau, net nebuvo minčių“, – prisipažino pašnekovė. Baigusi mokyklą, savo ateitį S. Anusevičiūtė pasirinko sieti su menu – visas sritis jau buvo išbandžiusi, tačiau nuo muzikinio kelio nenorėjo nutolti, todėl įstojo į miuziklo studijas, muzikinio teatro aktorės specialybę. |
|
